Turkija 2006

    Kelionė vyko prieš 14 metų. Iki šiol net neketinau jos aprašyti. Tačiau šiuo metu (2020 m. kovo mėn.) dėl koronaviruso ir paskelbto karantino, būdamas įkalintas namuose, nusprendžiau užfiksuoti ir šiuos prisiminimus.
   Tai buvo tokia kelionė, kokią renkasi dauguma gyventojų, kelionės paketas "viskas įskaičiuota". Bet aišku, neapsiribojant viešbučiu, išvažiuojant ir į vieną kitą ekskursiją.
   Pagrindinis skirtumas nuo daugumos, kad vykome iš Vokietijos. Neprisimenu kainos, bet gavosi tikrai ženkliai pigiau, nei iš Lietuvos. Gal dabar jau tokių drastiškų kainų skirtumų ir nebėra, bet tuomet džiaugėmės nemažai sutaupę.
   Iki Vokietijos važiavome pro Prahą.
   Gražus miestas.


   "Prasukome" ir pro Karlovy Varus, bet šis kurortinis miestas įspūdžio nepaliko. Ko gero, čia reikėtų tiesiog mėgautis procedūromis ir pasyviai ilsėtis.
   Nors buvo gana įdomu pamatyti geizerį viduryje Europos.

   Vokietiją, kaip kelionės paketo įsigijimo vietą, rinkomės ne tik dėl kainos. Tuo metu netoli Frankfurto dirbo žmonos mama, todėl tai buvo ir puiki proga ją aplankyti.
   Bet prieš aplankydami ją, pirmiausia nuvažiavome į Frankfurto oro uostą. Ten veikia "kelionių turgumi" vadinama oro uosto zona, kurioje įsikūrę labai daug kelionių agentūrų kioskelių. Čia galima įsigyti "paskutinės minutės" kelionę, kartais net ir tai pačiai dienai. Dabar tai patogiau daryti internetu ir į Vokietiją važiuoti jau tiksliai žinant datą ir išvykimo vietą. Tuomet tokių galimybių dar nebuvo. Kai kurie, ieškodami geresnių pasiūlymų, oro uoste praleisdavo net po kelias dienas.
   Mes gi, įsigiję kelionės paketą, važiavome kelionės laukti pas jau minėtą žmonos mamą.
   Išsirinkome kelionę, kuri turėjo būti už 3 dienų, o išskridimas iš Berlyno.
   Pasisvečiavę porą dienų pas uošvienę, į Berlyną ir išvykome. Berlyną jau ne kartą esu aprašęs, todėl nebesikartosiu.
   Apie viešbutį Turkijoje galiu pasakyti tik tiek, kad likom juo labai patenkinti. Labiausiai dėl to, kad jame dominavo vokiečiai ir visai nebuvo rusų. Nenoriu įžeisti visų rusų, tačiau keliaujantys, manau, supranta kodėl.
   Kadangi žinojome, kad į Turkiją dar sugrįšime, tai tikslo kuo daugiau pamatyti, nebuvo.
   Tik dabar, aprašinėdamas kelionę, susigriebiau, kad nors buvome nuvykę ir apžiūrėjome Alanijos miestą, bet iš jos net neturiu nei vienos nuotraukos.
   Aplankėme ir, ko gero, labiausiai lankomą vietovę Turkijoje-Pamukalę.

   Vykome su vietine agentūra, su kuria nebuvo jokių nesklandumų, o kaina kone 2 ar net 3 kartus mažesnė, nei viešbutyje siūloma.
   Išvyka nėra lengva, keltis reikėjo anksti, o vykti gana toli.
   Girdėjau, kad dabar lyg ir nebegalima vaikščioti po tuos "baseinus". Tuomet jokių apribojimų nebuvo.
   Labai nustebino, kad ten gražus ne tik tas "sniegas", bet ir "Kleopatros baseinas", tolumos, amfiteatras.

   Ši vieta tikrai verta dėmesio, neatsitiktinai ji tokia populiari.
   Savarankiškai buvome nuvykę ir iki Manavgat krioklio.
   Nuotraukoje gal ne itin gerai matyti, bet vanduo buvo labai rudas ir jo buvo gana daug.

   O esmė tame, kad tai buvo spalio mėnuo. Vieną dieną nusprendėme išbandyti ir siūlomą pramogą-raftingą.
   Jau išvažiuojant iš viešbučio dangus atrodė labai debesuotas. Kuo toliau, tuo labiau jis niaukėsi, kol galiausiai prasidėjo liūtis. Taip, neperdedu, ne lietus, o liūtis. Vietomis autobusas net nebegalėjo pavažiuoti, su avariniais žibintais stojo ir laukė kol aprims.
   Bandėme sakyti organizatoriams, kad reikia atidėti plaukimą, bet mus ramino, kad plaukimo vietoje oras gražus.
   Iš dalies gal ir taip, nuvykus į starto vietą, iš tiesų, net nebelijo. Tačiau dangus vistiek buvo juodas.
   Nelabai galėjome rinktis, grupėje buvo apie 20 žmonių ir nei vienas neatsisakė plaukti. Ryžomės ir mes.
   Vanduo rudas ir šaltas. Nors davė šalmus ir liemenes, bet saugūs nesijautėme.
   Visumoje gal ir įdomi pramoga, bet ne tokiomis oro sąlygomis.
   Vakare per TV pamatėme, kad tą dieną pakrantėje paskendo 2 laivai. Skendo ir miestų senamiesčiai. Audra ir liūtis padarė labai didelių nuostolių. Beliko tik pasidžiaugti, kad tokiomis sąlygomis, mes atsipirkome sušalimu ir diskomfortu.
   Nors į Turkiją važiavau kiek skeptiškai nusiteikęs, tačiau ši kelionė pakeitė nuomonę. Nuo to laiko, vieną kartą jau buvau sugrįžęs ir manau, kad dar tikrai į Turkiją sugrįšiu.
   Blogiausia tai, kad labai sunku pasirinkti. Maistas, viešbučiai, animacija ir aptarnavimas puikūs, todėl pasirinkus "viskas įskaičiuota", norisi tuo pasilepinti. Tačiau ir lankytinų vietų Turkijoje "nors vežimu vežk". Todėl sunku suderinti ir apsispręsti.
  Labiausiai mane vilioja Kapadokija. Būtent dėl kurios, Turkija vis dar įrašyta mano "must to see" sąraše.
   Šios kelionės metu jos aplankyti nebuvo verta, nes kelionė būtų buvusi tolima ir varginanti, net ir pasirinkus išvyką su nakvyne. O Kapadokijos aplankymas būtų buvęs tik "dėl pliuso". Todėl, pasitaikius progai, reikės grįžti savarankiškai, vien Kapadokijai skiriant 2-4 dienas.

Komentarų nėra: