Kipras 2018

   Mano planuose niekada nebuvo Kipro. Maža to, niekada net nesupratau ko ten visi važiuoja: vasara per karšta, o pamatyti nelabai yra ką-toks buvo mano supratimas. Ar jis pasikeitė? Nesu dėl to tikras
   Bet apie viską nuo pradžių.
   Kaip visada, žiemą prasideda depresija dėl nuolatinės tamsos ir lietaus. Žmona neturi tiek atostogų, kad galėtų su manimi keliauti. Mano kasdienybė prasideda nuo įvairaus pobūdžio kelionių pasiūlymų ir bilietų peržiūrų-tai hobis. Visai netikėtai vieną deną pastebiu, kad iš Vilniaus i Kiprą lėktuvo bilietai vos 35 eurai į abi puses. Mano supratimu tai beveik dykai. Kelionės trukmė 4 dienos. Man pasirodo, kad tai pats tas Kiprui pamatyti, nes gulėjimas paplūdymiuose manęs nedomina, o žiema kai +18, šaliai pamatyti, daugiau nei puikus metas. Kadangi manau, kad Kipre nėra ka žiūrėti, tai trukmė man atrodo net labai tinkama. Bet su kuo keliauti? Tada netikėtai į galvą šauna išganinga mintis-juk mamos 65-metis.., o ji dėl kelionių pamišusi ne mažiau už mane. Maža to, nuolat dejuoja, kad jei tik mokėtų kalbą, nebijotų vairuoti užsienyje, galėtų keliauti visiškai kitaip. Perku bilietus. Nušaunu 2 zuikius: ir pats pamatysiu dar vieną šalį, ir nereikės sukti galvos dėl dovanos mamai garbingo jubiliejaus proga. Padarau kelionės paketą: užsakau viešbučius, išnuomoju automobilį, sudelioju kelionės programą. Belieka įteikti dovaną. Vos tik mamai grįžus iš Indonezijos, įteikiu jai paveikslą su Kipro nuotrauka ir nurodyta data-mama iškart supranta ką tai reiškia-vos už savaitės vėl į kelionę

   2018-01-29, 1 diena.

   Išskrendam 06.15 val. iš Vilniaus, leidžiamės Larnakoje 09.45 val.
   Pasiimam išsinuomotą automobilį. Šiek tiek neramu dėl vairavimo kita puse, nors tokios patirties jau ir turiu. Nustembu, kad gaunu su automatine dėže, nors užsakinėjau su mechanine. Taip dar geriau, nereikės durelėse perjungimo svirties ieškoti Padarau šiokią tokią klaidą, kuri baigėsi gerai, neapžiūriu kaip reikiant automobilio ir ne visus įbrėžimus sužymiu ant automobilio perdavimo lapo. Dėl to po to jaučiausi truputi neramiai, nes ėmiau be papildomo draudimo, todėl užstatas buvo 900 eurų. Laimei viskas baigėsi gerai, gražinant taip pat nesikabinėjo. Beje, automobilio nuoma 4 dienom kainavo vos 30 eurų, tiesiog neįtikėtina. Automobilis "Opel Corsa", nuvažiavęs apie 30 000 km. Per 4 dienas pravažiavom 1160 km., vidutinės kuro sąnaudos buvo 6 ltr. 95 benzino. Įvertinant, kad nemažai važiavimo buvo mieste, kalnuose, neskubėdavau išjunginėti variklio sustojus, tai tikrai ekonomiškas mašiniukas.
   Pirmiausia pabandom nuvažiuoti iki druskos ežero ir Chala Sultan Tekė, bet navigacija kažkodėl siūlo važiuoti tik per užtvertą oro uosto teritoriją. Velniai nematė, palieku šį tašką paskutinei dienai-gal persigalvos
   Kitas taškas jau labai sėkmingas-navigacija atveža labai tiksliai-Kamares Aqueduct.

   Stabtelim parduotuvėje, negalim patikėt: 2,6 kg. maišelis mandarinų-1 euras. 1 ltr. 100 proc. apelsinų sulčių-49 centai.
   Važiuojam link Aja Napos, kadangi esam po kelionės ir naktis beveik nemiegota, tai šiandien numatyta nesunki paplūdymių apžiūros diena.
  Pirmiausia Nissi paplūdymys. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad jo vandens skaidrumas paliko patį didžiausią įspūdį.

   Kitas tikslas Sea Caves Viewpoint, nors jei ieškoti internete tai šį vaizdą kažkodėl sutapatina su Cape Greco, nors šis taškas tik dalelė viso iškyšulio. Vasarą ten šokinėja nuo uolos.

   Cape Greco geriausia apžvelgti maždaug nuo čia:

    Iš tiesų Cape Greco tai teritorija apie kurią rašoma taip:
   Cape Greco iškyšulys, dar žinomas kaip Cavo Greco, yra pietrytinėje salos dalyje, Famagusta įlankos pietuose, tarp Ayia Napa bei Protaras miestelių. Daugybė turistų kasmet atvyksta pasigėrėti naturaliu iškyšulio, nuo kurio viršūnės atsiveria kvepą gniaužiantys Viduržemio jūros vaizdai, grožiu. Ekstremalių pojūčių mėgėjams Cape Greco iškyšulys siūlo šokinėjimą nuo uolų. Pats Cape Greco iškyšulys priklauso to paties pavadinimo Cape Greco Nacionaliniam miškų parkui, įkurtam 1993 metais. Parkas užima beveik 400 hektarų teritoriją, kurioje auga 14 Kiprui tipiškų medžių rūšių, įvairiausių augalų, tarp kurių orchidėjos ir kiti reti augalai. Čia taip pat gyvena lapės, arai, ežiai, driežai ir daugiau nei 80 rūšių paukščių. Parko teritorijoje yra nedidelė koplyčia, įrengtos dviračių trąsos.
   Pasak legendos, Cape Greco iškyšulio oloje gyvena Ayia Napos jūrų pabaisa, kurią vietiniai žvejai dar vadina “To Filiko Teras”, kas išvertus reiškia “Draugiškoji pabaisa”. Nors šis padaras nėra niekada padaręs jokios žalos, tikima, kad būtent jis kartais suplėšydavo ir sunarpliodavo žvejų tinklus. Vietos laikraščiai mėgsta aprašinėti mistinius pabaisos, kuri buvo tituluota “Kipro Lochneso pabaisa” pasirodymus. Manoma, kad pabaisa yra krokodilo ir žalčio mišinys. Vis dėl to, nėra realių įrodymų, kad pabaisa iš tikrųjų egzistuoja, išskyrus vietinių legendas.

   Kitas tikslas-Konnos paplūdimys.

   Grįžtame į Aja Napą-čia mūsų viešbutis. Labai nustebina skulptūrų ir kaktusų parkai, kurie yra prie pat miesto-apie juos neturėjau jokios informacijos. Lankymas nemokamas.

    Pasivaikštom po miesto centrą. Stebina ramybė ir apelsinų gausa.

   Sutemo 17.30 val.
   Kadangi buvom labai pavargę, tai miegoti nuėjom apie 19 val.

   2018-01-30, 2 diena.

   Keliamės 4 val., saulei tekant norim būti Karpass National Park, iki jo apie 160 km.+sienos kirtimas.
   Sieną kirsti planavom netoli Famagustos. Truputi gaila, nes tamsoje ir dėl laiko stokos, net akies krašteliu nesitikim pamatyti šio vadinamo "miesto vaiduoklio".
   Pasienio punkte būnam apie 5 val. Nei gyvos dvasios. Bet mes sąžiningi, nebandom sienos kirsti nelegaliai, statom automobilį į aikštelę ir ieškom kas galėtų mus "patikrinti" Išlenda kažkoks kareivėlis, sako jūs jau pravažiavot punktą, grįžkit prie ankstesnio kioskelio. Ten jau išlindusi "mieganti gražuole", kuri nepaliaujamai labai aiškiai kartoja tik "kad dabar 5 val. ryto" , tiesa sakant, jei ne ji, man tas laikas taip tiksliai ir nebūtų užsifiksavęs. Klausia ar turim draudimą-neturim. Va čia problema, buvau skaitęs, kad reikia draudimo kurį galima įsigyti kertant sieną, bet niekur nebuvo parašyta, kad jį galima įsigyti tik nuo 8 val. Taigi, pasirinkimas toks, laukti 3 val. ar keisti dienos planą.
   Nusprendžiu keisti planą-važiuoti iki Stavrovounio vienuolyno, kuris kelionės plane jau buvo nustumtas į "nespėsim" skiltį.
   Vienas seniausių pasaulyje Stavrovounio vienuolynas stūkso ant stataus kalno, maždaug 39 kilometrai į šiaurę nuo Larnakos. Jis įkurtas imperatoriaus Konstantino Didžiojo motinos Šv. Elenos 327-329 m. e. m.
   Privažiuojam dar tamsoje, bet navigacija ima siūlyti važiuoti į kalną per ūkininkų laukus negrįstais keliais. Prasisukinėjam vos ne valandą, išaušta, bet geresnio kelio nerandam. 5 km. pėsčiom irgi daug, ypač įvertinant, kad mūsų dienotvarkė labai įtempta. Nuojauta sako, kad reiktų kalną apvažiuoti iš kitos pusės, bet jokių kitų kordinačių neturim. Nusprendžiu važiuoti iki kito tikslo, paslapčia tikėdamasis, kad problema išsispręs apvažiavus kalną. Taip ir nutinka, pradėjus važiuoti link Nikosijos pamatom kuo puikiausią nuorodą į vienuolyną su puikiu keliu.
   Pats vienuolynas tai nieko gero, ir mamos į vidų net neleido, bet smagu kad visgi pavyko jį pasiekt.
Kartu su manimi ėjo dar vienas vyriškis su 2 berniukais, tai šitie tik pamatę ėmė skambinti varpais-maniau vienuoliui širdis iš krūtinės iššoks 👴
   Dar labai nustebino "buržuika" bažnyčios viduryje, praktiška, tik kažkaip neįprasta.

   Važiuojam į šiaurinį-turkiškąjį Kiprą. Navigacija kažkodėl atveža į pasienio punktą skirtą tik pėstiesiems, tenka ieškoti kito punkto vadovaujantis tik intuicija. Draudimas su nuomotu automobiliu 3 dienoms (trumpiausias terminas) 20 eurų.
   Šį kartą navigacija itin tiksli, prie Šv.Hilariono pilies atveža preciziškai tiksliai. Pilis ir ypač vaizdai nuo jos vieni įspūdingiausių, kokius yra tekę matyti. Man tai Nr. 1 Kipre. Beje, įėjome kažkodėl nemokamai, tiesiog nusibodo laukti kol kas nors prieis prie įėjimo.
   Šv.Hilariono pilis (St.Hilarion, netoli Kyrenia miesto). Viena geriausiai išsilaikiusių tvirtovių Šiauriniame Kipre. Pilis pastatyta pačioje kalno viršūnėje ant stačių uolų. Pilis pavadinta vienuolio iš Palestinos vardu, kuris atkeliavo į Kiprą ieškodamas nuošalumo ir mirė čia 372 m. Bizantijos periodu jo atminimui čia buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Vėliau buvo pastatytos ginybinės sienos skirtos Kipriečiams apsisaugoti nuo įsibrovėlių.

   Sekantis taškas Kyrenia (Girne) miestas.
   Navigacija visiškai grybavo todėl teko vargti kol radome parkingo vietą ir uostą.
   Iš esmės ten nieko daugiau verto dėmesio ir nėra, tik tas uostas su pilimi.
   Įėjimas į pilį 12 Turkijos lyrų arba 3 eurai. Mes neturėjome nei laiko nei noro ieškoti keityklos, tai mokėjome eurais, nors šiaip 1 euras-4,65 Turkijos lyros. Pilis visiškai neverta dėmesio, ypač po Hilariono.

   Vos už 5 km. nuo miesto Belapais vienuolynas.
   Įėjimas 9 Turkijos lyros arba 2,5 euro. Visiškai nevertas dėmesio objektas. Na žinoma ir kaina labai nedidelė.

   Sekantis tikslas Buffavento pilis (it. Buffavento). Pavadinimas kilo nuo aukšto išdėstymo (950 m virš jūros lygio). Išvertus iš italų kalbos reiškia „apsauga nuo vėjų“. Stovi Kirenijos kalnagūbryje, tarp Šventojo Ilariono ir Kantaros pilių. Kaip ir pastarosios pilys, Bufaventas buvo pastatytas gynybai nuo arabų puolimų ir svarbių kalnų perėjų kontrolei. Tarp pilių buvo įrengta informavimo sistema, sudaryta iš didelių ugnies fakelų. Apatinę pilies dalį greičiausiai pastatė bizantijiečiai XI a. XIV a. pilį praplėtė ir sutvirtino ją valdę Lusignanai. Venecijiečių valdymo metais tvirtovė prarado savo reikšmę, perleisdama ją kitoms pakrantės pilims. Pilis daugelį metų buvo naudojama kaip observatorija, veliau kaip politinis kalėjimas.
   Jos lankymas nemokamas, tačiau nėra paprasta privažiuoti, apie 6 km. siauru kalnuotu žvyrkeliuku. Po to dar apie 30 min. intensyvaus lipimo į viršų. Žinoma ji neprilygsta Hilarionui, bet vaizdai gražūs.

   Temstant avažiuojam į Nicosia. Tai vienintelė pasaulyje dviejų skirtingų valstybių sostinė dalijanti Kipro sostinę į graikišką ir turkišką dalį.
   Kadangi navigacija šiame mieste jau žinom, kad grybauja, o jokio kito žemėlapio neturim, tai negaišdami laiko važiuojam lengvesniu maršrutu-apžiūrėti miestą iš turkiškos pusės. Vaikštom po senamiestį-norim patirti koks jausmas eiti miesto senamiesčiu ir atsidurti kitoje šalyje. Prieiname pasienio postą, jis skirtas tik pėstiesiems, nepraleidžia, sako jog automobilio palikti turkiškoje dalyje negalim-į pietinę pusę galim grįžti tik su juo. Nors ir nepavyko pereiti sienos, bet tikslas pasiektas-supratom kas yra siena senamiesčio širdyje

   Kitų tikslų mieste neturim, todėl einam miegoti.

   2018-01-31, 3 diena.

   Keliamės vėl apie 4 val.-bandysim padaryti tai ko nepavyko vakar. Šį kartą sieną kertam sėkmingai, nes draudimą turim dar nuo vakar.
   Saulei tekant-apie 06.30 val. mes jau Karpass National Park Golden Beach.

   Tame pačiame parke ir vienuolynas, bei bažnytėlė (Apostolos Andreas Monastery) ant jūros kranto.

   Grįždami pasinaudojam proga užsukti į Famagusta-miestą vaiduoklį, jis gi turėjo būti pravažiuotas naktį, bet dėl vakar dienos nesekmės viskas išėjo tik į gerą, dabar galim nors ir taupydami laiką, užsukti į jį. Tai kažkada klestėjęs kurortas, kuris po Kipro padalijimo buvo apleistas, nes atsidūrė pasienio zonoje.
   Viską isivaizdavome ne taip, jokio "vaiduoklio" ten nėra. Tai normalus šiuolaikinis miestas, ir tie apleisti pastatai tikrai nedominuoja mieste, tai atskira karinė teritorija į kurią ne tik patekti, bet ir fotografuoti iš šalies negali.

   Prisipilame kuro ir grįžtame į graikišką Kiprą. Tiesiog neįtikėtinas kainų skirtumas, grikiškoje dalyje 95 benzinas kainuoja 1,25 euro, o turkiškoje 3,67 Turkijos lyros, o tai būtų apie 0,80 euro.
Šiaurinis (turkiškas) Kipras turi nepaprastai gražias pilis, gražus Girne senamiestis, ir didžiausias minusas ne tas draudimas ant sienos ir net ne atstumai, o tas militarizavimas. Paradoksalu, bet graikiškoje dalyje nepastebi tų kareivių ir jautiesi daug saugesnis, viskas daug saugiau ir ramiau, nei turkiškoje dalyje, kurioje labai daug įvairių karinių bazių.
   Važiuojam į Troodo kalnus.
   Vaizdas pakeliui.

   Atvažiuojam į Kiko vienuolyną – turtingiausią ir žinomiausią Kipro vienuolyną, įkurtą XI–XII a. Šv. Mergelės Marijos garbei.
   Vienuolynas yra šiaurės vakarinėje Troodo kalnų dalyje, 1 318 m aukščio viršukalnėje.
   Buvo labai labai šalta.

   Pavažiavus truputi aukščiau dar gražiau.

   Vos už 5 km. Milikouri miestelis.
   Apie jį turėjome informaciją, kad tai autentiškas kalnų kaimelis, kuriame gaminamas vynas ir neriamos servetėlės. Gal vasarą viskas kitaip, bet dabar jis merdėjo.

   Kitas tikslas-Millomeri krioklys. Nustatom navigaciją, bet ji pasiūlo 35 km. važiuoti siauru kalnų žvyrkeliu. Laimei randam kur apsisukti, nes spėju galėjo atsitikti ir taip, kad pavažiavus dar šiek tiek to nebebūtų buvę galima padaryti. Savo nuožiūra renku "rimtesnius" kelius. Atrodo pavyksta. Tik labai nustembu kai kylant vis aukštyn pamatau sniegą !!! Kipre to nesitikėjau.

   Maža to, čia ir keltuvai ir slidinėjimo trasos

   Netoliese Olimpo kalnas – aukščiausias Troodo kalnų taškas (1952 m.), tačiau pačią aukščiausią kalno dalį užėmusi britų karinė bazė su ilgo nuotolio radarais, viršūnė nepasiekiama lankytojams, todėl link jo nevažiuojam.
   Galiausiai iki krioklio lieka nedaug. Tačiau navigacija vistiek siūlo važiuoti 15 km. vingį. Įvedu maršrutą pėsčiomis ir ne keliu-rodo, kad liko vos 200 metrų. Bet tai gali būti stačios uolos. Tada vedu keliu, bet pėsčiomis, rodo 3 km. Bingo, taip ir nuvažiuojam.

   Paskutinis dienos tikslas Omodos kalnų kaimelis.
   Man labai patiko, taip ir norėtusi čia ilgiau pasėdėti ir išgerti vyno. Gaila vairuoti reikėjo, o atvažiavome vėlokai, tad nebuvo galima rizikuoti.

    Miegojom Pafose.

   2018-02-01, 4 diena.

   Apie 06.30 val. mes jau prie Avako tarpeklio. Įėjimas užtvertas tokia primityvia "stop" juosta. Buvau skaitęs, kad nerekomenduojama eiti lyjant lietui arba neseniai palijus, kadangi iš kalnų subėga vanduo, pakyla upės vandens lygis. Savaime aišku tas vandens lygis pakilęs ir žiemą. Bet mes atvažiavom tikrai ne pasižiūrėti į įėjimą. Tenka palaipioti nuo akmens ant akmens. Nors mama nesivargina, tiesiog brenda vandeniu Vanduo visai nešaltas. Tikrai lengva trasa, bet vienu metu pervertinu savo jėgas ir paslydęs griūnu ant akmenų, sudaužau ir fotoaparatą, įkrentu į vandenį. Iš pradžių atrodo, kad koja gali būti lūžusi, bet greit suprantu, kad tai tik stiprus sumušimas. Fotoaparatas buvo senas, o nuotraukas dabar galim daryti ir su mamos fotoaparatu. Taip kad viskas gerai

   Grįžtant link Pafoso fotografuojam Koralų įlanką.

   Pakeliui, kaip ir visame Kipre, akys raibsta nuo apelsinų plantacijų.

   Pafosas – senovinė Kipro sostinė, kurortas Kipro pietvakariuose. Pasak legendos, miestas buvo įkurtas norint įamžinti Trojos karo pabaigą. Mieste gyvena daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Įžymiausia kurorto vieta – senasis Pafoso uostas su išlikusiu gynybiniu fortu miesto centre, kur kasmet rugsėjo mėnesį vyksta tradicinė “Otelo” opera.
  Kurortas itin traukia žmones, besidominčius istorija, nes čia išliko daug architektūros paminklų – turkų statyta uosto tvirtovė, Karalių kapavietės, Saliamono katakombos, Bizantijos laikų pilis, mozaika išklota Dionizo vila, Apaštalo Pauliaus kolona ir daugybė kitų. Visi Pafoso paminklai įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
   Karalių kapavietės (Tombs of the Kings).
   Įėjimas 2,50 euro. Tiesa sakant įspūdį padaro tik toks savotiškai unikalus kraštovaizdžio reljefas.

   Kitas objektas Pafoso archeologinis parkas.
   Įtrauktas į Unesco pasaulinio paveldo sąrašą. Daugiausiai dėmesio parke susilaukia trečią tūkstantmetį skaičiuojančios grindų mozaikos, vaizduojančios graikų mitologijos scenas. Be mozaikų, archeologiniame parke galite pamatyti tūkstančių metų senumo pastatų liekanas, graikiškas kolonas.
  Įėjimas 4,50 euro, su pensininko pažymėjimu 2,25 euro. Labai didelė teritorija, gana nuobodus vaikščiojimas.

   Prie pat ir Pafoso uostas, pilis.

   Pafoso tvirtovė pastatyta dar Bizantijos imperijos laikais, sugriauta, rekonstruota ir restauruota. Be pagrindinės paskirties vėliau buvo naudota kaip kalėjimas, kaip druskos sandėlis. Dabar pilies kieme vyksta įvairios šventės.

   Maždaug už 30 km. Afroditės uola (Petra tou Romiou). Tai vieta žyminti deivės išnėrimo iš jūros gelmių vietą. Pasak legendos maudynės vandenyje, šioje vietoje, jaunina ir suteikia grožio. Labai graži vietelė

   Sekanti mūsų aplankoma vieta-Kurion archeologinis parkas (Archaeological site of Kourion).
Iš tų visų archeologinių dalykų, ši vieta tikrai ženkliai vertesnė už kitas. Įėjimo kaina panaši, 4,50 euro, 2,25 euro pensininkams.

   Važiuodami toliau stabtelim prie Kolossi pilies, bet į vidų neinam.

   Limasoliyje sustojam pasivaikščioti promenada, kuri dar vadinama Kipro Rivjera.

   Į Larnaką atvažiuojame jau visai sutemus.
   Šv. Lazaro bažnyčia atrodo labai įspūdingai.

   Larnakoje ir miegam.

   2018-02-02, 5 diena.

   Nuo ankstyvo ryto bandome vėl važiuoti iki Chala Sultan Tekė ir druskos ežero. Šį kartą navigacija atveda be jokių nesklandumų.
   Su Lozoriumi susijusi viena šių vietų įžymybė – Druskos ežeras. Remiantis legenda, šv. Lozorius šiuo ežeru pavertė žmogų, atsisakiusį duoti jam kekę vynuogių. Senovėje čia buvo kasama druska, ji išgaunama ir dabar, bet nedideliais kiekiais. Žiemą į šį ežerą atvyksta būriai rožinių flamingų. Druskos ežero pakraštyje pastatyta Chala Sultan Teke mečetė – viena pagrindinių musulmonų šventovių, kurioje palaidota Umm Charam – pranašo Mahometo teta.
   Flamingų buvo iš tiesų labai daug, bet jie buvo labai toli ir nesu tikras ar rožiniai.

   Važiuojam į oro uostą, priduodam automobilį.
   Išskrendam 10.25 val., Vilniuje leidžiamės 14.05 val.
   Tikslas pasiektas, kelionių alkis apmalšintas, galima planuoti sekančias 😍