Azorai 2021. Sao Jorge sala


    Sao Jorge sala iš kitų išsiskiria savo pailga forma. Ji net 54 km ilgio, bet vos 5-8 km pločio.  
    Salos vidurinė dalis yra gana aukštai virš jūros lygio, o vandenyno pakrantėse yra lygumos, į kurias reikia labai stačiai nusileisti. Būtent jose įsikūrusios beveik visos salos gyvenvietės. Tokios gyvenvietės vadinamos "fajomis".  "Faja" - pakrantės lyguma, susidaranti dėl lavos srautų ir nuošliaužų.  Itin gražiai jos atrodo žiūrint į jas iš viršaus.
    Šios salos formą apibūdinčiau kaip "žemaičių blyną su nubėgusiu tirštu padažu". Pati sala iškilusi virš jūros lygio gana aukštai, bet daugelyje vietų aplink ją-"fajos"-sutirštėjęs nubėgęs padažas 😊 
    Aukščiausia salos vieta Pico Esperanza-1053 m.   
    Iš šios salos tikiuosi labai daug, nes Sao Jorge neretai vis dar pavadinama paslaptingiausia salyno sala. Čia nėra daug turistų ir jiems pritaikytų pramogų. Tai-žygeivių traukos vieta. Pėsčiųjų trasos laikomos vienomis gražiausių salyne. Kartu tai ir labai didelis iššūkis, nes dauguma trasų linijinės, be to dar ir su dideliais nusileidimais-paaukštėjimais.
    Bet labiausiai Sao Jorge garsi čia gaminamu sūriu-įvairių rūšių „Queijo da Ilha de São Jorge“. Šis sūris elito klasei priskiriamas vertinant jį ne tik Portugalijos, bet ir viso pasaulio masteliais. 
    Sūriui nenusileidžia ir kitas čia išgaunamas gurmanų stebuklas - dvigeldžiai moliuskai (amêijoas). 
    Sao Jorge priskirta ruda spalva.
    Kaip jau buvo minėta Graciosa salos aprašyme, į šią salą mes atplaukiame vėlai, apie 23 val. Būtent dėl to šioje saloje buvome išsinuomoję kambarį, nes tamsiu paros metu ieškoti kempingo ir vietos pasistatyti palapinei būtų nepatogu. Jau nekalbant apie transportą.
    O nakvynės pasirinkimų šioje saloje sezono metu itin mažai. Suprantama, saloje gyvena vos apie 8400 gyventojų, sala nėra itin populiari tarp turistų, todėl nakvynės pasirinkimų mažai.
    Mes išsinuomojome kambarį milžiniško dydžio name Velas mieste, į kurį ir atplaukia keltas. mokėjome 80 eurų už 2 nakvynes.
    Įspūdingiausias buvo sutikimas. Nors keltas atplaukia vėlai ir dar netgi vėlavo, o mes turėjome adresą, bet savininkas vis tiek mūsų laukė uoste su kortele kaip kokių VIP klientų. Tada mus nusivedė į gana prabangų mikriuką, su kuriuo mus nuvežė iki pat namo, nors pėsčiomis būtų reikėję eiti vos kelis šimtus metrų 😎

    22 diena kelionės diena, 2021-08-17

    Mūsų planas toks: šiandien visą salą apvažiuojame motoroleriu. Viską apsižiūrime. O tada pradedame bastymąsi po salą pėsčiomis, naudojantis viešuoju transportu ir miegant palapinėje. 
    Motorolerį rezervavome iš anksto “Hotel Soares Neto”. 125cc galingumo. 25 eurai parai. Labai gerai padarėme, kad rezervavome iš anksto, nes jų akivaizdžiai trūko. Be rezervacijos būtume likę be nieko.
    Iškart pajutome, kad "Honda" varikliai ne šiaip sau užsitarnavę pripažinimą. Trauka įspūdinga 😎
    Tiesa, priekinio amortizatoriaus "beveik nėra", bet vieną dieną kaip nors ištversim 💪
    Salos apžiūrą ketiname pradėti nuo visiškai kito salos krašto, todėl niekur nestodami iki jo ir važiuojame. 
    Stebina tai, kad Velas švietė saulė, salos viduryje buvo debesuota ir netgi purkšnojo nežymus lietutis, o va pasiekus kitą salos pakraštį-vėl švietė saulė.
    Šios salos pusės smaigalyje Farol da Ponta do Topo, 38.549124, -27.754881.


    Čia yra ir vienas iš salos kempingų Mini Parque de Campismo (Topo), 38.547776, 27.753733. 
    Jis dažnai neįtraukiamas į bendrą salos kempingų sąrašą, nes yra nemokamas ir žodis "mini" pavartotas ne atsitiktinai. Kita vertus, čia yra viskas: WC, puikios vietos palapinei, maudynių vieta-natūralūs baseinai. Štai kaip jis atrodo.

    Bene didžiausias šio kempingo privalumas, kad čia sąlyginai geras susisiekimas, jei naudojiesi tik viešuoju transportu. Esmė tokia, kad nuo vieno salos pakraščio iki kito per dieną važiuoja tik 1 autobusas. Anksti ryte jis važiuoja būtent nuo čia-Topo gyvenvietės ir pasiekia Velas. Vakarop jis grįžta atgal. Pačios žinomiausios ir populiariausios salos trasos prasideda salos viduryje-ant kalno. Taigi, jei esate apsistoję Topo, yra galimybė ryte važiuoti autobusu iki trasos, o vakare vėlgi autobusu grįžti į Topo. O jei apsistojote Velas ar kur nors kitur, vienintelė galimybė pasiekti trasų pradžias, nuomotis transportą arba naudotis taxi paslaugomis. 
    Bet automobilio nuoma komplikuota ne tik dėl aukštų kainų. Kaip minėjau, dauguma trasų linijinės, todėl praėjus trasą vis tiek reikia sukti galvą kaip grįžti, šį kartą iki automobilio.
    Dėl šių priežasčių taksistai nesikuklina, už kelis kilometrus prašo po 20 eurų.
    Mes sumanymo apsistoti šiame kempinge atsisakėme labiausiai dėl to, kad San Migelyje buvome apvogti, todėl nebesijautėm tiek saugūs, kad paliktume kempinge neprižiūrimus daiktus visai dienai. O kiekvieną ankstyvą rytą (nes autobusas važiuoja labai anksti) surinkinėti palapinę, tolokai eiti iki stotelės ir po to viską visą dieną bagažą nešiotis su savimi, nenorėjome.
    Taigi, apsižiūrėję šį pakraštį sukame atgal.
    Sustojame prie Cascada do Cruzal, 38.546462, -27.811429.
    Šią vietą net ne visi vietiniai žino. Apie ją sužinojau atsitiktinai, viename forume.

    Bandome pamatyti Miradouro Curral do Concelho, 38.547179, -27.851025, bet ši apžvalgos aikštelė jau aukščiau-kalne, todėl vėl panyrame į debesį ir nieko nematome.
    Užtat visiškai šalia, tik šiek tiek žemiau, puikus Miradouro Faja de Sao Joao, 38.549419, -27.857352.


    Vėl debesys, todėl praleidžiame ir dar vieną apžvalgos aikštelę be pavadinimo, 38.556819, -27.853779.
    Po to debesys šiek tiek prasisklaido-Miradouro da Canada do Pessegueiro, 38.574027, -27.867402.

    Privažiuojame Faja dos Vimes. Leidžiantis į gyvenvietę yra net 3 apžvalgos vietos.



    Užsukame į Reserva Florestal de Recreio da Silveira, 38.612876, -27.977760. 
    Tai parkas. Tinkamas pietums, poilsiui. Tačiau jis nėra vaizdingas.
    Pasiekiame Miradouro da Rua do Baxio (Calhetoje) 38.603576, -28.012235. Gražu 😍


    Artėjam prie Faja das Alamas, 38.633803, -28.078446.


    Štai ir ji pati-Faja das Alamas, 38.629604, -28.082075.

    Iki Miradouro Da Faja Das Almas, 38.627397, -28.075589, nebesileidom, nes jis dar žemiau, o visas "fajų" grožis iš viršaus.
    Kylame aukštyn ir gana ilgai, bei stačiai. Kvaila navigacija gi nesupranta, kad yra ir geresnis privažiavimas 👀
     Pasiekiame Reserva florestal do terreiro da macela parkelį, o jame Miradouro do Canal, 38.675161, -28.162802.




    Labai gražu 😍, bet.. pakilimas mums "kainavo". Nebeužvedam motorolerio 😳 Nesuprantam kodėl, bet dabar galvojam, kad tikėtina, jog suveikė kažkokia apsauga dėl variklio perkaitimo. Nors joks daviklis apie tai neįspėjo. Vos pradėjus galvoti ką daryti, jis.. užsikuria. Važiuojam toliau.
    Dabar jau leidžiamės žemyn. Vienas įspūdingiausių-Miradouro das Velas 😍

    Vos pravažiavus Velas, dar vienas labai gražus-Miradouro do Canavial, 38.688826, -28.213770.


    Stojame pavalgyti pakelės užeigoje, nes norime, kad motoroleris "pailsėtų". 
    Nepaisant to, vos pasiekus Parque Florestal das Sete Fontes, 38.734405, -28.262151, jis vėl nebesikuria 😕
    Parkelis tai visai gražus. 

    Daugiausia dėmesio sulaukia mažučiai ančiukai ir stilizuota valtis, kuri mums pasirodė kičinė.
    Bet mums atsipalaiduoti jau trukdo rūpestis dėl motorolerio. Jau svarstome, kad reikėtų skambinti nuomos bendrovei, bet kol jie atvažiuos, kol išsiaiškinsim, kol jie duos kitą (jei duos), prarasim labai daug laiko. Kol pasivaikštome, jis vėl užsikuria. Dėl to ir spėjame, kad tai gali būti susiję su apsauga dėl perkaitimo. Keista tik, kad šį kartą jis neužsivedė ne po važiavimo į ilgą statų kalną, o nuvažiavus visai nedaug po pietų pertraukos, turėjo būti "pailsėjęs" 😴 
    Kaip bebūtų, pakylame į visai čia pat esantį Miradouro do Pico da Velha su dviem apžvalgos taškais: 38.729269, -28.263709 ir 38.731102, -28.263556. Tačiau kadangi vaizdas nepasirodė itin gražus, be to dar ir debesys trukdė, tai net negesinome variklio, kad vėl neiškiltų problema užvedant.
    Pasiekiame Vigia da Baleia apžvalgos aikštelę, 38.752292, -28.308799. Nuo jos matosi Farol dos Rosais, 38.753464, -28.311438.
    Vaizdas lyg stovėtum "Titaniko" pirmagalyje 😊

    Užsukame iki apžvalgos aiktelės į Faja de João Dias, 38.724428, -28.226326.
    Būtų neblogai, tik privažiavimas labai prastas.

    Važiuojant toliau suprantu, kad rytoj suplanuotą eiti trasą galima pravažiuoti ir dabar kaip tik važiuojame netoli jos. Jos pradžios taškas sunkiai pasiekiamas be transporto, todėl rytoj išvengtume daug sunkumų. Be to, trasa kalnų viršūnėmis, šiandien dar ir oras geras, o kaip bus ryt, nežinia. Nors žmona šiek tiek bamba dėl motorolerio, kuris nežinia kada vėl neužsives, bet važiuojame. Ši mintis labai pasiteisino, nes kitomis dienomis, iš tiesų, oras nebebuvo toks geras.
    PR4SJOPico do Pedro-Pico da Esperança-Fajã do Ouvidor. Linijinė. 16,9 km. 4 val. Reitingas 3,40. Vidutinio sunkumo (žemyn apie 800 m.). Tako pradžia 38.668548, -28.118527. 

    
    Visas blogumas, kad keliukas neasfaltuotas. Matyt, kažkuriuo metu "prisigaudėme" akmenukų, todėl važiuojant į pakalnę... dingo stabdžiai !!! Įsivaizduojate ką reiškia važiuoti be stabdžių nuo 1 km. aukščio kalno? 😲
    Laimei, mūsų greitis buvo labai nedidelis, vingiuojant ir stabdant kojomis, pavyko neįsibėgėti, o netrukus ir stabdžiai atsirado. Tai patvirtina spėjimą, kad koks akmenukas, buvęs tarp stabdžių disko, iškrito.
    Pasiekus gerą kelią važiuoti jau ramiau. 
    Vis dar šiai trasai priklauso ir vienas žymiausių salos "miradorų"-Miradouro da Fajã do Ouvidor, 38.673050, -28.056442. 

    Yra trasoje ir daugiau apžvalgos aikštelių, bet visos jos prieš šią, nublanksta.
    Apačioje yra ir natūralūs baseinai, 38.679298, -28.053241, kuriuose galima maudytis, bet mūsų tai nesugundo.
    Sėkmingai įveikę vieną iš kitų dienų trasų ir taip pasilengvinę kitų dienų krūvį, bandome motorolerį išnaudoti maksimaliai ir pasiekiame dar vienos trasos pradžią, kurią be transporto taip pat būtų sunku pasiekti.
    PRC05SJO Fajã de Além. Žiedinė 4,7 km. 3 val. Reitingas 3,60. Sunki (žemyn apie 440 m. ir aukštyn tiek pat). Tako pradžia 38.673795, -28.072253. 
    Žmona eiti nenori, lauks manęs bendraudama su šalia besiganančiomis karvėmis 😊
    Įveikęs gal pusę trasos suprantu, kad tolimesnis ėjimas beprasmis, nes iš esmės, tai tik nusileidimas žemyn į "fają" ir vėl pakilimas į kitą pusę. Man pasirodo, kad tai nebūtina, todėl grįžtu atgal.

    Vėliau sutikome merginas, kurios tvirtino, kad būtent ši trasa joms patiko saloje labiausiai, bet manęs tai neįtikino. Nežinau, gal aš ir klystu.
    Žmona giriasi, kad iš tiesų susidraugavo su karvėmis. Ir kodėl manęs tai nebestebina? 😋
    Grįžtame į Velas. Ilgą ir įtemptą dieną baigiame prie Arco Natural de Velas, 38.679621, -28.210928.

    Netoliese yra Miradouro do Morro Das Velas, 38.682526, -28.217847. Bet norint jį pasiekti reikėtų šiek tiek kopti aukštyn. Tik pėsčiomis. Priešais būtų labai spiginusi saulė. Įvertinę apylinkes ir kokios vaizdo galėtume tikėtis, nusprendėme, kad geriau patingėsime ir apseisime be šios apžvalgos vietos 😊
    Grąžinant motorolerį, darbuotoja pareiškia, kad mes... nesumokėjome !!! 😲 Taip, dokumento mes iš tiesų neturime, nes mums jo niekas nedavė. Sumokėjome pasiimant motorolerį grynaisiais. Tuo metu buvo registratūros "apgultis", nes, kaip minėjau, motorolerių trūko, o visi nori pasiimti juos būtent ryte. Maža to, pasirodo įvelta klaida ir nurodyta, kad motorolerį mes pasiėmėme dar vakar !!! Tuo metu, kai mūsų dar net nebuvo saloje !!! Darbuotoja skambina mus aptarnavusiai merginai. Supratome, kad ji patvirtino, jog pinigus iš tiesų gavo, tik neišrašė dokumento. Visa tai atsitiko šiandien, o ne vakar. Mes išteisinti !!! 😊
    Pravažiavome šioje saloje 230 km. Benzinas šioje saloje po 1,522 euro. Kurui išleidome 5,2 eur.
    Miegoti grįžtame į tą pačią vietą, užsakėme gi dviem naktims.

    23 diena, 2021-08-18

    Pagal mūsų turimą informaciją, kurią, beje, gavome el. paštu iš vietinio turizmo informacijos centro. Iš Velas 07.25 val. išvažiuoja autobusas į Calhetą. Nors šioje salos dalyje autobusų susisiekimas laikomas kiek geresnis, nei su kitame salos gale esančiu Topo, tačiau ir čia per visą dieną važiuoja tik 2 autobusai, vienas - ryte, kitas - vakarop. 
    Mums reikalingas autobusas važiuojantis linija Nr. 2. Jis turėtų mus nuvežti iki Norte Pequeno.
    Bet ne veltui sakoma, kad Azorų salose nereikėtų itin pasikliauti autobusais. Yra 2 problemos.
    Pirmąją šiaip taip išsprendžiame. Tai autobuso sustojimo vieta !!! Atrodo paprastas dalykas, tačiau net klausinėjant vietinių užtrunkame, kol šią vietą randame.
    Antroji problema susijusi su jo grafiku. Nors mes turime tvarkaraštį, pagal kurį autobusas turi važiuoti 07.25 val., bet mūsų būsto šeimininkai tvirtina, kad jis važiuoja 7 val. Pavėluoti nesinori, todėl dar išvakarėse klausinėjome gatvėje (ir šalia sustojimo vietos, esančioje kavinėje) beveik visų iš eilės, kada gi važiuoja tas autobusas. Įdomiausia, kad nebuvo nei vieno sutampančio atsakymo !!! Vieni sakė 06.30 val., kiti - 15 val., treti - 17 val. ir t.t. Žodžiu, sėdėk visą dieną ir lauk, jei nori 😃
    O taip yra todėl, kad vietiniai autobusais nesinaudoja. Jie iš esmės skirti tik moksleiviams nuvažiuoti iki mokyklų, o dabar moksleivių atostogos.
    Mums labai nesinorėtų prarasti daug laiko, jei ne visą dieną, todėl ateiname anksti. Tiksliai nepamenu, bet, turbūt, apie 06.30 val. Žmogaus nei vieno. Neramu. Juk net nesame tikri, ar autobusas važiuoja tikrai iš čia.
    Po 7 val. pasirodo pirmas pakeleivis, pasidaro ramiau.
    Įdomiausia, kad autobusas, visgi, atvažiavo tiksliai pagal turėtą grafiką-07.25 val. Galėjome miegoti ilgiau 😊 
    2,84 eur. žmogui ir už keliolikos minučių mes jau Norte Pequeno.
    PRC06SJO Norte Pequeno. Žiedinė. 10,8 km. 3 val. Reitingas 3,67. Vidutinio sunkumo (žemyn apie 460 m. ir aukštyn tiek pat). Tako pradžia: 38.645843, -28.001835. 
    Žmonai nepatinka dideli pakilimai ir nusileidimai, todėl ji sako lauksianti manęs viršuje. Gal ir gerai, galiu eiti be kuprinės 😉
    Trasa nuvylė. Kažkaip iš Sao Jorge salos trasų tikiuosi tikrai daugiau. Iš pradžių nusileidimas iki vandenyno. Kažko išskirtinio nėra.


    Pasiekus pakrantę, takas veda per kaimelį.

    Tada vėl kylama į viršų.


    Blogiausia tai, kad pakilimas jau kitu taku, o tas takas, tai paprastas vieškelis. Nei vaizdingas, nei įdomus.
    Supratęs, kad kažko daugiau čia nebepamatysiu, bei pamatęs atvažiuojantį iš apačios džipą, stabdau. Sustoja. Pora. Jie turi čia vasarnamį. Ne tik paveža iki viršaus, leisdami man sutaupyti daug laiko ir jėgų, bet netgi padaro nedidelį vingį, kad paimtume mano žmoną. Tada mus nuveža iki pat Calhetos, į kurią būtume važiavę autobusu, kuris dėl sutaupyto laiko būtų tik po kelių valandų.
    Dabar kita dilema. Čia mes turėjome atsirasti vakarop, persėsti į kitą autobusą ir važiuoti iki sekančios trasos. Dabar gi, dėl tos pačios priežasties-sutaupyto laiko ne tik žygyje, bet ir skirto atvykimui iki Calhetos, iki autobuso turime net 6 val. !!! 
    Tiek laiko laukti nenorime, todėl tranzuojame. Ne iš karto, bet gana sėkmingai nusikapstome iki Serra do Topo. Tai kalnas, viena aukščiausių salos vietų. Čia prasideda net 2 trasos. Viena leidžiasi į vieną salos pakrantę, o kita visiškai į priešingą. Šiandien mes eisime vieną iš jų.
    PR01SJO Serra do Topo-Caldeira do Santo Cristo-Fajã dos Cubres. Linijinė. 9,5 km. 2,5 val. Reitingas 3,74. Vidutinio sunkumo (žemyn apie 700 m.). Tako pradžia 38.597471, -27.926682.
    Ši trasa laikoma ne tik gražiausia Sao Jorge saloje, bet ir viena gražiausių visame salyne.
    Tiesa, planuojant ją eiti, reikėtų neapsigauti. Nors pagal informaciją jį lengva-vien tik nusileidimas žemyn, tačiau iš galutinio trasos taško viešojo transporto nėra, reikia, kad kas paimtų, samdyti taxi arba eiti pėsčiomis į kalną iki artimiausios autobusų stotelės, o tai, suprantama, prideda laiko ir jėgų sąnaudų.
    Mūsų planas kiek kitoks. Itin vaizdinga trasos dalimi laikoma Caldeira do Santo Cristo. Tai "faja" pakrantėje. Ten gražūs saulėlydžiai, galima maudytis. Kiek teko skaityti renkant informaciją, čia ankščiau nebuvo jokio kempingo, bet daugelis vis tiek miegodavo palapinėse, todėl čia įrenginėjamas visiškai naujas kempingas. Dieną prieš tai telefonu skambinome į turizmo informacijos centrą, kurio darbuotoja mus patikino, kad kempingas jau įrengtas ir veikiantis. Planuojame jame apsistoti 👍 Likusią trasos dalį įveiktume rytoj.
    Iš pradžių takas labai malonus. Pakeri net ne tiek vaizdai, kiek paukščių giesmės 😍


    Bet tada seka gana ilgas ir status nusileidimas, kuris jau nėra smagus. Nusileidimą paįvairina tik tikinčiųjų grupės, kurios eina trasą giedodamos giesmes 👪 Žmonių labai daug. Jaučiasi, kad tai - viena populiariausių trasų salyne.
    Pasiekiame krioklį. Po juo galima ir maudytis, bet mums vanduo pasirodė šaltokas.

    Nuo šios vietos nusileidimo iki pakrantės nebe tiek jau daug, jis nebe toks status ir pats takas jau gerokai lengvesnis. Dėl šių priežasčių kai kurie netgi neina visos trasos, o ateina iki šio krioklio nuo apačios-
Caldeiros do Santo Cristo.
    Pagaliau pasirodo ir pati "faja".
    
    Pati Caldeira do Santo Cristo itin vaizdinga 😍




    Bandome rasti kempingą. Jo ne tik nematyti, apie jį niekas net negirdėjo 😲
    Palapinę statyti ne kempinge-nelegalu, gali gauti baudą.
    Randame "valdžios atstovus" 👮 Tai kažkoks baigiamas įrengti edukacinis-informacinis centras. Turizmo informacijos darbuotoja, tuomet telefonu, mus suklaidino, pati manydama, kad jie ir yra kempingas. Klausiame ką mums daryti? Sako, statykit palapinę prie bažnyčios, visi taip daro 😊 
    Turėdami "palaiminimą" ir jausdamiesi teisūs, nes mums klaidingai buvo pateikta informacija iš turizmo informacijos, bei neturėdami kito pasirinkimo, nes jau vakarėja, o kitos nakvynės vietos neturime, statome palapinę nurodytoje vietoje.
    
    Ne mes vieni, kaip matyti ir iš nuotraukos. Vėliau atvažiavo dar daugiau žmonių. "Atvažiavo", nes ši vieta jau pasiekiama keturračiais. 
    O tai ir blogiausia, nes ne tik patys keturračiai labai triukšmingi, bet ir jais atvykstantys žmonės visiškai kitokie, nei žygeiviai. Jie triukšmingi.
    Žodžiu, miegojome prastai 😐
    Maudynės taip pat nuvylė. Vanduo šaltokas, akmenys tiek pakrantėje, tiek dugne.
    O šiaip, nors tai ir nėra oficialus kempingas (jis įrenginėjamas net ne šioje vietoje), bet jis turi visą tikro kempingo infrastruktūrą: WC, vanduo, virtuvėlė. Net beveik pilną dujų balionėlį su dujomis radome 👍 Aš buvau skaitęs apie tai, kad Azorų salose taip dažnai būna. Balionėlių negalima gabenti lėktuvu, todėl daugelis išvykdami palieka juos kempinguose. Taigi, mums nebereikėjo ieškoti, kur jį įsigyti 👍

    24 diena, 2021-08-19

    Labai keista buvo stebėti daiktus besipakuojančius "kaimynus". Kaip ir jiems mus. Tik dėl kardinaliai priešingų įspūdžių. Jų įranga (palapinė, miegmaišiai ir t.t.) tokia didelė, sunki ir grandiozinė, kad mano vertinimu, jai vežti reikia sunkvežimio, o aš nugriūčiau tiek užsidėjęs ant pečių 😋  Tuo tarpu jie, negalėjo patikėti, kad mes viską sutalpinome į nedideles kuprinėles 😎 Karantinas turėjo ir pliusų, buvo sąlygos itin kruopščiai pasiruošti 😉 
    Aplamai labai stebino visose Azorų salose itin prastas žygeivių inventorius. Azorai-žygeivių rojus. Įsivaizdavau, kad čia jie atvyksta atsakingai pasiruošę. Nieko panašaus, didžioji dalis su sunkiausiomis palapinėmis, miegmaišiais, čiūžiniais. Jei keliauji automobiliu, tai koks skirtumas, bet kai visa tai reikia nešti ant pečių..
    Einame likusią trasos dalį.
    Ši atkarpa jau lengva, takas eina pakrante iki Fajã dos Cubres. Bet šioje atkarpoje jau važinėja keturračiai, todėl eiti ne visada smagu.

    Oficialiai šioje "fajoje" takas ir baigiasi. Bet kaip minėjau, dar reikia grįžti iki Norte Pequeno, iš kur važiuoja autobusas. Iki ten apie 2 val. pėsčiomis (apie 450 m. aukštyn). Arba reikia imti taxi. Jie prašo, kiek pamenu, 20 eurų.
    Ne tik taupydami pinigus, bet ir dėl to, kad šioje atkarpoje yra net keletas apžvalgos vietų, pasirenkame ėjimą pėsčiomis.
    Ėjimas lengvas, nes geru asfaltuotu keliu. Pakilome tikrai gerokai greičiau nei per 2 val. 
    Iš pradžių vaizdai į "fają" itin įspūdingi 😍


    Kylant aukščiau įspūdis nemažėja 😍

   
Miradouro da Fajã dos Cubres, 38.647498, -27.988171, jau beveik pakilus.

    Pasiekus Norte Pequeno žiūrime į laikrodį. Iki autobuso 3 val. !!!
    Kartkartėmis bandome tranzuoti iš stotelės, bet niekas nestoja.
    Keista, bet kartais kelionėse tokie dalykai įsimena labiau, nei lankytinos vietos. Per tas 3 val. turėjome galimybę pajausti vietinį ritmą. Miestelis nedidelis. Parduotuvė ir baras tuo pačiu, visiškai šalia, bet be kavos ir alaus, nelabai ko yra. Netoliese mokykla, kurios teritorijoje darbuotojas "pjauna" žolę. "Pjovimas" pasireiškia tuo, kad 5 min. pjauna. Po to 15 min. ilsisi. Tada 15 min. kalbasi su darbuotoja. Po ko dar 30 min. "bando taisyti" trimerį. Tada viskas iš pradžių. Nebūtinai tokia tvarka ir nebūtinai tokiomis trukmėmis. Bet per tas 3 val. žolę pjovė ne daugiau kaip 15 min. 😊 Visi kiti kaimelyje arba vaikšto pirmyn-atgal, arba važinėja. Nereikia stebėtis, jei per valandą laiko tą patį žmogų pro tave praeinantį į priešingas puses pamatysi kokius 6 kartus. Arba jei tas pats automobilis priešingomis kryptimis pravažiuos kokius 10 kartų 😊 Žodžiu, visi turi "veiklos" 😎
    Autobusas atvažiuoja punktualiai. Tai autobuso linija Nr. 1 iš Velas išvažiuojanti 15.30 val. Norte Pequeno autobusas būna 16.15 val. Į Calhetą atvyksta 16.30 val. Bilietas kainavo 1,45 euro žmogui.
    Miegoti einame į Camping de Calheta Sao Jorge, 38.607421, 28.034122. Atsiliepimai nepriekaištingi, gera vieta. Rua Cabo Vicente Dias, 9850-072. +351 969727013 ir +351 295416324. 
    Atrodo viskas neblogai. Kaina nedidelė-tik 3 eur. žmogui. Yra kavinė. Pasiliekam.
    Kempinge yra ne tik dušai su šiltu vandeniu, bet ir skalbimo mašina, virtuvė su būtina įranga.
    Minusas, kad iki populiariausių trasų galima nuvažiuoti tik su taxi ir nors atstumas nedidelis, bet tai kainuoja apie 20-25 eurus.
    Didžiausias privalumas-vaizdas į Pico salą ir to paties pavadinimo viršūnę joje.

    25 diena, 2021-08-20

    Deja, kad ir kaip teoriškai neblogai atrodytų, tačiau svarbiausios savo funkcijos-išsimiegojimo, šis kempingas neatliko.
    Pirmiausia dėl žmonių. Kempinge jų buvo daug. Labai daug kas triukšmavo net ir naktį. Administracija nieko nedarė, kad juos drausmintų.
    O vat dėl kitos priežasties administracijos kaltinti negalima. Tai... paukščiai !!! 
    Ne bet kokie. Tai Cagarros. Pirmą kartą apie tokius girdit? Neabejotinai. 
    Kai pirmą kartą išgirdom jų balsus, atrodė, kad tai koks nors žmonių turimas prietaisas ar žaislas. Toks nenusakomas, kiek erzinantis klegėjimas-karksėjimas-cypimas. Neįmanoma to apibūdinti ir net atkartoti. Reikia išgirsti. 
    Susiradome informaciją apie juos. Jie būdingi tik Azorų saloms ir tik šiuo laikotarpiu (rugpjūčio mėn.). Jie įsikuria pakrančių uolose ir daugiausia skraido naktimis skleisdami garsus. Jų giesmės apibūdinamos kaip užburiančios, viliojančios ir sukuriančios ypatingą atmosferą.
    Tiesos yra. Nepaisant to, kad neįmanoma miegoti, jie turi žavesio. Bet prie to reikia priprasti. Tada supranti, kad "kažką tokio" jie tikrai turi 😈 
    Žmona šiandien pasilieka kempinge poilsiauti, čia yra ir pliažas-natūralūs baseinai.
    Aš išeinu įveikti dar vienos trasos 😎
    Pirmiausia pakylu iki čia pat, virš Calhetos esančios apžvalgos aikštelės-Miradouro de Santa Catarina.

    Tuomet tranzuoju iki Serra do Topo. Autobusas į tą pusę važiuoja tik vienas-vakare, todėl juo nepasinaudosi.
    Kiek užtrunku, bet pavyksta, nusikapstau.
    Pradedu žygį. Tai ta pati vieta, nuo kurios prieš 2 dienas leidomės į Caldeira do Santo Cristo. Šį kartą leidžiuosi į kitą pusę-priešingą pakrantę.
    PR02SJO Serra do Topo - Fajã dos Vimes. Linijinė. 5,5 km. 2,5 val. Reitingas 3,65. Sunki (žemyn apie 650 m.). Tako pradžia 38.59522, -27.933205. Pabaiga 38.582085, -27.930651.
    Aš dar šiek tiek šią trasą išplečiu, pridėdamas kilpą iki Fajã dos Bodes, 38.579915, -27.925048.
    Nors ši trasa nurodoma kaip viena populiariausių saloje, bet ji ne tik gana blanki, bet ir ganėtinai apleista. Takas prastai prižiūrimas, daug lapų, nedidelių nuošliaužų. Ilgas, status ir nuobodokas nusileidimas, nieko daugiau. Vertinu ją prastai. Antrą kartą neičiau.



    Pats Faja dos Vimes kaimelis irgi labai nesužavėjo, nors su automobiliu ar motoroleriu čia užsukti galima.

    Kaimelyje prasideda kita trasa, kuri taip pat yra linijinė ir eina į Calheta pusę, man pakeliui, grįžtant į kempingą, todėl einu ir šią trasą.
    PR09SJO Fajã dos Vimes - Fragueira - Portal. Linijinė. 3,1 km. 1,5 val. Reitingas 3,63. Vidutinio sunkumo (aukštyn apie 200 m.). Tako pradžia 38.582085, -27.930651.
    Ši trasa taip pat laikoma gana populiari, nors nesutikau čia nei vieno žmogaus.
    Maža to, vienu metu išgirstu keistą garsą, lyg koks driežas tarp akmenų bėgiotų ar paukštis krūmuose sušnarėtų. Viskas trunka tik akimirksnį. Pamatau, nors gal net ne pamatau, o pajaučiu ir instinktyviai ranka užsidengiu galvą. tuo metu į ranką trenkiasi apie 15 cm. skersmens akmuo. Dar keli mažesni praskrieja pro šalį. Ranka kraujuoja, bet niekas nelūžta. Ištinka šioks toks šokas. Tikrai nesikarsčiau niekur, tvarkingai ėjau pažymėtu taku. Azorai gali būti ir pavojingi 💣 
    Štai įrodymas, kad takas atrodė saugus. Vieta, kurioje atskriejo akmenys.

    Ranką skauda, bet su tuo gyventi galima. Einu toliau. Džiaugiuosi, kad spėjau "paaukoti" ranką, nes smūgis į galvą būtų turėjęs gerokai rimtesnių pasekmių.
    O pati trasa tokia... Nei šiokia, nei tokia 😊


    Pasibaigus trasai, atgal negrįžtu, nes man reikia į Calhetą ir einu toliau tiesiai. Išeinu į vieną iš apžvalgos aikštelių, esančią ant pagrindinio kelio, iki kurios galima privažiuoti automobiliu ir mes čia buvome jau pirmąją dieną.

    Nuo čia planavau iki pat Calhetos (apie 1 val. 40 min.) grįžti pėsčiomis. Tačiau ranka kraujuoja, kiek skauda, vaizdai ir ėjimas nebėra čia tokie malonūs, nes reikėtų eiti per gyvenvietes ir kelius, todėl atsisakau šios minties ir partranzuoju.
    Rytoj plaukiam į Pico salą. Tai padaryti galima iš Velas miesto. Galima ir iš Calhetos, bet ne rytoj, nes nors keltai į Pico plaukia ir iš Calhetos, bet gerokai rečiau, todėl reikėtų laukti 1-2 dienas. Iš Velas keltai plaukia kiekvieną dieną ir net ne po kartą. Aplamai, susisiekimas iš Sao Jorge su Pico ar Faial salomis itin lengvas ir paprastas.
    Įvertinę tai, kad šiame kempinge mes neišsimiegojome, o ryt ryte vis tiek reikia į Velas, tai geriau važiuojame ten jau šiandien.
    Iš Calhetos į Velas autobusas išvažiuoja 17.05 val. Bilieto kaina žmogui 3,64 eur.
    Įdomu tai, kad, kaip jau supratote, saloje yra keletas autobuso linijų, jų laikai šiek tiek tarpusavyje suderinti, bet nėra jokio centralizuoto padalinio, dispečerinės ar stoties. Juo labiau, telefono. Netgi vairuotojai vieni apie kitus nedaug ką gali pasakyti. Kai mes vieno vairuotojo paklausėme apie kitą maršrutą, tai jis paprašė palaukti, kol to maršruto vairuotojas atvažiuos, kad galėtų paklausti jo paties.
    Miegoti einame į Velas kempingą-Zona de Acampada de Velas, 38.689278, 28.217718. Rua Dr. Leonel Nazario Nunes, 9800-551. +351 295432002 ir +351 96703637.   
    Jis vertinamas kiek prasčiau, nei praeitas Calhetoje, nes atsiliepimuose yra nusiskundimų dėl saugumo (vagysčių). Kita vertus, abejoju, ar nuo to galima visiškai apsisaugoti bet kuriame kempinge.
    Šis kempingas beveik tuščias. Net kyla įtarimų, kad jis gali neveikti. Beje, ir internete galima rasti informacijos apie neveikiančius kempingus Azorų salose, tačiau tai yra pasenusi informacija, jie neveikė tik per karantiną.
    Veikia ir šitas. 4 eur. žmogui.
    Įranga jo prastesnė, nei Calhetoje, dušai kiek prasčiau prižiūrimi. Kita vertus, čia labai mažai žmonių, todėl ramybės gerokai daugiau. Šilto vandens duše pakako, nors Calhetos kempinge jo kartais pritrūkdavo dėl didelio besimaudančių skaičiaus. Calhetos kempinge yra šaldytuvas, skalbimo mašina, kurių čia nėra, bet pasinaudoti jais vis tiek buvo neįmanoma, nes šaldytuvas sausakimšai pergrūstas-nieko neįsidėsi, o skalbimo mašina nuolat užimta. 
    Žodžiu, nesigailime, kad miegojimui pasirinkome šitą. Išsimiegojome geriau, nors Cagarros ir čia "skleidė savo melodingus garsus" 😊
    Iš tiesų tai keltas iš Velas į Pico salą buvo dar ir šiandien, bet jis Pico saloje būtų buvęs tik 00.15 val., iškiltų problema dėl nakvynės, todėl pasirinkome nakvynę Sao Jorge saloje.
    Kempinge sutikome ir vieną labai įdomų vyruką. Apie jį jau šiek tiek užsiminiau. Tai tas pats, kuris labai norėjo patekti į Graciosa salą ir mums pavydėjo. Jis keliauja pats vienas. Jį išskiriu todėl, kad.. jo pilna visa sala. Kur benueitum, ką bedarytum, jį sutikdavom ir kavinėje ir gatvėje ir keltų terminale-visur 😊 Ne šiaip sutikdavome, jis labai komunikabilus, nieko nepažįsta, bet su visais diskutuoja, visur dalyvauja 😎
    Įsikūrę kempinge išėjome "pašliaužioti" po patį Velas miestą.
    Jaučiu, kad dažnai mano aprašymuose galima sutikti išsireiškimus "valgiau patį skaniausią", "ragavau neprilygstamą", "mano skonio supratimą pakeitė", tačiau šį kartą tai tikrai-neužmirštamas... kebabas 😃😎😍 Gal jis pas mus ir būtų vadinamas kitaip, bet ten jį vadino kebabu.
    Neįtikėtinas skonis !!! Su tokiomis mažomis traškiomis bulvytėmis-čipsiukais 😍
    Jį pirkome tik paragavimui, nes jau buvome sotūs, bet dabar labai gailiuosi, kaip nors būčiau susigrūdęs į skrandį ir dar vieną 😃
    Retai fotografuoju maistą, bet džiaugiuosi, kad tai padarė žmona. Štai jis. Ir dabar dar varva seilė prisiminus 😍

    Jei kam bus aktualu, tai be paminėtų, saloje yra ir dar vienas kempingas-Parque de campismo da Urzelina, 38.644532, 28.129639. Caminho das Arvores 9800-421, Urzelina. +351 294414401 ir +351 294414504. 4 eur. žmogui. 
    Pagal aprašymą geri atsiliepimai, gera vieta, bet kaip yra realiai-nežinau. Mums netiko jo lokalizacija. Manau, kad jis kiek patogesnis, kai esi su automobiliu. 
    Na o dėl to "veikiančio-neveikiančio" kempingo Faja da Caldeira de Santo Cristo, reikėtų bandyti su jais susisiekti planuojant apsistoti. Jei vėl neapgaus 😋 Zona de Campismo da Faja da Caldeira de Santo Cristo, 9850-205 Ribeira Seca. +351 295416324.
    Sao Jorge mūsų kelionėje išskirtinė sala. Čia pradėjome "tikrą keliavimą", miegodami palapinėse ir eidami su kuprinėmis. Čia galėjome žūti, kai važiuojant į pakalnę motoroleriu dingo stabdžiai. Čia mane galėjo užmušti ar sunkiai sužaloti į galvą skriejęs akmuo. Čia valgėme skaniausią gyvenime kebabą (tikrai) 😊 Čia išgirdome ir sužinojome apie Cagarros giesmes. Tai neužmirštami įspūdžiai ir neįkainuojama patirtis. 
    Tačiau šia sala likau šiek tiek nusivylęs. Iš taip liaupsinamų pėsčiųjų žygių tikėjausi daugiau. Juose dominuoja ilgi ir statūs nusileidimai-pakilimai, o tai ne tik vargina, tai sukelia jausmą, kad eini veltui, nes paprasčiau atvažiuoti į viršūnę, pasigrožėti. Tada nusileisti su transporto priemone į apačią ir apžiūrėti viską ten. Pamatysi beveik tą patį, pats laipiojimas atrodo šiek tiek beprasmis.
    Kaip bebūtų, ši sala tikrai įdomi ir unikali. Jei bus galimybė, nedvejokite čia užsukti, juk "žemaičių blynai" mums patinka 😉
    Rytoj plaukiam į Pico salą.
    

Komentarų nėra: