Galima planuoti būsimas keliones, juk karantinas kada nors baigsis. Bet tai nėra lengva psichologiškai, kai žinai, kad planus galėsi įgyvendinti tik "kada nors". Be to, ir planavimui yra riba, juk negali suplanuoti viso gyvenimo.
Pabandžiau savo mintis nukreipti į su kelionėmis susijusį inventorių. Įsigijau naujo, tobulinau seną, eksperimentavau, rinkau informaciją, skaičiau atsiliepimus, užsakinėjau, laukiau, stebėjau siuntimo procesus, džiaugiausi sulaukęs ir išbandydamas. Visą tai, tikrai padėjo karantino laikotarpiu.
Galiausiai supratau, kad turiu poreikį ne tik keliauti, bet ir rašyti, todėl nusprendžiau visą inventorių, bei turimą patirtį, aprašyti. Juk inventorius viena svarbiausių kelionės dalių. Nors pačios kelionės metu viską nustelbia vaizdai, įspūdžiai, o ši, praktinė, bet labai svarbi kelionės dalis, lieka kažkur užmarštyje, bet juk pradedančiam ir planuojančiam, būtent ši dalis dažnai būna sudėtingiausia. O netinkamai pasiruošus, ir pati kelionė gali nepalikti deramo įspūdžio.
Taigi, mano inventorius.
Palapinės.
Pirmoji palapinė, kurią turiu jau 20 metų, buvo pirkta "Maximoje". Jai apibūdinti užtenka vieno žodžio-siaubinga. Ir ne dėl to, kad jau 20 metų senumo. Ji niekada nepasižymėjo jokiomis geromis charakteristikomis. Per lietų šiek tiek per siųles leido vandenį. Naktimis kaupdavosi kondensatas ir t.t. Kita vertus, ji ir nebuvo kokios nors garsios firmos ar labai brangi. O aš net ir nežinojau, kad reikia žiūrėti į kažkokius parametrus 😀
Prieš kelis metus, ruošiantis žygiui Islandijoje, prireikė rimtesnės palapinės. Pirkau "Husky Brunel". Man pavyko nupirkti vos vieną kartą naudotą, už 80 eurų. Kad naudota tik vieną kartą visiškai tikiu, nes nebuvo absoliučiai jokių dėvėjimo požymių.
Vidaus naudingas plotas: ilgis 215 cm., plotis plačiausioje vietoje 125 cm., siauriausioje 90 cm.
Atsparumas vandeniui 5000 mm. Dugno net 10 000 mm.
Didžiausias nusivylimas tik dėl svorio, nors būtent jis buvo pagrindinis kriterijus renkantis palapinę. Oficaliai, ant pačios palapinės rašoma, kad minimalus svoris 1,9 kg., o imant visas dalis 2,1 kg. Būtent dėl tokių parametrų paslapinė priskiriama Ultra Light klasei. Šis kriterijus ir buvo pagrindinis mano apsisprendime. Deja, teko nusivilti. Realiai palapinės svoris 2,5 kg. Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų pasiekti tą 1,9 kg. ar bent 2,1 kg.: remonto komplektas vos keletas gramų, maišas taip pat. Daugiau išvis nėra ko "išmesti". Ko gero, tas 1,9 kg., jei imi tik pusę palapinės 😊 Suprantu, kad gali būti šiokia tokia paklaida, gali būti šiek tiek netikslios svarstyklės, bet tikrai ne tiek daug. Vėliau skaičiau internete gana daug atsiliepimų su nusiskundimais dėl neteisingai nurodyto svorio. Taigi, tai didelis minusas "Husky".
Nepasisant to, šios palapinės neketinu atsisakyti. Tik ją naudosiu ne kaip Ultra Light, o kaip paprastą palapinę, kai nereikia jos ilgai nešti ir svoris nėra aktualus.
Dar šios papalinės privalumas, kad ji turi gana didelį priangį, todėl daiktus ar batus pasidėti nesudėtinga.
O ilgesniems žygiams nusipirkau "Vango Helix 200".
Palapinė labai graži. Vidinė spalva oranžinė, o išorinė tamsiai žalia. Puiki kombinacija. Be to, jei esi tikras, kad nebus stipresnio lietaus, galima naudoti tik vidinį sluoksnį ir ji neatrodys "kaip apatiniai" 😊
Nors vizualiai ji atrodo mažesnė už "Husky Brunel", bet iš tiesų tai šiokia tokia optinė apgaulė. Vidiniai išmatavimai beveik identiški: ilgis 215 cm., plotis plačiausioje vietoje 120 cm., siauriausioje 90 cm. Visas skirtumas tik dėl priangio. Jis čia daug mažesnis. Su didelėm kuprinėm dviese, gali iškilti sunkumų.
Gal ir pats įėjimas į "Husky Brunel" kiek patogesnis, nes gana didelis ir per šoną. Tuo tarpu į "Vango Helix 200" reikia lįsti per galą. Miegant gal jokio skirtumo, bet jei užsinorės naktį į tualetą, belįsdamas gali ir visai išsibudinti 😊
"Vango Helix 200" truputi ir žemesnė, bet esminio skirtumo čia nepajutau.
Atsparumas vandeniui toks pat-5000 mm.
"Husky Brunel" privalumas ir gerokai patogesnis maišas, įdėti ir išimti dalis, daug lengviau.
Nepaisant visų "Husky Brunel" privalumų, "Vango Helix 200" palapinė mano Nr. 1 tapo dėl svorio. Skirtinguose tinklalapiuose jos svoris nurodomas skirtingai, vienur 1,85 kg., kitur 1,9 kg. Realiai jos svoris buvo 1960 gr. Tai irgi kiek daugiau nei nurodoma, bet jau ne taip drąstiškai kaip "Husky Brunel" atveju.
Aš radau būdą, šį svorį dar sumažinti.
"AliExpress" radau titaninius kuoliukus smeigiamus į žemę, kuriais tvirtinama palapinė. Vieno tokio kuoliuko svoris vos 6 gr. Šiai palapinei reikia 20 kuoliukų. Standartinis kuoliukas sveria 15 gr. Taigi, per 20 kuoliukų susitaupo 180 gramų. Palapinės svoris su šiais kuoliukais gavosi 1780 gr.
Titaninių kuoliukų kaina 17,55 eur. už 20 vnt. su parsisiuntimu. Taigi, bendroje sumoje, mažiau nei už 60 eurų. turiu puikią, mano lūkesčius ir poreikius visiškai atitinkančią lengvą palapinę. Aišku, visada norisi dar geresnės ir lengvesnės, tačiau tai būtų jau ir visiškai kitokia kaina.
Čiūžinukai.
Vien palapinės neužtenka, reikia kažką ir pasitiesti.
Bepigu, kai keliauji automobiliu, gali imti kokį didelį, sunkų, elektrine pompa (nuo akumuliatoriaus) pripučiamą, nebrangų, pvz. "Intex" čiūžinį ir nesukti galvos.
Tačiau kai svoris svarbus ir viską reikia nešti, ieškai geresnių variantų.
Niekada nebandžiau paprastų, sulankstomų, ar susukamų kilimėlių. Jie man visada atrodė teikiantys per mažai komforto. Nors jie ir pigiausi.
Iš pradžių susižavėjau savaime prisipučiančiais kilimėliais. Pati idėja atrodo patraukliai. Išvynioji, atsuki vožtuvą ir lauki kol pats prisipūs. Realybė ne visada tokia. Dažniausiai tenka daugiau ar mažiau pūsti ir burna.
Oro išleidimas nėra labai sudėtingas, nors oras iš tokio kilimėlio pats neišeina, reikia jį išstumti.
Tokių kilimėlių privalumas, kad jie beveik neturi šiugždėjimo garso ant jo vartantis. Gana geros šiluminės savybės ir pakankamai minkšti miegoti.
Pirmuoju mano kilimėliu tapo "Therm-a-Rest" gamintojo "Trail Pro Large".
"Large" reiškia, kad didelis: jo ilgis, atrodo 196 cm., plotis 60 cm.
Jį turiu iki šiol. Viskas su juo kaip ir gerai. Nors truputi ir leidžia orą. Bet ne tiek, kad ryte atsibustum ant grindų. Jo storis net 5 cm., todėl ne tik minkštas, bet ir šiltas.
Didžiausias minusas, kad labai sunkus. Senai svėriau, bet kiek pamenu, 1,2 ar net 1,3 kg.
Kitas kilimėlis, kurį įsigijau, buvo "Refuge" firmos.
Jis mažesnis: ilgis 183 cm., plotis 51 cm., storis 3 cm., todėl atitinkamai ir svoris buvo mažesnis. Tiksliai nepamenu kiek, nes vėliau šį kilimėlį padovanojom žmonos sesei-skautei, todėl ir pasverti nebegaliu. Dėl to, nepamenu ir konkretaus modelio.
Šiuo kilimėliu buvau netgi labiau patenkintas, nei "Therm-a-Rest", nors ši firma laikoma tokių kilimėlių gamintojų lydere pasaulyje.
Turiu dar 2 kilimėlius ir "Husky" firmos "Folly 2,5".
Nors pirkdamas šiek tiek abejojau dėl to ar užteks tokio storio, bet jo iš tiesų pakanka.
Kilimėliai kokybiški. Puikiai laiko orą. Nepastebėjau jokio oro praradimo.
Oficialiai svoris 800 gr. Realiai 830 gr. Įvertinant, kad oficialiai gal skaičiuojama be laikymo maišo, o aš skaičiuoju su laikymo maišu, tai galima sakyti, kad svoris atitinka.
Taigi, nors šiuo metu dar turiu 3 kilimėlius, bet vistiek pradėjau ieškoti kitų variantų, bandydamas maksimaliai mažinti svorį.
Lengviausi rinkoje yra pripučiami čiūžinukai. Ne, jų nereikia ilgai ir sunkiai pūsti kaip kažkada "tarybinių", dabar jie itin pažangūs. Visa bėda, kad kokybiški ir gerų firmų, labai brangūs. Pirkti kokį nors kinietišką, šiuo atveju, didelė rizika, nes nesinorėtų žygio viduryje likti be čiūžinuko ir miegoti ant žemės.
Po ilgų svarstymų ir domėjimosi, išsirinkau australų firmos "Sea to Summit".
Nors nepalnuoju naudoti šaltesniu oru, bet dėl viso pikto ėmiau izoliuotus. Šiluminė varža 3,1.
Ėmiau 2. Vienas "large", kitas "regular" dydžio.
Regular: ilgis 183 cm., plotis 55 cm., oficialus svoris 480 gr. Supakuoto išmatavimai įspūdingi: 10x23 cm.
Large: ilgis 198 cm., plotis 64 cm., oficialus svoris 595 gr. Supakuoto išmatavimai ne mažiau įspūdingi: 10x26 cm.
Šį pirkinį pirkau karantino laikotarpiu ir dar net nespėjau kaip reikiant išbandyti, ypač sudėtingesnėmis sąlygomis. Dėl to, vėiau vertinimą papildysiu. Bet nepaisant to, bent jau šiuo metu, pirkiniu esu labai patenkintas. Buvau palikęs pripūstus ne vienai nakčiai, oras laikosi puikiai. Labai lenga pripūsti ir išleisti orą. Komplektacijoje yra netgi speciali konstrukcija iš saugojimo maišo, oro pripūtimui. Nereikia pūsti burna, itin lengvai ir greit prisipučia. Išleisti orą taip pat, užtenka atidaryti kamštį ir oras išeina akimirksiu. Net nesitiki, kad taip greit.
Pirkdamas šiek tiek nerimavau dėl šnarėjimo garso vartantis, nes buvau radęs tokių atsiliepimų. Rezultatas pradžiugino, garsas gerokai mažesnis, nei įsivaizdavau.
Tik svoris šiek tiek didesnis, nei reklamuoja ir rašo ant pakuotės. Be to, svoris nurodomas neįskaitant pakavimo maišo (jis kartu ir pripūtimo priemonė), remonto komplekto. Bet be to, juk nenaudosi. Realiai reikia pridėti apie 50-70 gr. prie kiekvieno.
Už abu mokėjau 204,50 euro su atsisiuntimu.
Pirkau per internetinę parduotuvę "TrekkInn". Tiesa, pirkimas buvo gana keistas. Iš pradžių buvau užsakęs už 215 eurų. Bet nesulaukdamas užsakymo parašiau užklausą. Parašė, kad šiuo metu neturi prekės, todėl pasisiūlė gražinti pinigus. Sutikau. Vos po 1 ar 2 dienų, pamačiau, kad vėl reklamuoja ir netgi keliais eurais mažesne kaina. Pabandžiau dar kartą. Šį kartą sėkmingai. Taigi, net keli eurai susitaupė. Tik keista, kad jie nepasiūlė man palaukti tas 1-2 dienas 😊
Miegmaišiai.
Turbūt pirmoji mintis, šaunanti į galvą, pagalvojus apie turizmą, būtent miegmaišis. Vargu ar yra žmogus, kuris nėra turėjęs vienokio ar kitokio miegmaišio.
Senesnių ir paprastų, nežinomų firmų, neaprašinėsiu. Jie dažniausiai ir sunkūs. Tokių turiu gal 3 ar 4. Keliaujant su automobiliu jie savo funkciją atlieka irgi puikiai, bet mano aprašymo tikslas orientuotas į specifinį Ultra Light inventorių.
Tiesa, pas mane nėra ir į minusinę temperatūrą orientuotų miegmaišių, nes nejaučiu poreikio žiemą miegoti gamtoje. Taip aukštai į kalnus irgi nesiruošiu.
Reikia neužmiršti, kad kuo lengvesnis produktas, tuo sunkiau išgauti geras charakteristikas, todėl ir kainos tokių miegmaišių, gana aukštos.
Komplektuodamas savo krepšelį, pirmiausia susidomėjau lenkiškais "Cumulus" miegmaišiais. Jie itin lengvi. Bet ir labai brangūs. Be to, jie mumijos formos, o aš naktį daug vartausi, mėgstu apkabinti žmoną, su tokiu miegmaišiu to nepadarysi.
Panaši situacija ir su kitų firmų gaminiais, beveik visi jie mumijos formos ir brangūs.
Svarbiausi kriterijai buvo: svoris, kaina ir kompaktiškumas supakavus.
Žiūriu į ateitį. Ketinu keliauti visą gyvenimą. Visokių situacijų gali iškilti. O tokį miegmaišį turėti su savimi, nebūtų sudėtinga. Pvz. dėl korona viruso, ugnikalnio išsiveržimo ar kokios kitokios priežasties, atšaukiami skrydžiai ir tu užstringi oro uoste. Turėdamas tokį miegmaišį, o dar ir kelis šimtus gramų sveriantį kompaktišką pripučiamą čiūžinuką, iš bėdos jau gali kentėti, laukdamas išsigelbėjimo.
Visiškai netikėtai, aptikau "AEGISMAX" gamintojo, žąsų pūkų miegmaišį, kurį siūlo "AliExpress".
Sulaukus, prekė visiškai patenkino lūkesčius. Išmatavimai atitinka aprašymą.
Gal šiek tiek glumino tik tai, kad užsakinėjau 2 vienodus miegmaišius, pagal aprašymą svoris 618 gr., realiai vieno svoris 628 gr., kito 607 gr. Kodėl skiriasi neaišku. Bet tai ne esminė problema. Įvertinant, kad užsakinėjau L dydį (Išmatavimai 200X80) ir dar stačiakampio formos, tai svoris puikus.
Supakuoti miegmaišiai itin kompaktiški. Medžiaga maloni liesti, atrodo kokybiška ir suteikia ypatingo lengvumo pojūtį.
Pridėtas ir papildomas maišas, laikymui ne kelionės metu (kad nelaikyti suspaustų pūkų be reikalo).
Grynų pūkų svoris 308 gr.
Komforto temperatūra +11, minimali +6, ekstremali -9. Mano poreikiams, to per akis.
Labai didelis privalumas, kad miegmaišis atsitraukia ir išsiskleidžia per visą ilgį, todėl jį galima naudoti kaip didelį užklotą. Mano mintis tokia ir yra, dėl ko pirkau 2 vienodus, vieną pasitiesti, o kitu užsikloti miegant dviese.
Gal minusu galima laikyti tai, kad jų negalima sujungti į vieną, nes jie nėra visiškai taisyklingo stačiakampio formos, apatinė dalis šiek tiek siauresnė. Kiek skaičiau atsiliepimų, tai lyg ir galima padaryti su mažesniu dydžiu, bet aš geriau rinkausi didesnį, nes mano ūgis 190 cm.
Dar pastebėjimas, jei užsakinėsit per "AliExpress", nesvarbu ką, iki 22 EUR. prekės neapmokestinamos. Virš 22 EUR., bet iki 150 EUR., reikia sumokėti PVM mokestį atsiimant prekę. Jei suma viršija 150 EUR., papildomai prisidėtų ir Muito mokestis. Jei suma iki 22 EUR., tai jokio papildomo mokesčio netaiko ir pašto muitinės deklarantai. Jei suma didesnė, prisideda ir 8-9 EUR. pašto muitinės deklarantų mokestis. Žodžiu, miegmaišius pirkau po 70 EUR., o po mokesčių, savikaina išėjo po 90 EUR. Įvertinkite tai, jei sugalvosit pirkti. O aš vistiek esu patenkintas, nes tokios kokybės ir tokių parametrų miegmaišiai, pripažintų europietiškų ir pasaulinių prekės ženklų, kainuoja gerokai daugiau.
Pagalvėlės.
Norint jaustis komfortiškai miegant palapinėje, neužtenka tik minkštai atsigulti ir šiltai užsikloti. Norisi, kad ir galva būtų šiek tiek aukščiau.
Esame bandę į miegmaišių maišus dėti rūbus ir taip pasidaryti pagalvę, tačiau tokia pagalvė niekada nebus labai patogi, taisyklingos formos.
Taip pat esam naudoję ir "Intex" gaminių. Buvo gana gerai, tačiau dabar norėjosi dar šiek tiek sumažinti svorį. Nors nuo pagalvės labai daug svorio ir nesutaupysi.
Nenorėdamas daug išlaidauti, pasirinkau "Naturhike" pripučiamą pagalvėlę iš to paties "Aliexpress".
Esame bandę į miegmaišių maišus dėti rūbus ir taip pasidaryti pagalvę, tačiau tokia pagalvė niekada nebus labai patogi, taisyklingos formos.
Taip pat esam naudoję ir "Intex" gaminių. Buvo gana gerai, tačiau dabar norėjosi dar šiek tiek sumažinti svorį. Nors nuo pagalvės labai daug svorio ir nesutaupysi.
Nenorėdamas daug išlaidauti, pasirinkau "Naturhike" pripučiamą pagalvėlę iš to paties "Aliexpress".
Oficialiai rašo, kad sveria 83 gr. Pasvėriau. Su pakavimo maišeliu-90 gr. Taigi, svoris pakankamai tikslus.
Pripūstos pagalvėlės išmatavimai: 42x32x13 cm.
Didžiausią įspūdį daro supakuotos dydis. Skaičiai ne tokie svarbūs. Vaizdingiau pasakyti, kad telpa į saują, po ko dar gali sugniaužti kumštį !!!
Orą laiko gerai. Lengva pripūsti. Dar lengviau išleisti. Labai patogus "navarotas"-specialus mygtukas pripūtimo angoje. Jei reikia pripūsti, paspaudi mygtuką ir gali pūsti, oras atgal neina, kol tu bandai įkvėpti ar net nuėjai išgerti arbatos. Jei reikia išleisti, paspaudi tą patį mygtuką ir oras išeina akimirksiu.
Abi pagalvėlės kainavo 16,50 euro.
Apsauga nuo vėjo.
Norint kuo efektyvesnio ir ekonomiškesnio maisto gaminimo būdo, verta pagalvoti apie vienokią ar kitokią ugnies apsaugą nuo vėjo. Per daug metų įsitikinau, kad vėjas turi nepaprastai daug įtakos efektyviam viryklių naudojimui. Tiek laiko, tiek ekonoiškumo aspektu. Pradėjęs naudoti užuovėją galiu patvirtinti, vėjuotą dieną ji nepaprastai veiksminga.
Bet tai dar vienas inventorius, o tai reiškia ir papildomą svorį.
Dangstymasis kuprinėmis ar kokiais kitais daiktais, ne išeitis, nes nepatogu, o ir uždengti liepsnos efektyviai gali nepavykti. Be to, yra tikimybė ir ką nors pradeginti.
Siekdamas minimalaus nepatogumo, pasirinkau "Lixada" gamintojo titaninį gaminį per "AliExpress", kuris sveria vos 15 gramų !!!
Aukštis 19 cm. (dar galima rinktis 15 cm.), ilgis 60 cm.
Už šią užuovėją mokėjau 11,90 euro su atsisiuntimu.
Atsiuntė vos per 2 savaites. Realiai viskas atitiko aprašymą.
Tiesa, norint išgauti tokį svorį, gaminys itin plonas, labiau panašus į foliją. Tačiau, kadangi jis iš titano, tai tikiuosi ir patvarumo.
Tiesa, pastebėjimas. Jei naudoji su aukštesniu dujų balionu (500 ml.), tai užuovėja, nors ir aukšta (19 cm.), bet vistiek norėtųsi, kad būtų dar šiek tiek aukštesnė. Naudojant su mažesniais balionais, viskas tvarkoje. Dėl to nerekomenduočiau ir taupyti porą eurų, renkantis žemesnį (15 cm.) užuovėjos variantą. Beje, taip rekomenduoja ir pats gamintojas.
Pripūstos pagalvėlės išmatavimai: 42x32x13 cm.
Didžiausią įspūdį daro supakuotos dydis. Skaičiai ne tokie svarbūs. Vaizdingiau pasakyti, kad telpa į saują, po ko dar gali sugniaužti kumštį !!!
Orą laiko gerai. Lengva pripūsti. Dar lengviau išleisti. Labai patogus "navarotas"-specialus mygtukas pripūtimo angoje. Jei reikia pripūsti, paspaudi mygtuką ir gali pūsti, oras atgal neina, kol tu bandai įkvėpti ar net nuėjai išgerti arbatos. Jei reikia išleisti, paspaudi tą patį mygtuką ir oras išeina akimirksiu.
Abi pagalvėlės kainavo 16,50 euro.
Apsauga nuo vėjo.
Norint kuo efektyvesnio ir ekonomiškesnio maisto gaminimo būdo, verta pagalvoti apie vienokią ar kitokią ugnies apsaugą nuo vėjo. Per daug metų įsitikinau, kad vėjas turi nepaprastai daug įtakos efektyviam viryklių naudojimui. Tiek laiko, tiek ekonoiškumo aspektu. Pradėjęs naudoti užuovėją galiu patvirtinti, vėjuotą dieną ji nepaprastai veiksminga.
Bet tai dar vienas inventorius, o tai reiškia ir papildomą svorį.
Dangstymasis kuprinėmis ar kokiais kitais daiktais, ne išeitis, nes nepatogu, o ir uždengti liepsnos efektyviai gali nepavykti. Be to, yra tikimybė ir ką nors pradeginti.
Siekdamas minimalaus nepatogumo, pasirinkau "Lixada" gamintojo titaninį gaminį per "AliExpress", kuris sveria vos 15 gramų !!!
Aukštis 19 cm. (dar galima rinktis 15 cm.), ilgis 60 cm.
Už šią užuovėją mokėjau 11,90 euro su atsisiuntimu.
Atsiuntė vos per 2 savaites. Realiai viskas atitiko aprašymą.
Tiesa, norint išgauti tokį svorį, gaminys itin plonas, labiau panašus į foliją. Tačiau, kadangi jis iš titano, tai tikiuosi ir patvarumo.
Dujinės viryklės.
Tai populiariausios ir labiausiai paplitusios priemonės maisto gaminimui.
Aš jas išskaidyčiau į 2 rūšis:
1. Kai svoris ir dydis neturi reikšmės.
2. Ultra Light. Kai tau labai svarbus svoris.
Kai svoris ir dydis neturi reikšmės, tai maisto gaminimui dujų pasirinkimas, iš esmės, neturi jokios konkurencijos. Aš pats daug metų naudojau dujinę viryklę (paprastą, didelę ir sunkią) su dujų balionu (dideliu ir sunkiu), keliaujant automobiliu. Dažniausiai (jei nėra stipraus vėjo, ar nesi aukštai kalnuose), rezultatai nedaug skiriasi nuo gaminimo namie. Aišku, viryklių, net ir šioje kategorijoje, yra labai daug ir rezultatai bus skirtingi. Bet tendencija ta pati, dujos konkurencijos neturi.
Kalbant apie Ultra Light klasę, dujų pozicijos nebėra tokios stiprios. Nors nesiginčysiu, jei kam atrodys, kad jos vistiek yra geriausias pasirinkimas.
Iš pradžių ketinau net nebandyti šio varianto ir rinktis kitus maisto gaminimo būdus. Jie man atrodė įdomesni ir patrauklesni. Bet galiausiai, visgi nusprendžiau į savo arsenalą įtraukti ir šį "ginklą". Labiausiai dėl to, kad turėčiau visokių pasirinkimų galimybę, nes nežinau kurioje šalyje ir kokioje konkrečioje vietovėje, kuris variantas gali labiausiai pasiteisinti.
Didžiausi dujinės viryklės minusai mano supratimu:
a). Visada būtinas vienoks ar kitoks dujų balionas, kuris be abejo-sveria. T.y. ne tik dujos, bet ir pats balionas.
b). Jei gaminant netikėtai pasibaigs dujos, gali tekti likti be vakarienės.
c). Dujų balionėliai, nors ir labai paplitę, bet gali atsitikti taip, kad jų nerasi įsigyti būtent tada kai to labiausiai reikės, ypač jei tavo degiklis bus koks nors specifinis, o vieta atoki. O juk dujų balionėliai irgi yra kelių rūšių ir tavo degikliui gali netikti toje vietovėje populiariausi ir lengviausiai gaunami balionėliai.
d). Jei esi kokiame nors ilgesniame žygyje, tai pasibaigus dujų balionui, jį gali tekti dar ilgai nešiotis su savimi tuščią, nes papraščiausiai nebus kur išmesti. Tai papildomas svoris.
e). Kad ir Ultra Light klasės, bet pats degiklis vistiek sveria. Lyginimas pvz. kad ir su spiritinėmis viryklėmis, gali būti net ne jų naudai. Vėliau aprašyme rasite, kad savos gamybos spiritinė viryklė gali sverti vos 10 gr.
f). Dujos, nors šiuo metu jau ir laikomos labai saugiu maisto gaminimo būdu, bet vistiek man dar nesukelia visiško pasitikėjimo. Galima kažką netyčia pažeisti transportuojant ar surenkant ir t.t.
g). Kaina. Geri degikliai kainuoja ne pigiai. Jau nekalbant apie tai, kad ir pačios dujos kainuoja.
Žodžiu, galima su tuo nesutikti, bet dujų pasirinkimas Ultra Light klasėje, kaip geriausias pasirinkimas, man kelia šiokių tokių abejonių. Bet tikrai būtų įdomu, jei kas pasidalintų savo patirtimi. Tik pabrėžiu Ultra Ligt klasės.
Nepaisant visų abejonių, kaip jau minėjau, visgi įsigijau ir tokią alternatyvą.
Didžiausi pliusai:
a). Labai geras efektyvumas, t.y. vanduo pašyla itin greitai.
b). Švarus ir patogus naudojimas.
c). Gali būti vienas pigiausių pasirinkimų, bet apie niuansus žemiau.
Mano degikliu tapo "BRS 3000T" per "AliExpress".
Jos didžiausias privalumas, kad ji sveria vos 25 gramus.
Kol neišlankstyta, lengvai delpa į delną.
Jis pagamintas iš titano. Galingumas 2700 W.
Už šį degiklį su atsisiuntimu mokėjau 13,40 euro.
Balionėliai būna 4 rūšių:
1. Srieginiai. Jie vieni populiariausių, nes ir dauguma degiklių gaminami su sriegiu. Tai paprasčiausias variantas, nes užtenka degiklį užsukti tiesiai ant balionėlio ir viskas, gali gaminti. Didžiausias minusas, kad jie ir brangiausi. Pvz. Turbūt, pigiausias balionėlis, kurį galima gauti Lietuvoje, 500 ml. talpos "Energas", kainuoja 5,50 euro. Žinoma, mažesni kainuoja kiek pigiau, bet ir dujų jose gerokai mažiau. Turintys galimybę, gali parsivežti balionėlių iš Kaliningrado ar Baltarusijos, ten šiek tiek pigiau. Bet dar geresnis variantas, įsigyti perėjimą ir pasibaigus dujoms, balionėlį papildyti iš flakoninio balionėlio, kurie gerokai pigesni. Aš tokį įsigijau per "Aliexpress" ir su parsisiuntimu už jį sumokėjau vos 0,78 euro. Jis itin mažas, todėl neiškyla klausimas ir dėl svorio, bei transportavimo. Jis sveria vos keletą gramų.
2. Su ventiliu. Jie gana specifiniai ir reikalauja atitinkamo degiklio. Galima lengvai apsigauti: atrodo beveik taip pat kaip srieginiai, tik paties sriegio nėra. Jie pigesni. Norint naudoti su srieginiu degikliu, reikia perėjimo. Bet jis gana brangus. "Edelrid" praktiškai turi monopolį, nors produktas gali turėti skirtingus pavadinimus. Jis užsispaudžia ant ventilio ir pasisuka. Užsifiksuoja tvirtai. Didžiausias minusas, kas perėjimas gana brangus-apie 15 eurų. Įdomiausia, kad tokių perėjimų kažkodėl net kiniečiai negamina, todėl čia nesutaupysi.
3. Praduriami. "Senukuose" tokių pilna. Per akcijas galima nupirkti 230 ml. balionėlį, maždaug už 2 eurus. Jų didžiausias minusas ne tik nesuderinamumas su srieginiu degikliu, bet ir tai, kad pradėjus naudoti (pradūrus), tokį balionėlį reikia ir sunaudoti iškart, nes dujų nesustabdysi. Jie, skirtingai nei srieginiai, neturi vožtuvo. Šie balionėliai tarp rimtesnių žygeivių, nevertinami. Jokių perėjimų jiems taip pat nepritaikysi.
4. Flakonėliai. Reikalauja specifinio degiklio. Tai minusas. Tačiau jie ženkliai pigesni. 227 ml. flakonėlį galima įsigyti vos už 1 eurą. Jei užsakinėti Lenkijoje ir didesnį kiekį, tai ir už kokius 0,60 euro. Be to, šie balionėliai ir lengvesni. Dėl šių priežasčių, flakonėliai dažnai naudojami kaip "talpa", iš jų, aukščiau minėto adapterio pagalba, perpilant dujas į srieginį. Arba kitokio adapterio pagalba, sujungiant jį su sriegį turinčiu degikliu ir naudojant tiesiogiai. Toks adapteris per "Aliexpress" man kainavo 8,14 euro.
Tiesa, šis perėjimas prideda šiek tiek svorio (170 gr.).
Jei ir tai atrodo per brangu, "YouTube" yra daug filmukų, kaip flakoninį balionėlį galima užpildyti ir pačiam, iš paprasto buitinio dujų baliono. Tam reiktų dar vieno perėjimo. Aš tokio neužsisakiau, nes per retai naudočiau.
Taigi, pradedame lyginamąjį bandymą.
Diena buvo šilta, bet gana stipriai vėjuota. Specialiai rinkausi tokią, nes idealiomis sąlygomis gerų rezultatų pasiekti lengva. Tiesą sakant, jei be užuovėjos, ko gero užvirimo laikas būtų buvęs gal net ir dvigubai ilgesnis.
800 ml. vandens, naudojant užuovėją, užvirė per 6 min. Tam prireikė 11 gr. dujų.
Sunku įvertinti savikainą, nes dėl aukščiau aprašytų niuansų (adapterių ir pasirinktų balionėlių), dujos gali būti brangesnės ar pigesnės.
Jei kaip atskaitos tašką imtume minėtą srieginį balionėlį be jokių perėjimų ir improvizacijų, tai gautųsi, kad užvirinti 800 ml. vandens kainuoja 12 cnt.
Spiritinė viryklė.
Visiškai atsitiktinai, "YouTube" pamačiau filmuką, kaip spiritines virykles žmonės pasidaro patys. Viskas gana aišku ir paprasta. Nusprendžiau pamėginti ir aš.
Tam reikia 2 skardinių nuo bet kokio gėrimo.
Gėrimą sunaikinkite 😊 Jei nežinote kaip, siųskite man 😊
Yra ir kitoks variantas, gaminti tik iš vienos skardinės. Bet man priimtinesnis, ekonomiškesnės eksploatacijos ir lengviau pagaminamas, pasirodė variantas iš dviejų skardinių.
Naudojama skardinių apatinė dalis.
Pirmiausia švitriniu popieriumi reikia nuvalyti dažus nuo vienos iš skardinių. Visos nereikia, užtenka tik apatinės dalies, nes tik ji bus naudojama. Aplamai, tai reikalinga tik dėl estetinės išvaizdos, todėl tingint, galima apsieiti ir be šveitimo. Jis nėra lengvas, nes skardinė minkšta, linkusi lankstytis. Galima būtų nušviesti ją kol ji dar pilna, būtų daug lengviau, nes ji būtų kieta ir nesilankstytų. Pasirinkdami skardinę atidžiai apžiūrėkit, nes jei ji turi daug smulkių palankstymų, tose vietose ją bus sunku nušveisti.
Labai svarbu pasirinkti aukštį. Sako, kad tai turi įtakos tiek efektyvumui, tiek ekonomiškumui. Aš pjoviau-kirpau 3 cm. aukštyje.
Kitas žingsnis, vienas sunkiausių. Reikia sujungti abi nupjautas dalis. Diametras juk vienodas. Nuvalytoji dalis-viršutinė. Replėmis reikia palankstyti (sukamais judesiais) apatinės dalies viršutinį pakraštį. Vėliau dar radau informacijos, kad galima pakaitinti ir tada pakoreguoti formą. Kurį variantą besirinktumėt, turėtų pavykti. Šiek tiek pastangų ir viršutinė dalis užsimauna ant apatinės.
Prieš užmaunant, ant nuvalytosios dalies vidurio, reikia išdurti su yla skylutę. Užmovimo metu pro ją išeina oras, o vėliau, ji naudojama kuro užpylimui.
Šios mano viryklės aukštis gavosi 4,5 cm. Reikia nepersistengti, nes galima lengvai sulankstyti ruošinius ar net įplėšti. Tada teks darytis naujus.
Dabar belieka išsibadyti skylutes. Tam tinka paprasta adata. Maždaug kas centimetra, ar 1,2 cm., aplink visą apskritimą, taip kaip ant dujinės viryklės namuose. Sako, kad reikia įdūrus, truputi palenkti adatą link vidurio, kad skylutė būtų labiau kreipiama į viršų, o ne į šonus.
Reikia apgalvoti, ant ko dėsite puodą. Ant pačios viryklės nepavyks ir nebūtų efektyvu. Aš naudoju "Lixada" krosnelę. Galima irgi pačiam darytis kokią nors konstrukciją.
Viryklė baigta. Dabar ją reikia išbandyti. Atrodo gana estetiškai. Bet didžiausias privalumas-įspūdingas svoris, vos 10 gr. !!!
Kaip jau sakiau, pro vidurinę skylutę užpilamas kuras. Tada šią skylutę reikia uždengti moneta.
Kuru reikia apšlakstyti ir pačią viryklę, kad padegus, ji apšiltų ir viduje imtų kilti garai, kurie verždamiesi per skylutes užsidega. Labai svarbu, viryklė turi būti kokiame nors indelyje, kad ir dangtelyje nuo stiklainio. Ten susirenka nutekėjęs šlakstant kuras, todėl būtent jis labiausiai ir sušildo viryklę, nes ant šonų ir viršaus esantis kuras, greit nudega.
Labai nustebau, bet būtent užkūrimo dalis man buvo pati sunkiausia. Viryklė nenorėjo užsidegti arba greit nudegdavo apšalkstytas kuras, o viryklė taip ir nepradėjo veikti. Reikia kantrybės.
Neišsigąskit, užsidegimo procese, iš pradžių užsidega visa viryklė, plačiai ir didele liepsna. Gali būti ir keistų garsų. Tik vėliau, kai ji apšyla ir pradeda veikti darbiniu režimu, liepsna susireguliuoja.
Didelis netikėtumas man buvo, kad liepsnos nematyti, sunku įvertint ar liepsna užgęso ar vis dar dega.
Pirmą kartą kūrenant, gali būti visokių netikėtumų. Taip yra dėl to, kad dega skardinėje buvusios gėrimo nuosėdos.
Išbandau praktiškai.
800 ml. vandens užvirė per 33 min. Tai netgi verdant puode su dangteliu. Oro temperatūra buvo apie +10. Mano vertinimu, labai ilgai. Tiesa, užuovėjos nenaudojau.
Bandau eksperimentuot toliau. Įpilu tik 400 ml. vandens.
Neįtikėtina, virė 16,5 min., t.y. lygiai pusė vandens, lygiai pusė laiko. Neįtikėtinas tikslumas. Bet eksperimento tikslas buvo ne toks. Rezultatas nepasiektas, vistiek labai ilgai. Filmuke, pagal kurį gaminau viryklę, sakė, kad toks kiekis vandens turėtų užvirti maždaug dvigubai greičiau.
Maža to, kuro 800 ml. vandens pašildymui, sunaudojau apie 100 ml. Iš jų net 1/3 užkūrimui (kaip sakiau, sekėsi sunkiai). Pagal tą filmuką, kuro taip pat turėjo užtekti beveik 4 kartus mažiau.
Tiesa, būtina paminėti, kad visuose filmukuose, kuriuos žiūrėjau, eksperimentai buvo daromi patalpoje, o tai toli gražu ne tas pats.
Bene didžiausia problema, mano atveju, buvo kuras. Reikėtų naudoti 97 proc. medicininį spiritą. Tokį gauti sunku. Specialaus skysčio irgi ne visur yra, ypač per karantiną. Neturėdamas kantrybės, aš naudojau dezinfekcinį skystį-79 proc. Degti degė, bet kaip sakiau, turėjau probelmų užkurdamas. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties ir vandens užvirimo laikas buvo labai ilgas, o kuro sąnaudos didelės. Kūrenant, netgi lašėjo vanduo, taip tikrai neturėtų būti.
Kadangi rezultatas manęs netenkino, tai nerasdamas sau vietos, kelias dienas, o gal net savaites, skyriau viryklės tobulinimui.
Per tą laiką padariau gal 10 viryklių, vis kažką pakeisdamas ir bandydamas išgauti geriausią rezultatą (keičiau skylučių skaičių, tarpus tarp jų, skylučių diametrą, pačios viryklės aukštį ir t.t.). Sunkiausiai tai, kad neįmanoma sukurti identiškos viryklės, todėl norint minimaliai kažką pakeisti, pasikeičia ir daugiau rodiklių. Turi spėlioti, ar rezultatą gavai dėl pakeitimo, ar dėl to, kad ji ir taip būtų kitokia išėjusi.
Bet pirmiausia, aišku, pakeičiau kurą. Pavyko gauti 94 proc. specialaus spirito. Kiek pasidomėjau, kiti naudoja ir nefrasą ir izopropilo spiritą, ir Lenkijoje pirktą 95 proc. degtinę. Žodžiu, variantų yra.
Galiausiai, supratau, kad neįmanoma sukurti vienos idealios viryklės, todėl pasigaminau 2. Vieną didesnę, kitą mažesnę.
Mažesnioji 2,8 cm. aukščio. Atstumas tarp ugnies angos ir puodo dugno 2,7 cm. Ji skirta nedideliam kiekiui vandens užvirinti (iki 0,5 ltr.), nes telpa tik apie 35 ml. kuro. 0,4 ltr. vandens užvirinau per 7 min. 15 sek., o visi įpilti 25 ml. kuro sudegė per 8 min. 30 sek.
Didesnioji 3,5 cm. aukščio. Atstumas tarp ugnies angos ir puodo dugno 2 cm. Ji skirta didesniam kiekiui vandens užvirinti (iki 1 ltr.), nes telpa iki 60 ml. kuro. 0,8 ltr. vandens užvirinau per 12 min., o visi įpilti 50 ml. kuro sudegė per 13 min.
Kodėl neužtenka vienos viryklės? Užtenka. Ir galima išsiversti. Bet nėra labai efektyvu, nes viryklės efektyviausios, kai jas pripildai kuro beveik iki viršaus. Jei turi tik didesnę viryklę, bet tau reikia mažiau vandens, tai kūreni ją pustuštę. Taip kūrenant efektyvumas stipriai krenta. O jei pripilsi pilną, tai reikės sukti galvą kaip užgesinti ir kurą susipilti atgal į talpą, kai užvirs reikiamas kiekis vandens.
Na, kai viryklė sveria vos 10 gr., galima turėti ir 2.
Bet kuriuo atveju, rezultatas, lyginant su pirmaisiais bandymais, daugiau nei dvigubai geresnis (priminsiu, tuomet 800 ml. užvirė per 33 min. ir tam prireikė 100 ml. kuro).
Beje, pasipraktikavus ir viryklės pašildymui jau užtekdavo 5 ml. kuro.
Pasidariau ir "ilgo degimo" variantą. Dariau mažiau skylučių ir su pačia mažiausia adata. 50 ml. kuro degimą pavyko ištemti iki 29 min. Bet būtent tiek laiko ir reikėjo 800 ml. vandens užvirinti. Taigi, jei reikia didesnio karščio ar greito vandens užvirimo, šis viryklės variantas netinka. Bet ilgesniam gaminimui, kai nereikia didelio karščio, tai gali pasiteisinti.
Išbandžiau ir nefrasą.
Nors nemažai rimtų žygeivių ir net alpinistų, vietoj spirito naudoja būtent jį, bet su mano savadarbe virykle, jis nepasiteisino. Labiausiai dėl to, kad negalima reguliuoti liepsnos stiprumo. Liepsna ypatingai stipri, puodą teko net nukelti, nes jis paskendo liepsnoje. Yra ir šioks toks rūkimas. Bet blogiausia, kad 50 ml. kuro sudegė vos per 3 min. 45 sek.
Galima būtų pasigaminti šiek tiek kitokią viryklėlę, pritaikytą tokioms degimo savybėms, bet labai abejotinos galimybės tokio kuro įsigyti keliaujant ne Lietuvoje, ypač po skrydžio lėktuvu.
Izopropilo neišbandžiau, nes jis sąlyginai brangus. Mano naudotas spec. skystis 1 ltr. 3 EUR., o izopropilo apie 8 EUR.
Taigi, apibendrinam.
Pliusas:
Nerūksta-puodai lieka beveik švarūs.
Minusai:
a). Didelis svoris. Nors pati viryklė sveria vos 10 gr., bet gana daug svers kuras. Jei žygis kelių dienų, tai svoris jau ir visai nemenkas gali gautis.
b). Norint gaminti ilgiau, gaminimo metu gali išdegti visas kuras. Kol užpilsit iš naujo ir iš naujo užkursit, pradėtas šilti maistas vėl vėsta.
c). Neaišku ar svetimoje šalyje, gali lengvai gauti kokybiško kuro ir dar už tinkamą kainą.
d). Siekiant geriausio rezultato, reikėtų specialios užuovėjos-tai dar vienas papildomas inventorius.
e). Sunku užkurti. Reikia įgūdimo.
f). Nesijaučiau labai saugiai, visgi degus skystis, o konstrukcija savadarbė.
g). Nematyti liepsnos. Ne visada gali suprasti kada užgęsta.
e). Negalima reguliuoti liepsnos stiprumo.
Norint tinkamai palyginti, padariau ir lyginamąjį bandymą su dujine virykle, t.y. tą pačią dieną (tos pačios oro sąlygos), irgi naudojant užuovėją.
Tam pačiam kiekiui vandens-800 ml. užvirinti, prireikė 11 min. 30 sek., tai beveik dvigubai ilgiau nei su dujomis. Prireikė 50 ml. kuro. Realiai prireikė truputi mažiau, bet šios viryklės vienas didžiausių minusų ir yra, kad sudėtinga išsaugoti nepanaudotą kurą, jei užverda greičiau, o kuro buvo įpilta daugiau nei reikia. Savikaina 15 cnt.
Lyginant su dujomis, tai rezultatas beveik dvigubai ilgiau ir apie 35 proc. brangiau.
Bet čia reikia priminti, kad viryklė visiškai nekainavo ir sveria vos 10 gr.
Dėl paties kuro svorio, tai labai sudėtinga palyginti. Jei žygis 1-2 dienos, tai gali būti, kad rodiklis palankesnis spiritui, nes nors jo reikia ženkliai daugiau, bet talpa sveria mažiau. Gali įsipilti tik tiek kuro kiek reikės ir pasiimti mažą ir lengvą pačią talpą. Tuo tarpu dujų balionėlis visada sveria daugiau mažiau vienodai. Dujų kiekio jame, taip pat lengvai nepakoreguosi. Tiesa, jei žygis ilgesnis, svrastyklės neišvengiamai krypsta dujų naudai, nes jų dienos norma daug mažesnė, o sudėjus dienų skaičių, jas neštis jau patogiau.
Tikiu, kad su izopropilu užvirimo rezultatas būtų geresnis. Bet savikaina būtų didesnė, nes jis pats ženkliai brangesnis, o apskaičiuoti ir neįpilti per daug, sudėtinga.
Malkinė krosnelė.
Užsakiau ją per "AliExpress". Gerų atsiliepimų sulaukianti "Lixada" gamintojo krosnelė.
Keliavo maždaug 1,5 mėn. Kartu su siuntimu kainavo 9 eur.
Labai patogi transportavimui: susilanksto į 15x12x3 cm. paketėlį patogiame maišelyje.
Galima naudoti kaip spiritinę viryklę, nes į komplektą įeina ir lėkštutė, kurią galima tvirtinti krosnelėje. Bet tai būtų labai primityvus ir neekonomiškas naudojimas, nes tai paprasta lėkštutės formos dalis, į kurią reikėtų pilti spiritą ir padegti. Lengva naudoti, bet kuro sąnaudos labai didelės. Bandžiau-sudega labai greit. Jei jau turit planų naudoti kaip spirtinę viryklę, tai geriau pačią konstrukciją naudoti kaip atramą puodui, o į tą lėkštutę dėti dar papildomą spiritinę viryklėlę. Kad ir tokią, savadarbę, kurią naudojau ir aprašiau aš.
Labai nustebino svoris. Pagal aprašymą, krosnelės svoris 140 gr., o viso paketo 154 gr.
Pasvėriau. Konstrukcija 115 gr. Dar 16 gr. ta lėkštutė spiritui (jei neplanuojate naudoti, galima ir nesinešti). Ir dar 10 gr. maišelio svoris. Žodiu, net ir su visa komplektacija man gavosi 141 gr. Tai mažiau, nei deklaruoja gamintojas. Labai retai taip būna.
Išbandau.
800 ml. vandens užvirė per 21,5 min. Patobulėjus (parenkant "malkas" ir kuriuo metu jas dėti, neleidžiant prigęsti ugniai) galima būtų dar šiek tiek nukirpti šio laiko.
Užuovėją naudoti sudėtinga, nes liepsna nepaklusni, todėl jos nenaudojau.
Krosnelės naudojimo įspūdis taip pat labai geras, net nesitiki, kad prie tokios mažos, gali jaustis kaip prie tikro laužo. Nors "malkos" labai mažos, bet liepsną galima net labai didelę palaikyti.
Minusai:
a). Labai rūksta. Net ir bandant rinkti tik itin sausas "malkas". Čia net ne apie dūmus kalbant, o apie puodų aprūkimą. Tai labai didelis minusas, atimantis labai daug pliusų.
b). Ilgokai vėsta.
Pliusai:
a). Nemokamas kuras.
b), Jautiesi esantis iš tiesų gamtoje, nes jausmas lyg kūrentum tikrą laužą ir dėtum tikras malkas.
c). Mažas svoris (vertinant, kad nereikia nešti kuro).
d). Užsikuria labai lengvai, nes naudojamas itin lengvas, smulkus ir sausas kuras. To reikia neužmiršti ir ilgam neatsitraukti, nes jis, atitinkamai, ir greit sudega.
e). Lengva transportuoti. Labai lengvai ir kompaktiškai susilanksto.
f). Galima naudoti bet kur. Nereikia jokių laužaviečių. Neretai galima naudoti netgi ten, kur laužus kurti draudžiama.
g). Kuras ne tik nemokamas, bet jo nereikia ir neštis su savimi. Jo galima rasti bet kur, nes tinka net ir patys mažiausi pagaliukai, konkorėžiai, net sausi lapai.
h). Galima naudoti tik kaip konstrukciją, jei norit naudoti kaip spiritinę viryklę.
Išvada:
Visom keturiom būčiau už šį maisto gaminimo būdą, jei ne tas puodų aprūkimas. Kažkaip nesmagu ir purvina. Nuplauti taip lengvai nepavyks.
Sausas kuras.
Savaime aišku, kad vien sausu kuru maisto nepagaminsi, todėl šis maisto gaminimo būdas neatsiejamas nuo aukščiau aprašytos "Lixada" (ar kokios nors kitokios) krosnelės naudojimo, tik vietoj malkų naudojant sauso kuro tabletes.
Tabletes dėjau į lėkštutę skirtą spirtiui.
Kadangi tikslas-palyginti su dujomis ir spiritu, eksperimantą dariau tą pačią dieną ir tomis pačiomis sąlygomis (tokiu pat oru ir ta pati užuovėja).
800 ml. vandens užvirė per 21 min.
Užteko 3 tablečių. Priklausomai nuo vėjo stiprumo, norimo užvirimo greičio ir kaitrumo, reikia vertinti ar dėti jas visas iš karto, po vieną, ar 2+1.
Lyginant su dujomis, tai vandens užvirimas net 3,5 karto ilgesnis. Beveik 2 kartus ilgesnis ir lyginant su spiritu. Tik su "malkomis" panašiai.
Skaičiuojant savikainą, 1 tabletės kaina apie 15 cnt., 800 ml. vandens užvirinti-reikėjo 3 tablečių, vadinasi 45 cnt. Akivaizdu, kad tai pats brangiausias maisto gaminimo būdas.
Minusai:
a). Svoris, Jei lyginti su malkomis, tai be abejo minusas, nes tabletės-papildomas svoris. Akivaizdžiai pralaimima ir lyginant su dujomis (užmirštant, kad pats dujų balionėlis sveria, o tabletėms sverenčios talpos nereikia-galima dėti į nieko nesveraintį maišelį). Tačiau jei lygintume su spiritu, tai 800 ml. vandens užvirinti man reikėjo 50 gr. spirito (laikant, kad 50 ml. lygu 50 gr.). Tuo tarpu viena sauso kuro tabletė sveria 10 gr. Taigi, tam pačiam kiekui vandens užvirinti, sauso kuro tablečių svoris beveik dvigubai lengvesnis.
b). Kaina. Lyginant su spiritu ar dujomis, tai labai brangus kuras. Apie malkas net nekalbu.
Mano atveju, šis minusas atkrenta tik todėl, kad aš turiu gana nemažas atsargas, nes naudojant LT kariuomenės sausus davinius, kiekviename davinyje esančios 3 tabletės, dažniausiai likdavo nepanaudotos. Taigi, kuras man papildomai, bent jau šiuo metu, dar nekainuoja.
Taip pat reikia pripažinti, kad nekainuoja ir pati viryklė, nes jos paprasčiausiai nereikia.
c). Būtina užuovėja. Sauso kuro tabletės, bene jautriausios vėjo poveikiui. Tai papildomas inventorius.
Pliusai:
a). Nerūksta.
b). Labai patogu ir lengva. Nereikia jokių papildomų pastangų.
c). Labai saugu.
d). Lengva transportuoti.
Sausi daviniai.
Jei planuojant eiti neilgą žygį ar tik vieną kartą, patarčiau pagalvoti ar verta investuoti į krosneles, puodus, kurą ir t.t. Gal geriau apsiriboti kareiviams skirtais sausais daviniais. Jų nėra sunku įsigyti internete ar specialiuose turistams skirtose parduotuvėse.
Maistas pakankamai sotus, neblogai sukomplektuotas, o ir pašildymas nėra sudėtingas. Skonių taip pat galima pasirinkti. Man asmeniškai skaniausias LT kariuomenės maistas.
Puodai.
Vien viryklė ir kuras neišgelbės. Maistą reikia į kažką sudėti.
Keliaudami su automobiliu naudodavome bet ką, t.y. gali imti bet kokį namuose naudojamą puodą ar keptuvę.
Visai kas kita, kai visa tai reikia nešti.
Mano pasirinkimu tapo "Widesea" puodas (rinkinys) iš "AliExpress".
Būtent su šituo puodu ir yra aukščiau aprašyti krosnelių ir kuro bandymai šildant vandenį.
Pagamintas iš aliuminio.
Apatinė dalis 13 cm. skersmens, 10 cm. aukščio.
Viršutinė dalis 12 cm. skresmens, 6 cm. aukščio.
Oficialiai į apatinę dalį telpa 1 ltr. Realiai tiek pripyliau, bet gavosi net "su kaupu". Tiek niekaip nešildysi, nes vos palietus ima bėgti per kraštus. Realus naudojimo maximumas 800 ml.
Jei naudoti atskirai, į viršutinę dalį oficialiai telpa 0,6 ltr. Realiai irgi tas pats. Tiek pripyliau, bet vėl gavosi "su kaupu". Realus šios dalies naudojimo maximumas 400-450 ml. Nors jei naudoti kaip indą, tarkim, košei valgyti, prieš tai pagaminus apatinėje dalyje ir perdėjus, gal ir tie 600 ml. galėtų tilpti.
Oficialiai bendras abiejų dalių svoris 200 gr. Mano svarstyklės rodė 213 gr. Nedidelė paklaida yra normalu. Jau supratau, kad beveik visada būna truputi daugiau.
Šis puodų rinkinys kainavo 7 eur.
Vien su puodu kelionėje neišsiversi. Ilgokai sukau galvą ką rinktis kepimo funkcijai. Puode nepatogu, nes dugnas giliai, o ir išmatavimai siauri. Svarsčiau apie groteles, bet jos bus labai apdegusios. Be to, ant grotelių ne viską ir kepti gali. Iešmai, bet pabijojau nesklandumų oro uosto patikroje, jei keliaučiau tik su rankiniu bagažu.
Apsisprendžiau ties keptuve. Apsisprendimą pagreitino tai, kad jau naršymo metu, mano nužiūrėtos keptuvės kaina ėmė brangti ir dabar kainuoja beveik dvigubai brangiau. Vadinasi tuo metu pataikiau ant realios nuolaidos.
Tai "Tiartisan" gaminys iš titano per "AliExpress".
Keptuvė 500 ml. talpos. Jos skersmuo 15,7 cm. Aukštis 4 cm.
Oficialus svoris vos 95 gr. Realiai tiek ir sveria.
Ji kainavo 11,80 euro.
Batai ir rūbai.
Šiai kategorijai niekada neskyriau deramo dėmesio ir tikrai dar turiu kur tobulėti.
Ilgą laiką net į kalnus kopiau su paprasčiausiais kedais, manydamas, kad tai paskutinis kartas ir brangios avalynės pirkti neapsimoka 😊
Dėl to 2012 m. Tatruose net buvau gerokai apkartinęs savo pasivaikščiojimus, nes kopinėjau su iki kraujo nutrintomis pūslėmis.
Šiuo metu turiu avalynės komplektaciją "visiems gyvenimo atvejams".
"Haglofs" (nuotraukoje dešinėje) patys tvirčiausi. Bet atitinkamai ir patys sunkiausi. Jie skirti sudėtingoms sąlygoms ir nebijo itin kietų ir aštrių akmenų. Bet lengvesnėmis sąlygomis jie vargina, nes yra tikrai be galo sunkūs. Kita vertus, juos nusiėmęs, net ir po žygio į kalną, imu jaustis taip, lyg vėl galėčiau "įdėti į kašį" 😊
"Meindl" (nuotraukoje kairėje) universaliausi. Jie itin lengvi, patogūs, bet ir patikimi sunkiomis sąlygomis. Šiuo metu jie mano mėgiamiausi.
Iš rūbų nelabai ką turiu išskirti. Dauguma orientuoti į atsparumą lietui, vėjui, bet jie gana kuklūs. Kaip ir sakiau, šioje vietoje dar reikia padirbėti. Net informacijos turiu sukaupęs minimaliai. Kita vertus, dauguma mano žygių būna geromis oro sąlygomis vasaros sezono metu, todėl ir labai didelės būtinybės nėra.
Paminėsiu tik specializuotą Anglijos karališkojo pašto aprangą, kuri gelbėjo ypatingai blogu oru, pvz. Islandijos kalnuose.
Ji tikrai patikima, absoliučiai nepraleidžia nei vėjo, nei drėgmės. Sandariai užsisega visi įmanomi plyšiai: kapišonas, riešai, čiurnos. Patikimi užtrauktukai ir apsaugos.
Ją pirkau Šiaulių Pabalių turguje, gal už 100 litų (taip, dar litų, ne eurų).
Didžiausias minusas-didelis svoris ir gana nepatogu, jei oras neblogas.
Kuprinės.
Jų turiu (ir turėjau) tikrai daug. Pačių įvairiausių. Kažko išskirti nelabai galiu. Renkuosi kiekvieną kartą pagal kelionės pobūdį. Svarbiausi kriterijai: svoris, patogumas, talpa, avialinijų rankinio bagažo reikalavimai.
Bet konkurencijos neturi mano mylimiausias, iš JAV pasisiųstas "Granite Gear" gaminys "Crown 60". Labiausiai dėl to, kad jos svoris labai įspūdingas - "ilgosios" versijos 1,13 kg. ("trumposios 1,04 kg., "vidutinės" 1,08 kg). Jos išmatavimai beveik atitinka aviakompanijų rankinio bagažo reikalavimus (60X40X20 cm.). Nors aukštis 5 cm. per didelis, tačiau ši problema lengvai išsprendžiama, nes kuprinę galima šiek tiek formuoti, o jei išimti pakietinimą, tai lankstyti išvis gali beveik bet kaip. Nors tuo pačiu, ji turi nugarinę tvirtą dalį, kuri išlaiko stabilumą. O ir šiaip, kiekviena detalė gerai apgalvota ir kokybe, net ir po 2 metų naudojimo, ne tai, kad skųstis negaliu, bet labai džiaugiuosi 😊 Išėmus rėmo lakštą, diržą ir viršutinę dalį, svorį galima sumažinti iki neįtikėtinų 560 gr. !!! Tiesa, ji ne tokia jau ir pigi, net ir perkant su nemaža akcija, pridėjus parsisiuntimo išlaidas, kainavo 139 eurus.
Detalesnė informacija čia:
O atrodo ji taip.
Einant į žygius nepaprastai svarbu visada turėti vandens. Ilgą laiką naudojau paprastas nedideles gertuves ar netgi, tiesiog plastikinius butelius. Bet dabar nusprendžiau išbandyti "Source Widepac" gaminį, kuris leidžia talpą dėti į kuprinę ir vandenį gerti per vamzdelį. Privalumas toks, kad rankos visada laisvos, o nešant ant nugaros, svorio beveik nejauti. Pasirinkau 3 litrų talpą. Minusas gali būti toks, kad karštą dieną, vanduo gali sušilti. Sakau "gali būti", nes kol kas jos dar net neišbandžiau 😊 Ji kainuoja su parsisiuntimu apie 35 eurus, bet man pavyko nupirkti iš žmogaus, kuriam ji pasirodė per didelė, net nepradėjus naudoti, todėl perpardavė vos už 20 eurų 😉 Kai išbandysiu rimtesniuose žygiuose aprašysiu įspūdžius.
Lyg ir viskas, ką šiuo metu prisiminiau. Manau, kad šis puslapis bus kas kažkiek laiko vis atnaujinamas 😉
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą