Taip jau nutiko, kad šią vasarą teko su juo susipažinti.
Tai nebuvo pažinimui ar poilsiui skirta kelionė, todėl neplanavau jo ir aprašinėti.
Pirmas įspūdis - šioks toks šokas 😳 Miestas pasirodė niūrus, nuobodus ir pilkas.
Praleidus jame 5 dienas, nuomonė pasikeitė. Ne šiaip pasikeitė, o kardinaliai.
Būtent todėl nusprendžiau jį ir aprašyti. Tai pamoka, kad kartais užmirštame seniai žinomą tiesą, kad pirmas įspūdis gali būti klaidingas. O taip pat, kad svetimus kraštus reikia pažinti neskubant, neapsiribojant keliomis valandomis ir nedarant skubotų išvadų.
Tiesą pasakius, dabar šis miestas netgi atrodo tokiu, kuriame galėčiau gyventi (o šiuo aspektu esu labai priekabus) !
Kodėl?
Miestas netiks norintiems daug pramogų, veiksmo ir pribloškiančių vaizdų.
Tačiau čia rasite ramybę ir neįtikėtinai dideles galimybes aktyviam laisvalaikiui, sportui.
Mieste yra ne tik krepšinio (vyrų ir moterų), bet ir ledo ritulio (kaip gi be jo Suomijoje) ir futbolo komandos. Pačiame miesto centre - nuostabus aikštynas, kuriame be kitų aikščių ir treniruoklių, galima rasti net ir specialų beisbolo stadioną. Jau nekalbant apie žiemos sportui skirtus įrengimus ir trasas. Kuriuose, beje, padengus specialia danga, treniruojamasi net ir vasarą !
Iki šiol maniau, kad jei būtų sudaromas labiausiai dviratininkus mylinčių miestų reitingas, tai pirmąsias 10 vietų užimtų tik Nyderlandų miestai. Dabar tuo kiek suabejojau. Lahtyje neįtikėtinai daug dviračių takų. Kartais net atrodo, kad jų daugiau nei skirtų automobiliams. Takai platūs, jų danga puiki. Kalnų čia beveik nėra, todėl važinėjimas gana lengvas. Didžiausia problema, kad sezonas gana trumpas. Nors, sako, kai kurie vietiniai važinėja visus metus, kaip ir automobiliams, keisdami padangas į žiemines 😊
Vietiniai taip pat sako, kad dviračiai čia ne hobis, pramoga, o būtinybė, nes atstumai dideli, pats miestas "miške". Gali būti mikrorajone tarp gyvenamų namų, netrukus atsidurti miške tarp medžių, važiuoti ežero pakrante ir vėl atsidurti tankiai apgyvendintame rajone.
Važinėja ir miesto autobusai, tačiau susisiekimas dviračiu nepalyginamai malonesnis.
Beje, miesto autobusai labai punktualūs. Sako, kad jei vėluoja 5 min., vietiniai jau ima "online" rašyti skundus 😊
Visai šalia miesto - ir didelės parduotuvių zonos. Ankščiau kažkur teko skaityti, kad pagal prekybos centrų plotą tenkantį vienam šalies gyventojui, Suomija yra pirmoje vietoje pasaulyje !
Ir kas be ko - ežerai !
Lahtis vadinamas ežerų sostine. Ne tik todėl, kad pats miestas įsikūręs prie didelio ežero, bet ir todėl, kad jo apylinkėse jų nesuskaičiuojamai daug. Pažvelgus žemėlapyje į šiaurę, rytus, į vakarus. Visur vien ežerai ! Gal šiek tiek mažiau tik į pietų pusę.
Tiesa, maudynėms tinkami ne visi, nes ir klimatas čia nėra tam palankus. Tačiau žvejybos mėgėjai nenusiviltų. Populiari ir poledinė žūklė.
Automobilių eismas lėtas, ramus. Kaip ir žmonės. Regis, niekas niekur neskuba. Na gal tik studentai, kurie suteikia miestui veržlumo ir gyvybės, nes mieste veikia bent pora aukštai vertinamų universitetų.
Žodžiu, Lahtis tarsi mozaika, kurią reikia sudėlioti norint jį pamilti. Tai nebus pirmoji meilė. Ši meilė brandi. Jai reikia laiko. Čia nerasi "vau" faktoriaus, bet yra begalė kampelių, kurių visuma neleis jo užmiršti 👍
Viena gražiausių ir populiariausių vietų laikoma prie ežero esanti uosto zona. Ne tik dėl ežero, laivelių ir krantinėje esančių užeigų. Netoliese ir universitetai, studentams skirti būstai, todėl ši vieta itin gyvybinga. Kartu šis rajonas ir prabangiausias, namai čia patys brangiausi.
Kitoje ežero pusėje - nuostabi salelė, į kurią veda trumpas pasivaikščiojimo takelis. Vienas trumpiausių pasivaikščiojimo takų miesto apylinkėse.
Tai ir mėgstama žvejų vieta.
Nors galima tiesiog pasėdėti ir susilieti su gamta.
Kita vertus, mieste netrūksta ir įvairių renginių. Taip, juose nesitikėkite pirmo ryškumo žvaigždžių, tačiau vietinių kolektyvų pasirodymai čia įprasti ir dažni. Įdomiausia, kad nors iš pažiūros suomiai santūrūs ir uždari, tačiau jaučiama jų vidinė laisvė. Jokių kompleksų. Pasirodymus rengia ne tik vaikai, tačiau "kakadu" kostiumais rengiasi ir šoka, net ir 60-70 metų senutės (žemiau esančioje nuotraukoje dar ne močiutės, jos pačios jauniausios) 😊
Kas dar įstrigo. Užstatų sistema parduotuvėse. Mes - lietuviai, jau pripratome, kad perkant gėrimus reikia sumokėt 10 cnt. užstatą, kurį susigrąžiname atgal pridavę tarą. Suomijoje neįprasta tai, kad produkto kaina nurodoma jau su šiuo užstatu, jo atskirai neišskiriant. Dėl to, iš pirmo įspūdžio, gėrimai gali atrodyti gerokai brangesni. Nes užstatas, beje, priklauso nuo taros dydžio, jis gali siekti ir 40 cnt., o ne 10 cnt. kaip pas mus.
Praleidau Lahtyje 5 dienas. Didžiausią įspūdį padarė transformacija iš pirmo įspūdžio "skylė" į iki šios dienos jaučiamą nuostalgiškąjį "galėčiau čia gyventi". Būtent - gyventi ! Ne turistauti, pažinti ar pramogauti, o gyventi, susiliejant su ramiu ir tyliu vietiniu gyvenimo ritmu. Be streso, skubėjimo. Gal dėl to suomiai jau "n" metų ir renkami kaip laimingiausi pasaulyje? 😍
Tikrai žinau, kad į šį miestą aš dar sugrįšiu 😎
2 komentarai:
Kaip gi negrįši, jei jame brangiausią turtą palikai...
Na taip :) Mano dičkės studijos ten, bus proga, nes specialiai gal ir nevažiuočiau :)
Rašyti komentarą