Gėlių paradas 2016

   Sveiki gyvi 😎
   Dar kartą perskaitęs šią savo kelionę, kuri vyko prieš 2 metus, net pats nustebau. Ji kažkodėl liko mano neįvertinta tiek kiek yra to verta 😍
   Nežinau ar čia tik man, ar ir dauguma kitų lietuvių keliautojų sutiks, bet pavasaris keliauti pats sudėtingiausias metas. Paprasčiausiai dėl to, kad Europoje dar daug kur vėsu būna, o egzotiškų šalių lankymas ribojamas biudžeto ir laiko galimybėmis. Prie viso to prisideda ir vaikų mokslo metai ir t.t.
   Bet išlaukti iki vasaros juk beveik neimanoma 😊, todėl kiekvienais metais ieškome galimybių susitrumpinti tą laukimo laiką iki pagrindinių metų atostogų, o tuo pačiu ir kelionės. Šį kartą tam “trumpinimui” pasirinkome “Gelių paradą”. Buvom girdėję visokių atsiliepimų apie jį, bet kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti pačiam, nei 100 kartų išgirsti 😉
   Mūsų kelionės planus vos nesugriovė vyresniosios dukters sportinė ateitis-jai tuo metu buvo beveik 12 metų, lanko krepšinį, ir jos komanda-Šiaulių krepšinio akademijos “Saulė”, vadinama viena čempionato favoričių... Kelionė suplanuota beveik prieš metus, tačiau tai pirmasis čempionatas, niekas tuo metu nežinojo nei kaip jai seksis, nei kada bus paskirtos varžybų datos, juolab patirties neturėjome ir mes-tėvai, nežinojome, kad sezono metu kelionių planus geriau palikti nuošalyje. Trenerė pyksta, suprantam ją, tačiau po ilgų dvejonių ir svarstymų visgi priimam sprendimą važiuoti, juk tai dar ne finalas, buvau tikras kad jos laimės ir be dukters, atostogos ar kelionė be dukters būtų nepilnavertės, o mūsų šeimai pabūti kartu ne mažiau svarbu.., juk kasdienybė ir taip dominuoja.. Griaužiamas sąžinės duodu sau žodį, kad tai gera pamoka, ateityje mokslo metų eigoje kelionės arba nebus planuojamos, arba jos bus be vaikų.. 👫 Jau 2 metai, kaip sąžiningai šio pažado laikomės 😊
   Keliaujam jau įprastu ir patikrintu būdu, važiuojame ir miegame automobilyje prailgintos bazės “Nissan Primastar”, kuris pritaikytas miegojimui, nerealiai patogu.

  1 diena, 04.15 penktadienis.

  Žmona dirba iki 18 val. Kadangi sekmadienį jau turime būti Vokietijoje ir nuo pat ryto pradėti pažintinę programą, tai nusprendžiame kiek įmanoma palengvinti šeštadienio važiavimą ir dalį nuvažiuoti dar penktadienį. Taigi, apie 19 val. mes jau išvažiuojame.
   Nuvažiuojame iki Lietuvos-Lenkijos sienos ir miegame pasienyje. Gal ir netoli, bet net ir sutaupytos 2-3 val. kelionėje yra gana daug. Galima dar buvo važiuoti gal net dar kokias 2-3 val., bet kiek patirtis leidžia galvoti, Lenkijoje ne visada paprasta rasti patogią vietą nakvynei automobilyje.
   Stabdo pasieniečiai, mūsų automobilis gi mikriukas, temdytais langais, viskas aišku, nelegalus vežam 👀, tuo metu tai buvo itin aktuali tema.  Pasienietis priėjęs net nepaprašo dokumentų, tik pamatęs paklausia ar mes esame viena šeima. To užtenka, tapom “legalais” 😊, ir stojam miegoti.
   Pasienyje “lietuviškas” kuras po 0,90 centų už litrą.

   2 diena, 04.16 šeštadienis.

  Atsibundame labai anksti, gal 6.30 val. Gal kitiems tai normalu, bet mums tai labai anksti. Suprantama, pirmoji diena, pirmoji nakvynė, nuovargio nėra, o jaudulys ir pažinimo ilgesys jaudina😜
   Rytas labai šaltas. Nusprendžiame, kad pavažiuosime gal 2 val. kol saulė sušildys žemę ir rasim patogią vietelę pusryčiams, nes automobilinis termometras rodo vos +3 laipsnius.
   Visa diena skirta važiavimui per Lenkiją. Kas 2-3 val. darome sustojimus. Vaikams labiausiai patinka sustojimas „McDonalde“😊, kai važiuojame per Lenkiją visada į jį užsukame, dažniausiai imam „Heapy Meal“ rinkinius, kainos mažesnės, o komplektacija geresnė nei Lietuvoje. Pvz. vietoj coca-colos galima imti ledų kokteilį, dar duoda arba „Kubuš“ gėrimą arba obuolį, viskas kitkas kaip ir pas mus, bet visa tai kainuoja pigiau. Nepiknaudžiaujam ir neskatinam vaikų rinktis tokį maistą, bet manau kvaila visiškai drausti vaikams tai ko jie labai nori.., geriau ieškoti kompromisų ir eiti į juos kartais, nei visai neiti.
   Na, o man labiausiai užstringa miestelis keistu pavadinimu „Tupadly“ 😑. Kai nusibosta Lenkijos keliai, o tu dar užstringi paskui kokią fūrą ilgame ir nuobodžiame miestelyje, tai šis pavadinimas pats tas 😁
   Išvažiuodami iš Lenkijos prisipilame kuro po 3,94 Zl už litrą.
   Eurus pakelės keityklose keičia po 4,30-4,33 Zl. Tai geras kursas, nes Lietuvos bankuose tokio niekur negausi. Išvada, kad geriau vežtis eurus ir keistis pakelėse, nei vežtis zlotus jau pasikeitus.
   Su kuro kaina gerokai prametam, nes kažkaip vis tempėm tempėm iki sienos, iš ankstesnių kelionių ir pažįstamą kolonėlę tikėjomės rasti, ir gavosi taip, kad teko piltis paskutinėje kurią tik galėjome rasti Lenkijoje, o kaina 3,94 Zl, kai tuo tarpu gal 70-100 km. iki sienos kuras vienoje vietoje tekainavo po 3,75 Zl.
   Kertam Lenkijos-Vokietijos sieną. Turbūt nuovargis padaro savo, o gal ir atsipalaidavimas patekus į puikios kokybes Vokietijos autostradą, važiuojant kolonoje paskui kažkokią fūrą, kuri ir matomumą trukdė, pajuntu blykstelėjimą, ne iškart susigaudau, bet pirmiausia pasižiūriu į navigaciją, rašo kad toje vietoje ribojamas greitis iki 80 km/h. Faktas, kad „nušovė“ radaras. Kelio ženklo nemačiau. Važiavau voroje paskui kitus automobilius, greitis apie 100 km/h, autostradoje tai tikrai nedaug, vieta paprasta ir nepavojinga, net sunku sugalvot kodėl ten aplamai greitis turėjo būti ribojamas. Turbūt jo paskirtis ir yra tokia, gaudyti žioplius atsipalaidavusius po Lenkijos 😌. Ka padarysi, laukiam laiško ir tik spėliojam kokia galėtų būti bauda. Turim vilties, kad vokiečiai į Lietuvą baudos net nesius 😋 , nes ir tą greitį viršijome tikrai nedaug. Viltis pasiteisino, laiško per tuos 2 metus taip ir negavome 😊

   3 diena, 04.17 sekmadienis.

   Nuo pat ryto atvažiuojame į pirmą lankytiną vietą-Wolfsburg Autostadt.
   52° 26′ 0″ N, 10° 48′ 0″ E
   52.433333, 10.8
   Autostadt GmbH
   Stadtbrücke
   38440 Wolfsburg
   Tai "VW" automobilių gamykla. Moterys, turbūt, kaip ir mano žmona, pirmiausia pagalvojo: „ką ten veikti?, ir dar visą dieną“. Bet realybė ta, kad visos dienos tikrai ten ne per daug 😉.
   Dirba nuo 9 val., tokiu laiku ir atvažiavome. Parkinguojame miesto centre prie geležinkelio stoties, nes tai netoli įėjimo, o sekmadieniais parkingas dar ir nemokamas. Tereikia pereiti upę-kanalą specialiai pastatytu tiltu.
   Daug įvairių bilietų variantų, tinkamą sau reikėtų susirasti interneto puslapyje, ten galima rinktis atsižvelgiant į lankytojų skaičių, datą, laiką ir t.t. Mums labiausiai tiko šeimyninis sekmadienio bilietas-30 eurų už visus. Perkant ne mažiau kaip 48 val. iki apsilankymo kainuoja 28,50 euro. Nuolaida nedidelė, todėl mes buvom apsisprendę geriau pirkti vietoje.
   Pirkdamas bilietą gauni ir 5 eurų kuponą, kurį galima panaudoti, bet kurioje iš čia esančių kavinių. Žinoma, už tokią sumą „neprivalgysi“, bet pyragaitis ar kavos puodelis tikrai išeina.
   Na o ką ten veikt? Kompleksas susideda iš kelių pastatų, kurie išdėstyti nedideliais atstumais gražiai sutvarkytoje teritorijoje. Pagrindiniame pastate, kuriame ir nusiperki bilietus, yra įvairių „dviračių“, „mašinėlių“, kurios stebina techniniais sprendimais, pvz. sėdi dviese ir važiavimo greitis ar vairavimo kryptis priklauso nuo sugebėjimo suderinti savo veiksmus.
   Šalia ir įdomaus dizaino, unikalus vaikų žaidimų kampelis, kurio paskirtį supranti net ne iš antro žvilgsnio. Nuolydžiai, slidi danga ir t.t. paskaičiuoti taip, kad turi neprarasti budrumo, bet tai nevargina.

   Čia pat ir vaikų vairavimo mokyklėlės 2. Pirmoji tai kompiuterizuotas automobilis, kuriame vaikas sėdi, o televizoriaus ekrane mato vaizdą į kurį turi reaguoti. O lauke veikia tikroji, kuriame vairuoja jau judančius automobilius ir gali gauti pažymėjimą.
   Toje pačioje erdvėje ir „dirbtuvės“, kuriose kiekvienas norintis gali paprastų įrankių ir medžiagų pagalba, padedamas darbuotojų, susikonstruoti „priminimų knygelę“.
   Žodžiu, vien tik šiame pastate nepajuntame kaip praėjo gal 2 val.
   Gretimas pastatas-muziejus. Čia, berods per 3 aukštus, eksponuojami istoriniai automobiliai.
   Visų dėmesį traukia „Beatle“ inkrustuotas svarowskiais, arba E.Presley „Cadillac“.



   Sekantis pastatas skirtas vienam automobiliui. Nežinau jo kainos, bet suprantu, kad tokį „garažą“ jam vienam paskyrė ne šiaip sau 😎. Neoninių šviesų liuminesencija daro įspūdį 👀 Galima apžiūrėti atskirai ir variklį.

   „Lamborgini“ paviljonas išsiskiria ant sienos „pakabintu“ automobiliu, kuriame kas kelias minutes įvyksta garso ir vaizdo šou.
    Takai tarp paviljonų gražiai sutvarkyti, štai čia "kvapų tunelis".




   „Škoda“ paviljone sužavi technologinės „gėlės“, kurias palietus jos užsidega.
   Vienas pagrindinių komplekso kampelių-„VW bokštai“, tai dėl jų mūsų kelionės plane ir atsidūrė ši gamykla. Tai absoliučiai kompiuterizuoti bokštai-garažai, kuriuose laikomi automobiliai. Pagamintas automobilis konvejerio pagalba atgabenamas ir pakėlus liftu pastatomas į jam skirtą vietą. Kai klientas nusiperka automobilį, jis gali stebėti kompiuterio ekrane kaip jo automobilis keliauja pas jį. Gamykla didžiuojasi, kad dėl šios priežasties jų parduodami automobiliai visada būna su „0“ rida. Jei neklystu, į visa tai investuota apie 300 mln. eurų.
   Į minimą bokštą galima ir pakilti. Tada sėdi į specialią platformą, kuri imituoja automobilį, prisisegi diržais ir kyli liftu į bokšto viršų. Šią pramogą reikėtų užsisakyti iš anksto, nes ne visada yra vietų, ypač jei norima keltis vienu metu keliems ar keliolikai žmonių. Pakilimas mokamas papildomai, suaugusiam 6 eurai, vaikui 4 eurai. Mes bandėme užsisakyti prieš išvykdami internetu, bet neleido, siūlė tik itin nepatogų laiką, todėl nustebome kai vietoje leido užsisakyti ir kitu laiku. Turbūt dėl to, kad sutikome jog reikia nebūtinai 5 vietų vienu metu, bei buvome jau 9 val. ryto.
   Kitas klausimas ar šią pramogą aplamai verta užsakinėti. Ji turi nemažai trūkumų. Pirmiausia tai ji labiau skirta pažintinei programai, ta prasme, ten daug pasakoja gidas vokiečiu kalba minėdamas visokius skaičius, subtilybes ir techninius niuansus, kurie paprastam turistui gal nėra tokie ypatingai svarbūs. Labai keista, bet pakilus į bokštą neleidžiama išeiti į lauką, bei apžvelgti teritoriją iš viršaus, nes sąlygos tam lyg ir yra. Taigi, lieka tik pats pakilimo procesas ir graži nuotrauka į lifto šachtą iš viršaus. Ar dėl to verta užsakinėti šią papildomą pramogą? Spreskite patys.



   Kitas paviljonas-„Seat“. Jo įėjimo siena padaryta iš automobilinių veidrodžių, o viduje pagrindinis akcentas „spalvas keičiantis“ automobilis. Iš pradžių jis lyg ir bespalvis, bet tam tikrais laiko intervalais apšvietimo pagalba automobilis net kelis kartus pakeičia spalvą.


   „Porsche“ pats paviljonas labai įdomaus dizaino. Viduje leidžiama lipti į automobilius ir fotografuotis.
   Paskutinė (perkantiems automobilį turbūt pirmoji) komplekso dalis-priimamasis. Didžiulis pastatas, kuriame žmonės atvažiuoja užsisakyti, o po to pasiimti savo įsigyto automobilio. Pasirinkimo galimybės tikrai be proto didelės.
   „VW“ paviljone labiausiai patiko kompiuterinė imitacija. Tau uždeda specialius akinius ir tu žiūrėdamas į specialų televizorių jautiesi lyg dalyvautum ralio varžybose 😎
   „Audi“ labai patiko vaikams. Ten duoda tokius interaktyvius rutulius, kurios paviljono tam tikrose vietose reikia įstatyti į specialias angas ir tada jie keičia spalvą, iš pradžių būna bespalviai, tada sužiba baltai. Priėjus kitą tašką ir įstačius rutulį, jis nusidažo raudonai. Dar kitur-mėlynai. Prie įėjimo suvedus savo elektroninį paštą galima nusifotografuoti ir nuotrauką automatiškai iškart išsiunčiama jūsų nurodytu adresu.
   Vaikų žaidimo aikštelių yra ir lauke. Čia pat fontanai, takeliai ir t.t.
   Pavargę grįžtame į pirmąjį pastatą, vaikai bėga pažaisti, o mes atrandame „poilsio zoną“, kur sudėti sėdmaišiai ir galima tiesiog ištiesti kojas.
   Pasižiūrime į laikrodį ir konstatuojame, kad vieta tikrai nuostabi, net skeptiskai žiūrėjusi žmona pripažįsta, kad nepajuto kaip praėjo visa diena. Išeiname tik apie 17 val.
   O mes juk neturėjome tikslo ir net nebandėme užsakinėti specialių papildomai mokamų pramogų, tokių kaip plaukimas laivu kanalais, arba automobilių išbandymas čia pat įrengtose trasose.
   Žodžiu, šią vietą rekomenduoju neabejodamas ir patariu netaupyti laiko.
   Važiuojame iki Cellės miesto.
   Jis labai kompaktiškas ir nedidelis.




   Ilgas sėdėjimas automobilyje važiuojant per Lenkiją vaikams jau sukėlė pasekmių, vidurinioji bėga nuo vyresniosios žaidžiant gaudynių, girdim ir visi juokiamės kai ji bėgdama suka ratu ir replikuoja: “žiedas, antras išvažiavimas” ir daro posūkį 😂
   Mažiukas irgi nepėsčias, jis šiaip pas mus ne “kodėlčius”, jo mėgstamiausias klausimas “kam?”
   Taigi, pradeda išdykauti, mama neapsikentusi pagrasina: “lupsiu”, o jis ramiu ir rimtu veidu: “kam?”😊 
   Tokios akimirkos neįkainuojamos, vaikai nerealūs. Tai gyvas priekaištas visiems skeptikams, kurie sako, kad su vaikais keliauti sunku😜

   4 diena, 04.18 pirmadienis.

   Pirmasis dienos tikslas Bremen Universum, Wiener strasse 1a, Bremen.
   53° 6′ 23″ N, 8° 50′ 41″ E
   53.106389, 8.844722
   Dirba nuo 9 iki 18 val. Stengiamės būti 9 val., bet patenkam į kamštį ir atvažiuojam gal 9.30 val.
   Jie savo tinklalapyje rašo, kad apžiūrai skirti reikia apie 4-6 val. Panašią nuomonę buvau susidaręs ir iš atsiliepimų, bet mes niekaip netilpom į tiek laiko. Išėjom gal tik apie 17 val. ir tai tik todėl, kad pagal dienos planą dar turėjom apžiūrėti ir Bremeno miestą.
   Šeimyninis bilietas kainavo 40 eurų, tikrai negaila.
   Veikti tai yra ką. Tai kas įeina į bilieto kainą suskirstyčiau į 3 dalis, o vieną iš jų-pagrindinę, būtų skirstoma į dar 3 dalis. Tos dalys tai: žmogus, gamta, fizika.
   "Fizikos-technologijų" dalyje labai įdomu išbandyti savo jėgas, konstruoti. Pvz. yra virvė, kurios vieną galą paima 6 metų dukra, o kitą aš. Tempiu iš visų jėgų, bet ji nesunkiai nutempia virvę. Žinoma juokiasi iš manęs 😋 Galima konstruoti įvairius derinius, elektros grandines, pajausti elektros iškrovą, magnetų darbą ir t.t. Daug dėmesio sulaukia žmogus sėdintis ant dviračio, kurio raumenys valdomi 4 mygtukais atstojančiais kojų raumenų grupes. Turi suderinti ir suspaudyti mygtukus taip, kad žmogus imtų minti tą dviratį. Bet daugumai pavyksta tik pajudinti jo kojas.
   „Žmogaus“ dalyje galimybė pajausti ir geriau suprasti ar nustebti dėl kalbos, regėjimo, lytėjimo, mąstymo ir kitų funkcijų.
   Mums su vyresniąja labiausiai patiko reakcijos laiko patikrinimo prietaisas, kai tu stovi prie sienelės ant kurios vis kitoje vietoje užsidega šviesa, tu turi ją paliesti, tada užsidega kitoje vietoje, taip reikia per 30 sek. surinkti kuo daugiau tų palietimų. Aš galiu išdidžiai pasigirti, kad man pavyko pasiekti turbūt vos ne rekordinį rezultatą: 50 per 30 sek., nes kiek mačiau įprastinis lankytojas apsiriboja kokiais 16-20. Dukra surinko 43, ir iškart pareiškė kad jai reikia tokio prietaiso krepšinio treniruotėms 😃 Sutinku, reakcijos lavinimui tai puikus prietaisas. Tiesa, vienas berniukas turbūt liko sutraumuotas. Ten galima pasirinkti ir funkciją „žaisti dviese“, tada stoji vienas priešais kitą ir į tas pačias šviesas reaguoji jau vienu metu-kuris greičiau. Vienas vokiečių berniukas-panašaus amžiaus, užsinorėjo išbandyti jėgas su mano dukra. Neįvertino, kad tai labiau krepšinis, ne futbolas, dukra laimėjo gal 28:3, nors pabaigoje tam berniukui jau ir tėvai padėt bandė. Žodžiu, trenere, jei skaitot, matot, ne ilsėjomės, o treniravomės 😃
   Labai patiko ir galimybė išbandyt komandinį žaidimą. Kiekvienas iš šeimos narių turi po vieną mygtuką, kuriuo reguliuoja tik vieną kryptį. Ekrane matome kaip mus nori „suvalgyti“, ir mes turim pabėgti. Vienam būtų gal ir nesunku, bet kai turi tik vieną kryptį ir esi priklausomas nuo kitų, tai labai suburia ir intriguoja 👍
   Labai įdomus ir reakcijų „žaidimas“, atsisėdi prieš ekraną ir žiūri filmuotą medžiagą keliančią pačias įvairiausias emocijas. Tuo metu tave filmuoja. Po to gali peržiūrėti savo paties reakcijas ir išraiškas, kurias patyrei stebėdamas tuos vaizdus. Įdomu 👍
   Ne mažiau įdomus ir „atvaizdo“ kūrimas, kai tu prie specialios sienelės spaudi savo ranką, koją, veidą ar kūną, o kitoje pusėje išispaudžia siluetas.
   „Gamtos“ dalis turbūt nuobodžiausia ir pareikalavo mažiausiai laiko, nors tikėjausi kone daugiausia. Įdomu pasižiūrėti kaip vėjas ar vanduo keičia kraštovaizdį (pustomas ar plaunamas smėlis ekspozicijose), kaip reaguoja žaibas kai palieti kitą stiklo pusę ir t.t. Bet daugiausia dėmesio sulaukia galimybė atsisėsti ant sofos ir savo kailiu pajausti žemęs drebėjimą 👀 
   Taigi, šios 3 dalys sudaro vieną pagrindinę muziejaus dalį.
   Antroji dalis, jei pakaktų laiko, pareikalautų turbūt panašiai laiko. Tai visiškai kitame pastate esantis interaktyvus muziejus. Gauni specialią kortelę, kurioje užregistruoji visus savo socialinius ir biometrinius duomenis. Tada su ta kortele eini vis prie kitų prietaisų ir aktyvavęs kortelę gali žaisti. Jei išbandytum visus prietaisus, tai pabaigoje kompiuteris paskelbtų tavo privalumus, trūkumus ir tavo socialinį amžių. Tikrai labai įdomu, bet mums viską praeiti sąžiningai nuo pradžių iki pabaigos nebeužteko laiko. Ten galima tikrintis reakciją, lytėjimą, koordinaciją (pusė minutės išstovėti ant vienos kojos, ir kas keisčiausia dauguma vokiečių to nesugebėjo padaryti), bet labiausiai intrigavo „daiktų judinimas mintimis“ 👴. Ir tai ne pokštas, tu aktyvuoji kortelę, ant kaktos užsiriši specialų raištį, ir akimis-mintimis turi perstumti metalinį šratą į kitą vietą. Pavyksta ne kiekvienam, neįsivaizduoju kaip tai veikia, bet reikalinga maksimali koncentracija 😜
   Trečioji dalis paprasčiausia, tai žaidimai ir apžvalgos bokštas lauke. Vaizdas nuo bokšto nedarantis didelio įspūdžio, o žaisti lauke buvo šaltoka. Ypač dėl to, kad daug žaidimų su vandeniu, o mes nenorėjome kad vaikai susirgtų. O įrenginių buvo tikrai įdomių, kažką panašaus matėme Da Vinci Clos de Luce, Prancūzijoje, tik čia daugiau.
   Išsižiojęs iš nuostabos, kad laikas prabėgo taip greitai bambu, kad galim nebespėt apžiurėt Bremeno miesto, todėl visus skubinu, nors ankščiau išeiti net minties nebuvo, pernelyg įdomu buvo ir tikrai ne viskas liko ištyrinėta 👍






   Apžiūrim Bremeną.
   Laimei centras ir ypač senamiestis nėra itin dideli. Viską spėjam iki sutemstant.
   Nusiperkam kebabų po 2,5 euro, kažkokia dienos akcija buvo. Skanūs, nors su kebabais man įtikti nėra paprasta.










   5 diena, 04.19 antradienis.

   Visą dieną praleidžiam Heidės pramogų parke.
   53° 1′ 41″ N, 9° 52′ 9″ E
   53.028056, 9.869167
   10.00-18.00 val.
   Neįtikėtina, bet eilių visiškai nebuvo 👍 Atrakcionas “Demono skrydis” kurį laiką nedirbo, tai kai pradėjo veikti natūraliai visi supuole prie jo, ir jei reikėjo palaukti 10 min., tai atrodė, kad tai nerealiai ilga eilė 😊
   Mūsų mažiukui (3,5 m.) labiausiai patiko ne kas kita, o vaidinimas !!!!!!!, nes ten lydimi pirotechnikos, garsų ir efektų pagalba, „mušėsi“ piratai 😊 Tai jam buvo geriau už bet kurią karuselę. Berniukas.. Muštynes jis vadina "jaka" 😄
   Beje, artėjant prie Heidės parko labai stebino senų “kemperiukų” ir prikabinamų namelių gausa, ir visi jie tokie švelniai tariant “padevėti”, o stovi pamiškėse.. Ne iškart supratome, kad skirtingai nuo lenkaičių, vokietijoje “mergaitės” “dirba” komfortabilesnėse sąlygose. 

  6 diena, 04.20 trečiadienis.

  Vėl visa diena Heidės parke. Eilių vėl nėra.
  Parkui užsidarius važiuojame ir miegame jau netoli kitos dienos tikslo-Bourtange forto. Jis jau Olandijoje. Prieš išvažiuodami iš šalies-Vokietijoje prisipilame kuro po 0,979 euro už litrą-pigu.

  7 diena, 04.21 ketvirtadienis.

  Bourtange fortas.
  53° 0′ 21.6″ N, 7° 11′ 31.2″ E
  53.006, 7.192
  Šis fortas labai gražiai atrodo iš paukščio skrydžio. Jis mūsų planuose atsidūrė atsitiktinai, paskutinę minutę, labiausiai dėl to, kad buvo pakeliui ir labai patogu kelionės metu tam tikrais intervalais daryti sustojimus. Lengvas, paprastas pasivaikščiojimas gražią dieną.
   Įėjimas nemokamas, nes tai miestelio tipo fortas. Mokami tik kai kurie muziejai jau forto viduje.






   Važiuojam iki pagrindinio šios dienos tiklso-Giethoorn. Tai kaimelis ant vandens Olandijoje-“Šiaurės Venecija“.
   52° 44′ 20″ N, 6° 4′ 41″ E
   52.738889, 6.078056
   Iš tiesų tai, ši vieta daug labiau patiko net už tikrąją Veneciją. Man tai labiausiai patikusi vieta iš šios kelionės 👍 Dažniausiai būna, kad kuo daugiau vilčių sudedi planuodamas kelionę, tuo labiau po to tenka nusivilti. Šį kartą taip neatsitiko. Jau planuojant jaučiau, kad ši vieta ypatinga, taip ir buvo 👍
   Didžiausiais priekaištas gal tas, kad tūksta informacijos, neaišku nei kur sustoti, nei į kurią pusę eiti, nei ką pamatyti, nei ką veikti.
   Kadangi tai kaimelis, kuriame vietoj gatvių vandens kanalai, ir automobiliu eismo nėra, tai mūsų tikslas apžiūrėti miestelį pėsčiomis, o po to dar 2 val. paplaukioti valtele jo „gatvelėmis“.
   Iš pradžių nueiname ne į tą pusę, kalbinami vietiniai nelabai sugeba paaiškinti kur čia tas valteles nuomoja ir kur čia tos gražiausios vietos. Galiausiai patenkame į centrinę miestelio dalį, kurioje viskas išdėstyta pagal vieną pagrindinį kanalą. Randame ir valtelių nuomos punktą, 2 val. 30 eurų, mums tinka 👍
   Variklis elektrinis, 2 greičių. Oras puikus, vaizdai ir atmosfera nereali. Žodžiu visiškas atsipalaidavimas 😎
   Kai kuriose vietose reikia būti atsargiam, nes nors oficialiai pagrindiniu kanalu eismas vienpusis, bet pasitaiko tokių, kurie atplaukia priešais, galimi susidūrimai. Vasaros įkarštyje, manau, būna ir visai nemenkų kamščių. Mes pakliuvome tik į vieną, nes vienas namas buvo remontuojamas, o kadangi automobiliai privažiuoti negali, tai statybines medžiagos į jį, ir atliekos iš jo, buvo gabenamos tokia mini barža, kuri užkišo visą kanalą ir prasilenkti nebuvo galimybės. 2 val. mums buvo pats tas. Labai smagi, graži ir įdomi diena 👍
   Stebina valties šeimininko pasitikėjimas, neprašė jokio užstato, dokumento ar kažkokių kitokių garantijų, tiesiog pasiimi valtelę ir sugrąžinęs ją, sumoki priklausomai kiek laiko naudojaisi. Smagu, kad žmonės pasitiki ir apgavystės nepriverčia savininko ieškoti numestų valtelių pabėgus nesąžiningiems klientams 👍
   Grąžinę valtelę nusprendžiame dar pasivaikščioti po kaimelį pėsčiomis. Vaizdų prasme tai gal net niekuo nenusileidžia plaukimo metu matomiems, bet pojūčiai žinoma nepalyginami. Bet tikrai smagu ir pėsčiomis.














   Nusiperkame ir suvenyrų-aplinkos papuošimo elementų, metalinė „varna“ siūbuojanti nuo vėjo-25 eurai, varpas prie durų-13 eurų. Dabar jie prie mūsų namų, jau 2 metai labai džiaugiamės šiais pirkiniais. 
   Važiuojame į Alsmer, nuo ankstyvo ryto suplanuotas apsilankymas gėlių aukcione.

   8 diena, 04.22 penktadienis.

   Alsmer gėlių aukcionas.
   Legmeerdijk 313, 1430 BA Aalsmeer, Nyderlandai
   52° 15′ 27″ N, 4° 47′ 12″ E
   52.2575, 4.786667
   Dirba nuo 07 val. iki 11 val. Patariama atvykti ankščiau.
   Parkingas nemokamas.
   7 val. mes jau prie įėjimo. Įėjimas 18 eurų už visus.
   Pirmoji mintis labai atsargi, ka ten veikt? Laiko iš tiesų nereikia daug, bet parduodamų gėlių kiekiai ir plotai tikrai daro įspūdį. Neįtikėtina stebėti kaip visi tie darbuotojai laksto su tais “vilkikais”, ir tampo vagonėlius su gėlėmis ar be jų. Ir taisyklių laikosi ir pykstasi kai nepraleidžia ir t.t., žodžiu tikras gyvenimas, viskas kaip tikro eismo gatvėse.
   Tik nufotografuoti kokybiškai sunku, nes jie visą laiką intensyviai juda.
   Turistams padaryta įdomių atrakcijų: galima stoti prie to “vilkiko” vairo ir ekrane matai važiavimo kelią. Visa tai nufilmuojama ir atsiunčiama tavo nurodytu elektroniniu adresu. Tas pats ir su nuotraukomis, nurodai adresą, pasirenki aplinką (gėlių) ir turi gal 10 sek. pasiruošti nuotraukai, kuri iškart išsiunčiama į tavo paštą.




   Važiuojame į Amsterdamą. Nors jame jau esame buvę, bet būnant šalia, būtų nuodėmė neužsukti, juolab, kad turim nemokamą įėjimą į Madame Tusot muziejų.
   Jau prieš kelionę buvom apsisprendę naudotis P+R paslauga. Atvažiavus po 10 val. parkingas kainuoja vos 1 eurą už visą dieną, o transporto bilietus iki centro ir atgal įsigyji už specialią kainą.
Bet mums, nepratusiems naudotis tokiomis paslaugomis, tai nėra taip paprasta, prireikia laiko ir pastangų išsiaiškinti sąlygas, eiliškumą ir t.t. Bet galiausiai viskas pavyko, parkingas kainavo 1 eurą, o transporto bilietai į abi puses 1-2 žmonėms: €5, 3 žmonėms: €5.90, 4 žmonėms: €6.80, 5 žmonėms: €7.70. Jei kam reikės sąlygų, P+R adresų ar kokios kitos informacijos, parašykit, turiu labai išsamią informaciją.
   Pasivaikštom po Amsterdamą.
   Aplankom Madame Tusot muziejų. Muziejuje kaip jau spėjome priprasti ir kituose muziejuose, yra interaktyvių pramogų, galima nusifotografuoti Van Gogo paveiksle ar kartu su Mona Liza, ir nuotrauką gauti į nurodytą elektroninį paštą. Aš pasiduodu dar didesnei avantiūrai, užsidėjęs cilindrą, pasiėmęs lazdelę, atkartoju C.Caplino judesius ekrane, ir filmuką gaunu į elektroninį paštą 😊
   Singel gėlių turguje nusiperkame suvenyrų: rašiklių, magnetukų, žinoma gėlių tematika. Beje, čia suvenyrų kainos buvo geriausios kiek teko matyti Olandijoje.
   Praeiname pro kažkokį gatvės turgelį ar mugę, labai patinka megztiniai, bet dukra ir žmona kritikuoja, sakau “per jus tikrai nepirksiu ir tikrai gailėsiuos”. Tikra tiesa, nepirkau ir gailiuosi 😃 O sužavėjo jie mane savo originalumu ir medžiagomis, Lietuvoje paprasčiausiai tokių negausi.
   Užsukame į McDonaldą užkąsti. Kainos didesnės nei Vokietijoje, jau aišku nekalbant apie Lenkiją.
   Netyčia patenkame į “raudonųjų žibintų” kvartalo pakraštį. Kokio baisumo ten “manekenės” 👀, jaučiuosi lyg jos man turėtų sumokėti vien už tai kad atsitiktinai jas pamačiau 😃. Vyresnioji nieko nesako, o vidurinioji dar paprastutė, į klausimą “kodėl jos nuogos?” atsakyti ne taip paprasta 😜.















   Važiuojam iki Keukenhof. Rytoj visa diena skirta šiam parkui, bei gėlių paradui stebėti.
   Vyresnioji, kaip ir iki tol ir po to, vis skaičiuoja krepšinio aikšteles, kurių itin mažai, mažiukas traktorius, o vidurinioji McDonaldus 😊. Vyresnioji prie viso to dar ir svarsto kaip čia reikėtų žaisti krepšinį, kad kamuolys į kanalus nenuriedėtų 😊. Žodžiu, kiekvienam savo. Gaunam sms žinutę, kad vyresniosios komanda lengvai pateko į finalinį ketvertą-palengvėja 👍

   9 diena, 04.23 šeštadienis.

   Rytas prasideda juokingai. Randu nuo automobilio lubų nukritusį garsiakalbio dangtelį, stebiuosi kaip jis čia nukrito. Stoja tyla. Po kurio laiko, jau spėjus užmiršti šią temą, pasigirsta viduriniosios klausimas: “kažin kodėl jie (garsiakalbiai) krenta?” 😂 Aplinkybės tampa aiškios 😊, bet nepikta, juk tikrai nėra lengva vaikams nesiduoti mažoje erdvėje. Juolab, kad dangtelis nesulaužytas, jis vėl užsidėjo be didesnių sunkumų.
   Keukenhof parkas.
   Stationsweg 166A, 2161 AM Lisse, Nyderlandai
   52° 16′ 16.52″ N, 4° 32′ 46.91″ E
   52.271256, 4.546365
   Dirba 08-19.30 val.
   16 eurų suaugusiam, 8 eurai vaikui nuo 4 iki 11 m. Parkingas 6 eurai. Mums kainavo 48 eurus, nes atvažiavome anksti ir automobilį be problemų pastatėme mieste netoli parko nemokamai.
   Parkingų aikštelių skaičius padaro ne mažesnį įspūdį nei pats parkas ar gėlių paradas, specialiai suskaičiavau-29 futbolo aikštės dydžio autobusų stovėjimo aikštelės, ir dauguma jų pilnos !!!!! Neįtikėtini ne tik skaičiai, plotai, bet ir kamščiai.
   Parkas nerealus, tik diena, kaip ir visos kitos, šaltoka. Laimei lietaus nedaug, iki šios dienos jo net išvis nebuvo.











































   Gėlių paradas tęsiasi 42 kilometrus nuo Noordwijk iki Haarlem. Turim detalią programą, pagal kurią Lisse miestelyje (prie Keukenhofo) paradas turi atvykti 14.50 val. Iki to laiko vaikštome po parką. Laiko tikrai ne per daug.
   Minimu laiku einame į miestelį, stengiamės paeiti šiek tiek toliau nuo parko, nes suprantame kad žmonių tik daugės. Laukti tenka ilgai, paradas vėluoja. Tai erzina. Su vaikais laukti žmonių minioje nėra lengva, juolab kai visi tik ir taikosi užsiimti kuo geresnes vietas. Paties parado pralaukti reikėjo gal net visą valandą, toks nepunktualumas nemažas minusas 😓
   Gatvės siauros, žmonių daug, matomums ribotas, todėl fotografuoti sunku, nors platformos aišku daro įspūdį 😍 Temos net nelabai supratome, gal pasakos? Blogausia, kad vienu metu, lyg tyčia, pasibaigia fotoaparato baterijos, kol jas pasikeičiu, kelias platformas praleidžiu.




















   Pasibaigus paradui nusprendžiam grįžti į parką, nes bilietas galioja visą dieną, o aš kažkaip jaučiuos dar ne viską pamatęs. Džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes tikrai randam dar nematytų ir labai gražių kampelių 😍

















   Eilutės važiuoti namo.
   Čia tos minėtos autobusų stovėjimo aikstelės, kurios man padarė tikrai didelį įspūdį. Tik nufotografuoti kai jos pilnos negalėjau, nes per autobusus nesimatė plotai ir dydžiai. 
   Šalia Keukenhofo.

   Paskatinti sėkmės nusprendžiam dar kartą pasižiūrėti ir paradą. Pagal turimą planą į Heemstede paradas atvyksta apie 19.50 val. Kadangi pagrindiniai keliai uždaryti, šiek tiek tenka paklaidžioti aplinkiniais, bet galiausiai paradą pasivejam. Va čia paradą tai pasižiūrim karališkai, jokių žmonių, daug erdvės, matomumas superinis. Vienintelis minusas, kad jau šiek tiek temsta, mūsų fotoaparatas buvo ne pats geriausias, todėl prietemoje nuotraukos ne tokios gražios kaip realybėje vaizdai. Bet mano rekomendacija būtų būtent tokia, paradą žiūrėti ne prie Keukenhofo, o bet kur kitur, tikrai geras jausmas kai nepavykus kadrui, tu gali pakartotinai ristele pasivyti platformą ir nekliudomai pamėginti nufotografuoti dar kartą.



























   10 diena, 04.24 sekmadienis.

   Nuo pat ryto atvažiuojam į Corpus Reis door de Mens muziejų.
   Willem Einthovenstraat 1, 2342 BH Oegstgeest, Nyderlandai
   52° 10′ 11″ N, 4° 27′ 7″ E
   52.169722, 4.451944

   Dirba nuo antradienio iki sekmadienio. 09.30-17 val. Leidžiama grupėmis po 16 žmonių kas 7-8 min. Iki 6 m. amžiaus išvis neleidžia. Tai mūsų planus apsunkina, nes mūsų mažiukas tiek neturi ir turim eiti per 2 kartus, o tai užima daugiau laiko.
   Suaugusiam 18.25 euro, nuo 6 iki 14 metų 15.75 euro. Perkant internetu 1,5 euro nuolaida.
   Savo tinklalapyje rašo, kad apžiūrai reikia apie 2,5 val. Internetu neperkam, nes išvažiuojant dar nenorėjom rizikuot nespėdami laiku, o kelionės metu nebeturėjom galimybės nusipirkti. Sumokam vietoje 68 eurus už visus. Iškart pasirenkame įėjimų laikus, nes to nepadarius, jei po to atvažiuotų kokia grupė, gali tekti laukti dar ilgiau. Labai paslaugi ir draugiška darbuotoja, nes atvykusi iš Baltarusijos, kaip pati sakė, 50 km. nuo Vilniaus, todėl jaučiasi sava 😊
   Šis muziejus, tai kelionė po žmogaus organizmą iš vidaus. Didžiuojamasi, kad tai vienintelis toks muziejus pasaulyje.
   Bet reikia pripažinti, kad jis turbūt vienas prastesnių šioje kelionėje, nors kaina nemaža. Jei kam teko mokytis “žmogaus” kursą vidurinėje mokykloje, tai nieko įdomaus ir naujo ir nesužinos. Žinoma, pateikimas ne “mokyklinis”, kylama liftu, yra 4 D efektų ir t.t. Įdomu pasivaikščioti po burną, užlipti ant liežuvio, paliesti dantis. Tik nuotraukų neišeina padaryti, nes visur pernelyg tamsu ir ankšta.
   Po apsilankymo šiame muziejuje vidurinioji išejusi iš tualeto išdidžiai pareiškė, kad “pašalino nereikalingas medžiagas” 😂
   Praėjus „organizmą iš vidaus“ patenkame į edukacinę dalį. Čia randame labai įdomų ir interaktyvų žaidimą „lenktynės dviračiais“. Dviese susėdi šalia vienas kito ant dviračių ir imi minti. Ekrane matai kaip važiuoji trasa. Bėda ta, kad kuo stipriau mini, tuo sudėtingiau valdyti dviratį. Jei išvažiuoji iš trasos iškart prarandi daug laiko. Turi rasti greičio ir valdymo optimalų balansą. Intrigos ir adrenalino prideda, kad matai kaip važiuoja tavo varžovas 👍
   Įdomu pasitikrinti ir sveikatą, prie specialaus kompiuterio suvedi duomenis, o jis tave pasveria, pamatuoja spaudimą, pulsą, KMI ir kitus parametrus. Nustembu, kad vyresniąjai diagnozavo sveikatos sutrikimų 😟 Prie šito klausimo dar reikės sugrįžti.
   Labai įdomi galimybė pamatyti kaip atrodysi senatvėje jei rukysi. Nuotrauką išsiunčia tavo nurodytu elektroniniu pastu 😎
   Atvažiuojame į Madudoram.
   George Maduroplein 1, 2584 RZ Den Haag, Nyderlandai
   52° 5′ 58.2″ N, 4° 17′ 51″ E
   52.0995, 4.2975
   Parkingas 7,50 euro. Bet jokių problemų pastatyti automobilį nemokamai gatvėje netoli įėjimo.
   Dirba nuo 09 iki 20 val.
   16,50 euro suaugusiam, jei internetu 14,50 euro, iki 3 m nemokamai, šeimyninis internetu 49,50 euro. Neaišku nei kas į tą šeimyninį įeina, nei kokia įprastinė kaina vaikams, ar yra nuolaida vaikams internetu ir t.t., todėl mes bilietų iš anksto nepirkome. Atvažiavus nustembame, kad šeimyninis bilietas galioja tik perkant internetu, o vietoje aplamai beveik jokių nuolaidų nėra, todėl mūsų apsilankymo kaina gerokai išauga. Laimei yra WI FI, todel sėdame pirkti bilieto internetu. Tai matydama darbuotoja pasikviečia mus ir pati nuperka mums šeimyninį bilietą už tą internetinę 49,50 euro kainą 😊
   Prisipažinsiu, į šį muziejų žiūrėjau šiek tiek skeptiškai, nes esame buvę ne viename „Legolende“ ir jau prisižiūrėję visokių ten „Minilendų“. Tačiau taip lyginti negalima. Madudorame griežtai laikomasi mastelio 1:25, statiniai tikri, sutraukta viskas kas yra gražiausio Olandijoje. Tiesą sakant, nors mes jau ne pirmą kartą Olandijoje ir nebeplanuojam čia sugrįžt, bet matydami tokią gausybę gražių pastatų miniatiūrų suabejojom ar aplamai galim sakyti kad matėm Olandiją, nes supratom, kad nemažai statinių realaus dydžio taip ir liko nepamatyta.
   Nors teritorija nėra didelė, bet laiko reikia tikrai nemažai. Ir apžiūrėjimui ir pasifotografavimui. O kur dar visi interaktyvūs žaidimai: turi galimybę pumpuojant vandenį gesinti gaisrą laive, patikrinti šliuzų darbą, pasijausti DJ kuriant muziką, virtualiai „paskraidyti“ aplink pastatus ir t.t.
   Kartas nuo karto mums teko bėgti slėptis net ne nuo lietaus, o nuo krušos. Bet tai nebuvo didelė problema, nes yra įrengtos net 2 salės, vienoje jų demonstruojamas filmas apie šlovingiausias Olandijos futbolo akimirkas, kitoje pasakojama istorija apie Olandijos žemių išvadavimą, kurios metu jauti pro tavo kojas begiojančias „peles“ ir t.t.
   Galiausiai tiek lauke, tiek viduje, yra daug žaidimų futbolo tema. Su vyresniąja žaidžiame futbolą vienas prieš vieną aptvertoje gal 10 m. ilgio futbolo aikštelėje, labai patogu kai kamuolys niekur nenurieda ir beveik nereikia bėgioti 😊
   Lyjant lietui galima pasitikrinti jėgas ir galimybes vidaus paviljone, kur yra specialūs įrenginiai futbolo kamuolio greičiui, reakcijai, smūgio stiprumui ir galimybėms išsimatuoti. Mažesniems vaikams yra įvairių supynių ir čiuožyklų lauke.
   Žodžiu, gražiu oru galima turbūt ir visą dieną be didesnių problemų ten praleisti.


























   Mus šiek tiek spaudžia laikas, nes šiandien dar norim apžiūrėti ir pačią Hagą.
   Ji įspūdžio nepalieka, nors naujoji architektūra ir įdomi.













   Grįžę į automobilį nusprendžiam užkąst konservų. Atidarant dėžutę ištrykšta padažas ir šiek tiek ištepa automobilį. Mažiukas sureaguoja greičiausiai: „O...!!!, auu...!!!“ Visa tai nuskamba taip juokingai, kad belieka tik nusišypsoti 😊
   Jau temstant atvažiuojame į Delft.
   Trumpam sustojame, apžiūrime ir nusifotografuojame tą jų „Pizos“ bokštą. Nuotraukoje nesimato, bet realiai pamatęs iškart atkreipi dėmesį, kad jis „griūva“.
   11 diena, 04.25 pirmadienis.

   Nuo pat ryto važiuojam apžiūrėti Roterdamo.
   Mus domina Kijk Kubus, Delftse Poort-185 m. dangoraižis, aukščiausias biurų pastatas, bei karščiausia naujiena-Markthall.
   Oras, kaip jau tapo įprasta, šaltas ir lietingas. 
   Matome, kad miesto centras uždarytas, visur policijos užkardos, neleidžiama įsinešti alaus. Vyksta koncertas, deginami fakelai, dominuoja šalikai ir vėliavos su „Roterdam“ ir „Fejenoord“ atributika. Nesunku suprasti, kad kažkokią pergalę švenčia šis garsus Olandijos futbolo klubas. Grįžęs pasitikrinu-laimėjo Olandijos taurę 😉
   Pirmas įspūdis apie Roterdamą-nesąmonė. Šiek tiek pasivaikščiojus-įdomus. O galiausiai išnaršius jį skersai išilgai, kad ir per šaltą lietų, galiu pasakyt vienareikšmiškai-miestas nerealus 👍 Labiausiai dėl novatoriškos ir drąsios architektūros. Pastatai ir sprendimai tiesiog užburiantys 😍








   Čia "vėliavų paradas". Kadangi lijo lietus tai Lietuvos vėliavos ieškoti tingėjau 😊









   Važiuojam toliau.
   Va kokie permainingi orai mus lydėjo. Ir dažniausiai tai buvo net ne lietus, o kruša. Kaip tikrus lietuvius ramino tik tai, kad sakė, Lietuvoje buvo panašiai 😃
   Atvažiuojam prie Kinderdijk malūnų.
   51° 53′ 0″ N, 4° 38′ 0″ E
   51.883333, 4.633333
   Nederwaard 1
   2961 AS Kinderdijk
   Man patiko, nors oras nedžiugino. Lietus maišėsi su kruša, nors protarpiais net saulė išlįsdavo.
   Žmona taip įsijaučia į buitinius rūpesčius, kad net nepajutusi sako mažiukui einant per gatvę: “duok broliui ranką”. Čia tipo man. Vat taip, vat. Dabar aš jau mažiuko brolis, nebe tėvas.., o jai išeitų sūnus.., nebe vyras... 😂







   Miegoti važiuojame į Driel, netoli Arnhem, pas vyrą iš keliautojų klubo. Jis turi mergaitę ir berniuką panašaus amžiaus kaip mūsų vyresnieji, ir jo vaikai visais įmanomais būdais neriasi iš kailio bandydami parodyti viską ką moka geriausiai, pradedant laipiojimu ant spintų ir baigiant sugebėjimu groti gitara. Labai šilta ir miela 😍

   12 diena, 04.26 antradienis.

   Rytas išaušta neblogas, bet šeimininkas pasižiūrėjęs prognozę pasako, kad šiandien nusimato net 95 proc. drėgmė, t.y. lis beveik nuolat. O šiandien mūsų planuose visos dienos išvyka dviračiais po Hoge Veluwe nacionalinį parką. Žmona su vaikais nusprendžia, kad jie geriau pasilepins šiltuose ir jaukiuose namuose, o parką aplankysiu aš vienas. Jis tik 15 km. nuo namų.
   National Park De Hoge Veluwe.
   52° 4′ 59.88″ N, 5° 47′ 54.78″ E 52|4|59.88|N|5|47|54.78|E
   52.0833, 5.79855
   Dirba nuo 8 iki 20 val. Įėjimas 9,15 euro, bet nemokamai visą dieną gali naudotis dviračiais. Parko teritorija didelė, jei neklystu skelbiama, kad dviračių takų trasos apie 50 km. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad aš pravažiavau apie 60 km., nes kai kuriomis dalimis važiavau po 2 kartus. Takai ir dviračiai puikūs. Oras labai permainingas, vietomis švietė saulė, bet vietomis ne tik lijo, bet ir krito kruša. Laimei aš turėjau labai gerą Anglijos pašto neperšlampamą aprangą, todėl likau visiškai sausas.
   Kraštovaizdis tiesiog nerealus, palyginus nedideliais atstumais viskas kardinaliai pasikeičia: mišką keičia viržių laukai, šiuos smėlynai, po to pievos, pelkynai, net dykuma ir t.t. Žodžiu įvairovė ir kontrastai tiesiog nerealūs. Gražiu oru tai išvis būtų nepakartojama atrakcija. Bet ir dabar lieku labai patenkintas. Yra daug poilsio-piknikų stalelių, vienas nemokamas ir dar vienas mokamas muziejus, taip pat pilis ir t.t. 





























   Grįždamas sėdu į automobilį ir sužinau, kad turiu raumenų apie kurių egzistavimą net nenutuokiau, nes mėšlungis ima traukti tokiose vietose kur net nebūčiau sugalvojęs. Važiavimas dviračiu turi savo specifiką 😊
   Pasiimu pailsėjusią šeimyną ir judam toliau.
   Prieš kelionę svarstėm galimybę važiuoti iki Monschau miestelio, bet kaip ir tikėtasi, šios minties atsisakom, nes vingis būtų apie 200 km, o oras tikrai ne geriausias. Miestelis manau būtų vertas dėmesio, jei būtų pakeliui pasidomėkit 😉

   13 diena, 04.27 trečiadienis.

   Pirmiausia atvažiuojam į Oberhausen "Sea Life".
   10-18.30 val.
   51° 29′ 30″ N, 6° 52′ 36″ E
   51.491667°, 6.876667°
   Zum Aquarium 1, 46047 Oberhausen, Vokietija
   Visiškai šalia ir "Lego Discavery Centre".
   10-17.30 val.
   CentrO-Promenade 10, 46047 Oberhausen, Vokietija
   LATITUDE: 51.493462
   LONGTITUDE: 6.879213
   Čia nustebina užmojai. Įsivaizduokit milžinišką prekybos centrą tipo-„Akropolį“. Šalia jo Oberhauseno sporto rūmai, geležinkelio stotis. Lauke lygiagrečiai eina pėsčiųjų krantinė su kavinėmis, o kitoje kanalo pusėje jau minėta pramogų zona su "Sea Life", "Lego Discavery Centre" ir kitomis žaidimų ir pramogų vietomis. Tiesiog milžiniška pramogų ir poilsio teritorija. Į visa tai įsikomponuoja berods 9 milžiniški atrodo 3 aukštų automobilių stovėjimo garažai-aikštelės, kuriuose parkingas nemokamas.
   Mes čia praleidžiame visą dieną, iš pradžių "Sea Life", po to "Lego Discavery centre".
   Bilietai mums įeina į turimą "Merlin Jareskarte" metinį abonementą.
   Diena neprailgsta, įdomu netgi "Sea Life", kuris beje nustebina ir nemokamai vaišinama kava, saldainiais, mineraliniu vandeniu. "Lego Discavery centre" kaip ir kitose tokiuose centruose, įvairūs atrakcionai, žaidimai, konstruktoriai, 4D filmai, minkšta dalis vaikų žaidimams (tipo „Europa“) ir t.t. 
   Vyresniąjai žinoma vėl labiausiai patiko tas reakcijos žaidimas per 30 sek. reaguojant į šviesos signalus.
   Įdomu ir važiuojant automobiliu su specialiu šautuvu šaudyti į ant sienų atsirandančius taikinius. Dukra man rimta varžovė, nuolat rinkom po panašiai taškų.
   Iš pradžių atrodė nesąmonė, bet kai užsikabini, tai visai įdomu netgi „Lego Frends“ namelius konstruoti 😃













   Miegoti važiuojame į Lipstadt, kuriame gyvena draugas-vokietis.
   Važiuojant vidurinioji klausia mažiuko ko jis norės būti užaugęs, šis atsako: “tėte” 😊 Tada mes klausiam jau viduriniosios ką veikia tėtis? Ji atsako: “dirba pensininku” 😂 Nieko sau !!!!!! Vat pasirodo koks mano darbas ir koks aš jau senas 😊
   Lipstadte-pas tą draugą, laikomės tradicijos, kai buvom paskutinį kartą, žiūrėjome pasaulio futbolo čempionato rungtynes, šį kartą “Čempionų lygos” rungtynes tarp Miuncheno “Bayern” ir Madrido “Atletico” 😊

  14 diena, 04.28 ketvirtadienis.

   Atvažiuojame į Lemgo ir lankome Karl Junker beprotišką namą.
   Museum Junkerhaus. Hamelner strasse 36, 32657, Lemgo, Nordrhein-Westfalen.
   6 eurai šeimyninis. Dirba 10-17 val.
   52° 1′ 33.59″ N, 8° 55′ 1.33″ E
   52.025997°, 8.917036°
   Neįtikėtinai įdomu ir gražu 😍 Keista, kad agentūros ten neužsuka. Šį namą K.Junker rengė (gal reikėtų sakyti „drožė“) 30 metų. Ir įėjimo kaina labiau tik simbolinė. Laiko ten daug nereikia, valandos su kaupu užtenka.

















   Važiuojame vėl į Heidės parką.
   Mums lieka pusė dienos.
   Kaip ir nuvažiuojant eilių prie atrakcionų nėra 😉
   Plaukiant laiveliu per tvenkinį priplaukia antys, vaikai konstatuoja, kad ta didziausia tai “antis-tėtis” 😃 
   Prisipilame kuro po 0,99 euro už litrą. Išvažinėjome visą Olandiją ir grįžome iki vidurio Vokietijos su tuo pačiu baku 😎

   15 diena, 04.29 penktadienis.

   Ryte miegame šiek tiek ilgiau nei įprastai. Aš juokais vėliau tai įvardinu priežastimi dėl mus šią dieną užklupusių nesėkmių 😉 
   Visą dieną vėl leidžiame Heide parke. Eilių vėl nėra. Neatsispiriu pagundai išbandyti sėkmę metant baudas, nes matau kad vokiečiai krepšinio kamuolio net paimti normaliai nemoka, jau nekalbant apie metimo techniką, o kai kurie net labai gražius minkštus žaislus sugeba laimėti. Pralošiu 10 eurų, nors visi metimai “eina” beveik idealūs. Lankų, kamuolio dydis sureguliuoti taip, kad reikia mesti labai aukšta trajektorija arba pasitikėti tik sėkme, o tai ne mano metimas 😢
   Užsidarant parkui nusprendžiam paskutinį kartą nusileisti su “Scream”, kur pakelia į aukštą bokštą ir paleidžia kelias sekundes laisvo kritimo. Bet ne šiaip nusileisti, o nusifotografuoti parką iš viršaus. Sustabdo atrakcioną ir išvaro. Pasirodo negalima, nes išmetus telefoną iš tokio aukščio galima ką nors sužeisti 💣
   Atvažiuojame į Braunschweig.
   Musų tikslas-Linksmieji Rizio namai.
   Adresas: Ackerhof 1, 38100 Braunschweig, Vokietija
   52° 15′ 44″ N, 10° 31′ 44″ E
   52.262222°, 10.528889°
   Vaikams labai patiko. Man taip pat 😊




   Šalia ir pastatas primenantis Branderburgo vartus. Vidurinioji visiškai netyčia (ir kaip jai taip gaunasi?) juos pavadina “Hamburgerių vartais” 😂
   Tai buvo paskutinis mūsų kelionės tikslas. Sukam į autostradą. Nespėjus įvažiuoti, posūkyje pajaučiu…, kad nebegaliu įjungti pavaros… Sustojam greitėjimo juostoje. Labiausiai nedžiugina, kad temsta ir tai penktadienio vakaras, kas reiškia, kad galim pagalbos laukti iki pirmadienio, nors pirmadienį žmona jau turi būti darbe.
   Svarstom pačius įvairiausius variantus. Bet pirmiausia reikia pašalinti automobilį iš autostrados. Joje esnčiu pagalbos mygtuku išsikviečiame pagalbą. Pavyksta susikalbėti vokiškai. Laukti reikės nuo 30 iki 90 min. Laukėm panašiai 90 min. Keisčiausia, kad operatorė buvo liepusi visiems išlipti iš automobilio ir laukti šalikelėje. Jie gal išprotėję? Įsivaizduoja, kad su 3 mažamečiais autostrados šalikelėje laukti 1,5 val. saugiau? Prisiminėm, kad kelionės metu matėm ne vienus taip laukiančius. Mes įsitikinę, kad greitėjimo juostos pabaigoje šalikelėje stovintis mūsų automobilis pažymėtas avariniu ženklu ir avariniais signalais, tikrai suteikia didesnį saugumą.
   Nutempimas kainavo 180 eurų, nors tempė tik apie 10 km. Kaip paaiškino darbuotojas, tai priklausė nuo to, kad automobilis didelis, penktadienio vakaras ir automobilis autostradoje (nors dar tik ir greitėjimo juostoje), o atstumas neturi jokios įtakos.
   Mus nuvežė prie “Nissan” serviso, ten jie “garažiukų” nepraktikuoja. Draugai telefonu pataria rimtų remontų nepradėti, o į Lietuvą partempimas kainuotų 250-300 eurų.
   Pirmiausia reikia sulaukti ryto. Guodžiu šeimyną ir pats nuoširdžiai tuo tikiu, kad juk tai ne avarija, esam visi sveiki gyvi ir turime tik džiaugtis, o visa kita išsispręs 😉

   16 diena, 04.30 šeštadienis.

   Nors mums sakė, kad servisas atsidarys 8 val., bet tenka pralaukti iki 9.30 val. Tai neramina, nes laikas eina. Mintyse apgalvoti jau visi galimi tolimesni grįžimo namo scenarijai 😊
   Meistras pasitaiko tikras profas, labai greit nustato, kad išsinėręs troselis perduodantis jėgą iš pavarų svirties. Sutvarko per kelias minutes ir net pinigų neima, nes tipo nėra už ką 😊
   Gaila kvailai išleistų 180 eurų už nutempimą, bet džiaugiamės kad tik tiek tos bėdos ir teturėjome 😍
   Visą dieną važiuojame per Lenkiją. Darome sustojimus McDonalde, nes gavome dar kažkokius kuponus, kurie ir taip mažesnes Lenkijos kainas padare itin patraukliomis, lepinam vaikus 😊 

   17 diena, 05.01 sekmadienis.

   Atvažiuojame į Suwalkus.
   Nuo pat ryto išbandėme akvaparką.
   Papieża Jana Pawła II, 16-400 Suwałki, Lenkija. 54.111709 22.937914 Dirba nuo 6 iki 22 val.
   Visai neblogas, ypač įvertinant kainą-68 Zl už visus, 3 val.
   Buvom nusprendę kažko ir apsipirkti, bet dėl švenčių nedirbo jokios parduotuvės, todėl važiuojam namo.
   Viso kelionės metu pravažiuota 4512 km. Vidutinės kuro sąnaudos neįtikėtinos-7,1 ltr.
   Neskaičiuojant maisto, suvenyrų ir nutempimo, viso išleista 624 eurai.

Komentarų nėra: