Kelionių pasaulyje: Šri Lanka 2008

Sveiki 😊
Šį kartą tai mini reportažas apie mano įspūdžius iš Šri Lankos.
   "Mini", nes kelionė vyko 2008 m. balandžio mėn. Tuo metu man dar nebuvo net minties rašyti pasakojimus ar turėti blogą. Aprašymas parašytas 2014 m., t.y. praėjus 6 m. nuo kelionės, tad daug praktinės informacijos buvo prarasta. Tai puikus pavyzdys, kodėl reikia rašyti tuos pasakojimus, nes daug smulkių detalių ir konkrečios informacijos paprasčiausiai užsimiršta, atmintyje lieka tik pagrindiniai akcentai. Galima diskutuoti, kad jei jau užsimiršo tos detalės, tai gal ir nebuvo jos tokios svarbios, tačiau kaip bebūtų, tikrai įdomu po 10 metų paskaityti ir palyginti savo išlikusius prisiminimus su tomis detalėmis, kurios būtų užsimiršusios, bet yra užfiksuotos 😉
Važiavom iš Vokietijos. Skrydis+2 sav. 4 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais ir vakariene kainavo apie 2600 lt. žmogui. Tuo metu iš Lietuvos apie tokią kainą buvo galima tik svajoti.
Dabar labai įdomu prisiminti, kad tuo metu ten dar vyko pilietinis karas.. Daugelis turbūt ir prisimins žiniose vis pasigirsdavusius pranešimus apie "Tamilų tigrų" veiklą. Tuo metu jie kontroliavo visą šiaurinę šalies dalį ir nors turistų jie neužkabindavo, bet dėl saugumo reikalavimų buvo primigtinai rekomenduojama nevykti į šalies šiaurę. Nors skaitę kitus mano pasakojimus žino, kad esu linkęs į avantiūrizmą, bet šį kartą šių rekomendacijų klausėme.
O ir neklausyti sunku, kai visur matai be galo daug užtvarų, maišų pylimų ir kareivių ginkluotų iki dantų.
Įdomu tai, kad kaip tik tuo metu, kai mes buvome, buvo laukiama kažkokio ypatingo laivo, kuris į šalį turėjo atplukdyti labai daug karinės technikos, amunicijos ir t.t., nes valdžia ruošėsi galutinai sutriuškinti daug metų kamavusius "Tamilų tigrus". Po kelionės nepraėjo turbūt nei pusė metų, kai per žinias išgirdau, kad būtent tai ir įvyko, "Tigrai" įveikti, o jų likučiai išsibėgiojo po džiungles.
Turbūt, dėl to tokią nuostabią gamtą turinčioje šalyje labai krito į akis žmonių skurdas ir rimtumas. Nors esame įpratę, kad saulėtuose ir šiltuose kraštuose žmonės nuolat šypsosi, bet Šri Lankoje tai buvo didelė retenybė 😒
Šalyje buvo jaučiamas ir labai didelis skurdas, nors kainos ir nebuvo labai žemos.
Moterys, visą dieną skindamos arbatos lapelius, uždirbo vos po 2 dolerius per dieną 😪
Tik traukinių bilietai labai pigūs. Jie, sakyčiau, net nepadoriai pigūs. Nuvažiuoti apie 30 km. kainavo gal tik 50 lietuviškų centų 😊 Dėl to net vietiniai, pasikeitus planams, net nesusimąstydami ne prašo pakeisti traukinio bilietą, o plėšo jį ir perka naują. Tai paprasčiau ir beveik nieko nekainuoja 😊
Traukiniuose vyksta prekyba žemėlapiais ir maistu, kas, mano nuomone, irgi parodo skurdo lygį. Niekada nesusimąstydavau, bet jau kelis kartus esu pastebėjęs, kad būtent prekyba žemėlapiais klesti skurdžiose šalyse.
O maistas vyniojamas į laikraštį. Įsivaizduokit tuos pačius aštriausius pipirus, kuriuos mes bendriniu pavadinimu vadinom "čili", nors jie ten buvo dar gerokai aštresni už juos. Jie džiovinti, lyg to būtų maža, apiberti dar aštresniais prieskoniais, pipirais. Toks "paketėlis" supakuojamas į iš laikraščio padarytą "piltuvėlį", kuriuos kažkada pas mus labai mėgdavo kepintų saulėgrąžų pardavėjai, ir jie pardavinėjami tiesiog traukinyje, kaip užkandis, neva "čipsai" 😊
Atsisėsti traukiniuose nekildavo noras, labai jau nehigieniškai atrodė kėdės. Manau, tiek ligų mūsų gydytojai net neišvardintų, kiek jų gali pasigauti atsisėdęs traukinyje 😜
Ir nėra ko stebėtis. Traukinių stotelė. Motina su vaiku laukia traukinio. Vaikas čia pat viešai, net nenusivilkęs kelnių, sisioja, kakoja, ir tuo pačių metu nuo žemės į burną dedasi saldainių popieriukus, kurie mėtosi šalia ant žemės. Vaikui kokie 8 m. Motina viską mato, bet nei dėl tuštinimosi, nei dėl nuo žemės į burną dedamų šiukšlių, nieko nesako. Kaip supratom, pas juos tai ganėtinai normalu 😲
Traukinių stotelės panašiai kaip mūsų kaimuose: 3 blokai, iš kurių vienas atstoja stogą.
Maistas itin aštrus visur, net ir turistams pritaikytame 4 žvaigždučių viešbutyje. Mums, nemėgstantiems aštraus maisto, tai buvo tikra kankynė. Ryte tavo akyse kepa kiaušinienę. Pasakai, kad nedėtų prieskonių. Jis pasitikslina, ar tikrai nedėti? Pasakai, kad TIKRAI nedėti. Pradeda kepti. Dar kelis klausia, ar visai nedėti? Pabrėži, kad VISAI nedėti. Tada paskubomis, tikėdamasis, kad tu nepastebėsi, įmeta kokį 1 arbatinį šaukštelį, kas, jų supratimu, ir reiškia "nedėti visai" 😜 Taigi, reikia nepražiopsoti momento, žodžių neužtenka, reikia sugriebti už rankos, kitaip vistiek įdės vieną kitą šaukštelį, juk jie negali suvokti kaip galima gaminti tokį "prėską maistą" 😁
Stebėjom kaip valgo vietiniai. Pusryčiai. Ta pati kepama kiaušinienė. 2 kiaušiniai, 4 šaukšteliai prieskonių. Iš esmės pusė maisto turinio-prieskoniai. Ir, žinoma, tai ne krapai kokie, tai tokie, nuo kurių kakojant žemė užsidega 😱
Bet, aišku, mangų ir ananasų skonis neprilygstamas 😎 Jie gal ir nėra itin pigūs, bet niekur tokio skonio neteko ragauti. Bandėm parsivežti ir į namus, bet sugedo per 2 dienas, kas parodo, kad jie buvo be jokios chemijos 👍
Beje, kas labai nustebino, į lėktuvą leido pasiimti skysčių kiek tik nori, buvo labai keista, vis dairėmės kada ir kas čia atims tą 2 ltr. "coca colos" bambalį, bet taip jis niekam ir neužkliuvo 😑
Susidarė įspūdis, kad žemė pajūryje nevertinama. Ji brangiausia ten, kur yra geležinkelis. Pajūris prastai tvarkomas, jis prižiūrimas tik prie viešbučių.
Kelių būklė apgailėtina. Jei įsibėgėsi automobiliu iki 50 km/h, gali drąsiai sakyti, kad skrendi su vėjeliu 😋
O vat užtat gamta, tiek gyvūnija, tiek augmenija, tiesiog fantastiška 😍
Visiškai neišvystytas turizmas. Agentūrų ir pan. nelabai rasi. Jei su kuo ir sutarsi dėl "gido paslaugų", tai būtina žinoti ko nori, nes kitaip jie tik pavežios, bet savo iniciatyva nieko nepasiūlys 😤
Labai greitai sutemsta, ta prasme pats temimas labai staigus, vieną minutę dar visai šviesu, o už kelių minučių, žiūrėk, jau visai naktis 👀
Susikalbėti irgi gali būti problema, angliškai kalbančių labai mažai. Tai irgi stebino, nes, kiek teko girdėti, kaimyninėje Indijoje, beveik visi kalba angliškai.
Be to, neužtenka žinoti tik savo viešbučio pavadinimą. Vieną dieną nuvažiavom nuo viešbučio gal tik 30 km., labai greit sutemo, o mes pasiklydom. Bandėm visų klausinėti, bet niekas mūsų viešbučio nežinojo, angliškai kalbančių irgi ilgai neradom, žmona net apsiverkė, kaip nejauku buvo. Galiausiai radom vieną vaikinuką, kuris mokėjo angliškai, tai jis mus parvežė su motoroleriu-važiavom visi 3 ant vieno 😊
Buvo aiškiai juntamos cunamio pasekmės, to paties didžiausio..., kur žuvo šimtai tūkstančių... 😪 Pridedu nuotrauką traukinio, kuris paliktas po cunamio kaip prisiminimas. Jis ne šiaip sumaitotas, jis nuneštas nuo bėgių kelis šimtus metrų 😨
Sako, brangakmeniai pigūs, bet norint jų nusipirkti, turbūt, reikėtų kažkiek apie tai nusimanyti. Arba rizikuoti 😊
Akis bado kontrastai, skurdžios lūšnos ir prabangūs namai šalia. Arba prie lūšnų stovintys prabangūs automobiliai. Net ir visiškas vargšas dažnai vaikšto su mobiliuoju telefonu 💬
Kolombe, Šri Lankos sostinėje, miestą apžiūrinėjome pasisamdę vietinį "Tuk Tuką", tai jis mus vežiojo nuo viešbučio iki viešbučio, nes būtent jie vietiniams atrodo prabangiausi ir gražiausi 😊
Labai populiaru viešbučiuose ir vestuves švęsti. Tai vienintelės sutvarkytos ir gražiai prižiūrimos vietos.
Kas dar įstrigo, tai karštis, tvankuma. Vos išėjęs iš viešbučio kambario pasijunti lyg būtum patekęs į pirtį, rusišką pirtį, nes drėgmė ore tiesiog "kabo", kartais net pasigesdavom oro įkvėpdami 😵
Tiesa, mes buvome nelabai geru laiku, per liūčių sezoną.
Dėl to labiausiai gaila jūros buvo.., nes vanduo toks rudas.., nors ir labai šiltas. Jei kas planuosit kelionę su daug gulėjimo paplūdimyje, tai turėkit omenyje.
Nors keliauti po šalį tai tas lietus visiškai netrukdė. Buvo, kad užeidavo be proto stipri liūtis, bet tuo metu pasislepi nuo jos su kokiu pusšimčiu vietinių susispaudęs po stogeliu į kokį 1 kv./m 😃, ir po keliolikos minučių vėl gali judėti toliau net nejausdamas, kad tik ką per lietų nematei kitos gatvės pusės.., tik balos primena, kad tai iš tiesų buvo 😊
Pagrindinė įžymybė ir lankytina vieta, Šri Lankos simbolis-Sigirija.
Tai ant didelės uolos buvusių rūmų likučiai su beždžionėmis ir nuostabiomis panoramomis į visas puses.
Lipti buvo nesunku, tik apie pusę valandos. Aišku įvertinant tai, kad be proto karšta.
Aš nusivilkau "maikę", tai mus lydėjęs vietinis iškart pareiškė, kad negaliu eiti iki pusės nuogas, nes "Dievai supyks". Ir visiškai nesvarbu, kad žmona lipo su bambos nedengiančia bliuskute ir trumpu sijonėliu. Ant merginų ir moterų, turbūt, Dievai nepyksta 😃
Jau važiuojant link čia, neapsėjome be nuotykių. Tas, mus lydintis vietinis, rekomendavo paragauti vietinio alaus. Įprastai aš jo negeriu, bet smalsu buvo, o ir atsisakyti nepatogu. Bet tas alus toks šiltas, šiltas. Keliai, kaip minėjau, labai blogi, supa, krato. Ėmė pykinti. Prie Sigirijos ėjome į "Dramblių safari", tai reiškia, kad jodami ant jų ėjome į vandenį ir t.t. Nebuvo patogu ant jo sėdėti, nes sėdėjome be jokių specialių vietų ir dviese ant vieno dramblio. Nesijausdamas patogiai, visą laiką galvojau, tik kaip čia nenukristi. Nuo įtampos, šilto alaus, to supimo ir karščio.., išvėmiau tą alų net nespėjęs nulipti nuo dramblio.. Man tai nutinka itin retai. Nuo to karto juokauju, kad automobilyje, lėktuve ar panašiose, labiau įprastose vietose, manęs nepykina, bet va ant dramblių joti negaliu 😃
Dar įdomus nutikimas buvo egzotinių augalų parke, jei neklystu Kandy.
Vietinis mus atvežė prie parko ir sako: aš į vidų neisiu, lauksiu čia jūsų už valandos. O mums taip patiko, kad už valandos grįžom pasakyti, kad norim čia ilgiau pabūti. Sutarėm susitikti dar už dviejų. Po jų pasakėm, kad norim dar bent valandą čia praleisti. Jam akivaizdžiai akys ant kaktos iššoko, nemokėjo nuslėpti nuostabos 😃, jiems visi tie egzotiniai augalai kasdienis ir savaime suprantamas dalykas 😎
Kandy dar išsiskiria beždžionių gausa, čia jų tiek, kad viešbutyje primigtinai pabrėžiama, kad jei per paliktą pravertą langą beždžionė paims daiktus, tai jie už tai neatsako 😊 Gerai, kad ir nekyla mintis palikti to lango praviro, nes labai jau karšta. Priešingai, reikia kuo akliniau uždaryti ir jungti kondicionierių. Nors beždžionių reikia saugotis visur, net ir prie baseino pasidėdamas daiktus turi būti atsargus 😉
Vakaro programos: tipo "vietinių šokių" ar fakyrų pasirodymai, labai prasti.
Viešbutyje labai daug burundukų, na tų "Čipų ir Deilų" 😊, labai įdomu prie baseino gulint stebėti, kaip jie žaidžia. Netrūksta ir driežų, bet juos sunkiau pastebėti, ir jie ne tokie žavūs.
Žodžiu, šioje šalyje galima pasigesti daug ko ir rasti labai daug trūkumų, bet taip pat neabejotinai pamatysite be galo įspūdingų vaizdų ir patirsite neužmirštamų įspūdžių. Šią kelionę ir šalį, tiksliausiai, apibūdina vos vienas žodis-EGZOTIKA !!! 😉