Škotija 2009

   Kadangi šiuo metu (2020 m. kovo mėn.) dėl Korona viruso keliavimo galimybės apribotos, tai tenka gyventi prisiminimais. Tačiau tai puiki proga pagaliau "susitvarkyti prisiminimus". Todėl, kol dar bent kiek prisimenu, pabandysiu bent trumpai aprašyti savo kelionę į Škotija, vykusią 2009 m. Nors tai nėra visai tikslu, nes tai buvo tikslinė kelionė-sutikti Naujuosius metus, išvykome 2008 m. gruodžio pabaigoje, o grįžome 2009 m. sausio pradžioje. Visa trukmė apie savaitė laiko.
   Tuo metu aš dar neturėjau minčių aprašinėti keliones, todėl tai tenka daryti pasikliaujant tik atmintimi. Galbūt kitiems jau ir nebeįdomu, kas ir kaip buvo Škotijoje tuo metu, tačiau man pačiam šis aprašymas tapo ne tik iššūkiu, bet ir malonumu viską prisiminti, juk mano aprašymai ir skirti pirmiausia man pačiam, siekiant išsaugoti prisiminimus.
   Tai buvo jau antrasis apsilankymas Škotijoje. Priežastis paprasta, ten gyveno mano brolis, todėl šia kelione nušovėm net 3 zuikius: aplankėm brolį, sutikom Naujuosius metus ir dar šiek tiek pamatėm Škotijos.
   Žinoma, tuo metu mano kelionių "liga" dar nebuvo taip įsismarkavusi, todėl jai nebuvo net ruošiamasi. Dėl šios priežasties galiu maišytis net dėl lankytinų vietų pavadinimų.
   Skridome iš Rygos į Liverpulį su "Ryanair". Man regis, bilietai kainavo vos po 5 ar 10 litų (taip, ne eurų, o litų) į vieną pusę, o gal net ir dar mažiau.
   Prieš skrydį, likus vos kelioms dienoms, gavome pranešimą, kad grįžimo skrydis pakeistas. Juokingiausia, kad jis pakeistas į tą pačią dieną kaip ir nuvykimo. Tai yra, turėtume nuskristi, ir po 2 val. skristi atgal. Kažkodėl "Ryanair" atrodė, kad mums to pakanka 😊
   Dabar lietuviai jau pramoko kovoti dėl savo teisių, reikalauja kompensacijų, nebijo paduoti ir į teismą. Tuo metu, mes tiesiog nusipirkome naujus bilietus, kitai grįžimo datai. Taip mūsų kelionė pailgėjo nuo planuotų 4-5 dienų, iki 7-8 dienų.
   Nuskridus į Liverpulį, pačiame oro uoste, susiradome specialų autobusą, kuriuo nuvažiavome iki Mančesterio, jis visai netoli.
   Kitą dieną susiradome "Megabus" autobusų stotelę. Ši autobusų kompanija tuo metu buvo tikras atradimas. Gal ne visi ją žino ir dabar, bet mano nuomone, jos veiklos modelį yra nukopijavusi, dabar jau daugumai žinoma "Polski Bus". Bilietus pirkome internetu. Nuo Mančesterio iki Aberdyno kainavo vos po 1 svarą. Ši diena ir skirta pervažiavimui. Aberdyne mus pasitiko brolis Pas jį ir apsistojome.
   Pats miestas nedaro įspūdžio, gana niūrus ir pilkas.
   Pirmąsias 2 ar 3 dienas praleidome bendraudami, sutikdami Naujuosius metus. Tuo metu buvo labai keista, kad net per Naujuosius metus nėra sniego, ten sniegas visada retenybė. Tai dėl Golfo srovės, pratekančios netoli salos krantų. Jei gausiau pasninga, tai tampa vos ne stichine nelaime, užsidaro mokyklos, slidinėja automobiliai, nes geras žiemines padangas ten naudoti nebuvo (gal ir vis dar nėra) įprasta. O ir vairavimo įgūdžių tokiomis sąlygomis ne kekvienas turi.
   Dar aplankėme ir kelias pilis netoliese, tik pavadinimų nebeprisimenu, jų labai daug. Žymiausia ir gražiausia iš jų-Dunnottaro pilis.
   Visiškai nebūtina eiti į vidų, visas jos grožis iš toliau. Tik atleiskit už muotraukų kokybę, tuo metu turėjome tik visiškai megėjišką "muilinę".
   Po Naujųjų sutikimo, laikas skirtas Škotijos šiaurinės ir šiek tiek vakarinės dalies pažinimui. Brolis paskolina nors ir seną, bet "lietuvišką" automobilį, t.y. su vairu mums įprastoje-kairėje pusėje. Tai vairavimą padaro visai nesudėtingu, kad ir kita kelio puse, nei mums įprasta.
   Niekaip neatgaminu kokia sekančioje nuotraukoje vieta, bet ji gana žinoma ir lankoma, kažkokios upės tarpeklis. Mums nepasisekė, kad naktis prieš tai buvo viena šalčiausių Škotijoje tą žiemą, bet iš kitos pusės pasisekė, nes šąlna kraštovaizdį iš pilko ir niūraus pavertė į pasakišką.

   Dar šiek tiek pavažiavus, kita užburianti vieta, visi tie ledai, tai užšalę kriokliukai.

   Pravažiavome pro žinomiausią Škotijos gamtos objektą-Loch Nesso ežerą, kuriame gyvena pabaisa. Sustojome lankytojų centre. Čia ekspozicija skirta pabaisai ir ežero dugno tyrinėjimams.
   Išvažiuojant iš aikštelės užsimiršau, kad tai ne Lietuva ir visa laimė, kad tai buvo ilga tiesi atkarpa, spėjau pastebėti priešais atvažiuojantį automobilį ir išvengti susidūrimo. Įspūdžiai nuslopino savisaugos instinktą, kad vairavimas čia kita kelio puse-išvažiavau priešpriešais.
   Vakarop atvažiuojame prie dar vieno Škotijos pasididžiavimo-aukščiausio Škotijos kalno Ben Nevis (1345 m.).
   Šventas naivume ir patirties neturėjimas, nors jau temo, o ir šiaip buvo debesuota, bet nusprendėme kilti keltuvu į viršūnę. Savaime aišku, pinigai išmesti į balą, nieko nepamatėme.
   Nakvynės vietą buvome susiradę pas keliautoją iš "Hospitality club". Tuo metu šis klubas mums patiko labiau ir net buvo populiaresnis už vėliau jį nukonkuravusį "Couchsurfing".
   Sekanti diena skirta pasivažinėjimui vakarine salos dalimi.
   Šią Škotijos dalį pavadinčiau vienu žodžiu-fantastika 😍 Kraštovaizdžiai labai įspūdingi. Yra ir pilių (pavadinimų neprisimenu).




   Tik įsivaizduoti galiu, kaip čia gražu vasarą. Ir pavydėti belieka, nusprendusiems čia apsilankyti šiuo metų laiku. Geriausia būtų, išvis eiti tomis kalvomis kelias dienas su kuprine ir palapine ant pečių.


   Arklių ir avių gausa, jų grožis, taip pat nepalieka abejingu.


   Kita vertus, ta šąlna ir vietomis užsalęs vanduo, taip pat atrodė įspūdingai. Vasarą to nepamatysi.

   Labiausiai gaila, kad niekaip negaliu atgaminti kurioje tiksliai vietoje yra sakančioje nuotraukoje matoma vietovė, kas žino, gal dar kada nors ją aplankyčiau.

   Visai naktį, grįžome pas brolį. Nors ir tik pagrindiniais keliais, gana paviršutiniškai, bet apvažiavome ratą aplink visą Škotiją.
   Ryte išėję, sutrinkame.., automobilio nėra.. Klausiame brolio, gal jis kam paskolino. Ne, jis..., pavogtas !!! Nors automobilis ir senas, jo vertė nedidelė, bet labai nesmagu, net kalti jaučiamės. Beveik neabejoju, kad vagis sudomino jo lietuviški numeriai. Tarp emigrantų juk visokio plauko lietuvių.
   Sekančią dieną vėl su "Megabus" grįžtame į Mančesterį.
   Jame praleidome pusantros dienos. Labai nustebino, kad daugumos muziejų lankymas nemokamas. Tik nepamenu, ar dėl to, kad buvo sekmadienis, ar visada taip. Gal ir nėra tie muziejai labai įspūdingi, bet laikui praleisti puikiai tiko (traukinių ar automobilių, meno, zoologijos ir t.t.).
   Kas dar įsiminė, tai išpardavimai. Tiek Škotijoje, tiek Mančesteryje, negalėjai nepastebėti ne tik reklamų, bet ir "pasekmių". Tai dėl to, kad išpardavimai tikri, su tikrai didelėmis nuolaidomis. Žmonės prekes deda bet kaip, o darbuotojai nebesivargina jų tvarkyti. Viskas atrodo, "kaip po karo".

   Neatsilaikėme ir mes. Nusižiūrėjom lagaminą. Jis kainavęs 100 svarų. Parašyta, kad taikoma 80 proc. nuolaida. Parašyta pataisyta kaina-20 svarų. Mums tinka, imsim. Net išsižiojom, kai kasoje pritaikė dar velnias žino kokią nuolaidą, bet išėjo maždaug 80 proc. nuo tų 20 svarų ir taip nusipirkom 100 svarų kainavusį lagaminą vos už 5 svarus !!!
   Sekančią dieną važiuojam į Liverpulį ir skrendam namo.

Komentarų nėra: