Liepoja 2023

    Kad ir kaip man patiktų kalnai, tačiau gyvename prie jūros, kartais reikia atiduoti duoklę ir pajūriui 😎
    Prisiklausę istorijų apie beprotiškus automobilių kamščius prie Lietuvos pajūrio, bei nesuvokiamas kainas kurortuose, paįvairinimui nusprendėme aplankyti iki šiol nelankytą kampelį - Liepojos miestą Latvijoje.
    Šiame įraše pasistengsiu trumpai reziumuoti pagrindines lankytinas vietas, bei pateiksiu savo subjektyvų vertinimą.

    1 diena, 2023-07-06

    Kad kelionė neprailgtų, pakeliui galima daryti sustojimą, kurioje nors iš daugybės nuostabių Lietuvos vietų. Kad ir Barstyčiuose. Jie Lietuvos pakraštyje, todėl dažnas patingi iki jų specialiai važiuoti. O va, važiuojant į tą pusę, ne toks jau ir didelis vingis į juos užsukti 😉
    Reikia pagirti prie to prisidėjusius, nes miestelio centras gražiai sutvarkytas, įrengtos fotogeniškos vietos prisiminimams užfiksuoti nuotraukose 👍 Medinė bažnyčia, savo istoriją skaičiuojanti nuo XVIII amžiaus, kviečia užsukti. Šalia esanti krepšinio aikštelė kokybiška, su Lietuvos trispalvės tribūnų spalvų deriniu. Net krepšinio kamuolys aikštelėje, kaip kokioje Norvegijoje 👍
    Kas dar labiau nustebino, tai jauni vaikinukai stovėję prie "BMW". Kultūringi, mandagūs. Patys pasisiūlė nufotografuoti mūsų šeimą. Labai smagu ir teikia vilties, kad Lietuvoje mes tikrai turime dar daug potencialo kilti 😍


    Netoli miestelio ir pagrindinis traukos objektas - didžiausias Lietuvoje akmuo ! Kartais jis vadinamas Puokės, o kartais Barstyčių vardu.
    Aplinka sutvarkyta. Gražu. O ir vaikams patiems pajausti akmens dydį daug naudingiau, nei 10 kartų perskaityti vadovėlyje 😉
    Važiuojant nuo Barstyčių link Liepojos, reikėtų atidžiai pastudijuoti maršrutą, nes navigacija gali nuvesti ir neasfaltuotu keliu 😉
    Liepoja - trečias pagal dydį Latvijos miestas.
    Bet ar tikrai Latvijos? Lietuvių čia tiek, kad kartais net suabejoji, ar esi ne Lietuvoje 😋 Okupavome vieną didžiausių Latvijos miestų be ginklų 😊
    Ką gi galima čia pamatyti ar nuveikti? Su šiuo klausimu užeiname į Liepojos turizmo informaciją, nors ir patys šiokį tokį planelį turime. Iš darbuotos reakcijos susidarė įspūdis, kad jai atrodo, jog 4 dienų čia akivaizdžiai per daug 😊 Ką gi, blogiausiu atveju, galima gulėti paplūdimyje ir maudytis 😎
    Turizmo informacijos centras įsikūręs prie pat žinomo miesto traukos centro - Rožių aikštės. Rožės čia auginamos jau daugiau nei 100 metų.
    Tik nereikėtų iš jos tikėtis per daug. Tai - tiesiog prižiūrimas ir rožėmis apsodintas nedidelis skveras.
    Beje, 12 val. nuo šios aikštės pradedamos ekskursijos po Liepoją pėsčiomis. Prisijungti gali visi norintys. Tokia ekskursija kainuoja 5 eur. žmogui.
    Verta užsukti į kitoje turizmo informacijos centro pastato pusėje esantį jaukų vidinį kiemelį. Čia galima išgerti kavos ar suvalgyti ledų.
    Netoli ir Švč. Trejybės evangelikų liuteronų katedra.
    Šios katedros statybos, lyg kokios Sagrada Familia Barselonoje, užtruko daugiau nei 100 metų. Ji pradėta statyti XVIII amžiuje, o baigta tik XIX amžiuje.
    Katedros vargonai didžiausi nerekonstruoti mechaninio tipo vargonai pasaulyje !
    Į 55 metrų aukščio katedros bokštą galima užlipti. Suaugusiam tai kainuoja 3 eurus, mokyklinio amžiaus vaikams nemokamai. 
    Vaizdas nėra verčiantis iš kojų, bet mėgstantiems panoraminius vaizdus, kojas pramankštinti verta 😎


    O jei nuo turizmo informacijos centro eisite į kitą pusę, netrukus pasieksite Petro turgų, kuris lankomas ne tik dėl įvairių produktų, bet ir dėl išskirtinio istorinio pastato.
    Kadangi automobilių statymas Liepojoje, skirtingai nei Lietuvos pajūryje, nėra problema, tai, pasivaikščiojus po centrinę miesto dalį, galima juo pavažiuoti arčiau link jūros. Nors atstumas ir nedidelis, tačiau šioje atkarpoje nieko įdomaus ar vaizdingo nerasite.
    Daug automobilių statymo vietų prie Pajūrio parko, kuris ribojasi su pagrindiniu Liepojos paplūdimiu.
    Parke net ne vienas stadionas, krepšinio ir teniso aikštynai, lauko treniruoklių ir vaikų pramogų zonos. Parkas populiarus visą dieną.
    Pliažas erdvus, turi visą reikiamą infrastruktūrą, didžiuojasi "Mėlynosios vėliavos" įvertinimu.
    Kopose ne viena tinklinio aikštelė. Sumanu, vėjas neįtakoja kamuolio trajektorijos, o ir pats kamuolys niekur toli nenurieda po nepavykusio smūgio 👍
    Parko pakraštyje vienas įspūdingiausių Liepojos lankytinų objektų - Muzikinis medis.
    Jis iš metalo, o prie jo suoliukai su mygtukais, kuriuos paspaudus ima groti latviška muzika.
    Jauki ir įdomi vietelė 👍
    Čia pat prasideda ir Muzikantų šlovės alėja su Latvijos žvaigždžių delnų atspaudais.
    Gaila, bet mes žinojome jų mažokai 😜

    Saulė leidžiasi taip pat kaip ir Lietuvoje 😎

    2 diena, 2023-07-07

    Mūsų išsinuomotas būstas Karostos rajone, netoli Šv. Nikolajaus karinio jūrų laivyno cerkvės. Nuo jos lankymo ir pradedame šią dieną.
    Cerkvės pamatinio akmens padėjimo iškilmėse 1901 m. dalyvavo pats Rusijos caras Nikolajus II.
    Tarybiniais laikais cerkvė tarnavo kaip sporto salė, pramogų centras, kino teatras. Kadangi cerkvės akustika atsiliepė garso skambėjimui žiūrint filmus, tai buvo nuspręsta užbetonuoti centrinį kupolą 😳 
    Katedra vaizdinga iš išorės. Ji labai išsiskiria iš Karostos rajono niūrių pastatų. 
    Viduje tai tipiška cerkvė. 
    Beje, joje yra ir šventinto vandens kranas, iš kurio galima įsipilti vandens ne tik atsigėrimui, bet ir išsinešimui 😉
    Prie Katedros, išgirdęs, kad mes kalbame lietuviškai, mus kalbino vietinis gyventojas, kuris net keletą kartų pabrėžė, kad jis ilgą laiką gyveno Šiauliuose ir čia net mokyklą baigė. Braliukai 😊 
    Karosta karo kalėjimas - turbūt, žinomiausia ir populiariausia Liepojos lankytina vieta.
    Jis statytas kaip ligoninė, bet gydymo paslaugos šiame pastate niekada nebuvo teikiamos.
    Per visą istoriją iš jo niekam nepavyko pabėgti, nors iš pažiūros jis ir neatrodo, kaip labai gerai izoliuotas.
    Žmonių nemažai, bet ne per daug. Patekti į vidų galima tik su lydinčiu gidu. Grupės surenkamos kas valandą. Grupės renkamos dvi: rusakalbių ir anglakalbių. Įdomu tai, kad mūsų - anglakalbių grupėje daugumą sudarė lietuviai, nors pagal amžių buvo akivaizdu, kad jie turėtų puikiai suprasti ir rusų kalbą. Išvada akivaizdi, mes jau sąmoningai renkamės mums artimesnę, anglų kalbą 😉
    Beje, pačioje Liepojoje, tarp vietinių gyventojų, visgi, dominuojanti kalba yra rusų (žinoma, neskaitant latvių). Jei paklausite padavėjo kavinėje, prekeivio parduotuvėje ar praeivio gatvėje, dažniau jie pasirinks pokalbiui rusų kalbą, nei anglų. Kai kurie net leidžia suprasti, kad klausimas nelogiškas, suprask, "čia visi kalba rusiškai" 😐
    Karostos kalėjimo ekskursija nėra tik pasivaikščiojimas po istorinį pastatą. 
    Gidas leidžia šiek tiek ir pajausti kalinių išgyvenimus. Išrikiuoja į rikiuotę, nepaklusniems skiria nuobaudas 👮
    Siaubas apima pagalvojus, kokiomis sąlygomis čia buvo laikomi žmonės. Kamerose nėra net tualeto, jau nekalbant apie vandenį. Jie buvo tik grupėmis 2 kartus per parą nuvedami į atskirą patalpą, kurioje galėjo atlikti gamtinius reikalus ir apsiprausti 😳
    Beje, kalėjimas veikė net iki 1997 m., kuomet, būtent dėl žmogaus teisių pažeidimų jis ir buvo uždarytas.
    Pačios kameros itin ankštos, mediniai gultai (net negalima jų vadinti lovomis), priklausomai nuo kalinčiųjų skaičiaus, buvo įrengiami 4 ar net 5 aukštais.
    Kalėjime apstu ir sovietinių laikų atributų, simbolių ir įvairios paskirties daiktų. Vyresnieji daugelį jų netgi prisimena iš savo jaunystės.
    Vaikams tai puiki proga susipažinti su laidiniais telefonais 😊 
    Ekskursijos trukmė - 40 min. Suaugusiųjų, ypač menančių sovietinius laikus, ji labai nenustebino, o va vaikams, buvo įdomu viską pamatyti ir pajausti 👌
    Nuo Karostos rajono lengvai pasiekiama populiari pasivaikščiojimų vieta - Šiaurinis molas. Jis į jūrą nusidriekęs net 2 km. 
    Pasivaikščiojimas paprastas ir lengvas, tačiau tik iki vidurio. Po to molo būklė tampa prasta, duobėmis nusėtas ištrupėjęs betonas. Keista, kad jis neuždarytas. Prastu oru tai gali būti pavojinga.
    Atvažiuojame prie šalia Liepojos esančios Tvirtovės baterijos Nr. 3.
    Dėl išskirtinių formų ir gabaritų griuvėsių, tai visų labai mėgstama fotogeniška vietovė.
    Galima palandžioti ir į griuvėsių vidų.




    Pavažiuojame ir iki šiek tiek tolėliau esančios Artilerijos baterijos Nr. 1.
    Iš jos tikėjausi kiek daugiau. Kiek panašu į Tvirtovės bateriją Nr. 3, bet prasčiau.
    Likusią dienos dalį praleidžiame paplūdimyje.
    Vaikams buvo ypač smagu užkasti tėtį 😊
    Eilinį kartą stebina, kaip lengvai vaikai susidraugauja, randa bendros veiklos. Nei nepajutau, kaip mane užkasinėti ėmė nebe tik mano, bet ir kiti, čia pat buvę ir iki tol mums nepažįstami vaikai 😎

    Beje, bus įdomu tiems, kas žino žaidimą - "Dixit".
    Sekančioje nuotraukoje atsispindi sugalvota tema "Liepoja". Kuri kortelė labiausiai atitinka temą? 😊
        Saulės palydėti šiandien važiuojame iki mums patikusios 
Tvirtovės baterijos Nr. 3.

    3 diena, 2023-07-08

    Ši diena šventinė 💃 Mums pasisekė. Nors apie tai nežinojome čia atvykdami, bet kaip tik šiandien Liepojoje miesto šventė 👍
    Parke prie centrinio paplūdimio jau nuo 12 val. įvairūs prekeiviai, pasirodymai, atrakcijos. Vakare koncertas.
    Įdomu viską ragauti, jausti, užuosti, dalyvauti 😊


    4 diena, 2023-07-09

    Kadangi Šiaurinį molą mes jau praėjome, tai bandome pasivaikščioti ir Pietiniu molu.
    Jis trumpesnis. Bet jo būklė dar prastesnė nei šiaurinio 😲 Pasivaikščioti pavyksta tik kelias dešimtis metrų. Po to jo būklė tampa tokia, kad toliau eiti net nebekyla noras. Jis ir ne toks išvaizdus.
    Liko tik viena iš mus dominusių vietų Liepojoje - Žirgų salos gamtinis pažintinis takas Liepojos ežere.
    Takas gana paprastas ir trumpas takas, tinka pasivaikščiojimams net su vežimėliais.



    Popiet traukiame link namų. 
    Pakeliui stojame pamankštinti kojų prie Telšių esančiame Ilgio ežero pažintiniame take (nuostabus - vienas labiausiai atpalaiduojančių, kokius yra tekę eiti Lietuvoje) 😎
    Užsukame ir į Germanto ežero paplūdimį (šauniai sutvarkyti takai ir infrastruktūra) 👍
    Taigi, 4 dienos, skirtingai nei Liepojos turizmo informacijos centro darbuotojai, mums nepasirodė per daug. Išvyka pavykusi 👍😎
    Iš maitinimo įstaigų didžiausią įspūdį padarė tiek internete, tiek ir vietinių gyventojų liaupsinama picerija "Doca pica".
    Ji pačiame senamiestyje. Interjeras paprastas, bet gana jauku, patogu. Picos itin skanios. O jei užsakysit ne picas, būkit atsargūs, porcijos iš ties labai didelės 😲 Gal dėl to, čia niekada netrūksta ir lankytojų. 
    Išbandėme ir kai kurias kitas maitinimo įstaigas, bet jos neprilygo šiai.
    Beje, vienoje jų valgėme ir mums kiek neįprastus cepelinus. Viduje ne mėsa ar varškė, o spirgučiai ! Bent jau mes tokių niekur dar nebuvome ragavę. Ir geriau būtume neragavę 😜 Valgyti galima, bet paprastas, mums įprastas faršas, tinka labiau 😉

Komentarų nėra: