Lanzarotė 2023

    1 diena Lanzarotėje (11 visos kelionės diena), 2023-12-05

    Prieš šią salą aplankėme Fuertaventuros salą. 

    Jei domina įspūdžiai šioje saloje, spauskite čia:

    https://kelioniu-pasaulyje.blogspot.com/p/fuertaventura-2023.html

    O taip pat ir Gran Kanarijos salą. Jei domina ir ši sala, spauskite čia:

    https://kelioniu-pasaulyje.blogspot.com/p/gran-canaria-2023.html

    10.30 val. iš Gran Kanarija salos kylam su “Canary fly”.

    Lanzarotėje leidžiamės apie 11.15 val. Oficialiai skrydžio trukmė - 45 min. Realiai - šiek tiek trumpiau.

    Bilietai kainavo 111 eur. už du keleivius. 

    Įdomu tai, kad šį skrydį pirkome per “Air Europa” bendrovę ir jų kaina buvo netgi pigesnė, nei perkant tiesiogiai iš "Canary fly" ! Nors matėme, kad "Air Europa" turi ir savo lėktuvų, bet mūsų atveju, jie atliko tik tarpininko vaidmenį, mus skraidino "Canary fly". 

    Be šių dviejų kompanijų Kanarų salyne skrydžiams tarp salų savo paslaugas siūlo ir "Binter Canarias". Bet pas juos kainos šiek tiek aukštesnės.

    Automobilį šį kartą nuomojomės iš „Autoreisen“. Tai taip pat viena populiariausių automobilių nuomos bendrovių Kanarų salose.

    Taip jau gavosi, kad šios kelionės metu išbandėme 3 skirtingas automobilių nuomos bendroves. O prie to dar galima pridėti ir ketvirtą - "Pluscar", kurioje prieš kelerius metus nuomojomės automobilį keliaudami po Tenerifę ir La Gomerą. Nei su viena bendrove, nei vienoje saloje, jokių problemų neturėjome 😉

    Šį kartą už 5 dienas sumokėjome 99 eur. Užstato nėra. Draudimo nėra tik padangoms, ratlankiams ir rakteliams. Visa kita drausta. Dėl to nėra ir jokios apžiūros perduodant automobilį. Kaip ir kitur, sako, jei norit - nusifotografuokit. Pats pasiėmimas greitas, sklandus 👍

    Minusas tik toks, kad kuro bako politika joje ne "pilnas-pilnas", o "1/4-1/4". Tai kiek nepatogu.

    Gaunam 21 469 km pravažiavusį "Citroen C3".

    Skirtumas nuo prieš tai Gran Kanarijoje turėto "Fiat 500" akivaizdus. Automobilis daug patogesnis, galingesnis 👍

    Keliai Lanzarotėje panašūs į Fuertaventuros - puikūs: nepriekaištinga danga, pakankamo pločio. Gal tik vietiniai čia važinėja greičiau ir nėra tiek pakantūs kaip Fuertaventuroje 😊

    Ši sala labiausiai į rytus nutolusi Kanarų salyno sala. Nuo jos iki Afrikos krantų tik kiek daugiau nei 100 km ! 

    Salos ilgis apie 70 km. Plotis plačiausioje vietoje tik apie 25 km.

    Aukščiausias kalnas siekia vos 671 m.

    Manoma, kad salos pavadinimas kilo nuo jūreivio iš Genujos vardo - Lancelot Maloisel.

    Kadangi sala nedidelė, atstumai čia trumpi.

    Vos pavažiavę stojam prie Las Grietas - mini tarpeklio.
    Eiti nuo automobilių stovėjimo aikštelės minimaliai. Gražu 👍

    Dar kiek pavažiavus stojam El Grifo vynuogyne. 

    Imti ekskursijos ar ragauti vyno neplanavome. Pasirinkom šią vietą tik dėl kraštovaizdžio. Gal tai padarius būtų atrodę kitaip, tačiau dabar mums ši vieta paliko tik gana vidutinišką įspūdį.

    Pavažiavę dar kelis kilometrus bandėm pasiekti Palmera Inclinada - vaizdingą, pasvirusią, vienišą palmę, kuri lavos kraštovaizdyje atrodo labai neįprastai.

    Eiti nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki jos apie 5-10 min. į vieną pusę intensyviu žingsniu. Tačiau to daryti neverta. Palmė jau nulūžusi ir net apipuvusi. Nieko vaizdingo nebėra 😔 Kaip atrodė ankščiau, galit pamatyti suvedę pavadinimą į "google" 😊
    Užsukam ir į La Geria vynuogyną. 

    Jis bene labiausiai žinomas ir populiariausias vynuogynas saloje. Į akis krinta neįprastos formos akmenų tvorelės, skirtos augalams apsaugoti nuo vėjų, saulei akumuliuoti ir drėgmei surinkti.

    Neragaujam vyno ir čia, juk reikia vairuoti 👮

    Tarp šio ir prieš tai lankyto El Grifo vynuogynų yra iki šiol man buvęs negirdėtu Stratvs vynuogynas.
    Jis labai nustebino 😍 Dėmesį jis patraukė dekoracijomis. Važiuojant pro šalį negali nepastebėti ir negali nesustoti 😊 Kalėdų tematika tarp vulkaninės kilmės uolienų įrengtas tikras dekoracijų ir instaliacijų "miestelis": statulėlės, nameliai, kompozicijos. Čia galima rasti ne tik prakartėlę, bet net ir kartas nuo karto su garso ir garų efektais veikiantį ir garus spjaudantį mini vulkaną !!! Tekantį upelį, bei daugybę mini žmonių, jų buities ir statinių įvairovę. Skamba graži kalėdinė muzika. Nuostabu 😍 10 balų už pastangas ir išradingumą pritraukiant lankytojus 😎👍

    Čia jau ir vyno prisigėrėm "kaip kiaulės" 😀 Juokauju. Nieko mes negėrėm ir čia 😊

    Paskutinė šios dienos lankytina vieta - Montana Cuervo.

    Tai populiariausias žygis - pasivaikščiojimas saloje. Tam reikia tik apie 1 val. (į abi puses). Takas lengvas, patogus. Pasiklysti ar nueiti ne ten neįmanoma, nes lankytojų srautas didelis, o takas aiškus 👍

    Nesitikėjau daug iš šios vietos, bet likau maloniai nustebintas. Galima įeiti į patį kraterį. Skirtingai nuo daugelio kitų, tam nereikia kopti į keterą ir po to leistis. Į kraterį takas veda pro šoną. Dėl to eiti ir lengva. Kraterio viduje jauti ypatingą atmosferą (tai ne žodžiai, tai tikrai veikia ir tik šioje vietoje !!!). Vaizdai geri, bet net ir jie neperteikia to ypatingo jausmo. Puiki vieta 👍

    Kas labiausiai krito į akis pirmąją dieną saloje - dominuojantys turistai !!! Automobiliai, žmonės - visur dominuoja turistai. Vietinių vos vienas kitas, tiek automobilių, tiek žmonių. Gali beveik neabejoti, kad prie vienos lankytinos vietos sutiktus žmones netrukus sutiksi ir prie kitos 😊 Tokio jausmo nebuvo nei vienoje kitoje iki šiol lankytoje Kanarų salyno saloje.

    Nakvynę šioje saloje užsakėm per „AirBnB“ Tinguaton kaimelyje. Turėjome kambarį su nuosavu tualetu dideliame name. Galėjome naudotis ir virtuve, lauko terasomis. Vaizdas per langą buvo puikus, tik mums neįprastas - į ugnikalnį 😊 Už 5 naktis sumokėjome vos 164 eurus, nors kambarys ir sąlygos buvo geros, o vieta norint pažinti salą - puiki 😉

    2 diena Lanzarotėje (12 visos kelionės diena), 2023-12-06

    Neįprasta šioje saloje, tačiau naktį lijo ! Ir gana smarkiai ! Bet ryte dangus sparčiai šviesėja, debesys sklaidosi 👍

    Pradėjus važiuoti stabtelim ties Timonfaya nacionalinio parko riba, nes akį patraukia kupranugariai juodų lavos laukų apsuptyje 😲 Atrodo labai neįprastai, juk dažniausiai kupranugariai asocijuojasi su dykumomis 😎 

    Jais galima pajodinėti. Tačiau mūsų ši atrakcija nedomino.

    Pirmoji mūsų lankoma vieta šiandien - Charco Verde - „Žalioji lagūna“.

    Ji lengvai pasiekiama nuo stovėjimo aikštelės. Dėl to ir žmonių čia labai daug. Tame tarpe ir autobusų. Jie kiek trikdo eismą.

    Graži, gal net ne tiek pati lagūna, kiek visa aplinka, vaizdas į kaimelį 😎

    Internete apstu šios vietos nuotraukų su itin ryškiai dominuojančia žalia vandens spalva. Manau, dauguma jų apdorotos naudojant specialiuosius efektus. Realiai žalia spalva ne tokia ryški.

    Šiek tiek pavažiavus - Los Hervideros - uolos pakrantėje.

    Iki jų neilgas pasivaikščiojimas pakrante. Galima nusileisti ir į urvus.

    Labiausiai fotografuojamas uolų vaizdas su urvais, į uolas atsimušančiomis vandenyno bangomis, bei atsiveriančiu foniniu tolumų horizontu su vulkanais 😎

    Bet mums gal net labiau patiko stebėti vandenyne sūkurius 😊 Bangos, atsimušusios į uolas, slinkdamos atgal susiduria su kita banga ir susidaro sūkuriai, kurie savo magija įtraukia tavo dėmesį 😎 
    Autobusų čia jau nėra, nes aikštelė remontuojama, jiems nebūtų kur apsisukti.

    Dar šiek tiek pavažiavus - "Druskos laukai".

    Nuostabus vaizdas 😍 Net nepalyginsi su to paties tipo matytu Fuertaventuroje 😉

    Kaip jau buvo galima suprasti, šiandien susipažįstam su pietine salos dalimi. Važiuojam toliau, iki pat "apačios" 😊

    Norim pasiekti itin vaizdingu laikomą - Papagayo beach. 
    Visa bėda, kad paskutiniai 7 km... neasfaltuoti.. 😓 Ir ne šiaip neasfaltuoti. Vieškelis labai prastos kokybės, vidutinis greitis tik iki 20 km/h 😳 Automobilių daug. Dėl to labai daug ir dulkių 😐 
    Šiame kontekste kiek pikta mokėti už privažiavimą. Nedaug - 3 eur. už automobilį. Tačiau kai kelio būklė tokia, tai atrodo labai nesąžininga 😡
    Na, o vieta tai tikrai nuostabi 😍

    Tiek stebint ją nuo viršaus, tiek ir pats paplūdimys: užuovėja, purus, lengvas, švarus smėlis, skaidrus turkio spalvos vanduo, vaizdingos uolos aplink 😎

    Grįžtant radome kitą kelio atšaką (nuo mokėjimo būdelės link miesto, o ne link aplinkkelio), taip gavosi tik 4 km to baisaus vieškelio, bet vis tiek daug 😔 

    Beje, gana daug į paplūdimį važiuojančių ir dviračiais. Mokėti tuomet nereikia. Tačiau net gaila buvo į juos žiūrėti: prakaitas žliaugia, o pravažiavus automobiliui kūnas aplimpa dulkėmis 😲

    Pietų pertraukai stojame Playa Blanca mieste.

    Tai tipinis kurortas: promenada pakrantėje, paplūdimiai, begalė kavinių, parduotuvėlių.

    Miesto pakraštyje išdidžiai stūkso Montana Roja - vulkanas, į kurį galima pakilti.

    Tai populiari pasivaikščiojimų trasa šioje salos dalyje.

    Jis išsiskiria savo raudono atspalvio gruntu. Tai kontrastuoja su tolumoje liekančiais baltais Playa Blanca pastatais bei mėlynu dangumi ir vandenynu.

    360 laipsnių panorama. Gana gražu 😎

    Žygis labai lengvas, o takas geras. Nuo stovėjimo aikštelės užteko 40 min. ne tik pakilti-nusileisti, bet ir apeiti aplink kraterį 😉

    Kiek netikėtai, viską ką buvome šiandien numatę, pamatėme gana anksti. Liko laiko, todėl "skolinamės" vieną lankytiną vietą iš kitos dienos 😊
    Caldera Colorada - lavos „bomba“.

    Norint apeiti aplink vulkaną, žygio atstumas - 2,9 km. 

    Mums tam reikėjo 1 val. 

    Trasa veda aplink visą kraterį į jį nekopiant. 

    Realiai dėmesio verta tik ta viena - "Topinė" vieta 😊 

    Bet net ir vien dėl jos eiti verta. "Bomba" vulkano fone žiūrisi netikėtai įspūdingai 😍 Geriau nei atrodo nuotraukose 😉

     3 diena Lanzarotėje (13 visos kelionės diena), 2023-12-07

    Šiandien keliamės anksti. Numatyta išvyka į La Graciosa salą.
    Įdomu tai, kad perkant suvenyrus, kuriuose atvaizduotos visos Kanarų salyno salos, pardavėja, mums nieko net nepasakius, apgailestaudama ėmė teisintis, kad trūksta tik vienos salos - La Graciosos.

    Teko skaityti blogų, kuriuose ši sala taip pat išskiriama kaip savarankiška - aštuntoji salyno sala.

    Visgi, oficialiuose šaltiniuose dominuoja tik 7 Kanarų salyno salos. La Graciosos tarp jų nėra.

    Kalbant apie tai su vietiniais susidarė įspūdis, kad jie taip pat neturi vieningos nuomonės, bet labiau būtų linkę laikyti šią salą atskira salyno sala 😉
    Kaip bebūtų, šiandien bandysim ją apžiūrėti 😉 
    Sala nedidelė. Tik apie 8 km ilgio ir 4 km pločio. Aukščiausia viršūnė 266 m. Asfaltuotų kelių saloje nėra. Yra tik 2 kaimeliai. Be sostinės - Caleta del Sebo, į kurią atvykstama, dar Pedro Barba.

    Salą pasiekti galima tik keltu iš Lanzarotės šiaurėje esančio Orzola miestelio.

    Plukdo 2 kompanijos. Abi jos uoste, šalia viena kitos: „Lineas Romero“ ir „Biosfera Express“.

    Abejose ir kaina vienoda: į abi puses 28 eur. Jei perkant į vieną pusę - 15 eur. Plaukia apie 30 min.

    „Lineas Romero“ keltai iš Orzola išvyksta: 8.30, 10.00, 11.00, 12.00, 13.30, 16.00, 17.00, 18.00 val.
    Atgal plaukia: 10.00, 11.00, 12.30, 15.00, 16.00, 17.00 val.
    „Biosfera Express“ keltai iš Orzola išvyksta: 8.00, 9.00, 10.30, 11.30, 13.00, 16.30, 17.30, 18.30 val.
    Atgal plaukia: 7.00, 8.30, 9.30, 10.30, 12.00, 15.30, 16.30, 17.30 val.

    Automobilio palikimas Orzoloje galėtų būti šiokia tokia problema, bet keltų kompanijos turi savo aikšteles. Privažiavus prie uosto pasitinka darbuotojas, kuris nukreipia į nemokamą aikštelę 👍

    Mes išplaukiam 8.30 val. 

    Iš anksto bilietais reikėtų pasirūpinti nebent sezono piko metu 😉
    La Graciosa sala visai netoli Lanzarotės, tačiau norint ją pasiekti, reikia apiplaukti šiaurinį Lanzarotės salos iškyšulį, todėl kelionė ir užtrunka. 

    Tiesia linija užtektų vos keliolikos minučių, bet tiesiai priešais La Graciosa salą Lanzarotėje jokios gyvenvietės nėra, tik aukštos stačios uolos, ant kurių, beje, garsioji apžvalgos aikštelė Mirador del Rio.

    Atplaukiam į La Graciosa salos sostinę Caleta del Sebo.
    Simpatiškas miestelis. Kadangi nėra asfaltuotų kelių, trūksta vandens, civilizacija jame atrodo egzotiškai, bet tai suteikia žavesio 😊 

    Salą apžiūrėti galima trimis būdais:

    1. Pėsčiomis.

    2. Samdant "taxi" (tik 4x4 džipai).

    3. Dviračiais.

    Sala maža, bet per didelė, kad spėti ją per dieną apžiūrėti pėsčiomis, todėl mes renkamės dviračius. Tai bene populiariausias būdas pažinti salą. 

    Dviračių nuomos bendrovių labai daug.

    Pačiame uoste kelios nuomos bendrovės siūlo dviračius po 15 eurų dienai. Trumpesniam laikui net nesiūloma. Galima imti ir elektrinį - 60 eurų dienai.

    Paėjus šiek tiek toliau nuo uosto, radome bendrovę, kuri dviračius nuomoja po 10 eurų dienai. Elektriniai, jei neklystu, pas juos buvo 45 eurai.

    Mes ėmėme paprastus dviračius. Jie buvo tikrai neprasti: vieškeliams pritaikytos padangos, geri amortizatoriai 👍

    Nors dviračiai geri, bet važiuoti nelengva: vieškelis, karšta, į kalną sunku visada, o į pakalnę negali atsipalaiduoti, nes labai duobėta 😤 Kartas nuo karto pravažiuoja džipai, kurie kelia dulkes 😓, nors jie ir stengiasi prilėtinti greitį prasilenkiant, kad dulkių būtų kuo mažiau 👍

    Pirmiausia pasiekiam antrąjį ir paskutinįjį salos kaimelį - Pedro Barba.

    Iš esmės nieko jame nėra. Vos keli namai.

    Netoliese čia norim rasti El Bufon de Gracioza - vandens „stulpą“ šaudantį į viršų.

    Internete galima rasti nuotraukų ir filmukų su šiuo įspūdingu gamtos reiškiniu. Vandens bangos atsimuša į pakrantės uolas ir grįždamos susiduria su sekančiomis bangomis. Dėl pakrantės uolų struktūros susidaro sąlygos, kuriose vanduo nebeturi kur dėtis ir lyg iš patrankos šūvio keliolika metrų šauna į viršų 😍

    Planavom tokioje vietoje pasėdėti ir pamedituoti stebėdami gamtos didybę 😲

    Deja, nors žemėlapiai rodo, kad iki norimos vietos yra net ne vienas dviračių takas, bet realiai važiuoti draudžiama. O jei ir būtų leidžiama, takai tokie prasti, kad niekaip nepavažiuosi - vieni akmenys ir labai siaura. Tenka stumtis. Vietos mažai, siaura, nepatogu. Braižosi augalai ir akmenų briaunos. Būtų buvę geriau palikti dviračius kaimelyje ir paėjėti pėsčiomis, bet nesitikėjome, kad bus taip blogai 😓

    Bet didžiausias nusivylimas, kad visgi pasiekus maždaug tą vietą, kur turėtų "šaudyti" tie vandens fontanai, nieko išskirtinio neišvydome 😕 Greičiausiai, tam turi būti išskirtinės oro sąlygos 😪

    Dar kurį laiką pasikankinę šiame užkampyje, pasiekiam geresnį taką, kuriuo jau galima vėl važiuoti. Be to, tai daryti jau ir malonu: minkštas, bet neklampus smėliukas, beveik nėra džipų. Gražūs vaizdai, aplink kopos 😍 

    Vulkaninė arka - tiltas, prie kurios privažiavome netrukus, atrodė gražiau, nei nuotraukose 👍 Tai gana populiari salos vieta.

    Kelias nuo čia jau paprastas. Nebe toks vaizdingas, bet ir nesunkus.

    Netrukus pasiekiam ir Playa de Las Conchas - žinomiausią ir labiausiai liaupsinamą ne tik šios salos, bet ir visos Lanzarotės pliažą.

    Aš dar pridėčiau, kad, galbūt, jis gražiausias net visame Kanarų salyne 😍

    Nuostabu: kopos, purus gražus smėlis, žydras vanduo, bangos, vienoje pusėje kalnas, kitoje pusėje vaizdinga sala. Jei jau reikėtų kada atsidurti negyvenamoje saloje, kurioje neįmanoma išgyventi, tai tebūnie ši sala 😊

    Visos girdėtos liaupsės šiam paplūdimiui tikrai pelnytos ir pagrįstos 😉

    Žmona lieka paplūdimyje, o aš ilgiau nei 5 min. išgulėti negaliu, todėl išeinu pasivaikščioti 😊    
    Prie pat pliažo yra labai populiarus Montana Bermeja kalnas (157 m) su akmeninėmis figūromis ant jo.

    Takas čia geras: lengvas, paprastas. Tik tiek, kad aukštyn 😊  
    Būnant saloje užkopti PRIVALOMA !!! Vaizdai fantastiški į visas puses 😍

    Nuo aikštelės užkopti iki viršaus užteko vos 30 min. skaičiuojant į abi puses.

    Grįžtant atkarpa iki Caleta del Sebo pati blogiausia. Esmė tokia, kad tai tiesioginis ir vienintelis kelias nuo uosto iki populiariausios salos vietos - Playa de Las Conchas paplūdimio. Dėl to čia daug džipų, o kelio būklė prasta. Daug dulkių. Važiuoti ne tik sunku, bet ir nesmagu 😤😓

    Saloje pamatyta dar ne viskas, bet jau jaučiasi ir nuovargis. Žmona nusprendžia laukti manęs miestelyje, o aš važiuoju dar ir iki kito salos pakraščio, jis gerokai arčiau nei tas, kuriame buvome.
    Pirmiausia Playa Francesa - dar vienas žymus salos pliažas.

    Bet jis nenustebino. Manau, jo populiarumas labiau grindžiamas tuo, kad jis arti Caletos del Sebo kaimelio, uosto, ir dėl to lengvai pasiekiamas net pėsčiomis.

    Dviračiu važiuoti čia jau sunku. Vietomis pripustyta tiek smėlio, kad tenka stumtis dviratį lyg per kopas 😤

    Taip, tai važiuodamas, tai stumdamas dviratį, pasiekiu ir kiek toliau esantį Playa la Cocina paplūdimį.

    Jis prie geltonojo Amarilla vulkano, todėl spalvų kontrastai puikūs. Net ir pats pliažas dažnai pavadinamas Amarilla vardu.

    Vien dėl šio taško buvo verta vargti stumiantis per tas kopas 😊

    Saloje yra dar viena kelio atšaka į pietrytinę salos pusę, tačiau nuovargis jau jaučiamas, o ši salos pusė mažai lankoma, nes nieko išskirtinio šioje salos dalyje neminima. Apsieisim ir mes 😊 

    Į 15 val. keltą plaukiantį atgal į Lanzarotę pritrūko visai nedaug. Dėl to turim beveik valandą. Pietaujam ir laukiam sekančio kelto 😎
    Orzoloje laukia nemalonus siurprizas 😲 Nors ir nežymiai, tačiau randam šiek tiek apibraižytas automobilio dureles 😢 Akivaizdu, kad kažkas aikštelėje buvo sustojęs pernelyg arti 😡 Bet kamerų nėra, liudytojų irgi. Nieko nepadarysi. Apmaudu, tai mums nutinka pirmą kartą. Belieka džiaugtis, kad automobilį šioje saloje išsinuomojome apsidraudę nuo tokių atvejų 👍
    Stojam vos išvažiavę iš miesto - Caleton Blanco.

    Ši vieta išskiriama kaip akmenų „piešiniai“ vandenyne ! Juodi vulkaniniai akmenys žydro vandens smėlėtame dugne atrodo lyg gamtos tapyti paveikslai ! Tai tikimės čia rasti ir mes.

    Deja. Gal dėl potvynių-atoslūgių paros laikas buvo netinkamas, gal mūsų fantazija turi ribas, o gal reikėtų kažkaip kitaip žiūrėti, bet "piešiniai" mums pasirodė neaiškūs 😳 Nors pati vietovė gana vaizdinga 👍

    Nors jau pora minučių po 17 val., o sekanti lankoma vieta atidaryta tik iki 18 val., bet ji mums "ant kelio", todėl stojam, bent pasiklausinėsim apie apsilankymo sąlygas kitai dienai, nes teko skaityti, kad čia būna ilgos eilės.
    Tai Jameos del Aqua - viena žinomiausių salos vietų - Cesar Manrique - salos genijaus darbas. Toks jausmas, kad bent jau turistine prasme, jis ir gamta, susėdę dviese ir sukūrė šią salą 😊

    Kur benuvažiuosi, ką beskaitysi, visur girdėsi Cesar Manrique vardą 😊

    Bilietas 10 eurų, bet galima imti kompleksinį bilietą su dar dviem lankytinomis vietomis pasirinktinai (yra variantai iš ko galima rinktis), tuomet bilietas 23,5 eur. (susitaupo 5 eur.), o jei norisi aplankyti dar daugiau lankytinų vietų, tai galima sutaupyti ir dar daugiau.

    Mes pasirenkam šį - trijų lankomų vietų bilietą.

    Eilės nėra visai. Gali būti todėl, kad tai darbo pabaiga, žmonių antplūdžio tokiu laiku nebelieka.

    Klausiam darbuotojos, ar pakaks mums nepilnos valandos? Ji užtikrina, kad tikrai pakaks. Einam 😎
    Prieš kelionę skaičiau žmonių atsiliepimus. Jų yra pačių įvairiausių. Mano nuomone, vieta tikrai įdomi ir ją aplankyti verta. Gražu ir įdomu. Taip, gal ir nedaug čia visko, bet labai unikalu 😍 

    Čia yra požeminis ežeras, kuriame gyvena balti aklieji krabai (gerai matomi). 

    Daugiausia dėmesio sulaukiantis kontrastingasis baseinas (maudytis jame negalima, bet vandens jame vis tiek galėjo būti daugiau). Jo pagrindas baltas, vanduo žydras, o visa tai tarp juodų vulkaninių uolienų. Prie to dar sumaniai priderinti ir augalai. Atrodo įspūdingai 😎 

    Man gal net dar didesnį įspūdį padarė urve įrengta koncertų salė. Kol joje nepasėdi, neišgirsti akustikos, skaitydamas nesuvoki, kokia ji išskirtinė 😎 

    Norintiems išgerti kavos ar užkąsti, urvuose įrengti ir restoranas, baras. 

    Yra ir suvenyrų parduotuvėlė.

    Žodžiu, džiaugiuosi čia apsilankęs. O Cesar Manrique "arkliukas", manau, sugebėjimas derinti spalvas, manipuliuoti kontrastais 👍

    4 diena Lanzarotėje (14 visos kelionės diena), 2023-12-08

    Rytas išaušta nuostabus 😍 

    Vaizdas nuotraukoje - pro mūsų kambario langą 😎

    Tie metaliniai raižiniai po pat langu ant palečių, tai menininko, pas kurį mes apsistojome, darbai. Juos jis daro pagal užsakymus ir jais prekiauja, jei turi atliekamų.

    Dieną pradedame nuo vietos, kuri ne tik kad nėra priskiriama prie populiarių, tačiau net ir į lankomų vietų sąrašus ją įtraukia tik pavieniai tinklaraštininkai.

    Tai La Rofera uolų dariniai, 29.057546, -13.505123.

    Nurodau koordinates, nes jokių nuorodų į ją nėra.

    Nepaisant to, čia stoja gana nemažai automobilių. Keliautojai vaikšto, grožisi, fotografuoja.

    Gal ir nėra čia ką veikti ilgesnį laiko tarpą, tačiau trumpam sustojimui vieta labai tinkama: privažiavimas geras, vaizdinga, fotogeniška. Dvelkia šiokia tokia paslaptimi, mistika 👍

    Prie uolienų planavome užtrukti kiek ilgiau, todėl kitoje lankytinoje vietoje atsiduriame kiek per anksti. Tenka laukti kol atsidarys. Gal ir gerai, nes automobilių stovėjimo aikštelė sparčiai pilnėja, o eilė akivaizdžiai ilgėja proporcingai tirpstančiam laikui iki objekto darbo laiko pradžios.

    Kaktusų sodas - viena iš populiariausių lankomų vietų saloje.

    Spėkit kieno idėja buvo jį įkurti? Teisingai, Cesar Manrique 😊

    Dirba nuo 10 val. ir tik iki 16.30 val. Kiek nepatogus ankstyvas užsidarymas, nes tenka planuoti šios vietos aplankymą pirmoje dienos pusėje. Ypač įvertinant, kad čia taip pat dažnai nusidriekia eilės prie įėjimo.

    Bilietas 6,5 eur. (arba įeina į kompleksinį, kaip mūsų atveju).

    Kasoms atsidarius pirmiausia įleidžiami jau turintys bilietus (kompleksinius arba pirktus internetu). Turėkite omenyje, tai gali padėti sutaupyti laiko 😉

    Ohoho !!! 😍 Tik tiek galiu pasakyti. Labai gražu 😎

    Teritorija nedidelė, gal net labai nedidelė 😊 Toks savotiškas amfiteatras. Tačiau kaktusų išdėstymas, įvairovė ir kompozicijos daugelį priverčia aikčioti 😍 

    Praleidom čia apie valandą. Čia jau ir su pasisėdėjimais 😊

    Kylam į kalnus (sąlyginius, nes Lanzarotėje aukščiausia viršūnė tesiekia 671 m).
    La Corona ugnikalnis.
    Sprendžiant pagal žmonių kiekį, žygis populiarus, nes einančių daug. 

    3,4 km. pirmyn - atgal. 

    Pagal aprašymą tam reikia 1 val. 10 min. 

    Paaukštėjimas 145 m. 

    Tačiau tai tik iki žemiausios kraterio vietos. O šio ugnikalnio kraterio kraštai labai nelygūs. Aukščiausioji vieta gerokai aukščiau. Ir takas čia jau gerokai sudėtingesnis !

    Iki tos žemiausios kraterio vietos, nuo kurios jau galima pažvelgti į kraterio vidų ir, suprantama, į aplinkines panoramas, takas labai lengvas, užlipau vos per 20 min.

    Kylant aukščiau, takas jau sudėtingesnis, o vietomis jo išvis nematyti. Tai suprantama, nes oficialiai tako čia jau ir nebėra. Tik iš kitų žygeivių pėdsakų ir tegalima bandyti jį sekti. Bet čia ir kopiančių jau mažai.

    Iki aukščiausio taško prireikė dar 20 min.

    Gražu 😎 Tik labai vėjuota, nors šviečia saulė. 

    Atsiveria ne tik krateris, bet ir toli siekiantys horizontai 😎

    Nusileisti iki pat automobilio reikėjo 30 min.

    Netoliese, vos už 2-3 km, viena didžiausių salos įžymybių - Mirador del Rio.
    Tačiau įėjimas kainuoja 5 eurus, todėl didžioji dalis vaikšto ir grožisi šalia jo. Vaizdai beveik identiški 👌

    Vos už kelių šimtų metrų net oficiali nemokama apžvalgos aikštelė - Mirador de Nahum.
    Nepaprastai gražu 😍 Atsiveria 360 laipsnių panorama. Nors pagrindinis akcentas - žemyn nuo uolų - vaizdas į vakar mūsų lankytą La Graciosa salą 😎 

    Tik vėjuota labai.

    Galima paeiti ir į kitą pusę nuo Mirador del Rio. Prie pat jo yra ženklai, kad vaikščioti negalima, tačiau darant šiek tiek platesnį ratą, jokių įspėjimų nebėra.

    Važiuojant toliau yra dvi galimybės. Arba grįžti tuo pačiu keliu, arba važiuoti tolyn siauru, bet vaizdingu keliuku. Mes renkamės šį variantą. Prasilenkti sunku, bet vaizdinga neišpasakytai 😎 Visi važiuoja lėtai, pasifotografuodami, todėl kol nesutinki nemokančių nei trupučio pavažiuoti atgal, arba bijančių priartėti prie kelio pakraščio arčiau nei 1 metras, važiuoti ir prasilenkti nėra pernelyg sudėtinga 😊
    Pasiekiam Mirador de Guinate.

    Oficialiai ši apžvalgos aikštelė uždaryta ir net nuorodų į ją nėra. Tačiau automobiliai važiuoja vienas po kito. Žmonės žino, kad čia labai gražu 😊

    O ir tas uždarymas, nei šioks, nei toks. Privažiavimo kelias puikus. Pačioje aikštelėje remontuojama kažkas, todėl viena dalis užtverta. Tačiau tarpai dideli, nesudėtinga be jokio pavojaus praeiti ir į pačią aikštelę. O net ir neinant į ją, jau iš automobilių aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai 😍 Tiesą pasakius, vaizdas toks geras, kad beveik niekuo nenusileidžia net garsiajam Mirador del Rio !!! 😎

    Leidžiamės šiek tiek žemyn ir privažiuojam Haria miestelį.
    Nedidelis, bet su labai daug užeigų. Net keista, jų atrodo neproporcingai daug !!! Negi niekas nevalgo namuose? 😋   
    Čia pietaujam ir mes. Kainos čia net labai priimtinos 😉 

    Tik palaukti reikia ilgokai, valgančių labai daug, ne visur net laisvą staliuką gali gauti 😲

    Miestelio centre įdomi kompozicija iš makroflekso putų vaizduojanti kalnus 😳 Štai kaip juos galima pasidaryti !!! Reiks susikurti kalnus ir Lietuvoje 😊

    Vos išvažiavus iš miestelio ir pradėjus kilti į tikrą kalną - Mirador Valle de Malpaso Haria. 

    Iš šios apžvalgos aikštelės atsiveria puikus vaizdas į ką tik lankytą Haria kaimelį, slėnį ir horizonte matomą La Corona ugnikalnį. Šis slėnis dar vadinamas „1000 palmių“ 😍

    Bet apžvalgos aikštelę labai lengva pravažiuoti 😳 Ji ant staigaus posūkio, atrodo kaip paprastas namas, o pastebimos nuorodos nėra (tik jau įsukus į kiemą).

    Pats įvažiavimas ir aikštelė gana prastos kokybės, aikštelė labai maža.

    Reikia būti pasiruošus iš anksto, kitaip pravažiuosit 😉

    Vaizdas čia nuostabus į dvi puses: į Haria slėnį ir į kitą pusę, link vandenyno. Pagrindinis "arkliukas" - stiklinės platformos 😎

    Vos už kelių šimtų metrų važiuojant ir kylant aukščiau - Mirador de Los Helechos.

    Čia jau didelė ir erdvi stovėjimo aikštelė. Tačiau ši apžvalgos aikštelė privati. Arba eini į restoraną ir ką nors užsisakai, arba moki 1 eurą vien tik už apžvalgos aikštelės aplankymą.

    Vaizdai ir čia puikūs 😍

    Dar už kelių šimtų metrų - nusukimas į vieškelį. Reikia neišsigąsti. Jis gana geros kokybės, o važiuoti netoli 😉
    Mirador de El Risco de Famara.

    Nors šios apžvalgos aikštelės vieta gana sąlyginė. Automobilių stovėjimo aikštelė prie poilsio zonos: supynės, vietos kepti mėsai ir pan. (tikiuosi čia ne visada taip vėjuota, nes kitaip, nieko čia neiškepsi).

    Tuomet reikia pasivaikščioti. Ta vieta, kur įrengta apžvalgos vieta, nebūtinai gražiausia. Pati vietovė - tai plokštuma kalno viršūnėje, kuria galima pasivaikščioti net kelis šimtus metrų ieškant geriausio taško. Ypač tai aktualu, kai spigina saulė 😜

    Vaizdas į vandenyną ir į apačioje atsiveriantį Famara miestelį bei to paties pavadinimo paplūdimį - vienas gražiausių saloje 😎

    Leidžiamės iš kalnų.

    Atvažiuojam iki Teguise miestelio.

    Jo pakraštyje - Santa Barbara castle.

    Šios pilies lankymas nemokamas, bet nepaisant to, yra darbo laikas ir jis labai keistas: nuo 10 val., bet tik iki 15 val. Šeštadieniais nedirba visai. 

    Mes atvažiuojam jau po šių valandų 😔

    Įdomu tai, kad nors jos lankymas nemokamas, bet privažiavimo kelias atidaromas tik tada, kai atidaryta pilis ! Žodžiu, ne darbo laiku negali net privažiuoti ir apžiūrėti ją iš išorės. 

    Pėsčiomis kopti tingisi 😜 Fotografuojam tik iš tolo.

    O pats Teguise miestelis labai simpatiškas 😍

    Tiesą pasakius, tai ne šiaip miestelis ! Iki 1852 m. tai buvo salos sostinė !!! 

    Jis įkurtas XIV a., kai prancūzas iš Normandijos - Bethencourt, įkurdamas pavadino jį savo žmonos Teguise vardu 💖
    Automobiliui vietą (nemokama) nesudėtinga rasti pačiame centre, prie bažnyčios 👍
    Nuestra Senora de Guadalupe - viena seniausių bažnyčių saloje. Ji matoma beveik visuose miestą reprezentuojančiuose atvirukuose. Labai fotogeniška 😍 Bet tik iš išorės.

    Prie jos Plaza de La Constitution - aikštė, miesto širdis 💓 

    Sekmadieniais čia veikia Mercadilo - garsiausias saloje, senas tradicijas turintis tradicinis turgus.
    Senamiestis labai mažas: vos kelios gatvelės, kelios užeigos, suvenyrų parduotuvėlės, Kalėdinės prekybos kioskai. Bet jauku labai 😊 

    Tik labai keista girdėti Kalėdines dainas ir matyti Kalėdines dekoracijas, kai temperatūra siekia +24 😊
    El Palacio del Marques - seniausias pastatas mieste (1455 m.). Dabar čia veikia kavinė.

    Senamiestis pernelyg mažas, todėl šiek tiek paklaidžiojam ir po šonines gatveles.

    Tik įsivaizduoti galima, kaip smagu čia turėtų būti sekmadieninio turgaus dieną, kai mieste atsiranda dar daugiau gyvybės 💕
    Saulės palydėti važiuojam į vieną tinkamiausių tam vietų saloje laikomą - Famara beach, kurį jau matėme nuo kalno.

    Privažiuojant darome gražiausią visos kelionės nuotrauką 😍

    Nepaprastai gražu ir paplūdimyje. Tik mums kiek neįprasta, kad stebėti reikia ne saulę besileidžiančią į vandenyną, o jos spinduliais nušviečiamą paplūdimį 😎

    5 diena Lanzarotėje (15 visos kelionės diena), 2023-12-09

    Paradoksalu, nors mūsų gyvenamoji vieta ribojasi su Timonfaya nacionaliniu parku - įžymiausia salos lankoma vieta, tačiau jį lankome tik paskutinę mūsų dieną saloje 😊

    Čia kaip klaipėdiečių apsilankymai prie jūros - itin reti 😊

    Tai viena pagrindinių lankytinų vietų saloje.

    Didelė teritorija su daugybe ugnikalnių ir lavos laukų. 

    Savarankiškai parke lankytis neleidžiama. Reikia pirkti bilietą ir važiuoti specialiu autobusu. 

    Tiesa, yra galimybė pasivaikščioti ir pėsčiomis, tačiau tuomet reikia iš anksto domėtis kada sudaromos grupės, nes vaikščiojama tik su vadovo palyda. 

    Toks pasivaikščiojimas gal ir įdomus, informatyvus, bet šiek tiek sudėtingas, atimtų daug laiko, todėl mes renkamės įprastą pasivažinėjimą autobusu.

    Parko lankymas atidaromas 9 val., bet jis toks populiarus, kad rekomenduojama atvykti dar prieš atidarymą.

    Mes atvykome 08.45 val. ir nebuvome pirmieji, jau teko stotis į automobilių eilę.

    Nustebino, kad ir įleisti buvome ankščiau laiko, jau prieš 9 val.

    Bilietas kainuoja 12 eur., bet mūsų atveju, jis įeina į kompleksinio bilieto kainą.  

    Darbuotojas patikrina bilietus ir leidžia važiuoti gilyn į parką - kelis kilometrus iki stovėjimo aikštelės. Yra tik vienas kelias - nepasiklysi. Sustoti galimybių irgi nėra. 

    Aikštelėje darbuotojai rodo kur palikti automobilį. Būkit atsargūs, didžioji dalis aikštelės įkalnėje, todėl atidarant dureles reikia būti atsargiems, ypač jei vėjuota, labai lengva durelėmis apgadinti gretimų automobilių šonus 😏

    Ši aikštelė prie restorano El Diablo. 

    Teko skaityti, kad bent jau ankščiau iki šio restorano buvo galima atvažiuoti ir nemokamai, jei norima tik jame pasėdėti. Tačiau sprendžiant iš to, kad bilietai buvo tikrinami dar prie įvažiavimo, o po to jau niekur nebetikrino, tai, greičiausiai, ši tvarka pasikeitusi ir reikia pirkti bilietus, net jei važiuoji tik į restoraną.

    Vos išlipus iš automobilio, toje pačioje aikštelėje, iškart sėdi į tą specialų autobusą.

    Nors oficialiai autobusai pradeda važinėti nuo 9.30 val., bet realiai jie pradėjo važinėti ankščiau, turbūt, kai tik pririnko pilną - vos kelios minutės po 9 val.
    Maršrutas vadinamas Montanas del Fuego. 

    18 km aplink ugnikalnius ir per lavos laukus. Užvažiuojama ir į kai kurių kraterių kraštus. Net į kai kurių ugnikalnių vidų, kurių parke net 32 !!! 😎 

    Audiogidas autobuse suteikia pagrindinę informaciją apie parką. Jį nustato vairuotojas ir pasakojimas vyksta keliomis kalbomis, viena po kitos.

    Maršrutas gana vaizdingas ir įdomus. Tik saulė ne visada gailestinga, gražiose vietose spigina taip, kad neįmanoma nufotografuoti. Bet kadangi maršrutas įvairus ir pakankamai ilgas, autobusas sukinėjasi į įvairias puses, tai nėra geresnės ar blogesnės sėdėjimo pusės, bet kur sėdėdamas "prisirankioji" vaizdingų nuotraukų 😍

    Autobuso langai švarūs, dideli, matomumas geras 👍

    Autobusas kartais sustoja, kad visi spėtų pasigrožėti ar nusifotografuoti, tačiau išlipti niekur neleidžiama.

    Parvažiavus atgal prie restorano, visi kviečiami prie specialios vietos, šalia restorano.

    Į saują įberiami šilti smulkūs akmenukai. Jie sušildyti ne saulės, o žemės gelmių !!! 😎 

    Kai susirenka visi, darbuotojas su specialia šake į žemės gelmę įkiša prakurų gniužulą, kuris užsiliepsnoja be jokios ugnies !!! 😲 Tai tik dėl natūralios žemės kaitros, kuri šioje vietoje visai netoli žemės paviršiaus !!!

    Iškart po to, tas pats darbuotojas į specialius į žemę įkastus vamzdžius supila vandens kibirą. Kelios sekundės ir... iš vamzdžio į viršų šauna garų stulpas - dirbtinis geizeris !!! Atrodo labai įspūdingai 😍

    Jei nespėji pamatyti ar nori dar kartą pasigrožėti, jokios problemos, gali palaukti, autobusai juk važiuoja dažnai, netrukus atrakcija kartojama kitai grupei 😉

    Dabar jau esi savo laiko šeimininkas. Gali iškart sėsti į automobilį ir važiuoti savais keliais. Arba gali apsilankyti minėtame El Diablo restorane.

    Prie įėjimo į jį įspūdį daro "grilius". Tai gana gilus šulinys. Tačiau vandens jame nėra, o kaip ir suprantama tokioje vietoje, tai šulinys į žemės gelmės kaitrą !!! Viršuje šulinio grotelės, ant kurių kepama mėsa !!! Gana įspūdinga 😎

    Norintieji gali jos restorane ir užsisakyti 😉

    Visumoje tikrai nuostabi ir įdomi vieta. Kaina atitinka kokybę 👍 Praleidome čia apie 1,5 val.

    Išvažiavę iš šios griežtai saugomos teritorijos, stojame ir netoliese esančiame oficialiame Timonfaya nacionalinio parko lankytojų centre.

    Jo lankymas nemokamas.

    Čia įrengtos ekspozicijos apie vulkanus, yra multimedija su pažintiniu filmu, interaktyvus stendas su imituojamu vulkano išsiveržimu.

    Šioje vietoje jau pateikiama ne "šou", o mokslinė pažintinė informacija.
    Dvejose vietose galima išeiti į lauke esančias apžvalgos aikšteles - lavos laukuose.

    Viena jų itin patraukli, nes iki jos veda medinis vingiuotas takas 👍

    Visumoje, ši vieta "ne stebuklas", tačiau kai jos lankymas nemokamas, tai neturi teisės priekaištauti 👍 

    Praleidom čia apie valandą.

    Pirmas dienos pusdienis jau praėjo. Kadangi vis dar esam visiškai šalia savo "namų", tai į juos grįžtam ir pietauti.

    Nors sakoma, kad "pagal Archimedo dėsnį po skanių pietų reikia pamiegoti" 😊, bet po pietų, žmona, pati būdama menininkė, geriau pasilieka "meninėse dirbtuvėse" (gyvenam juk menininko namuose), o aš noriu išbandyti visai prie pat būsto (1-2 km nuo jo) prasidedančią populiarią trasą 👍
    Los Rodeos. 

    Pagal mano pasiruošimą, tai apie 2 val. trukmės ir apie 7 km ilgio žygis.

    Dabar jau žinau ir galiu patarti, kad sustoti ir automobilį geriau palikti ne prie pat asfaltuoto kelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur yra oficiali tako pradžia, o dar apie 1 km pavažiavus geros kokybės vieškeliu iki užtvaro. Taip į abi puses sutaupysite apie 2 km ėjimo, nes takas veda būtent šio keliu ir ši atkarpa nėra vaizdinga. Automobiliams vietos prie užtvaro pakankamai daug 😉

    Aš, to nežinodamas, iki užtvaro ėjau pėsčiomis. 

    Žmonių čia beveik nėra. Takas lengvas, paprastu lygiu keliu.

    Toks pat jis ir už užtvaro.

    Nuėjęs jau gana daug, sutinku 2 pasiklydusias merginas. Jos prašo pagalbos. Naudoja "google.maps". Joje nėra pakankamai pėsčiųjų takų, todėl jos nesusigaudo kur joms eiti.

    Tenka padėti. Jos padėkoja ir nueina savais keliais.

    Norėčiau eiti ir aš, bet pagalbos suteikimo metu ieškant merginoms reikiamos vietos, "nusimušė" mano "maps.me" nustatymai 😳 

    Mintinai jų nemoku, programėlėje reikiamo taško nerandu, o pasiimti tikslių koordinačių net nepagalvojau, nes nemaniau, kad prireiks 😜 

    Bandau skambinti žmonai, kad ji pažiūrėtų užrašuose ar internete, bet nėra ryšio 😕

    Grįžti atgal iki automobilio tingiu, nes jau gana toli nueita 😕 

    Vat tau ir karma už gerą darbą 😋

    Blogiausia, kad niekas neatitinka ne tik pagal pavadinimus, bet ir pagal atstumus. Pasiklausti nėra ko, nes žmonių čia nėra. Nuorodų taip pat jokių, takas nepažymėtas 😳

    Bandau eiti pasikliaudamas intuicija.

    Nerimauju, nes suvokiu, kad kilometrų čia daugiau, nei pagal mano pasiruošimo medžiagą.

    Galiausiai, jau pabaigoje, sutinku porelę senukų, kurie patvirtina, kad einu gerai ! 😎

    Esmė tokia, kad reikia eiti aplink visą kalną ir ant jo užlipti iš kitos pusės. Taip gaunasi į vieną pusę 4,6 km, o aš pasižymėjęs 7 km į abi puses. Galbūt, kopiant tiesia linija ir būtų tie 7 km į abi puses, bet kažin ar taip būtų greičiau, nes būtų nepalyginamai sunkiau. Tako čia net nebūtų, tektų kopti stačiai ir per birų vulkaninį žvirgždą !

    Visumoje žygis geras. Takas lengvas. Tik pabaigoje kiek sunkiau, kai tenka kopti į pačią viršūnę.

    Vaizdas viršuje puikus 😍 360 laipsnių panorama. Daug spalvų (dėl skirtingų atspalvių lavos grunto). Vienoje pusėje - saloje žymus Montana Blanca kalnas. Kitoje - pirmąją dieną jau matytas žymusis el Cuervo vulkanas. Dar kitoje - labai vaizdingas itin juoda spalva išsiskiriantis vulkanas ir labai akivaizdus lavos tekėjimo takas nuo jo.  Gražu 😎

   Iš viso į abi puses užtrukau tas 2 val., kaip ir buvau pasižymėjęs, tačiau kilometrų nuėjau daugiau, o mano ėjimo tempas šioje saloje dažniausiai buvo didesnis už numatomą laiką, nes takai labai lengvi, todėl ir šiam žygiui vidutiniškai reikėtų planuoti šiek tiek daugiau laiko 😉 

    Kodėl įvyko tokia painiava su maršrutu? Grįžęs išsistudijavau. Žygis vadinamas Los Rodeos (tą žinojau). Lygiai taip pat "google.maps" vadinama ir kalno viršūnė, į kurią veda šis takas. Tuo tarpu mano naudota "maps.me" šį kalną įvardija kaip Montana de la Pena de Santa Catalina ! Atitinkamai, "google.maps" Montana de la Pena de Santa Catalina nurodo kitoje vietoje !, o "maps.me" kitoje vietoje nurodo Los Rodeos višūnę ! Kadangi man neatitiko ir atstumai, tai ir sunku buvo susigaudyti. Nežinau, gal kam nors tai padės nepasiklysti 😉 

    Norisi laiką saloje išnaudoti maksimaliai, todėl grįžęs pasiimu žmoną ir dar nuvažiuojam į salos sostinę - Aresifę.
    Miestas kaip miestas: krantinė, siauros senamiesčio gatvelės. 

    Tik gyvybės labai mažai. Gal dėl to, kad ne sezono metas.
    Labiausiai išsiskiria Chargo San Gines.

    Tai vadinamas "ežeras" pačioje miesto širdyje. Čia ir krantinė, senamiestis, kavinės.

    Ežeru jis tik vadinamas, formaliai jame yra sūrus vandenyno vanduo ir jis turi "išėjimą" į vandenyną. Tiesiog vanduo yra užutėkyje ir tarp pastatų nematyti vandenyno, todėl jį ir imta vadinti ežeru 😉

    6 diena Lanzarotėje (16 visos kelionės diena), 2023-12-10

    Keliamės anksti, nes skrydis ankstyvas.

    Beje, važiuoti naktį saloje gana įdomu 😊 Akinanti tamsa ne tik dėl paros meto, bet ir dėl vulkaninio grunto aplink. Tuo pačiu tai ir pakankami saugu, nes gyvūnų, galinčių išbėgti į kelią, čia mažai. Žmonės pėsčiomis nevaikšto, nes per lavos gruntą eiti labai nepatogu, o ir nėra kur 😊

    Dienos metu dar reikia pasisaugoti dviratininkų, o va naktį nėra ir jų.

    Šiek tiek išsigąstam, kai pamatom, kad arčiausiai oro uosto esanti degalinė naktį nedirba, juk automobilį reikia grąžinti su tiek pat kuro, kiek ir gavom 😳  
    Laimei, netoliese randam kitą 👍

    Benzino kainos Lanzarotėje gerokai brangesnės nei Gran Kanarijoje, bet panašios kaip Fuertaventuroje. 1,35-1,42 eur. už litrą.

    Viso saloje pravažiavom 482 km.

    Kuro  sąnaudos  5,7 ltr.

    Nors tai nėra tikslu, nes dėl kuro politikos (ne pilnas-pilnas, o 1/4-1/4) pripylėme kiek per daug 😋 Kažkam pasisekė. Nedėkokit. Netyčia 😊

    Automobilio grąžinimas irgi neapsieina be nuotykio. 

    Lanzarotės oro uostas turi net 2 terminalus ! Nors jie šalia vienas kito ir nesudaro jokių sunkumų tarp jų vaikščioti pėsčiomis, tačiau jie turi skirtingas automobilių stovėjimo aikšteles ! Mes sumaišom ir įvažiuojam ne į to terminalo aikštelę, dėl to tenka susimokėti už "parkavimą", nors tik pravažiavome aikštele net nesustodami nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Gerai, kad nedaug, tik 20 centų 😎 Bet mokėti galima tik kortele. Neturint kortelės, naktį galima papulti į didesnę bėdą 😊

    Iš antro bandymo radę reikiamą aikštelę, pastatome automobilį. Raktelio grąžinimas, įmetant jį į specialią dėžutę.
    7.10 val. kylam su „Ryanair“.

    Londono Stansted oro uoste leidžiamės 11.20 val.

    Skirtingai nei atvykstant, šį kartą persėdimui turime daugiau laiko nei pakankamai, todėl neskubam, bet vis tiek stebim persėdimui reikiamą laiką - gal gyvenime šio oro uosto paslaugų dar prireiks 😉

    Vėl nustembam. Nors internete labai daug atsiliepimų, kad ilgiausiai trunka pasų kontrolė atvykus, tačiau ir šį kartą ją praėjome greitai.

    Gaila, kad šis oro uostas neturi tranzito galimybės. Reikia "išeiti ir vėl įeiti". Tai labai sutrumpintų eiles.

    Šį kartą "įeidami" gaišome ir mes. Vien bagažo patikra užtruko 40 min. Turint mažai laiko persėdimui, tai jau galėtų būti problema.
    17.25 val. kylam su „Ryanair“ į Rygą (turėjo kilti 16.55 val.).

    Nors pakilti vėlavome pusvalandį, tačiau Rygoje leidžiamės beveik numatytu laiku, nes pats skrydis, kaip ir atvykstant, truko trumpiau nei numatyta, vietoje 2 val. 35 min., 2 val. 10 min.

    Nors buvome išvykę trumpai, tačiau vis tiek stebimės, kiek daug sniego Rygoje 😊

    Ant automobilio stogo beveik pusmetrio pusnis !!! 😲

    Gerai, kad automobilio numeriai buvo neužsnigę, nes nežinia, kiek automobilių būtų tekę atkasti, kol būtume radę savo 😊

    Ar patiko Lanzarotė? Be jokios abejonės 👍 Kaip ir visos kitos salos ! 

    Nors ji ir šalia Fuertaventuros, tačiau ji kitokia. Dominuoja čia lavos laukai ir ugnikalniai. Lankytinos vietos čia įdomios. Kaip ir Fuertaventuroje, nežinau ką joje reikėtų veikti 2 savaites, tačiau kelias dienas ar savaitę praleisti čia, galiu rekomenduoti bet kam 😉 

    Beje, būnant salose mane nuolat kamavo klausimas: "kaip jie neprasigeria?" 😊 Rimtai 👮 1,5 ltr. "Sangrios" - 1,35 euro - pigiau nei limonadas ! Alus, vynas, net stiprusis alkoholis - viskas labai pigu ! Pvz. 250 ml buteliukas gryno 96 laipsnių alkoholio - vos 70 centų !!! 😱 Ne tik romantikų, bet ir alkoholikų svajonių kraštas 😊

    Daugelis klausia - kuri Kanarų salyno sala pati geriausia? 

    Panašiai kaip ir Azorų salyne, visos salos be galo skirtingos ir įdomios. Ką pamatyti ar ką veikti rasite, bet kurioje iš jų. Kaip ir puikių paplūdimių 😉 

    Ankščiau jau esame aplankę Tenerifės ir La Gomeros salas, tad iki susitikimo mums likusiose El Hiero ir La Palma salose 😊