8 diena, 2026-03-13
Tenerifėje leidžiamės 13.35 val. Nors šioje saloje 2019 m. praleidome 10 dienų, bet visada galima rasti ką naujo pamatyti. Turim dar pusdienį, todėl bandom jį išnaudoti.
Vėl perkam viešojo transporto dienos bilietus po 10 eur. ir pirmiausia važiuojam į nakvynės vietą pasidėti kuprinių - be jų
bus daug patogiau.
2019 m. po salą keliavome su automobiliu. Šį kartą naudojamės autobusais ir tai nauja patirtis. Nors daugelis giria viešojo transporto tinklą ir kainas Tenerifėje, tačiau jis turi ir trūkumų. Vienas iš jų - norint pasiekti galutinį kelionės tikslą, jungiamųjų autobusų geriau nežiūrėti. Vėluoja beveik visi, todėl nespėji į persėdimą. Kol tai supratom, praradom apie valandą.
Galiausiai pasiekiam La Oratavą. Šį miestą jau lankėme, tačiau:
1. tai gražiausias miestas Tenerifėje, todėl visada norisi į jį sugrįžti;
2. tuomet ne viską spėjome pamatyti.
Taigi, La Orotavoje pirmiausia einam į Hijuela del Botanico sodą.
bus daug patogiau.
2019 m. po salą keliavome su automobiliu. Šį kartą naudojamės autobusais ir tai nauja patirtis. Nors daugelis giria viešojo transporto tinklą ir kainas Tenerifėje, tačiau jis turi ir trūkumų. Vienas iš jų - norint pasiekti galutinį kelionės tikslą, jungiamųjų autobusų geriau nežiūrėti. Vėluoja beveik visi, todėl nespėji į persėdimą. Kol tai supratom, praradom apie valandą.
Galiausiai pasiekiam La Oratavą. Šį miestą jau lankėme, tačiau:
1. tai gražiausias miestas Tenerifėje, todėl visada norisi į jį sugrįžti;
2. tuomet ne viską spėjome pamatyti.
Taigi, La Orotavoje pirmiausia einam į Hijuela del Botanico sodą.
Jis nedidelis ir nemokamas, bet dirba tik iki 18 val.
Jaukus ir pavėsingas parkelis. Daugiausia dėmesio jame sulaukia - čia puoselėjamas Drakono medis.
Pati rotušė jau nebedirbo, nors iš praeito karto pamenu, kad jos vidus gana gražus.
Labai arti - Jardínes del Marquesado de la Quinta
Roja. Paprasčiau jis vadinamas - "Viktorijos sodais".
Lankymas nemokamas. Dirba iki 20 val.
Lankantis La Oratavoje praeitą kartą, jis buvo remontuojamas, todėl jį galėjome matyti tik per tvorą ir ne reprezentacinės būklės. Būtent iš čia atsiveria vaizdas, priverčiantis pamilti La Oratavą 😎
Labai arti - Jardínes del Marquesado de la Quinta
Roja. Paprasčiau jis vadinamas - "Viktorijos sodais".
Lankymas nemokamas. Dirba iki 20 val.
Lankantis La Oratavoje praeitą kartą, jis buvo remontuojamas, todėl jį galėjome matyti tik per tvorą ir ne reprezentacinės būklės. Būtent iš čia atsiveria vaizdas, priverčiantis pamilti La Oratavą 😎
,%20La%20Orotava,%20Tenerif%C4%97.jpg)
,%20La%20Orotava,%20Tenerif%C4%97.jpg)
Sėdam į miesto autobusą ir važiuojam į Puerto de la Cruz.
Lankantis praeitą kartą - šiam miestui mums pritrūko laiko.
Gali būti, kad reikės apsilankyti ir dar kartą 😊, nes ir šį kartą pritrūko laiko - darbo laiku nespėjom į Botanikos sodą. Jis dirba tik 18 val. Bilietas kainuoja tik 3 eurus, o atsiliepimai gana geri.
Praleidę šį sodą, išlipam netoli vienos iš gražiausių miesto apžvalgos aikštelių - Mirador la Paz.
Gali būti, kad reikės apsilankyti ir dar kartą 😊, nes ir šį kartą pritrūko laiko - darbo laiku nespėjom į Botanikos sodą. Jis dirba tik 18 val. Bilietas kainuoja tik 3 eurus, o atsiliepimai gana geri.
Praleidę šį sodą, išlipam netoli vienos iš gražiausių miesto apžvalgos aikštelių - Mirador la Paz.
Prie jo yra ir parkelis, bet jis - apgaulė. Per įžūlu jį vadinti parkeliu. Tai tik laiptai, vedantys šlaitu aukštyn į apžvalgos aikštelę.
Ji puiki visomis prasmėmis. Graži ir jaukiai į senamiestį įsikomponuojanti iš išorės. Nuostabus interjeras. Įdomios mišios 👍
Tai - trumpas skersgatvis, kuriame be galo daug įvairių augalų. Tarp betoninių miesto mūrų, ji atrodo itin kontrastingai.
Kiek tolėliau tik El Castillo San Felipe - pilis.
Visi mėgsta fotografuotis atsisėdę ant patrankos 😊
Deja, ar dėl audringų orų, ar dėl kokių kitų priežasčių, bet jų beveik nebuvo 😔
Grįždami į savo nakvynės vietą niekaip neapsisprendėme - geriau dieną nepunktualūs autobusai, ar vakare - reti 😕 Saloje keliaudami viešuoju transportu turėkite omenyje, kad vakarais autobusai važiuoja labai retai.
9 diena, 2026-03-14
Autobusas į oro uostą vėl vėluoja, o gal vieno net nebuvo visai. Sunku pasakyti, bet laukti reikėjo ilgai. Gerai, kad turėjome didelę atsargą.
Skrendam vėl su „Canary fly“. Bilietai kainavo 105 eur. abiems į abi puses.
La Palma, kaip ir El Hierro prieš tai, pasitinka šiltesniu oru, nei Tenerifė.
Automobilį ir čia nuomojomės iš „Plus car“. 10 dienų – 171 eur. su visais draudimais.
Gaunam tokį patį "Hiundai 10", kaip turėjome ir El Hiero, tik raudoną. Tai gerai, prie jo valdymo jau spėjau priprasti. Pravažiavęs tik 1956 km. Minusas, kad kuro bakas ne pilnas, o 3/4. Sunku papildant nutaikyti, nes grąžinti reikės su tiek pat. Gerai bent tai, kad realiai buvo kiek daugiau, kažkas jau nenutaikė 😃
La Palma - daugiausia epitetų turinti sala. Vertimas pažodžiui būtų - "Palmių". Bet labai dažnai priduriamas ir neoficialus apibūdinimas - La Isla Bonita - „Gražioji sala“.
Saloje gyvena apie 85 tūkst. gyventojų. Tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal užimamą plotą tai - penkta Kanarų salyno sala.
Salos ilgis apie 45 km, plotis apie 25 km.
Senesniuose šaltiniuose nurodoma, kad paskutinis ugnikalnis - Teneguia - saloje išsiveržė 1971 m. Tačiau ši informacija kiek pasenusi. 2021 m. rugsėjį įvyko nedidelis naujo ugnikalnio išsiveržimas Cumbre Vieja srityje.
Sala laikoma žaliausia salyno sala. Dėl to ji vadinama ir Isla Verde - „Žalioji sala“.
Bet iš tiesų čia dominuoja 3 palvos: žalia - dėl miškų, medžių ir augmenijos. Mėlyna - dėl salą supančio Atlanto vandenyno ir mėlyno dangaus. Juoda - dėl ugnikalnių ir jų suformuotų uolienų bei grunto.
Net apie 1/3 salos užima miškai.
Salą lanko išskirtinai gamtos mylėtojai. Saloje auga reti Drakono medžiai, įspūdingieji Laurisilvos miškai. Sala įtraukta į UNESCO biosferos rezervatų tinklą. Net 35 proc. jos ploto yra saugotinos teritorijos. Teigiama, kad pėsčiųjų takų ilgis saloje siekia net 1000 km !
Sala garsėja ir beveik visada giedru dangumi. Čia tobula vieta stebėti žvaigždes. Sala netgi laikoma viena tinkamiausių vietų pasaulyje tokiam pomėgiui. Ne tik pomėgiui, čia atvažiuoja ir profesionalūs mokslininkai, astronomai iš viso pasaulio. Sala dėl to pavadinama ir „Žvaigždžių sala“.
Sala garsi ir čia gaminamu romu, cigarais - tai istorinis kolonizavimo laikų palikimas. Sala kolonizuota 1492 m.
Žinomi ir čia auginami bananai.
Nors oras šiandien gražus, bet kelionės dieną nenorime pervargti, todėl apsiribojame minimaliu planu - apžiūrėsim sostinę.
Pakeliui stabtelim Mirador del Risco Alto.
Jis beje, visai prie pat mūsų būsto, tačiau dar per anksti įsikelti, o mes su automobiliu, tai jokios bėdos.
Senesniuose šaltiniuose nurodoma, kad paskutinis ugnikalnis - Teneguia - saloje išsiveržė 1971 m. Tačiau ši informacija kiek pasenusi. 2021 m. rugsėjį įvyko nedidelis naujo ugnikalnio išsiveržimas Cumbre Vieja srityje.
Sala laikoma žaliausia salyno sala. Dėl to ji vadinama ir Isla Verde - „Žalioji sala“.
Bet iš tiesų čia dominuoja 3 palvos: žalia - dėl miškų, medžių ir augmenijos. Mėlyna - dėl salą supančio Atlanto vandenyno ir mėlyno dangaus. Juoda - dėl ugnikalnių ir jų suformuotų uolienų bei grunto.
Net apie 1/3 salos užima miškai.
Salą lanko išskirtinai gamtos mylėtojai. Saloje auga reti Drakono medžiai, įspūdingieji Laurisilvos miškai. Sala įtraukta į UNESCO biosferos rezervatų tinklą. Net 35 proc. jos ploto yra saugotinos teritorijos. Teigiama, kad pėsčiųjų takų ilgis saloje siekia net 1000 km !
Sala garsėja ir beveik visada giedru dangumi. Čia tobula vieta stebėti žvaigždes. Sala netgi laikoma viena tinkamiausių vietų pasaulyje tokiam pomėgiui. Ne tik pomėgiui, čia atvažiuoja ir profesionalūs mokslininkai, astronomai iš viso pasaulio. Sala dėl to pavadinama ir „Žvaigždžių sala“.
Sala garsi ir čia gaminamu romu, cigarais - tai istorinis kolonizavimo laikų palikimas. Sala kolonizuota 1492 m.
Žinomi ir čia auginami bananai.
Nors oras šiandien gražus, bet kelionės dieną nenorime pervargti, todėl apsiribojame minimaliu planu - apžiūrėsim sostinę.
Pakeliui stabtelim Mirador del Risco Alto.
Jis beje, visai prie pat mūsų būsto, tačiau dar per anksti įsikelti, o mes su automobiliu, tai jokios bėdos.
Atsiveria vaizdas į salos sostinę.
Miestas įkurtas 1493 m. gegužės 3 d. Tai buvo svarbus uostas kelyje tarp Europos ir kolonijų Amerikoje. Miesto klestėjimu laikomas XVI a., kai jis tapo trečiu pagal dydį uostu Europoje po Antverpeno ir Sevilijos !
Įdomu tai, kad nors tai salos sostinė, tačiau tai tik antras pagal dydį salos miestas (po Los Llanos de Aridane). Jame gyvena apie 13 tūkst. gyventojų.
Miesto pakraštyje įspūdinga Real Santuario de Nuestra Señora de las Nieves bažnyčia.
Įdomu tai, kad iš išorės ji atrodo labai kukliai. Tačiau vidus labai įspūdingas 😲
Centrinės miesto dalies apžiūrą pradedame nuo Castillo de la Virgen - ryškiai baltos XVII a. pilies liekanų.
Kadaise ji buvo naudojama stebėjimui ir gynybai nuo piratų. Dabar tai tik gražus (pusėtinas) vaizdas atsiveriantis į senamiestį. Lankymas nemokamas. Jei pamatysite daug patrankų, žinokit, esat reikiamoje vietoje 😊
Nusileidus į senamiestį, visai čia pat (tiesą sakant, matyti jau nuo pilies liekanų) - Barco de la Virgen - jūrų muziejus.
Iš išorės tai - vieno iš Kristupo Kolumbo laivų kopija ! Muziejus - jos viduje. Iš išorės galima apžiūrėti nemokamai.
Iš išorės tai - vieno iš Kristupo Kolumbo laivų kopija ! Muziejus - jos viduje. Iš išorės galima apžiūrėti nemokamai.
Ji įdomi, tik saulė labai trukdė nufotografuoti.
Tiesą sakant, tai kažkoks nesusipratimas, nieko nelikę, išskyrus vartus.
Balkonai išties - puikūs 👍
Grįžtam į senamiestį. Placeta de Borerro - vaizdingas senamiesčio kampelis. Tikrai žavus !
Nuo čia tęsiam pasivaikščiojimą O’Daly gatve.
Ji gyvybinga, judri. Kaip tik mūsų apsilankymo metu buvo švenčiama kažkokia šventė - tai suteikė papildomo žavesio.
Šioje gatvėje taip pat yra Iglesia Matriz de El Salvador bažnyčia. Prie jos Plaza de Espana aikštė. Čia ir Rotušė.
Bažnyčia - puiki. Ypač lubos. Graži ir aikštė, bei Rotušė prie jos.
Bažnyčia - puiki. Ypač lubos. Graži ir aikštė, bei Rotušė prie jos.
Pasiekus O’Daly gatvės pabaigą, prieinam Santa Cruz de La Palma reklaminį ženklą.
Ženklo fonas, teigiama, keičiamas pagal skirtingus metų laikus.
Jis nuvylė. Pernelyg paprastas.
Dragos dvynių legenda:
Kadaise broliai dvyniai kovojo iki mirties dėl jaunos merginos meilės. Po jų mirties mergina visoje saloje ieškojo drakonmedžių sėklų, pasodino dvi toje pačioje vietoje ir šie medžiai išaugo susipynę kamienais ir net šakomis 💔
10 diena, 2026-03-15
Šiandien buvo numatytas salos rytinės pakrantės tyrinėjimas. Tačiau keičiam planus, nes tik dvi dienas žada gerą orą, o vėliau jis subjurs. Dar įdomiau, kad mūsų gyvenamojoje vietoje ir šiandien orų prognozė ne ypatinga, o kalnuose - retai taip būna, oras žadamas daug geresnis 😲
Kadangi bakas ne pilnas, o į kalnus važiuojant visada reikia būti pasiruošus viskam, papildom baką. Kaip ir El Hierro, rašo, kad 95 benzino kaina - 1,405 EUR, tačiau mokant pritaikė 20 cnt. nuo ltr. nuolaidą 👍
Kadangi šioje saloje bus atvejų, kai būtinai turės vairuoti žmona, šiandien ji treniruojasi, veža mus į kalnus. Vienu metu sakė: "nusibodo tą vairą sukinėti, užteks" - serpantinų išties daug 😊
Kylant iš pradžių buvo neramu, apniukę, debesuota, bet kai išlindom iš debesų - palengvėjo, saulė labai ryški ir ji visur 😊
Mūsų tikslas - Roque de Los Muchachos - aukščiausias salos taškas (2426 m) - todėl ir tų vingių buvo tiek daug.
Nors tai tik 10-a pagal aukštį Kanarų salyno viršūnė, tačiau visos aukštesnės viršūnės yra tik Teidės nacionaliniame parke Tenerifės saloje, įskaitant ir pačią Teidės viršukalnę. Kitaip sakant, neskaičiuojant Tenerifės ir jos pažibos Teidės, nei viena kita Kanarų salyno sala negali pasigirti tokio aukščio viršukalne.
Ši vietovė paskelbta nacionaliniu parku - Parque Nacional de la Caldera de Taburiente.
Ši vietovė paskelbta nacionaliniu parku - Parque Nacional de la Caldera de Taburiente.
Teigiama, kad šio - didžiausio salos ugnikalnio - Taburientės kraterio skersmuo siekia 8 km, žiedas net 28 km., o sienų aukštis - 1500 m !
Viršūnė, kaip ir mūsų atveju, dažnai yra virš debesų.
Kadangi sala garsėja galimybėmis tyrinėti dangų, o tai aukščiausia salos vieta, viršūnė siete nusieta įvairiausiais teleskopais. Čia yra ir Roque de los Muchachos observatorija. Joje didžiausias pasaulyje teleskopas (observatorijos lankymas mokamas).
Viršūnė, kaip ir mūsų atveju, dažnai yra virš debesų.
Kadangi sala garsėja galimybėmis tyrinėti dangų, o tai aukščiausia salos vieta, viršūnė siete nusieta įvairiausiais teleskopais. Čia yra ir Roque de los Muchachos observatorija. Joje didžiausias pasaulyje teleskopas (observatorijos lankymas mokamas).
Netoli yra ir lankytojų centras (taip pat mokamas papildomai).
Pagrindinė traukos vieta – Mirador Roque de Los Muchachos.
Pagrindinė traukos vieta – Mirador Roque de Los Muchachos.
Nors tai laikoma apžvalgos aikštele, tačiau tai labiau - pati automobilių stovėjimo aikštelė.
Nuo jos, "privalomas" takas iki Mirador del Espigon del Roque. Ten ir yra visas grožis. Trumpas pasivaikščiojimas, vos kelios minutės paprastu, tiesiu, lengvu taku.
Galima ir dar truputį toliau paeiti. Irgi geras trumpas takas. Tik jau šiek tiek žemyn ir aukštyn.
Puiki vieta 👍 Ir oras nuostabus 😎 Šilta, saulė, vėjelis nedidelis. Matosi tolumoje, kad esam virš debesų, bet matomumas puikus. Atsiveria vaizdas į milžinišką ugnikalnio kraterį, apaugusį medžiais ir padengtą vulkaninėmis uolienomis. Pati vieta gražiai prižiūrima 😍
Puiki vieta 👍 Ir oras nuostabus 😎 Šilta, saulė, vėjelis nedidelis. Matosi tolumoje, kad esam virš debesų, bet matomumas puikus. Atsiveria vaizdas į milžinišką ugnikalnio kraterį, apaugusį medžiais ir padengtą vulkaninėmis uolienomis. Pati vieta gražiai prižiūrima 😍
Kas dar nustebino, tai begalė teleskopų. Žinojau, kad jų yra, bet nesitikėjau, kad jie realiai atrodo daug gražiau, nei internete. Vienas - veidrodinis, išvis neįprastas.
Dabar jau pradedam tyrinėti visą kalderą. Sustojam Mirador de Los Andenes.
Teigiama, kad iš čia galima pamatyti beveik visą Angustias vagą La Caldera de Taburiente nacionalinio parko viduje ir į šiaurę nuo jo esantį vientisą Pinar de Garafía gamtos draustinį. Be to, nuo šios apžvalgos aikštelės lengvai pasiekiama "Roberto siena".
"Roberto sienos" legenda:
Tarp Mirador de Los Andenes ir El Roque de Los Muchachos yra taškas, įkvėpęs daugybę apmąstymų ir istorijų. Tai natūrali siena, kuri anksčiau trukdė vaikščiotojams. Ji vadinama "Roberto siena". Legenda pasakoja, kad velnias ją pastatė, kad neleistų susitikinėti dviems jaunuoliams iš skirtingų salos pusių. Nebegalėdamas ištverti Roberto paprašė Šėtono leisti jam pereiti sieną, mainais pažadėjęs savo sielą. Jo noras buvo išpildytas, tačiau į susitikimą jis atėjo apsuptas liepsnų, tik tam, kad paskutinį kartą ją apkabintų 😪
Apkabinu žmoną ir sakau: -"nesudegiau liepsnose". Ji atsako: - "net šėtonui netiko tavo pasiūlymas" 😊
Patarčiau šią vietą apžiūrėti pirmiau nei Muchachos. Nieko vaizdingesnio čia nėra. Na, neskaitant legendos.
Rasti vietą automobiliui sunku ir čia, nes automobilių daug.
Kitas sustojimas - Pico de la Cruz - taip pat ant kraterio atbrailos. Automobilį pastatyti čia jau lengviau.
Pasivaikščiojimas iki viršūnės trumpas, bet reikia kopti šiek tiek aukštyn.
Gražu. Ypač žemiau esanti debesų "paklodė" 😍
Gražu. Ypač žemiau esanti debesų "paklodė" 😍
Taip, visada tupi ! Todėl šią vietą išskiriu, kaip atskirą lankomą vietą. Apie jį sužinojome iš El Hierro sutiktų lietuvių. Jie čia buvo jau anksčiau, gal net prieš kelerius metus ir tas kranklys jau buvo ! Jis ypatingas tuo, kad visiškai nebijo žmonių, ima maistą net iš rankos, bet labiausiai mėgsta pozuoti 😊
Pirmyn - atgal (galima ir šiokį tokį žiedą). 4,9 km. 2 val. 10 min. Paaukštėjimas apie 300 m.
Gana sunku, nes karšta ir visą laiką iki viršūnės reikia kopti aukštyn 😤
Gana sunku, nes karšta ir visą laiką iki viršūnės reikia kopti aukštyn 😤
Vaizdas viršuje gana geras 👌 Labiausiai įstrigo, kad buvo matyti Teidė Tenerifėje, La Gomera ir nesu tikras, bet man atrodo, El Hierro. Nesu tikras, nes ši sala žemesnė, debesų daug ir ji visa jų buvo dengiama. Bet man atrodo, mačiau siaurą žemės juostą prieš debesis 😉
11 diena, 2026-03-16
Šiandien vėl puikus oras, reikia tuo naudotis 👍
Numatytas ilgas, visos dienos žygis, todėl 9 val. aš jau trasos pradžioje.
GR 131 Ruta de los Volcanes. 23,7 km. 8 val. 15 min. į vieną pusę. Trasa veda per El Cumbre Vieja gamtos parką ir leidžia pažinti vulkaninę salos kilmę. Tai viso GR 131 tako (vedančio per visą salą) 3 etapas.
Žygis prasideda Refugio del Pilar poilsio zonoje ir pasiekia Fuencaliente druskos išgavimo vietą ir švyturį. Praeina pro žymiuosius San Antonio, Teneguia ugnikalnius. Takas veda ir per kitus kraterius, lavos ežerus ir augmeniją.
Didžiausia problema, kaip pasiekti pradinį tašką, nes į jį neveža joks viešasis transportas. Trasa linijinė ir visos dienos trukmės, todėl palikus automobilį trasos pradžioje, grįžti jo pasiimti labai sudėtinga. Laimei, mano atveju, žmona nenori eiti tokios ilgos trasos, todėl nuveža mane į trasos pradžią, o pasiims mane jo pabaigoje 😘
Trasos pradžia - Refugio del Pilar poilsio zona.
Deja, netikėta, bet pirmas 1,5 val. daugiau teko kopti aukštyn 😤 Gana sunku, nors takas puikus: platus, patogus, per gražų pušyną 👍 Oras irgi puikus. Šilta, saulėta 😎
Vėliau dominuoja vulkanai ir takai pro juos. Labai gražu 😍 Dar vėliau, prasideda nusileidimas. Ne visada lengva, nes kai kurios atkarpos stačios arba akmenuoto pagrindo.
Nuo Fuencaliente (ir San Antonio ugnikalnio) labai karšta, nes nėra jokio pavėsio, o lavos gruntas labai įkaista 😤
San Antonio ugnikalnio apžvalgos taškas yra visai prie pat šios trasos - 656 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šis ugnikalnis buvo išsiveržęs 1677 m. Tačiau norint patekti į apžvalgos aikštelę, reikia eiti per lankytojų centrą, o tai kainuoja 8 eurus. Nusprendžiau, kad šioje trasoje jau pamačiau pakankamai daug ugnikalnių nemokamai, todėl į šią vietą nebeužsukau.
Iš ugnikalnio kraterio papėdės atsiveria puikus vaizdas į pakrantę 😎
San Antonio ugnikalnio apžvalgos taškas yra visai prie pat šios trasos - 656 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šis ugnikalnis buvo išsiveržęs 1677 m. Tačiau norint patekti į apžvalgos aikštelę, reikia eiti per lankytojų centrą, o tai kainuoja 8 eurus. Nusprendžiau, kad šioje trasoje jau pamačiau pakankamai daug ugnikalnių nemokamai, todėl į šią vietą nebeužsukau.
Iš ugnikalnio kraterio papėdės atsiveria puikus vaizdas į pakrantę 😎
Tako dalis nuo jo iki pakrantės vaizdinga, nors ir specifinė (per lavos laukus, žemyn).
Švyturys gražiausiai atrodo iš viršaus.
Įdomu tai, kad labai daug kas kopė priešinga kryptimi. Turbūt dėl to, kad patogesnis susisiekimas, nereikia taxi, jei grįžtant į tą pačią vietą - bet visą laiką sunkiai kopti į kalną - nenorėčiau 😐
Trasoje buvo ir dviratininkų, nors oficialiai trasoje važiuoti dviračiu draudžiama.
Maždaug trasos viduryje (praėjus šiek tiek daugiau, nei pusę) yra specialiai įrengta pic-nic vieta. Tačiau ji nepatogi, nes yra šalia trasos. Reikėtų leistis apie 50 metrų žemyn (paaukštėjimo). Gal ir nedaug, bet tokiame ilgame žygyje visi skaičiuoja jėgas, todėl niekas ten nesileidžia, valgo kur papuola 😊
Nors tai vulkaniniai laukai ir pušynai, bet nustebino, kad visai nėra skruzdėlių. Keista, bet ir driežų mačiau tik 3. Ir tuos jau apačioje, netoli švyturio 😊
Ši trasa, nors ir nelengva, bet puiki. Lankantis saloje, rekomenduoju rasti galimybių ją praeiti.
12 diena, 2026-03-17
Atsisveikinam su tikrai vaizdinga ir patogia nakvynės vieta ir važiuojam į kitą salos pusę.
Pakeliui, Llanos del Jable apžvalgos aikštelė.
12 diena, 2026-03-17
Atsisveikinam su tikrai vaizdinga ir patogia nakvynės vieta ir važiuojam į kitą salos pusę.
Pakeliui, Llanos del Jable apžvalgos aikštelė.
Ji yra viršutinėje El Paso dalyje, 1200 metrų virš jūros lygio. Iš aikštelės atsiveria Aridane slėnio vaizdai, o priešakyje yra Montaña Quemada ugnikalnis. Vieta pripažinta Starlight draustiniu - čia atsiveria nepakartojami dangaus panoraminiai vaizdai.
Skamba labai neblogai. Deja, ji - debesyse 😌
Būtent šioje vietovėje veikė ir naujausias salos ugnikalnis - Tajogaite, kurio išsiveržimas vyko visiškai neseniai - 2021 m. rugsėjį.
Jis buvo “plyšinis”, todėl neturi 1 kraterio, kaip mes įpratę įsivaizduoti. Iš pradžių - didžiausio aktyvumo metu - jis turėjo net 15 veikimo centrų ! Keturi iš jų, išliko aktyvūs beveik per visą išsiveržimą. Spalio 1 d. prie pagrindinių ugnikalnio žiočių atsivėrė kiti plyšiai, kurių buvo net 14 !
Kadangi po teritoriją ekskursijos galimos tik su gidu, tai tikėjomės teritoriją apžvelgti būtent iš Llanos del Jable apžvalgos aikštelės.
Nepavykus pirmam bandymui, užsukame į oficialią naujojo ugnikalnio apžvalgos aikštelę, kuri yra gerokai žemiau, todėl ir debesų čia nebėra.
Apžvalgos aikštelė - gera. Palikus automobilį stovėjimo aikštelėje iki jos reikia paeiti apie 500 metrų, bet tai nesunku, nes geru keliu.
Pamatomi vaizdai puikiai leidžia susidaryti įspūdį apie išsiveržimo apimtį, mastą ir buvusį pavojų šalia gyvenantiems. Teritorija didžiulė, o kai kurie namai visiškai šalia lavos ! 😲
Skamba labai neblogai. Deja, ji - debesyse 😌
Būtent šioje vietovėje veikė ir naujausias salos ugnikalnis - Tajogaite, kurio išsiveržimas vyko visiškai neseniai - 2021 m. rugsėjį.
Jis buvo “plyšinis”, todėl neturi 1 kraterio, kaip mes įpratę įsivaizduoti. Iš pradžių - didžiausio aktyvumo metu - jis turėjo net 15 veikimo centrų ! Keturi iš jų, išliko aktyvūs beveik per visą išsiveržimą. Spalio 1 d. prie pagrindinių ugnikalnio žiočių atsivėrė kiti plyšiai, kurių buvo net 14 !
Kadangi po teritoriją ekskursijos galimos tik su gidu, tai tikėjomės teritoriją apžvelgti būtent iš Llanos del Jable apžvalgos aikštelės.
Nepavykus pirmam bandymui, užsukame į oficialią naujojo ugnikalnio apžvalgos aikštelę, kuri yra gerokai žemiau, todėl ir debesų čia nebėra.
Apžvalgos aikštelė - gera. Palikus automobilį stovėjimo aikštelėje iki jos reikia paeiti apie 500 metrų, bet tai nesunku, nes geru keliu.
Pamatomi vaizdai puikiai leidžia susidaryti įspūdį apie išsiveržimo apimtį, mastą ir buvusį pavojų šalia gyvenantiems. Teritorija didžiulė, o kai kurie namai visiškai šalia lavos ! 😲
Įdomu tai, kad net nelabai aišku, koks čia miestas 😊
Aikštė graži, bet šalia daugiau visiškai nieko nėra.
Aikštė graži, bet šalia daugiau visiškai nieko nėra.
Pasiseka, nes automobiliui vietą randame pačiame centre, prie pirmosios bažnyčios pastatytos La Palmoje. Ji globojama arkangelo Mykolo.
Gaila tik, kad ji buvo uždaryta. Jau iš praktikos žinome, kad šioje saloje iš išorės neatrodančios išvaizdžiai bažnyčios, gali nustebinti savo interjeru.
Pirmas įspūdis nekoks, bet pasivaikščiojus - tikrai galima rasti gražių kampelių.
Tačiau jį aplankyti ne taip paprasta. Parašyta, kad dirba tik iki 13.30 val. Mes atėjome 12.30 val. Darbuotoja sako, kad užsidaro už 15 min. ir mums nebeverta pirkti bilieto. Atsidarys tik rytoj 😕
Kai ėjom atgal, sutikom labai daug žmonių, kurie dar tik ėjo į muziejaus pusę. Keista, bet toks jausmas, kad muziejus stengiasi ne prisivilioti lankytojų, o priešingai - juos atstumti 😳
Kai ėjom atgal, sutikom labai daug žmonių, kurie dar tik ėjo į muziejaus pusę. Keista, bet toks jausmas, kad muziejus stengiasi ne prisivilioti lankytojų, o priešingai - juos atstumti 😳
Iki jo geriausia važiuoti automobiliu, nes atstumas pėsčiomis nemažas. Juolab, kad reikia leistis į pakalnę, atitinkamai, po to - kopti į kalną grįžtant.
Paplūdimys ir jo apylinkės - tikrai neblogas. Mums pasisekė, kad vėl švietė saulė 👌
13 diena, 2026-03-18
Šiandien oras subjuręs: debesuota, vėjuota ir prognozuojama, kad orai tik blogės (žadama netgi audra) 😳
Reikia naudotis bent tokia galimybe ir kilti į kalnus, kol dar galima.
Mūsų tikslas - La Cumbrecita apžvalgos aikštelė.
Norint į ją patekti, reikia atlikti namų darbus. Automobilių stovėjimo aikštelė maža, todėl norint pastatyti automobilį, reikia rezervuoti vietą iš anksto. Kitaip nepraleis dar kalno apačioje prie užtvaro, kur tikrinamas leidimas. Leidimą galimą gauti internetu: https://www.reservasparquesnacionales.es/real/parquesnac/usu/html/inicio-reserva-oapn.aspx?cen=4&act=%205
Jis išduodamas nemokamai. Bet rezervuoti galima ne ankščiau kaip prieš mėnesį. Vieta populiari, o vietų mažai, todėl patartina neatidėlioti. Likus kelioms dienoms ar net savaitėms, jų gali nebelikti. Leidimas reikalingas tik nuo 10 val. iki 16 val. Kitu laiku galima atvykti ir be leidimo.
Bent jau oficialiai, taisyklės atrodo labai griežtos. Atvykti galima ne ankščiau kaip prieš 10 min. Vėluoti galima ne ilgiau kaip 20 min. Pavėlavus arba neatvykus, taikomos baudos 😳 Atšaukti rezervaciją galima ne vėliau kaip likus 24 val.
La Cumbrecita apžvalgos aikštelė - Caldera de Taburiente nacionalinio parko „žvaigždė“ ! Tai natūralus „balkonas“ kabantis virš kraterio bedugnės.
Keista, bet oras viršuje gana geras - saulėta 👍 Tik vėjas labai didelis.
Pačios aikštelės aš net nevadinčiau apžvalgos aikštele. Tai labiau ir yra automobilių stovėjimo aikštelė. Matomumas gana ribotas, o vaizdų ne itin matyti.
Tačiau yra neilga žiedinė trasa pasivaikščiojimui (apie 3 km. - 1 val.) su 100 m paaukštėjimu.
Mūsų tikslas - La Cumbrecita apžvalgos aikštelė.
Norint į ją patekti, reikia atlikti namų darbus. Automobilių stovėjimo aikštelė maža, todėl norint pastatyti automobilį, reikia rezervuoti vietą iš anksto. Kitaip nepraleis dar kalno apačioje prie užtvaro, kur tikrinamas leidimas. Leidimą galimą gauti internetu: https://www.reservasparquesnacionales.es/real/parquesnac/usu/html/inicio-reserva-oapn.aspx?cen=4&act=%205
Jis išduodamas nemokamai. Bet rezervuoti galima ne ankščiau kaip prieš mėnesį. Vieta populiari, o vietų mažai, todėl patartina neatidėlioti. Likus kelioms dienoms ar net savaitėms, jų gali nebelikti. Leidimas reikalingas tik nuo 10 val. iki 16 val. Kitu laiku galima atvykti ir be leidimo.
Bent jau oficialiai, taisyklės atrodo labai griežtos. Atvykti galima ne ankščiau kaip prieš 10 min. Vėluoti galima ne ilgiau kaip 20 min. Pavėlavus arba neatvykus, taikomos baudos 😳 Atšaukti rezervaciją galima ne vėliau kaip likus 24 val.
La Cumbrecita apžvalgos aikštelė - Caldera de Taburiente nacionalinio parko „žvaigždė“ ! Tai natūralus „balkonas“ kabantis virš kraterio bedugnės.
Keista, bet oras viršuje gana geras - saulėta 👍 Tik vėjas labai didelis.
Pačios aikštelės aš net nevadinčiau apžvalgos aikštele. Tai labiau ir yra automobilių stovėjimo aikštelė. Matomumas gana ribotas, o vaizdų ne itin matyti.
Tačiau yra neilga žiedinė trasa pasivaikščiojimui (apie 3 km. - 1 val.) su 100 m paaukštėjimu.
Tačiau tai tik įprastomis sąlygomis. Mano apsilankymo metu viena tako dalis buvo uždaryta dėl griūties, todėl "žiedo" nebeliko. Reikėjo eiti pirmyn - atgal. Pirmiausia aplankant Mirador de las Roques, o po to Mirador Lomo de las Chozas. Žinant ispanų požiūrį ir tempus, tikėtina, kad taip bus dar kurį laiką, niekas nesiskubins tvarkyti to tako 😐
Takas geras. Platus, patogus, gerai prižiūrimas. Miškas taip pat negadina įspūdžio. Bet apžvalgos aikštelės neatitinka "žvaigždei" keliamų reikalavimų. Labai įprastos apžvalgos vietos, be jokio "wau".
Iš pradžių Mirador de las Roques.
,%20La%20Palma.jpg)
,%20La%20Palma.jpg)
,%20La%20Palma.jpg)
Tai būtų jau gana rimtas kopimas. 8,2 km. Pirmyn - atgal. 3 val. 40 min. Paaukštėjimas 643 m.
Kaip matyti ir iš nuotraukos, Bejenado viršukalnė puikiai matyti. Ji saulėje, tarsi, viliotų 😊
Tačiau atsižvelgdamas į trasos sunkumą (visą laiką aukštyn su gana dideliu paaukštejimu), orų prognozes (vėjas, žadamas lietus, debesys, galima audra), bei tai, kad Taburiente ugnikalnio kaldera ir taip matyti, o vaizdą į kitą pusę - pajūrį ir miestą, turim puikų ir iš savo terasos, nusprendžiu, kad kopti neverta. Na, gerai, gerai - dėl to, kad senstu 😊
Šiandien nieko daugiau nesuplanuota, nes visas laikas buvo skirtas šiam žygiui. Lieka visa popietė. Ryt prognozuojamas dar gerokai prastesnis oras. Bandom pereiti prie sekančios dienos plano 😉
Planuodamas kelionę, iš pradžių planavau galbūt eiti populiarią šioje vietovėje Cascada de Colores - „Spalvotojo krioklio“ trasą, esančia Barranco de Las Angustias, besiribojančiame su Caldera de Taburiente nacionaliniu parku.
Tai žygis pirmyn - atgal iki krioklio. 11 km. 4 val. Paaukštėjimas ir nusileidimas apie 300 m.
Tačiau atsiliepimai nėra labai geri. Labiausiai dėl to, kad krioklys mažas, o spalvų beveik nėra.
Tada nusprendžiau, kad geriau toje pačioje vietovėje automobiliu pakilti į Mirador Los Reciters (kitur rašo Mirador de Los Brecitos), iš kurio atsiveria vaizdas į Caldera de Taburiente nacionalinį parką ir Pico Bejenado.
Atkreipiu dėmesį, kad nors galima privažiuoti prie apžvalgos aikštelės, bet negalima pastatyti automobilio ! Taigi, galima tik trumpam sustoti.
Čia prasideda Los Brecitos - Cascada de Colores- Taburiente kaldera trasa, kurios atsiliepimai tiesiog puikūs 👌
Ji truputį ilgesnė – 13,5 km. Šiek tiek ilgesnės trukmės – oficialiai rašo, kad 5,5-6 val., bet žmonės rašo, kad užtenka 5 val. Bet didžiausias privalumas, kad nėra paaukštėjimo, o nusileidimas tolygus visą laiką 👍
Taigi, pridėjus tik šiek tiek laiko, galima eiti daug geresnę trasą ir galbūt net lengvesnę, nes einama tik žemyn 👍
Paprastai didžiausias minusas, kad ji vienos krypties, baigiasi kalno apačioje, automobilių stovėjimo aikštelėje. O kadangi viršuje palikti automobilio negalima, tai užvežimas su taksi kainuoja 53 eurus (už visą automobilį). Tai gana brangu. Bet mūsų atveju, žmona sutinka mane užvežti, pasigrožėti vaizdu iš apžvalgos aukštelės ir grįžti, nes eiti šio žygio ji nenori. Mūsų nakvynės vieta netoliese (apie 6,5 km), tai ji galėtų gulėti prie baseino, o aš, pridėjęs prie žygio dar 1-1,5 val., grįžčiau iki pat gyvenamos vietos.
Planas gražus, tačiau ne šiandien 😌
Bandom nuvažiuoti iki Mirador las Brecitos, bet kelias uždarytas dar gerokai prieš kalną 😢 Akivaizdu, kad dėl oro. Automatiškai atkrenta ir žygis 😡
14 diena, 2026-03-19
Šiandien nieko daugiau nesuplanuota, nes visas laikas buvo skirtas šiam žygiui. Lieka visa popietė. Ryt prognozuojamas dar gerokai prastesnis oras. Bandom pereiti prie sekančios dienos plano 😉
Planuodamas kelionę, iš pradžių planavau galbūt eiti populiarią šioje vietovėje Cascada de Colores - „Spalvotojo krioklio“ trasą, esančia Barranco de Las Angustias, besiribojančiame su Caldera de Taburiente nacionaliniu parku.
Tai žygis pirmyn - atgal iki krioklio. 11 km. 4 val. Paaukštėjimas ir nusileidimas apie 300 m.
Tačiau atsiliepimai nėra labai geri. Labiausiai dėl to, kad krioklys mažas, o spalvų beveik nėra.
Tada nusprendžiau, kad geriau toje pačioje vietovėje automobiliu pakilti į Mirador Los Reciters (kitur rašo Mirador de Los Brecitos), iš kurio atsiveria vaizdas į Caldera de Taburiente nacionalinį parką ir Pico Bejenado.
Atkreipiu dėmesį, kad nors galima privažiuoti prie apžvalgos aikštelės, bet negalima pastatyti automobilio ! Taigi, galima tik trumpam sustoti.
Čia prasideda Los Brecitos - Cascada de Colores- Taburiente kaldera trasa, kurios atsiliepimai tiesiog puikūs 👌
Ji truputį ilgesnė – 13,5 km. Šiek tiek ilgesnės trukmės – oficialiai rašo, kad 5,5-6 val., bet žmonės rašo, kad užtenka 5 val. Bet didžiausias privalumas, kad nėra paaukštėjimo, o nusileidimas tolygus visą laiką 👍
Taigi, pridėjus tik šiek tiek laiko, galima eiti daug geresnę trasą ir galbūt net lengvesnę, nes einama tik žemyn 👍
Paprastai didžiausias minusas, kad ji vienos krypties, baigiasi kalno apačioje, automobilių stovėjimo aikštelėje. O kadangi viršuje palikti automobilio negalima, tai užvežimas su taksi kainuoja 53 eurus (už visą automobilį). Tai gana brangu. Bet mūsų atveju, žmona sutinka mane užvežti, pasigrožėti vaizdu iš apžvalgos aukštelės ir grįžti, nes eiti šio žygio ji nenori. Mūsų nakvynės vieta netoliese (apie 6,5 km), tai ji galėtų gulėti prie baseino, o aš, pridėjęs prie žygio dar 1-1,5 val., grįžčiau iki pat gyvenamos vietos.
Planas gražus, tačiau ne šiandien 😌
Bandom nuvažiuoti iki Mirador las Brecitos, bet kelias uždarytas dar gerokai prieš kalną 😢 Akivaizdu, kad dėl oro. Automatiškai atkrenta ir žygis 😡
14 diena, 2026-03-19
Prognozės pasitvirtina, oras šiandien siaubingas 😳
Kiek supratome per televizorių ispanų kalba rodomas žinias ir internete rastą informaciją, salą, viena po kitos, užgriuvo net 2 audros 😬
Mūsų planai sugriuvo dar vakar, todėl šiandien "tempiam gumą".
Nutaikę momentą - pragiedrėjimą, apžiūrim Los Llanos de Aridane miestą.
Nutaikę momentą - pragiedrėjimą, apžiūrim Los Llanos de Aridane miestą.
Pagrindinis miesto parkas - Parque Antonio Gomez Felipe - uždarytas.
Tik per tvorą įvertinam, kad jis gana gražus 👍
Pėsčiųjų gatvelės trumpos, bet jaukios. Tik daugelyje, švaros trūksta.
Realybėje jis įdomesnis, nei nuotraukose. Kartais jis net pavadinamas fotografų svajone, nes betoniniai išlinkimai, saulės spinduliai bei šešėliai, padeda sukurti unikalius kadrus.
Bet šiandien audringa diena. Saulės spindulių ir šešėlių nėra. Užtat, labai didelį įspūdį palieka bangų mūša. Bangai atsitrenkus į molą, per jo betono siūles skverbiasi vanduo. Apima nebylus klausimas: "ar nesugrius?" Tačiau molo siena vietomis net specialiai subadyta, galbūt, taip sumažinant spaudimą?
Vienas ispanas bandė užlipti ant paties molo, nors laiptai buvo užtverti juosta ir pakabinti užrašai, kad tai daryti draudžiama. Nustebino itin operatyvi ir greita apsaugos tarnybos reakcija. Akimirksniu privažiavo su švyturėliais, jį nufotografavo ir labai griežtai pareikalavo grįžti 👮
Šiandien orų sąlygos kitokios, todėl vėl užsukam ir į ankščiau aplankytą Tazacorte paplūdimį.
Šiandien orų sąlygos kitokios, todėl vėl užsukam ir į ankščiau aplankytą Tazacorte paplūdimį.
Keista, kaip viskas pasikeitė. Saulėtą dieną čia viskas buvo kitaip. Šiandien matyti bangų sunešta juodo smėlio kalva. Pats pliažas - uždarytas. Labai daug žmonių stebi didžiules bangas. Prie jų prisijungiam ir mes. Įspūdinga 😲
15 diena, 2026-03-20
Ryte oras vėl siaubingas 😳
Dar blogesnis negu vakar.
Pagal prognozes - šiandien audra - turėtų net ne lyti, o būti liūtis ir ne kažkuriuo laikotarpiu, o visą dieną 😳
Iš terasos nieko nematyti, nors atrodė, neįmanoma uždengti tokio atviro ir plataus vaizdo 😬
Ką darysi, lietui aprimus, išvažiuojam. Nebegalim čia pasilikti, nakvynė užsakyta jau kitoje salos dalyje.
Naujojo būsto šeimininkas vis siunčia žinutes, kad šiandien bus rekordinis kritulių kiekis. Atšauktas vienas skrydis. Prašo būti atsargiems !
Artimiausia gatvė, dar mieste - uždaryta, nes virtusi upe !!! 😬
Vaizdas iš Mirador el Time - laikomas vienu įspūdingiausių La Palmos salos vaizdų: didžiulis Aridane slėnis, apsodintas bananų plantacijomis ir iškirstas gilaus Las Angustias tarpeklio, kuris baigiasi žavingame Tazacorte uoste. Sakoma, kad giedrą dieną galima pamatyti ir El Hierro salą. Šis apžvalgos taškas yra 700 metrų virš jūros lygio.
Šią apžvalgos aikštelę pasiekiam "ant ribos". Nors nelyja, bet kaip tik toje vietoje prasideda "lindimas į debesis". Dėl to, kai kurias nuotraukas padarom šiek tiek ankščiau, porą posūkių iki jo, dar neprivažiavus.
Iš terasos nieko nematyti, nors atrodė, neįmanoma uždengti tokio atviro ir plataus vaizdo 😬
Ką darysi, lietui aprimus, išvažiuojam. Nebegalim čia pasilikti, nakvynė užsakyta jau kitoje salos dalyje.
Naujojo būsto šeimininkas vis siunčia žinutes, kad šiandien bus rekordinis kritulių kiekis. Atšauktas vienas skrydis. Prašo būti atsargiems !
Artimiausia gatvė, dar mieste - uždaryta, nes virtusi upe !!! 😬
Vaizdas iš Mirador el Time - laikomas vienu įspūdingiausių La Palmos salos vaizdų: didžiulis Aridane slėnis, apsodintas bananų plantacijomis ir iškirstas gilaus Las Angustias tarpeklio, kuris baigiasi žavingame Tazacorte uoste. Sakoma, kad giedrą dieną galima pamatyti ir El Hierro salą. Šis apžvalgos taškas yra 700 metrų virš jūros lygio.
Šią apžvalgos aikštelę pasiekiam "ant ribos". Nors nelyja, bet kaip tik toje vietoje prasideda "lindimas į debesis". Dėl to, kai kurias nuotraukas padarom šiek tiek ankščiau, porą posūkių iki jo, dar neprivažiavus.
Nusileidžiam iki netoliese esančio Mirador de la Punta.
Jis keliais šimtais metrų žemiau, todėl debesų čia jau nebėra, o vaizdas netrukdomas.
Ši apžvalgos aikštelė - geresnė. Būtent dėl paminėtų detalių. Atsiveria Tazacorte paplūdimys ir uostas. Dramatizmo suteikia dėl liūčių rudu tapęs pakrantės vanduo ir upe virtusi pralaida iš kalnų. Gražu ir įdomu. Gal net geriau, kad pamatėme šią vietą kiek kitokiomis sąlygomis, nei įprastai 👌
Ši apžvalgos aikštelė - geresnė. Būtent dėl paminėtų detalių. Atsiveria Tazacorte paplūdimys ir uostas. Dramatizmo suteikia dėl liūčių rudu tapęs pakrantės vanduo ir upe virtusi pralaida iš kalnų. Gražu ir įdomu. Gal net geriau, kad pamatėme šią vietą kiek kitokiomis sąlygomis, nei įprastai 👌
Rašoma, kad iš jos galima pamatyti visą Tijarafę nuo kranto iki viršūnės, taip pat neprilygstamus Caldera de Taburiente ir Valle de Aridane vaizdus. Aukščiausiame miradoro taške yra Piedra del Guanche - monumentas, pagarba Atogmatomai, paskutiniam Tijarafe aborigenų vadui.
Iki jos reikėtų ne tik privažiuoti, bet dar apie 20 min. ir paeiti pėsčiomis.
Suprantama, esam priversti šią vietą praleisti 😐 Jau ir taip esam debesyse, o reikėtų kilti dar aukščiau. Akivaizdu, kad matytume tik debesis ir lietų 😢
Šiose apylinkėse yra ir Torre del Time apžvalgos taškas.
Tačiau jis labai aukštai, o privažiavimas labai prastas net ir geru oru, todėl šiandien geriau net nebandyti. Praleidžiam ir jį.
Toliau važiuojant užstringam kamštyje - nuošliauža užvertė kelią ! Ne kokį šalutinį, o pagrindinį, vedantį aplink visą salą !
Toliau važiuojant užstringam kamštyje - nuošliauža užvertė kelią ! Ne kokį šalutinį, o pagrindinį, vedantį aplink visą salą !
Laimei, užstrigom ne taip jau ilgai, praradom tik apie pusvalandį.
Va sekančios vietos praleisti jau negalėjom - ji viena populiariausių saloje.
Poris de Candelaria - „kaimas uoloje“.
Va sekančios vietos praleisti jau negalėjom - ji viena populiariausių saloje.
Poris de Candelaria - „kaimas uoloje“.
Tai grupė baltų namų, kurie buvo pastatyti prieš daugiau nei 100 metų 50 metrų aukščio urve.
Privažiavimo kelias - tikras nervų išbandymas. Siauras, status, vingiuotas. Šlapia. Vietomis prikritę akmenų. Visą laiką žemyn 😤
Gerai, kad ima šviesti saulė 👍
Apačioje automobilių stovėjimo aikštelė gera: erdvi, asfaltuota danga, be duobių.
Nuo aikštelės dar keliolika minučių reikia leistis pėsčiomis.
Vieta įdomi, bet, visgi, daug didesnį įspūdį paliko tas privažiavimo kelias 😊
Smagiausia, kad nelijo. Priėmėm tai, kaip apdovanojimą 🙌
Grįžti dar sunkiau, nes pradėjus šviesti saulei, ima važiuoti automobiliai - prasilenkti itin sunku 😳
Privažiavimo kelias - tikras nervų išbandymas. Siauras, status, vingiuotas. Šlapia. Vietomis prikritę akmenų. Visą laiką žemyn 😤
Gerai, kad ima šviesti saulė 👍
Apačioje automobilių stovėjimo aikštelė gera: erdvi, asfaltuota danga, be duobių.
Nuo aikštelės dar keliolika minučių reikia leistis pėsčiomis.
Vieta įdomi, bet, visgi, daug didesnį įspūdį paliko tas privažiavimo kelias 😊
Smagiausia, kad nelijo. Priėmėm tai, kaip apdovanojimą 🙌
Grįžti dar sunkiau, nes pradėjus šviesti saulei, ima važiuoti automobiliai - prasilenkti itin sunku 😳
Iki šio paplūdimio reikėtų leistis panašiu keliu ir panašų atstumą, kaip ir iki Poris de Candelaria, o ši vieta net nebuvo mūsų plane.
Paplūdimį iš kitų išskiria priėjimo takas - reikėtų lįsti per pėsčiųjų tunelį ir vingiuoti uolomis pakrantėje.
Paplūdimį iš kitų išskiria priėjimo takas - reikėtų lįsti per pėsčiųjų tunelį ir vingiuoti uolomis pakrantėje.
Geru oru, ypač, jei ketinant maudytis, gal būtų ir įdomu.
Na, o tolimesniame mūsų kelyje - Mirador de Los Dragos.
Na, o tolimesniame mūsų kelyje - Mirador de Los Dragos.
Jo išskirtinumas - vėjo suformuotas pasviręs Drakono medis.
Bet oras vėl prastas, stabtelim tik trumpam.
Bet oras vėl prastas, stabtelim tik trumpam.
Taip pat mūsų kelyje - Mirador Izcagua.
Vaizdas nenustebino, tačiau apžvalgos aikštelė įdomi - su stikliniais tilteliais. Naudoju daugiskaitą, nes jų yra net keli toje pačioje vietoje. Patogu. Jei kas nors fotografuojasi, gali nueiti prie kito tiltelio 👍
Šalia ir puiki vieta pavalgyti: staleliai, sanitarinis mazgas.
Šalia ir puiki vieta pavalgyti: staleliai, sanitarinis mazgas.
Pasinaudodami tuo, bandysim praeiti Las Tricias taką iki Burakas.
4,5 km. 1,5 val. Žiedinis. Nusileidimas ir paaukštėjimas apie 250 m.
Takas veda pro Drakonų medžius iki urvų.
La Palmoje - pati didžiausia Drakono medžių koncentracija, o Barakas urvuose žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų. Vėliau juos pamėgo hipiai. Dar vėliau - ekologinio gyvenimo mėgėjai.
Drakono medžiai būdingi tik Makaronezijos regionui, nors jų galima rasti ir kai kuriuose Maroko vietovėse. Jie ypatingi tuo, kad neturi rievių, todėl sunku nustatyti jų amžių. Kita ypatybė, kad susilietus su oru, jų sula pasidaro raudona. Dėl to ji vadinama drakono krauju 👺
Grįžtama pro senovinį, šiai salai būdingą malūną.
Takas veda pro Drakonų medžius iki urvų.
La Palmoje - pati didžiausia Drakono medžių koncentracija, o Barakas urvuose žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų. Vėliau juos pamėgo hipiai. Dar vėliau - ekologinio gyvenimo mėgėjai.
Drakono medžiai būdingi tik Makaronezijos regionui, nors jų galima rasti ir kai kuriuose Maroko vietovėse. Jie ypatingi tuo, kad neturi rievių, todėl sunku nustatyti jų amžių. Kita ypatybė, kad susilietus su oru, jų sula pasidaro raudona. Dėl to ji vadinama drakono krauju 👺
Grįžtama pro senovinį, šiai salai būdingą malūną.
Takas puikus, nors ir sukelia prieštaringus jausmus. Iš pradžių atrodo, kad - nesąmonė, nes šalia eina kelias. Bet vėliau supranti, koks jis žavingas. Per tokį trumpą atstumą - visko labai daug 😍
Didžiausias įspūdis - Drakono medžių koncentracija. Tiek daug vienoje vietoje - niekur nepamatysi. O ir kraštovaizdis - puikus. Dar yra urvai, malūnas, tarpeklių ir pakrantės panoraminiai vaizdai - tiesiog neįtikėtina - per tokį trumpą atstumą, pamatyti tiek daug visko 👍
Nori nenori, pagalvoji ir apie hipius, nes kažkur urvuose kažkas muša būgnus 😵
Ir išvis, toks jausmas, kad visi iki šiol gyvena urvuose 😊
Minusas, kad trasa nėra lengva. Iš pradžių žemyn. Kai šlapia, tai nelengva, nes danga ne pati geriausia. Nors ir akmenimis grįstas takas, bet statu, slidu ir vietomis, net bėga upeliai. Grįžtant tenka kopti į kalną. Gerai, kad bent jau nelijo.
Didžiausias įspūdis - Drakono medžių koncentracija. Tiek daug vienoje vietoje - niekur nepamatysi. O ir kraštovaizdis - puikus. Dar yra urvai, malūnas, tarpeklių ir pakrantės panoraminiai vaizdai - tiesiog neįtikėtina - per tokį trumpą atstumą, pamatyti tiek daug visko 👍
Nori nenori, pagalvoji ir apie hipius, nes kažkur urvuose kažkas muša būgnus 😵
Ir išvis, toks jausmas, kad visi iki šiol gyvena urvuose 😊
Minusas, kad trasa nėra lengva. Iš pradžių žemyn. Kai šlapia, tai nelengva, nes danga ne pati geriausia. Nors ir akmenimis grįstas takas, bet statu, slidu ir vietomis, net bėga upeliai. Grįžtant tenka kopti į kalną. Gerai, kad bent jau nelijo.
Ji - puiki 😎 Oras irgi puikus. Švietė saulė. Tik vėjas labai didelis.
,%20La%20Palma.jpg)
Netikėtai kelyje užklumpam ir ožkų bandą.
Taip, šiaurinė pakrantė kitokia 😉
Artėjam prie naujos mūsų apsistojimo vietos, bet oras tapo toks gražus, kad bijom, jog rytoj vėl nieko negalėsim veikti, todėl išsukam šiek tiek iš kelio dar šiandien 😊
El Tablado - kaimelis tarp Los Hombres ir Fagundo daubų. Kaimo architektūros pavyzdys. Sakoma, kad čia galima pajausti sustojusį laiką, nes įspūdis toks, kad per kelis šimtmečius niekas nepasikeitė.
Kaimelis labai mažas.
Nudžiugina kelias iki jo. Kokybiškas, naujai klotas asfaltas. Kai ruošiausi kelionei, radau tik dar neatnaujintą informaciją, atrodė, kad privažiuoti bus sunku. Tik pačioje pabaigoje, jau prie pat kaimo, liko labai siaura ir stati atkarpa.
Didžiausia problema - nėra kur pastatyti automobilio.
Stojame netoli el Topo apžvalgos aikštelės ir einam į ją.
Neįtikėtinai gražu 💥 Puikus vaizdas tiek į pakrantę, tiek į vešlia augmenija apžėlusias daubas 😍 Norėtųsi pabūti čia ilgiau, pasėdėti ir pamedituoti ant suolelio. Pabandyti pajusti tą sustojusį laiką. Bet neramu dėl automobilio - palikom jį ne visai tinkamoje vietoje 😏
Važiuojant toliau matom, kad kelias Nr. 109 - uždarytas 😓
Mes juo planavome pravažiuoti ne šiandien, bet suprantam, kad gali būti, kad liksim jo nepamatę, nes vargu ar jį atidarys, kai prognozės tokios neguodžiančios.
Mūsų naujoji nakvynės vieta - neįtikėtina 😍 Su vaizdu, kaip puikiam "miradore" 😊 Dar niekada neteko taip gyventi. Atokiai nuo žmonių masių, bet su tokiu neįtikėtinu vaizdu 😍 Regis, daugiau nieko ir nebereikia. Gali visą dieną sėdėti terasoje su taure pieno 😎
16 diena, 2026-03-21
Šiaurės rytiniame salos pakraštyje yra La Tosca kaimas.
Jis, panašiai kaip ir ankščiau lankytas Tricias-Barakas, įsikūręs Dakono medžių apsuptyje.
Be to, iš virš kaimo esančios apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas ne tik į kaimą, bet ir į šiaurinę salos pakrantę, todėl ši vieta labai populiari tarp turistų.
Mirador de la Tosca - puikus 😍 Vaizdas beveik toks pat geras, kaip iš mūsų apsistojimo vietos 😀 O jei rimtai, priklauso nuo paros laiko ir saulės vietos. Iš mūsų būsto gražiausia vakare, o ši apžvalgos aikštelė gražiausius vaizdus dovanoja iki pietų 😉
Jame vos 20 namų. Daug Drakono medžių. Gal ne taip tvarkinga ir nėra kitų atrakcijų, kaip Tricias-Barakas, bet pačių medžių nemažai, o panorama irgi gera 👌
Atsigrožėję La Tosca vietove, automobiliu pasiekiam Los Tilos informacinį centrą.
Jis - Las Nieves gamtos parke, kuris sukurtas saugoti laurų miškus.
Tikėjomės gauti šiek tiek informacijos apie atidarytas/uždarytas trasas ir kelius. Bet jis ir pats uždarytas - savaitgalis 😔
Orai pastarosiomis dienomis salos nelepina, todėl ir aplink informacinį centrą dauguma trasų uždarytos (juostomis).
Pagrindinė ir mane labiausiai dominusi trasa šioje vietoje: PR LP 6 Casa del Monte - Marcos y Codero - Los Tilos, kuri veda per Las Nieves gamtos parką, o užsibaigia būtent Los Tilos miške. Take yra 13 vandens tunelių, laurų miškai, daubos ir levada. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomas atstumas ir laikas, bet aišku tik tiek, kad tai būtų sunkus visos dienos žygis. Bet tuo pačiu jis laikomas ir vienu geriausių saloje. Kriokliai krenta visur, panašiai kaip Madeiroje. Visa tai atogražų miške 👌
Pėsčiomis toks žygis būtų itin ilgas ir sunkus, todėl labai populiaru nuo Los Tilos informacinio centro, su įprastai čia laukiančiais taksi, važiuoti iki Casa del Monte (taksi važiuoja tik iki pietų, nes važiuojant vėliau, būtų nebeįmanoma suspėti sugrįžti). Tai kainuoja apie 18 eur. žmogui. Pakelia apie 1000 m. Viešojo transporto nėra. Savarankiškai važiuoti būtų galima nebent su 4x4 džipu. Prie Los Tilos centro grįžtama jau pėsčiomis, daugiausia leidžiantis žemyn, todėl žygis nebe toks sunkus. Ne sezono metu rekomenduojama taksi užsisakyti iš anksto. Toks žygis gali trukti apie 6 val. (neskaitant taksi). Jei nesinaudojant taksi paslaugomis, tai suspėti iki sutemų būtų galima nebent esant labai geros fizinės formos ir pradėjus žygį labai labai anksti.
Deja, nors ši trasa buvo favoritė mano norų sąraše, tačiau kad neteks ja pasivaikščioti buvau susitaikęs jau prieš atvykdamas į salą. Dėl nuošliaužos ji - uždaryta. Ir net ne dėl šiuo metu siaučiančių audrų ir lietaus. Ji uždaryta jau ilgą laiką (nuo 2023 m.) ir niekaip nesutvarkoma 😥
Pasivaikštom bent jau po Los Tilos mišką.
Orai pastarosiomis dienomis salos nelepina, todėl ir aplink informacinį centrą dauguma trasų uždarytos (juostomis).
Pagrindinė ir mane labiausiai dominusi trasa šioje vietoje: PR LP 6 Casa del Monte - Marcos y Codero - Los Tilos, kuri veda per Las Nieves gamtos parką, o užsibaigia būtent Los Tilos miške. Take yra 13 vandens tunelių, laurų miškai, daubos ir levada. Skirtinguose šaltiniuose skirtingai nurodomas atstumas ir laikas, bet aišku tik tiek, kad tai būtų sunkus visos dienos žygis. Bet tuo pačiu jis laikomas ir vienu geriausių saloje. Kriokliai krenta visur, panašiai kaip Madeiroje. Visa tai atogražų miške 👌
Pėsčiomis toks žygis būtų itin ilgas ir sunkus, todėl labai populiaru nuo Los Tilos informacinio centro, su įprastai čia laukiančiais taksi, važiuoti iki Casa del Monte (taksi važiuoja tik iki pietų, nes važiuojant vėliau, būtų nebeįmanoma suspėti sugrįžti). Tai kainuoja apie 18 eur. žmogui. Pakelia apie 1000 m. Viešojo transporto nėra. Savarankiškai važiuoti būtų galima nebent su 4x4 džipu. Prie Los Tilos centro grįžtama jau pėsčiomis, daugiausia leidžiantis žemyn, todėl žygis nebe toks sunkus. Ne sezono metu rekomenduojama taksi užsisakyti iš anksto. Toks žygis gali trukti apie 6 val. (neskaitant taksi). Jei nesinaudojant taksi paslaugomis, tai suspėti iki sutemų būtų galima nebent esant labai geros fizinės formos ir pradėjus žygį labai labai anksti.
Deja, nors ši trasa buvo favoritė mano norų sąraše, tačiau kad neteks ja pasivaikščioti buvau susitaikęs jau prieš atvykdamas į salą. Dėl nuošliaužos ji - uždaryta. Ir net ne dėl šiuo metu siaučiančių audrų ir lietaus. Ji uždaryta jau ilgą laiką (nuo 2023 m.) ir niekaip nesutvarkoma 😥
Pasivaikštom bent jau po Los Tilos mišką.
Jis laikomas išskirtiniu mišku ir viena svarbiausių lankomų vietų saloje.
Tačiau jis labai nuvylė. Apėjom vienintelį ten esantį nedidelį žiedinį ratelį prie informacinio centro, bet jis labai prastas. Jokių vijoklių, laurasilvos medžių ir pan.
Tačiau jis labai nuvylė. Apėjom vienintelį ten esantį nedidelį žiedinį ratelį prie informacinio centro, bet jis labai prastas. Jokių vijoklių, laurasilvos medžių ir pan.
Dar yra takas iki Mirador de las Balandas, tačiau iki jo net nebandėm lipti. Ne dėl to, kad oficialiai uždarytas, tiesiog akivaizdu, kad vieta neverta dėmesio 😌
Atvažiuojam į šiaurės rytinę salos pakrantę.
San Andres šimtmečius buvo regiono sostinė. Norint ją pasiekti, reikėjo kirsti didžiausią vienos arkos tiltą Ispanijoje. Tačiau tai tik triukas turistams, tiltas nėra nei išvaizdus, nei labai išskirtinis.
Pats miestelis, kaip sostinei, labai jau mažas ir kuklus.
Nuestra Señora de Montserrat - pagrindinė bažnyčia, tačiau ji buvo uždaryta.
Charco Azul - natūralūs vulkaniniai baseinai. Tačiau gražiau net ne baseinai, o tas pajūrio takas su vaizdu į bananų plantacijas 👍
Ši vieta labai nustebino 💪 Maža, bet labai jauki ir užburianti vieta 👌 Mažas iškyšulys su žvejų pašiūrėmis, kurį talžo bangos 👍
Iš nevilties grįžtam gerti pieno į savo "miradorą" 😜
17 diena, 2026-03-22
Pagaliau oras vėl puikus !
Sugalvojau šiam rytui pavadinimą - "kaip per vieną dieną įsimylėti salą" 😍
Labiausiai dėl oro ir galimybės sėdėti "miradore" per pusryčius be automobilių, žmonių, tačiau aplink klegant paukščiams 😎
Grožintis šiaurinės salos pakrantės panorama nejučiom pagalvoji, kad per ją visą veda GR 130 tako (vedančio per visą salą) 3 dalis nuo Barlovento iki Santo Domingo de Garafia.
Toks žygis būtų sunkus. 28,5 km. 8 val. 45 min. į vieną pusę.
Tiesa, nutraukti žygį būtų galima bet kada, nes yra kaimelių. Jis veda ir pro mūsų lankytus La Tosca, El Tablado.
Neabejotinai, šis žygis būtų labai vaizdingas. Tačiau nuolatinis aukštyn žemyn, jau man gal kiek ir per sunku 😔
Beje, iki man taip patikusio El Tablado kaimelio, nuo mūsų gyvenamosios vietos pėsčiomis būtų tik apie 1,5-2 val. į vieną pusę su maždaug 300 metrų paaukštėjimu ir apie 500 metrų paaukštėjimu grįžtant. Jei nebūtume jo aplankę - būtų gana patrauklus pasivaikščiojimas 😉
Galėtume šiandien nieko neveikti, bet tai per sunku 😊, o oras toks puikus 😎
Atvažiuojam į Cubo de la Galga trasos pradžią.
PR LP 5.1 Cubo de La Galga - žiedinis takas per laurų mišką. Jis Las Nieves gamtos parke. Apie 6,8 km ilgio. Apie 3 val. trukmės.
Ima šiek tiek lynoti, bet po medžiais nebesijaučia visai. Einam 👍
Pirma trasos dalis - iki apžvalgos aikštelės - keistoka. Pro gyvenvietes, apelsinmedžius, avokadus.
Kai pakylam pakankamai aukštai, pradeda visai rimtai lyti 💦 Bandom laukti po medžiais, bet ima darytis šalta. O buvo tokia graži diena 😳
Einam toliau, bet lietus tik stiprėja.
Grožintis šiaurinės salos pakrantės panorama nejučiom pagalvoji, kad per ją visą veda GR 130 tako (vedančio per visą salą) 3 dalis nuo Barlovento iki Santo Domingo de Garafia.
Toks žygis būtų sunkus. 28,5 km. 8 val. 45 min. į vieną pusę.
Tiesa, nutraukti žygį būtų galima bet kada, nes yra kaimelių. Jis veda ir pro mūsų lankytus La Tosca, El Tablado.
Neabejotinai, šis žygis būtų labai vaizdingas. Tačiau nuolatinis aukštyn žemyn, jau man gal kiek ir per sunku 😔
Beje, iki man taip patikusio El Tablado kaimelio, nuo mūsų gyvenamosios vietos pėsčiomis būtų tik apie 1,5-2 val. į vieną pusę su maždaug 300 metrų paaukštėjimu ir apie 500 metrų paaukštėjimu grįžtant. Jei nebūtume jo aplankę - būtų gana patrauklus pasivaikščiojimas 😉
Galėtume šiandien nieko neveikti, bet tai per sunku 😊, o oras toks puikus 😎
Atvažiuojam į Cubo de la Galga trasos pradžią.
PR LP 5.1 Cubo de La Galga - žiedinis takas per laurų mišką. Jis Las Nieves gamtos parke. Apie 6,8 km ilgio. Apie 3 val. trukmės.
Ima šiek tiek lynoti, bet po medžiais nebesijaučia visai. Einam 👍
Pirma trasos dalis - iki apžvalgos aikštelės - keistoka. Pro gyvenvietes, apelsinmedžius, avokadus.
Kai pakylam pakankamai aukštai, pradeda visai rimtai lyti 💦 Bandom laukti po medžiais, bet ima darytis šalta. O buvo tokia graži diena 😳
Einam toliau, bet lietus tik stiprėja.
Medžiai sulaiko nemažai drėgmės, bet imam šlapti.
Nuėjom jau per toli, grįžti nebeverta.
Pasiekiam Mirador de Somada Alta apžvalgos aikštelę, bet tokiu oru ji didelio džiaugsmo nesukėlė.
Pasiekiam Mirador de Somada Alta apžvalgos aikštelę, bet tokiu oru ji didelio džiaugsmo nesukėlė.
Pagal mano pasiruošimo medžiagą, čia turėjo būti ir krioklys: 28,760322 , -17,783529. Deja, jo neradome 😔
Perėjus į Cuba de la Galga vietovę - miškas pasidaro nuostabus 💪 Medžiai, uolos, beprotiškai čiulbantys paukščiai. Fantastika 😎 Net ir tokiu prastu oru 😍 Nors lietus ir tešlos viską ir bando sugadinti 😊 Įdomiausia, kad dar niekada nelijo taip ilgai be pertraukos 😳
Bet sutinkam lietuvių grupelę 😃 Juokaujam, kad per lietų tik lietuviai ir gali vaikščioti. Mes juk negalim be lietaus 😊
Žmona net nebebando jo saugotis, sako, net liemenukas ir kelnaitės jau šlapios 😊
Grįžtam visiškai šlapi, bet trasą vertinu kaip puikią 👍
Įdomiausia, kad pavažiavus vos 3-5 km, lietus baigiasi ir vėl ima šviesti saulė 😲 Neįtikėtinai įžūlu 😀 Mikroklimatas turbūt 😊
Grįžtant fotografuojam šiaurės rytinę pakrantę.
18 diena, 2026-03-23
Tai paskutinioji mūsų diena La Palmoje.
Šeimininkas leidžia pasilikti ilgiau, nes mūsų skrydis tik vakare, tai neskubam.
Bet sėdėti ir nieko neveikti man netinka, einu iki mūsų kaimelio pakraštyje esančio Mirador de Fajana. Netoli, nesunku ir gražu 😊
Tik nėra itin saugu. Itin status skardis stačiai žemyn. Jokių atitvarų 😳
Grįždamas "pagaunu" save galvojant: "kaip čia neįtikėtinai žalia ir kiek čia daug paukščių" 😊
Šeimininkas leidžia pasilikti ilgiau, nes mūsų skrydis tik vakare, tai neskubam.
Bet sėdėti ir nieko neveikti man netinka, einu iki mūsų kaimelio pakraštyje esančio Mirador de Fajana. Netoli, nesunku ir gražu 😊
Tik nėra itin saugu. Itin status skardis stačiai žemyn. Jokių atitvarų 😳
Grįždamas "pagaunu" save galvojant: "kaip čia neįtikėtinai žalia ir kiek čia daug paukščių" 😊
El Salto del Enamorado legenda: La Galga vietovėje kadaise gyveno du įsimylėjėliai. Ji buvo protinga ir graži, o jis drąsus ir sąžiningas. Tačiau jauna moteris buvo ir kaprizinga, todėl paprašė savo mylimojo kaip santuokos sąlygą tris kartus užšokti ant stulpo virš bedugnės, kad parodytų, kaip jis ją myli. Jaunuoliui pirmuosius du bandymus pavyko, tačiau trečiuoju šuoliu jis nugarmėjo į bedugnę. Dabar šioje vietoje stovi jo atminimui sukurta skulptūra.
Vyrai, būkit atsargūs 😊
Statula ir Mirador de San Bartolo apžvalgos aikštelė - šaunūs - 360 laipsnių puiki panorama 😎
Sakyčiau, kad šią vietą reikėtų vertinti labiau, kaip lengvą žygį, o ne pliažą 😊
Iš pradžių reikia gana ilgai leistis žemyn automobiliu. Po to, nei kiek ne trumpiau, dar ir pėsčiomis.
Kaip pliažas - vieta šiaip sau, nors juodas smulkus smėliukas gražus.
Bet nusileidimo takas link jo, gana vaizdingas.
Jei į šią vietą žiūrėti, kaip į maudynių vietą ir planuoti tik trumpam išsimaudyti, tai vykti neverta, nes grįžtant į automobilių stovėjimo aikštelę, kopdamas aukštyn, vėl suprakaituosi. Labiausiai vieta tiktų ilgam, gal net visos dienos pasibuvimui pliaže, arba tokiam trumpam apžvalginiam žygiui.
Jei į šią vietą žiūrėti, kaip į maudynių vietą ir planuoti tik trumpam išsimaudyti, tai vykti neverta, nes grįžtant į automobilių stovėjimo aikštelę, kopdamas aukštyn, vėl suprakaituosi. Labiausiai vieta tiktų ilgam, gal net visos dienos pasibuvimui pliaže, arba tokiam trumpam apžvalginiam žygiui.
Vidutinės kuro sąnaudos - 6 LTR.
Beje, kuro kaina saloje gana ženkliai svyruoja. Rytinėje pakrantėje jis pigesnis.
Visose degalinėse taiko neskelbiamą 20 cnt. nuo litro nuolaidą, nors kiek teko skaityti, teoriškai ji turėtų būti taikoma tik vietiniams gyventojams.
Nors sala pakankamai populiari, bet oro uostas ir čia merdėjantis. Mūsų skrydis dar 1 val. ir 15 min. vėlavo, tai laikas slinko labai lėtai. Beje, tai pirmasis vėlavimas, kiek yra tekę skraidyti Kanarų salose.
Jei saloje lankysitės gegužės mėnesį, patarčiau nepraleisti Tajinastes - įdomių gėlių-augalų sankaupos vietų. Jos įdomios formos ir ypatingai gražiai atrodo kai žydi – gegužę.
Koks salos apibendrinimas? La Palma - viena mano favoričių Kanarų salose. Nors daugelis ją lygina su La Gomera ar net Madeira, tačiau man ji panašiausia į Anagos regioną Tenerifės saloje. Žalia. Kalnuota. Stati. Ji dar neperkrauta turistų ir imigrantų, bet turi visą reikiamą infrastruktūrą, todėl, manau, tik laiko klausimas, kada ji taps tokia sausakimša kaip ir kitos populiariausios Kanarų salos.
Tenerifėje leidžiamės jau temstant. Mūsų skrydis vėlavo, o vakare autobusai važiuoja retai, todėl mūsų galimybės kiek apribotos.
Stotelėje stovi paskutinis autobusas vežantis į La Laguna, bet pagal grafiką jis turi jau pajudėti. Nors įprastai būtų pikta, kad autobusas nesilaiko grafiko, tačiau šiuo atveju, džiaugiamės, nes autobuso vairuotojas automate mums padėjo papildyti korteles įsigyjant 24 val. bilietus. Jis pats tokių neparduoda. Beje, automatai labai lėti, vis išmeta nereikalingas lenteles ir vis nusimuša į ispanų kalbą, todėl patiems tai padaryti būtų užtrukę gerokai ilgiau. Tokioje saloje kaip Tenerifė, kur labai daug turistų ir užsieniečių, tikrai reikėtų juos tobulinti.
La Lagunos autobusų stotyje dar kartą tenka pakeiksnoti viešąjį transportą. Šį kartą, ne dėl to, kad jie nepunktualūs, ar dėl to, kad vakare jie važiuoja retai, bet dėl to, kad net centrinėje stotyje be interneto neįmanoma susigaudyti kokio autobuso reikia ir kada jie važiuoja. Informacija dirba tik dieną, o iškabų su tokia informacija - nėra 😠
Galiausiai, su 2 persėdimais, nusikapstom iki mūsų nakvynės vietos.
19 diena, 2026-03-24
Mūsų nakvynės vieta netoli oro uosto, todėl miegoti įmanoma tik iki 7 val. Tada ima skristi lėktuvai, automobilių srautas lyg autostradoje. Gerai bent jau tai, kad Tenerifės šiauriniame oro uoste skrydžių nebūna naktį.
Šioje kelionėje Tenerifė mums tik tarpinė stotelė, tačiau veltui laiko prarasti nenorime ir čia. Mūsų skrydis tik vakare, todėl šiai dienai dar turim šiokių tokių planų.
Deja, laiką vistiek tenka švaistyti, nes į autobusų grafikus galima visiškai nekreipti dėmesio, labai netikslūs. Sėdim stotelėje ir stebimės, kad lėktuvai leidžiasi dažniau nei važiuoja autobusai 😞
Lyg to būtų maža, važiuojant autobusu prasideda liūtis 💦
Nors sala pakankamai populiari, bet oro uostas ir čia merdėjantis. Mūsų skrydis dar 1 val. ir 15 min. vėlavo, tai laikas slinko labai lėtai. Beje, tai pirmasis vėlavimas, kiek yra tekę skraidyti Kanarų salose.
Jei saloje lankysitės gegužės mėnesį, patarčiau nepraleisti Tajinastes - įdomių gėlių-augalų sankaupos vietų. Jos įdomios formos ir ypatingai gražiai atrodo kai žydi – gegužę.
Koks salos apibendrinimas? La Palma - viena mano favoričių Kanarų salose. Nors daugelis ją lygina su La Gomera ar net Madeira, tačiau man ji panašiausia į Anagos regioną Tenerifės saloje. Žalia. Kalnuota. Stati. Ji dar neperkrauta turistų ir imigrantų, bet turi visą reikiamą infrastruktūrą, todėl, manau, tik laiko klausimas, kada ji taps tokia sausakimša kaip ir kitos populiariausios Kanarų salos.
Tenerifėje leidžiamės jau temstant. Mūsų skrydis vėlavo, o vakare autobusai važiuoja retai, todėl mūsų galimybės kiek apribotos.
Stotelėje stovi paskutinis autobusas vežantis į La Laguna, bet pagal grafiką jis turi jau pajudėti. Nors įprastai būtų pikta, kad autobusas nesilaiko grafiko, tačiau šiuo atveju, džiaugiamės, nes autobuso vairuotojas automate mums padėjo papildyti korteles įsigyjant 24 val. bilietus. Jis pats tokių neparduoda. Beje, automatai labai lėti, vis išmeta nereikalingas lenteles ir vis nusimuša į ispanų kalbą, todėl patiems tai padaryti būtų užtrukę gerokai ilgiau. Tokioje saloje kaip Tenerifė, kur labai daug turistų ir užsieniečių, tikrai reikėtų juos tobulinti.
La Lagunos autobusų stotyje dar kartą tenka pakeiksnoti viešąjį transportą. Šį kartą, ne dėl to, kad jie nepunktualūs, ar dėl to, kad vakare jie važiuoja retai, bet dėl to, kad net centrinėje stotyje be interneto neįmanoma susigaudyti kokio autobuso reikia ir kada jie važiuoja. Informacija dirba tik dieną, o iškabų su tokia informacija - nėra 😠
Galiausiai, su 2 persėdimais, nusikapstom iki mūsų nakvynės vietos.
19 diena, 2026-03-24
Mūsų nakvynės vieta netoli oro uosto, todėl miegoti įmanoma tik iki 7 val. Tada ima skristi lėktuvai, automobilių srautas lyg autostradoje. Gerai bent jau tai, kad Tenerifės šiauriniame oro uoste skrydžių nebūna naktį.
Šioje kelionėje Tenerifė mums tik tarpinė stotelė, tačiau veltui laiko prarasti nenorime ir čia. Mūsų skrydis tik vakare, todėl šiai dienai dar turim šiokių tokių planų.
Deja, laiką vistiek tenka švaistyti, nes į autobusų grafikus galima visiškai nekreipti dėmesio, labai netikslūs. Sėdim stotelėje ir stebimės, kad lėktuvai leidžiasi dažniau nei važiuoja autobusai 😞
Lyg to būtų maža, važiuojant autobusu prasideda liūtis 💦
Vėliau teko per žinias žiūrėti, kad tai ta pati liūtis, kuri paskandino turistų autobusiuką, gatvėmis plukdė šiukšlių konteinerius ir t.t. "Nieko tokio, šioje kelionėje lietaus mums trūko" 😊
Suprantama, per tokią liūtį niekur neisi. Išlipę iš autobuso stovim stotelėje, laukiam.
Galiausiai, lietui nurimus, bandom pasivaikščioti po miestą.
San Cristobal de La Laguna - buvusi salos sostinė.
Suprantama, per tokią liūtį niekur neisi. Išlipę iš autobuso stovim stotelėje, laukiam.
Galiausiai, lietui nurimus, bandom pasivaikščioti po miestą.
San Cristobal de La Laguna - buvusi salos sostinė.
Prieš atvykstant ispanams, šioje Tenerifės dalyje buvo didžiulis ežeras, iš to kilęs ir miesto pavadinimas.
Ką gi, jei nenustos lyti, tuoj čia vėl bus ežeras 😋
Pagrindinis traukos centras - iš toli matoma - Iglesia de la Concepcion.
Ką gi, jei nenustos lyti, tuoj čia vėl bus ežeras 😋
Pagrindinis traukos centras - iš toli matoma - Iglesia de la Concepcion.
Už 7 EUR prideda apsilankymą Katedroje, už 10 EUR - apsilankymą dar ir Santo Domingo de Guzman bažnyčioje.
Mes nusprendėme neiti, nes lyja, laiko turim nedaug, o ir principo laikomės, kad bažnyčių lankymas neturėtų būti apmokestintas ☝
Obsipo Rey Redondo gatvė - pagrindinė senamiesčio gatvė.
Obsipo Rey Redondo gatvė - pagrindinė senamiesčio gatvė.
Lankėmės La Lagunoje prieš 7 metus, niekas nepasikeitė, visi automobiliai "sugedę" - po šią gatvę važinėja su avarinėmis šviesomis, nes oficialiai joje eismas draudžiamas 😊
Kitame gatvės gale - jau minėta Katedra.
Iš išorės ji nėra išvaizdi.
Kitame gatvės gale - jau minėta Katedra.
Iš išorės ji nėra išvaizdi.
Tokiu oru mieste net karvės su skėčiais 😊
Išskiriamas jos vidaus interjeras.
Įdomu tai, kad nors ji viena iš 3 apmokestintų, tačiau joje mokestis renkamas viduje. Jei neturint tikslo itin detaliai apžiūrinėti interjero detalių, tai visas bendras vidaus vaizdas matyti jau nuo kasos.
Įdomu tai, kad nors ji viena iš 3 apmokestintų, tačiau joje mokestis renkamas viduje. Jei neturint tikslo itin detaliai apžiūrinėti interjero detalių, tai visas bendras vidaus vaizdas matyti jau nuo kasos.
Nieko ypatingo, tiek El Hierro, tiek La Palmoje, tikrai buvo gražesnių, kurių lankymas - nemokamas.
Sėdam į tramvajų ir maždaug per pusvalandį pasiekiam dabartinę salos sostinę - Santa Cruz.
Čia pastebimai šilčiau ir nebelyja 😲
Sėdam į tramvajų ir maždaug per pusvalandį pasiekiam dabartinę salos sostinę - Santa Cruz.
Čia pastebimai šilčiau ir nebelyja 😲
Greičiausiai dėl to, kad nors jis ir netoli, bet jis gerokai žemiau, arčiau vandenyno.
Šiame mieste labai daug ir lietuvių. Jau nebekalbini kiekvieno sutikto 😊
Beje, dėl audros, liūties ir pavojų - visi keliai į Teidę uždaryti.
Nors mieste lankėmės prieš tuos pačius 7 metus, bet tuomet turėjome labai mažai laiko ir jame buvome tik vakare. Šiandien pabandysim užpildyti spragas.
Pradedame nuo tuomet nelankyto - Parque Garcia Sanabria.
Jis gana paprastas. Populiariausia vieta - iš gėlių suformuotas laikrodis.
Gal karštą dieną jis paliktų didesnį įspūdį, nes jame yra daug pavėsio.
Šiame mieste labai daug ir lietuvių. Jau nebekalbini kiekvieno sutikto 😊
Beje, dėl audros, liūties ir pavojų - visi keliai į Teidę uždaryti.
Nors mieste lankėmės prieš tuos pačius 7 metus, bet tuomet turėjome labai mažai laiko ir jame buvome tik vakare. Šiandien pabandysim užpildyti spragas.
Pradedame nuo tuomet nelankyto - Parque Garcia Sanabria.
Jis gana paprastas. Populiariausia vieta - iš gėlių suformuotas laikrodis.
Gal karštą dieną jis paliktų didesnį įspūdį, nes jame yra daug pavėsio.
Visiškai prie pat parkelio, dar įdomesnė skulptūra - El Čičaro - paminklas skumbrei, kuri kadaise buvo pigus Santa Kruzo gyventojų maistas. Dėl to jie netgi buvo pravardžiuojami "čičareru". Dabar gyventojai tuo didžiuojasi.
Už statulos yra Drakono medis. Bendram įspūdžiui daug prideda ir gražiai sutvarkyta aplinka - gėlynas 👍
Ji - labai judri. "Plaukianti" žmonių masė.
Ja nusileidžiam iki Plaza de Espana aikštės - pagrindinės miesto aikštės.
Ji sukurta 1929 m. ant istorinės Šv. Kristobelio tvirtovės (Castillo de San Cristobel) griuvėsių. Tai viena iš tvirtovių, suvaidinusių lemiamą vaidmenį 1797 m. Santa Kruzo mūšyje, kai ispanai atrėmė admirolo Horatio Nelsono vadovaujamo anglų laivyno ataką.
Ja nusileidžiam iki Plaza de Espana aikštės - pagrindinės miesto aikštės.
Ji sukurta 1929 m. ant istorinės Šv. Kristobelio tvirtovės (Castillo de San Cristobel) griuvėsių. Tai viena iš tvirtovių, suvaidinusių lemiamą vaidmenį 1797 m. Santa Kruzo mūšyje, kai ispanai atrėmė admirolo Horatio Nelsono vadovaujamo anglų laivyno ataką.
Šalia jos - rudo purvo upė nuo lietaus, atspindinti tuo metu Tenerifėje dominavusius orus.
Prie kitoje upės pusėje esančio Gamtos ir Archeologijos muziejaus, įspūdinga žmogaus galvą atvaizduojanti instaliacija.
Prie kitoje upės pusėje esančio Gamtos ir Archeologijos muziejaus, įspūdinga žmogaus galvą atvaizduojanti instaliacija.
Kiek tolėliau nuo centro, bet netoli autobusų stoties - Koncertų auditorija ir Castillo de San Juan Bautista.
Auditorija laikoma architektūros pažiba, o pilies vertė - istorinė.
Dvi 33 cm italo keptos picos - 16 EUR. Labai skanios, bet per jas sužinom, kad laiko turėjom ne tiek jau ir daug, vos spėjam į autobusą 😊
Nors ką reiškia spėjam? Spėjam pabėgioti 😊 Atbėgam vieni paskutiniųjų. Autobusas stovinčių nepriima - netelpam 😳
Gerai, kad dar turėjom laiko rezervą. Laukėm 40 min. sekančio autobuso stovėdami. Tenerifėje įprasta laukti eilėje. Nors tai kiek vargina, nes nėra net kur atsisėsti, tačiau tai savotiška garantija, kad tilpsim į sekantį 😊
Turėdami neigiamos patirties su Tenerifės viešuoju transportu, kiek nerimaujam. O kas bus, jei autobuso nebus? O jei vėluos? O jei suges? O jei priims tik vyrus? Arba tik moteris? O gal pražilusių neims? O gal dabar tik stovinčius ir atvažiuos pilnas? 😊
Laimei, mūsų nerimas buvo be pagrindo. Autobusas atvyko laiku. Į oro uostą atvežė net truputį anksčiau, nei turėjo pagal grafiką. Spėjom lengvai 😊
Beje, pietiniame salos oro uoste dar pastebimai šilčiau. Teisybę sako, kad pietinė salos dalis pastebimai šiltesnė 😉
20 diena, 2026-03-25
Varšuvos Modlin oro uoste leidžiamės 00.50 val. Tai liūdniausia kelionės dalis. Tokiu paros metu nakvynės planuoti nebėra prasmės - visą naktį važiuojam namo 👀
Beje, nors išvažiuojant tikėjomės, kad karas Irane bus trumpalaikis ir išaugusios kuro kainos grįš į savo vėžes, tačiau per 3 savaites Lenkijoje dyzelinas pabrango dar apie 30 euro centų !!! Lietuvoje - dar apie 20 cnt. brangiau !!! 😕
Ką gi, dabar esu aplankęs visas Kanarų salyno salas !
Šios dvi salos buvo likusios paskutinės neaplankytos.
Kurios patiko labiausiai?
Panašiai kaip ir Azorų salose, sunku lyginti atskiras salas, nes visos jos skirtingos ir kiekviena jų, turi kažką unikalaus ir savito.
Šioje kelionėje mūsų nelepino orai, nors Fuertaventūroje, Gran Canarijoje ir Lanzarotėje, kovo mėnesį orai buvo gana geri.
La Palma atmintyje išliks, kaip žaliausia sala, o vien pagalvojus apie ją, ausyse ims čiulbėti paukščiai.
Nepaisant to, pagal mano charakterį ir prigimtį, arčiausiai mano širdies būtų El Hierro sala. Ramybė, harmonija, autentiškumas ir paprastumas užburia 😉
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą