1 diena, 2022-08-09
Savo metus ji skaičiuoja nuo 1597-ųjų. Tai - Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, kuri irgi neišvengia lietuviškų akcentų - jos šventoriuje stovi paminklas Lietuvos partizanams.
Sekantis sustojimas mūsų maršrute, lietuvybės centras - Seinai. Legenda tikina, kad Seinus įkūrė trys seni Jogailos riteriai. Dėl jų senumo ir miestas buvo pavadintas Seni, bet vėliau pavadinimas buvo sulenkintas, miestą imta vadinti Sejny.
Vos kirtę Lenkijos sieną, stojame pasikeisti valiutos "rožiniame namelyje". Tai labai populiari valiutos keitykla tarp lietuvių, nes yra netoli sienos, kursas visada geras, o ji dirba visą parą. Nors visi ją žino kaip "rožinį namelį", tačiau ji turi ir adresą: Suwalska 19, 16-411 Szypliszki, 54.251677, 23.074546. Jei to nepakaktų, priešais yra sunkvežimių stovėjimo aikštelė ir kavinė šiaudiniu stogu (beje, joje didelės porcijos ir gana skanu). Bet greičiausiai rasit lengvai, nes daugiau rožinės spalvos pastatų ten nėra.
Kursas tą dieną buvo 4,66 zloto už 1 eur.
Išsukame iš pagrindinio kelio, vedančio į Suvalkus ir važiuojame į Punską - lietuvišką salelę Lenkijoje. Labai gražus ir išskirtinis kraštovaizdis, vingiuotas keliukas tarp nedidelių kalvelių, nuteikia labai žaismingai 😍
Vos per tūkstantį gyventojų turinčiame Punsko miestelyje apie 80 proc. gyventojų yra lietuviai. Jie pagrįstai didžiuojasi, kad jų Punskas yra lietuvių sostinė Lenkijoje.
Vos per tūkstantį gyventojų turinčiame Punsko miestelyje apie 80 proc. gyventojų yra lietuviai. Jie pagrįstai didžiuojasi, kad jų Punskas yra lietuvių sostinė Lenkijoje.
Iki 1795-ųjų šis kraštas ir priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Punske pirmiausia stabtelim prie bažnyčios.
Savo metus ji skaičiuoja nuo 1597-ųjų. Tai - Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, kuri irgi neišvengia lietuviškų akcentų - jos šventoriuje stovi paminklas Lietuvos partizanams.
Kadaise bažnyčia buvo medinė, todėl daug kartų degė, o mūrinė pastatyta XIX a. pabaigoje.
Bažnyčios ir parapijiečių gyvenimą neišvengiamai diktavo politinė situacija. Vienu metu LDK laikais šioje bažnyčioje net buvo draudžiama kunigauti lietuviškai nemokančiam kunigui. Kadangi lietuviškai mokančiųjų kunigų daug nebuvo, tai jie dažnai keitėsi. Vėliau buvo tarpsnių, kai bažnyčioje lietuvių kalba netgi buvo draudžiama.
Bažnyčios ir parapijiečių gyvenimą neišvengiamai diktavo politinė situacija. Vienu metu LDK laikais šioje bažnyčioje net buvo draudžiama kunigauti lietuviškai nemokančiam kunigui. Kadangi lietuviškai mokančiųjų kunigų daug nebuvo, tai jie dažnai keitėsi. Vėliau buvo tarpsnių, kai bažnyčioje lietuvių kalba netgi buvo draudžiama.
Šalia bažnyčios etnografinis muziejus „Senoji klebonija“, 54.249577, 23.174835.
Šimtmečius skaičiuojančiame klebonijos pastate eksponuojami senoviniai namų apyvokos daiktai, baldai, audiniai, juostos, moliniai ir keraminiai indai, drožiniai, kalvystės pavyzdžiai, margučių kolekcija, Žolinės vainikai, sodai ir kt.
Punsko pakraštyje yra ir etnografinė sodyba, 54.244451, 23.193733, kitaip dar vadinama lietuviškos kultūros ir buities muziejumi.
Jis kažkiek primena mūsų Rumšiškes. Yra gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, svirnas, karčema, šulinys su svirtimi. Muziejuje saugoma senoji, tradicinė lietuviška buitis, eksponuojamas pasienio, pietinių, etninių Lietuvos regionų paveldas. Čia vyksta klojimo teatrų festivaliai ir liaudies ansamblių koncertai.
Bet reikia pripažinti, kad tiek išore, tiek vidumi, tai gana kukli ekspozicija. Turbūt ir patys tai suprasdami, prižiūrėtojai bando pritraukti lankytojus interaktyviu žaidimu.
Už kelių kilometrų pasiekiame Ožkinių kaime esančią prūsų-jotvingių gyvenvietę, 54.223164, 23.196821.
Suprantama, ji nėra autentiška. Vienas entuziastas įkūrė šią vietą vedamas idėjos, siekdamas puoselėti išnykusių genčių paveldą ir ją vis dar kuria savo lėšomis.
Gyvenvietė ne atkuriama, o tik kuriama. Vieta parinkta itin tinkamai: niekur nesimato elektros stulpų, daugiabučių, fermų ar kitų šiuolaikinio pasaulio dalykų. Aplink tik pievos, miškai.
Punskiečiai save pagrįstai vadina jotvingių ainiais ir sako, kad būtent dėl tokios prigimties jie yra kovingi. Jotvingiai čia gyveno dar ankstyvaisiais viduramžiais, bet paskui juos nukariavo kryžiuočiai.
Ožkinių gyvenvietė nukelia 800 metų į praeitį.
Šeimininkas sako, kad jo tikslas - sukurti gyvenvietę tiksliai pagal senovės gynybinį planą: su trimis gynybos linijomis, vartais, sargybinėmis, pilimi. Teritorijoje ganosi porelė lietuviškų žemaitukų veislės arklių, nutįsusi paminklų alėja. Paminklai skirti prūsams ir žymiausiems jų karvedžiams.
Čia yra ir apeiginių akmenų ratas. Šeimininkas sako, kad kai kurie akmenys čia pragulėjo 4000 metų, jie pasižymi gana stipria energetika.
Ožkinių gyvenvietė nukelia 800 metų į praeitį.
Šeimininkas sako, kad jo tikslas - sukurti gyvenvietę tiksliai pagal senovės gynybinį planą: su trimis gynybos linijomis, vartais, sargybinėmis, pilimi. Teritorijoje ganosi porelė lietuviškų žemaitukų veislės arklių, nutįsusi paminklų alėja. Paminklai skirti prūsams ir žymiausiems jų karvedžiams.
Čia yra ir apeiginių akmenų ratas. Šeimininkas sako, kad kai kurie akmenys čia pragulėjo 4000 metų, jie pasižymi gana stipria energetika.
Reikia pripažinti, kad nors yra gana daug "kičo" elementų, tačiau vieta patraukli ir gana įdomi. Smagu pasivaikščioti ir atrasti vis naujas erdves.
Įėjimo bilietas suaugusiam 15 zlotų, vyresniems vaikams (taip ir neaišku kokio amžiaus) 10 zlotų, o mažesniems vaikams 8 zlotai. Kadangi šiek tiek lynojo, mums net neprašomas šeimininkas padarė šiokią tokią nuolaidą. Greičiausiai dėl to, kad neturėjo grąžos 😊 Beje, galima atsiskaityti ir eurais. Šeimininkas sako, kad jais netgi jam geriau. Tuomet suaugusiam 3 eurai, o vaikui 2 eurai.
Kiti gi sako, kad miestui pavadinimą davė Seinos upė, kurios vardas yra jotvingiškas.
Apie penktadalį gyventojų čia sudaro lietuviai.
Lenkams okupavus Seinus ir išvarius klierikus, bei dėstytojus į Lietuvą, ši seminarija glaudėsi Zypliuose, Gižuose, o nuo 1930 metų - Vilkaviškyje. Šioje seminarijoje mokėsi gausybė žymių lietuvių. Įdomu, kad bene žymiausiais veikėjais tapo jos auklėtiniai, išmesti iš seminarijos arba vėliau metę kunigystę. Tarp tokių buvo net trys garsūs Vincai: rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, bolševikų veikėjas Vincas Mickevičius–Kapsukas, bei tautinio atgimimo žadintojas Vincas Kudirka.
Po spaudos atgavimo Seinuose buvo įkurta „Šaltinio“ spaustuvė, tapusi antrąja pagal savo reikšmę Europoje.
Dabar jau važiuojame į nakvynės vietą, kurią išsirinkome per "Booking", keli kilometrai nuo Augustavo.
Vienas lankomiausių objektų parke - Kamendulių vienuolynas, 54.068900, 23.087603, kuris žinomas ir už Lenkijos ribų. Gana įspūdingai atrodo miestelio centre esanti Švč. Mergelės Marijos bazilika, 54.108193, 23.345882.
Čia palaidotas ir mūsų pasididžiavimas - poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas.
Antanas Baranauskas Seinų vyskupu buvo paskirtas 1897 metais ir jis buvo pirmasis vyskupas, kuris iškilmingo sveikinimo metu į tikinčiuosius prabilo lietuviškai.
Čia palaidotas ir mūsų pasididžiavimas - poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas.
Antanas Baranauskas Seinų vyskupu buvo paskirtas 1897 metais ir jis buvo pirmasis vyskupas, kuris iškilmingo sveikinimo metu į tikinčiuosius prabilo lietuviškai.
Prie bazilikos prigludęs ir Domininkonų vienuolynas.
1823-1919 metais čia veikė kunigų seminarija, tapusi svarbiu lietuvių kultūros židiniu. Seminarijoje absoliučią daugumą sudarė lietuviai: mokėsi 48 lietuviai ir tik 4 lenkai.
Spaudos draudimo laikotarpiu vienuolyno bokšte buvo slaptos spaudos sandėlis. Žandarai į bažnyčias žiūrėdavo atsainiai, pro pirštus, spaudos tokiose vietose jie neieškojo. Lenkams okupavus Seinus ir išvarius klierikus, bei dėstytojus į Lietuvą, ši seminarija glaudėsi Zypliuose, Gižuose, o nuo 1930 metų - Vilkaviškyje. Šioje seminarijoje mokėsi gausybė žymių lietuvių. Įdomu, kad bene žymiausiais veikėjais tapo jos auklėtiniai, išmesti iš seminarijos arba vėliau metę kunigystę. Tarp tokių buvo net trys garsūs Vincai: rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, bolševikų veikėjas Vincas Mickevičius–Kapsukas, bei tautinio atgimimo žadintojas Vincas Kudirka.
Po spaudos atgavimo Seinuose buvo įkurta „Šaltinio“ spaustuvė, tapusi antrąja pagal savo reikšmę Europoje.
Dabar jau važiuojame į nakvynės vietą, kurią išsirinkome per "Booking", keli kilometrai nuo Augustavo.
Ant priekinio automobilio stiklo nukrinta keli lietaus lašai 💦 Kažkuris iš vaikų sako: "lyja". Sakau: "koks čia lietus, 5 lašai". Kuriam laikui stoja tyla. Po jos vidurinioji pareiškia: "108". Suskaičiavo 😀 Nenustebino, tik prajuokino, tokia jau ji 😃
Pakeliui vis matome reklamas apie plaukimus baidarėmis. Stojame pasidomėti. Kaina 65 zlotai žmogui. Kad vaizdas būtų objektyvesnis, stojame ir kitoje sodyboje, esančioje vos už kelių sodybų nuo pirmosios. Įdomu ir keista, bet čia kaina jau tik 50 zlotų. Apimtis visiškai identiška: ir atstumas, ir baidarių kokybė. Į kaina įeina ir liemenės, ir nuvežimas-parvežimas. Mums tinka, sutariam, kad plauksim jau rytoj.
Sodyba, kurioje apsistojome, buvo miškuose, itin ramioje vietoje. Tačiau jos minusas, kad privažiavimo keliai neasfaltuoti, todėl paskutinius kelis kilometrus pasikankinom. Labiausiai bijojome, kad nuo vibracijos nenukristų dviračiai, kurie buvo pritvirtinti prie automobilio, nes juos vežėmės kartu su savimi.
2 diena, 2022-08-10
Taigi, šiandien plaukiam su baidarėmis. Czarna Hancza upė, kuri laikoma viena gražiausių Lenkijoje. Tai Vygrių nacionalinis parkas.
Taigi, šiandien plaukiam su baidarėmis. Czarna Hancza upė, kuri laikoma viena gražiausių Lenkijoje. Tai Vygrių nacionalinis parkas.
Viskas kaip įprasta ir Lietuvoje, susirenkam, susodina į mikriukus, kartu su baidarėmis nuveža į sutartą pradžios tašką.
Plaukti pradedame ties Mačkova Ruda, nuo kurios grįšime į Fracki (Gleboki Brod). Maršrutas skaičiuojamas 5-6 valandoms.
Plaukimas tikrai įdomus, upė "lengva", sodybos, keičiasi su negyvenamais plotais, yra ir pievų, ir miškų, šlaitai tiek lygūs, tiek statūs, vaizdingi augalai upėje, daug gulbių. Žodžiu, nėra kada nuobodžiauti. O ir plaukiančių gana daug, vis tenka kažką aplenkti, arba kažkas lenkia mus.
Vaikai net "pramoko" gulbių kalbą. Kai viena jų šnypšdama artinosi link mūsų, jie jai atsakė tuo pačiu. Kažkaip susikalbėjo, gulbė atstojo nuo mūsų 😊
Tiesa, šiek tiek stebino kai kurių vietinių pernelyg didelis noras pasipelnyti. Labai daug kur išsilaipinimas krante mokamas. Gerai, jei krantas sutvarkytas ir prižiūrimas: su suolais, laužaviete ir pan. Bet kai kurie nori imti pinigus vien tik už tai, kad ta pakrantės dalis priklauso jiems.
Plaukdami turėjome ir netikėtą nuotykį. Plaukiam, mus stabdo: nuo liepto kažkokia mergina kažko klausia vaikų. Jie, aišku, nieko nesupranta, juk klausia lenkiškai. Priplaukiu aš, kalbam jau angliškai. Pasirodo, tai nacionalinis parkas, todėl reikalingas lankytojo bilietas. Mes jo neturime, nes niekas mus apie tai neįspėjo. Piniginę, kaip ir visus kitus daiktus, palikome sodyboje, nes į baidarę ėmėme tik būtinus daiktus. Duoda lankstinuką ir paaiškina kaip galima sumokėti grįžus internetu. Deja, likome skolingi, nes nors ir bandžiau, man to nepavyko padaryti.
Maršrutą įveikėme per 4 val. 15 min., nors lyg ir neperskubėjome. Vaikams labai patiko. Iš visos kelionės, tai jiems labiausiai patikusi atrakcija. Beje, jei kas plauksite šiuo maršrutu ir norėtumėte jį sutrumpinti, tai galima pradėti ne nuo Mačkova Ruda, o nuo Vysoki Most, nes nuo ten upė pati gražiausia 😍
Kadangi maršrutą baigėme greičiau nei planavome, pratęsiame savo pažintį su Vygrių nacionaliniu parku.
Vygriai - itin gražiu kraštovaizdžiu išsiskirianti vietovė Palenkės vaivadijoje. Vaizdingų miškų apsuptoje ežero pakrantėje apie 1400-uosius metus čia sau medžioklės pilį pasistatė Vytautas Didysis. Šia pilimi vėliau naudojosi visi Lietuvos ir Lenkijos valdovai, nes visi valdovai, didikai buvo medžiotojai. Tai buvo tarsi privaloma. 17-ojo amžiaus viduryje į Vygrius atsikraustė vienuoliai. Jiems Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras dovanojo Vygrių salą ir netrukus - 1667 m. kamenduliai čia pasistatė didingą vienuolyno kompleksą.
Kamenduliai – katalikų vienuolių ordinas, susikūręs apie 1012-uosius metus. Tai – benediktinų ordino atšaka, tačiau griežčiau įrėminta į savus įstatymus. Kamenduliams buvo privalomos ilgos barzdos, baltas ilgas rūbas su gaubtuvu. Šio ordino vienuoliai privalėjo kuo griežčiausiai laikytis jau ir taip griežtos šv. Benedikto regulos. Visą gyvenimą tarnauti Dievui, laikytis skaistybės ir pan. pasižada dažno ordino vienuoliai, bet kamenduliai privalėjo duoti ir tylėjimo įžadus, labai daug dirbti fiziškai, atsisakyti mėsos ir vyno. Jie gyveno atskiruose nameliuose, susitikdavo vienas su kitu tik valgomajame ar bažnyčioje, bet tylėdavo net prasilenkdami. Kalbėti jiems buvo leidžiama tik ypatingais atvejais, nuošalėje ir tik pusbalsiu.
Einam į kavinę. Kavinė tik pavadinimas, nes beveik nieko neturi. Tik keletą kibinų ir čeburekų, tačiau juos greit išperka (mes paimam paskutinius) ir belieka laukti kelionės atgal. 
4 diena, 2022-08-12
Ši diena skirta Augustavui. Augustavas - prarastas lietuvių miestas, esantis prie Mėtos upės ir ežerų sujungtų kanalais.
Kamenduliai – katalikų vienuolių ordinas, susikūręs apie 1012-uosius metus. Tai – benediktinų ordino atšaka, tačiau griežčiau įrėminta į savus įstatymus. Kamenduliams buvo privalomos ilgos barzdos, baltas ilgas rūbas su gaubtuvu. Šio ordino vienuoliai privalėjo kuo griežčiausiai laikytis jau ir taip griežtos šv. Benedikto regulos. Visą gyvenimą tarnauti Dievui, laikytis skaistybės ir pan. pasižada dažno ordino vienuoliai, bet kamenduliai privalėjo duoti ir tylėjimo įžadus, labai daug dirbti fiziškai, atsisakyti mėsos ir vyno. Jie gyveno atskiruose nameliuose, susitikdavo vienas su kitu tik valgomajame ar bažnyčioje, bet tylėdavo net prasilenkdami. Kalbėti jiems buvo leidžiama tik ypatingais atvejais, nuošalėje ir tik pusbalsiu.
Skaičiuojama, kad kamendulių pasaulyje liko tik apie pustrečio šimto.
Prie įėjimo į vienuolyną klausia, kokį bilietą norime. Galima ir visai be bilieto, tačiau tuomet leidžia ne visur. Mokamas yra bokšto lankymas, Popiežiaus apartamentai ir katakombos. Mes juk čia nebuvę, nežinom, ką galim prarasti, todėl imam "viskas įskaičiuota". 18 zlotų suaugusiam, 10 zlotų vaikui.
Klausiam, ar užteks mums valandos likusios iki darbo laiko pabaigos, nes jau vakarėja. Darbuotojas sako, kad net per daug.
Ir tiesa, neužtrukome. Vienuolyno istorija graži, vienuolių gyvenimo būdas įdomus, tačiau pats kompleksas paliko kiek blankoką įspūdį.
Tiesa, Eremai - mažučiai vienuolių kamenldulių nameliai su uždaru kiemu ir darželiu, kurie šiandien atviri visiems, gana įdomūs. Jų kompleksas, žiūrint iš viršaus ir suteikia vienuolynui unikalų architektūrinį veidą. Šie nameliai stovi dviem eilėmis, iš kiekvienos pusės - po atskirą Eremą.
Katakombos dukrai sukėlė tik klausimą: "ką?" (suprasti "tik tiek?").
Popiežiaus apartamentai turi labiau simbolinę reikšmę, nes čia lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Tai įvyko 1999 metais apaštališkos kelionės į Lenkiją metu. Deja, jis buvo apsistojęs ne asketiškame vienuolių Ereme, bet specialiai tam įrengtuose apartamentuose. Jie gana kuklūs visomis prasmėmis. 
Vaizdas iš bokšto dalinai pataiso bendrą įspūdį. Matyti ne tik vienuolyno kompleksas, Eremai, tačiau ir vietovė graži, aplink, kiek akys mato, ežerai 😎
Vygriai - ežerų kraštas, todėl užkopus į vienuolyno bokštą atsiveria ir įspūdingas Vygrių nacionalinio parko vaizdas. Šis parkas, susiformavęs per paskutinį apledėjimą, yra unikalus, turįs net 42 ežerus, kurie užima apie 28 ha. Be to, parke yra net 20 vadinamųjų sausųjų ežeriukų. O kur dar upės, kurių įspūdingiausia yra Juodoji Ančia (ta pati, kuria plaukėme baidarėmis) ir kurios pavadinimas toks malonus lietuvio ausiai.
Vygriai - ežerų kraštas, todėl užkopus į vienuolyno bokštą atsiveria ir įspūdingas Vygrių nacionalinio parko vaizdas. Šis parkas, susiformavęs per paskutinį apledėjimą, yra unikalus, turįs net 42 ežerus, kurie užima apie 28 ha. Be to, parke yra net 20 vadinamųjų sausųjų ežeriukų. O kur dar upės, kurių įspūdingiausia yra Juodoji Ančia (ta pati, kuria plaukėme baidarėmis) ir kurios pavadinimas toks malonus lietuvio ausiai.
Beje, automobilio parkavimas Vygriuose 10 zlotų, laikas neribojamas.
3 diena, 2022-08-11
Tęsiam pažintį su Vygrių nacionaliniu parku.
Šiandien išbandysim populiarią atrakciją - pasivažinėjimą siauruku.
Jis važiuoja 10 val., 13 val. ir 16 val.
Startuoja Plocično Tartak kaimelyje, 54.021014, 22.982833.
Suaugusiam kainuoja 44 zlotus, vaikui nuo 7 m. iki 16 m. 30 zlotų, vaikui iki 7 m. 7 zlotai.
Kelionė pirmyn ir atgal trunka 2 val.
Maršrutas eina per Vygrių nacionalinį parką. Viso yra 4 sustojimai.
Pirmasis sustojimas Powaly. Duodama 10 minučių. Per jas dauguma eina iki liepto į ežerą, po ko grįžta atgal. Jei neiti, tai daugiau nėra ką veikti, nes vienoje pusėje pieva, kitoje miškas, nieko daugiau nėra.
Antrasis sustojimas, o tuo pačiu ir tolimiausias maršruto taškas Krusznik Zeliona Karczma. Tai Krušniko kaimelio pakraštyje esanti kavinė-poilsiavietė. Duodama 30 min. Daugiau nieko čia neįmanoma nuveikti. Sąlyginai netoli yra Krušniko apžvalgos bokštas, tačiau per 30 min. neįmanoma iki jo spėti nueiti ir dar grįžti.
Beje, perkant kibinus dvejojam, nes parašyta "melon". Laimei, sugalvoju paklausti: "čia ką, su arbūzais ar melionais?" Darbuotoja juokiasi, taip jie vadina maltą mėsą 😊 Kibinų skonis neblogas 👍
Čeburekų neišbandėm, jie būtų buvę su dešra, paprika, agurkais ir sūriu.
Tiek kibinų, tiek čeburekų kaina ta pati: 12 zlotų už vieną.
Trečiasis sustojimas, jau grįžtant atgal, Bartny Dół lieptas į tą patį Vygrių ežerą, 53.999718, 23.054074. Jis, beje, nurodomas kaip viena iš populiarių Vygrių nacionalinio parko lankytinų vietų.
Paskutinis sustojimas - Binduga. Šis sustojimas panašus į kitus, apžvalgos aikštelė į ežerą. Tik čia ne lieptas, o apžvalgos vieta ant šlaito.
Pasivažinėjimas traukinuku buvo visai smagus, ypač kai toks puikus oras 😎
Baigus kelionę traukinuku imame dviračius, atėjo laikas aktyviam poilsiui 😊 Tiksliau 2 dviračius ir 2 elektrinius paspirtukus.
Kadangi traukinuku nepasiekėme Krušniko apžvalgos bokšto, važiuojame link jo (nuo traukinuko stoties 9 km. pirmyn ir tiek pat atgal).
Trasos pradžia maloni, palei ežerą ir per pievas. Bet po to takas veda jau miško taku, dviračiu dar kentėti galima, bet paspirtuku nepatogu, labai daug šaknų. Dėl to, grįžtant jau važiavome automobilių keliu. Jo danga nuostabi, važiavimas daug malonesnis 👍
Na, o bokštas tai šiaip sau, 54.009460, 23.098279.
Po pasivažinėjimo nusipelnėme poilsio, todėl likusią dienos dalį praleidžiame Suvalkų akvaparke, 54.112812, 22.938255 😊
3 val. už visus 4 - 104 zlotai. Ir čia brangiausiu-vakariniu laiku !!! 😲 Kodėl Lietuvoje negali būti tokių kainų? 😓
Vakarieniauti sustojome vienoje iš Suvalkų senamiesčio picerijų. Vėl neįtikėtina: 60 cm. (!!!) pica apie 13 eurų. Keturiese vos suvalgėm 😊
Beje, dieną valgėme taip pat kavinėje pačiame Suvalkų centre. 2 sriubos, 4 kepsniai su garnyrais, 2 gėrimai, kainavo apie 16 eurų.
Tai viena iš priežasčių kodėl verta ir kodėl vis daugiau lietuvių atostogoms pasirenka Lenkiją 😉
4 diena, 2022-08-12
Ši diena skirta Augustavui.
Čia, kaip ir Seinų apylinkėse, dar prieš Kristų gyveno lietuviams artima jotvingių tauta, kurią 1283 metais sumušė kryžiuočiai.
Manoma, kad XIV amžiaus pabaigoje prie upės stovėjo kryžiuočių Metenburgo pilis, kurią 1392 metais sugriovė mūsų Vytautas Didysis su savo kariuomene.
Žinoma, kad 1526 metais Jonas Radvila III čia įkūrė smuklę ir prekybos punktą. Vietovė tam buvo labai palanki, nes stūksojo prekybos kelių sankryžoje tarp Lietuvos ir Prūsijos, Varšuvos ir Krokuvos.
Iki Liublino unijos gyvenvietė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1557 metais miestui buvo suteiktas Augustavo miesto herbas. 1569 metais Žygimantas Augustas miestui suteikė Magdeburgo teises ir pavadino miestą Augustavu, t.y. savo paties garbei 😊
Yra ir šis tas pikantiškesnio: sako, čia įvykęs Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės pirmas pasimatymas, tad miestas atsiradęs būtent šiam svarbiam įvykiui įamžinti 💏
Įdomu tai, kad tais pačiais metais, Mėtos upę pasirinkus kaip valstybinę Lietuvos ir Lenkijos sieną, pats Augustavas atiteko Lenkijai, o miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.
Šiandien bene labiausiai Augustavą garsina jo kanalai, kurie kartais yra prilyginami inžinerijos stebuklams, o pats Augustavas dėl to yra pavadinamas Šiaurės Venecija.
Šiandien bene labiausiai Augustavą garsina jo kanalai, kurie kartais yra prilyginami inžinerijos stebuklams, o pats Augustavas dėl to yra pavadinamas Šiaurės Venecija.
Augustavo kanalai, kurių bendras ilgis yra 102 kilometrai, jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus: vinguriuoti pradeda nuo poledyninės įdubos, braunasi per slėnius, sujungia Nemuno intaką Juodąją Ančią su Vyslos baseino upėm Mėta ir Bebra, priglaudžia dar keletą upelių ir ežerų. 22 kilometrai šio kanalų ir vandens telkinių junginio priklauso Baltarusijos teritorijai.
Inžinerijos stebuklu Augustavo kanalus vadina dėl čia įrengtų šliuzų ir pakeliamųjų tiltų. Tačiau pats kanalų atsiradimas yra labai proziškas ir itin praktiškas: kai XIX amžiuje Prūsija įvedė didelius tranzitinius mokesčius jos žeme gabenamiems grūdams, reikėjo ieškoti pigesnio varianto. Tad Rusijos imperija ir jai po Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) padalijimo atitekusios Lenkijos žemės sumanė sujungti Nemuno ir Vyslos baseinus ir savo krovinius gabenti vandeniu. Be to, pasienyje su Prūsija buvęs Augustavas garsėjo ir kaip kontrabandininkų miestas, kuris tokios šlovės netgi nesikratė. Tai rodė jų miesto išskirtinumą, unikalumą, tai reiškė, kad Augustave gali gauti to, ko niekur kitur nerasi.
Inžinerijos stebuklu Augustavo kanalus vadina dėl čia įrengtų šliuzų ir pakeliamųjų tiltų. Tačiau pats kanalų atsiradimas yra labai proziškas ir itin praktiškas: kai XIX amžiuje Prūsija įvedė didelius tranzitinius mokesčius jos žeme gabenamiems grūdams, reikėjo ieškoti pigesnio varianto. Tad Rusijos imperija ir jai po Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos ir Lenkijos) padalijimo atitekusios Lenkijos žemės sumanė sujungti Nemuno ir Vyslos baseinus ir savo krovinius gabenti vandeniu. Be to, pasienyje su Prūsija buvęs Augustavas garsėjo ir kaip kontrabandininkų miestas, kuris tokios šlovės netgi nesikratė. Tai rodė jų miesto išskirtinumą, unikalumą, tai reiškė, kad Augustave gali gauti to, ko niekur kitur nerasi.
1825 m. prasidėjo kanalo statybos, bet laikai buvo neramūs, sukilimai sutrukdė pabaigti darbus.
Vėliau, Lenkijai atsijungus nuo Rusijos, prasidėjo geležinkelių era ir prie kanalų nebebuvo grįžta.
Šiandien kanalai pritaikyti turizmui. Platesniam panaudojimui trukdo ir išorinė Europos Sąjungos siena. Dalis šliuzų, deja, yra ne tik už Lenkijos, bet ir už ES sienos.
Augustavo kanalai driekiasi labai vaizdingomis apylinkėmis, o įspūdį dar labiau sustiprina gražiai tvarkomos kanalų pakrantės, puoselėjami paplūdimiai. Kanalų vanduo švarus, skaidrus, kartais (jei plauki pro pirmykštę Augustavo girią) smaragdinis ir visada maloniai traukiantis.
2008 metais Lenkija ir Baltarusija padavė paraišką, kad Augustavo kanalą įtrauktų UNESCO paveldo sąrašą, bet po poros metų paraišką atsiėmė. Augustavo kanalui nutarta taikyti laisvesnį statusą. Dabar jis yra saugomas istorijos paminklas.
Augustavo kanalai turi savo plaukiojimo taisykles: laivai gali plaukioti ne ilgesni nei 24 metrų, ne platesni nei 3,5 metro, o laivo dugnas negali būti gilesnis nei metras.
Augustavo kanalai driekiasi labai vaizdingomis apylinkėmis, o įspūdį dar labiau sustiprina gražiai tvarkomos kanalų pakrantės, puoselėjami paplūdimiai. Kanalų vanduo švarus, skaidrus, kartais (jei plauki pro pirmykštę Augustavo girią) smaragdinis ir visada maloniai traukiantis.
2008 metais Lenkija ir Baltarusija padavė paraišką, kad Augustavo kanalą įtrauktų UNESCO paveldo sąrašą, bet po poros metų paraišką atsiėmė. Augustavo kanalui nutarta taikyti laisvesnį statusą. Dabar jis yra saugomas istorijos paminklas.
Augustavo kanalai turi savo plaukiojimo taisykles: laivai gali plaukioti ne ilgesni nei 24 metrų, ne platesni nei 3,5 metro, o laivo dugnas negali būti gilesnis nei metras.
Mes sėdame ant dviračių ir pirmiausia susirandame būtent Augustavo kanalą su šliuzu, 53.841343, 22.991606.
Vaikams tai buvo tikras pažinimas, šliuzo veikimo principą lengviausia suprasti viską matant savo akimis, tai daug veiksmingiau už bet kokį pasakojimą.
Galvojome plaukti su laivu po aplinkinius ežerus, bet oras nuostabus, mes su dviračiais, todėl nusprendėme pažintį tęsti su dviračiais.
Dviračių takai Augustave puikūs, danga gera, takų daug, o ežero pakrantėmis važinėti negali nepatikti 😍
Taip pasiekėme Studzienična. Tai Augustavo priemiestis. Beje, iki čia galima atplaukti ir laivu iš Augustavo. Pirmiausia užsukame į ežero pakrantėje esančią Škaplierių Dievo Motinos bažnytėlę, kurios interjerą puošia ragai. Iš jų padaryti šviestuvai, žvakidės.
Sakoma, kad tuo norėta parodyti, jog šiose vietose kadaise labai didelių miškų būta, o juose gausu įvairių žvėrių.
Žmonės mėgsta pikantiškesnę šios puošybos versiją, kurią, greičiausiai, patys ir sukūrė: jog šioje bažnyčioje klebonavusiam kunigui gaspadinė begėdiškai įstatė ragus, tad jis, suprasdamas padėties absurdiškumą ir pats save už kūniškas nuodėmes bausdamas, bažnyčią ir ėmė puošti ragais...
Visiškai netoli ir koplyčia, prie kurios šulinys. Sako, šį šulinį sotina šaltinis, kurio vanduo šventas. Ši vieta sutraukia daug piligrimų, nes čia, sako, buvo apsireiškusi Dievo Motina. Apie šio šaltinio stebuklus yra palikta gausybė liudijimų: vienas aklas, plovęs akis šiuo vandeniu, praregėjo, kitam žarnyno liga praėjusi, trečias, buvęs kurčias iš prigimties, po nuoširdaus meldimosi ir ausų plovimo šventu vandeniu net žolę dygstant ėmęs girdėti...
Bet privalau paminėti, kad iš pažiūros vanduo neatrodo patrauklus ir juo labiau, gydantis ar darantis stebuklus - jis kažkoks gelsvas, atrodo lyg nešvarus...
Čia pat ir popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra. Taip, jis lankėsi ir čia. Ji ir pastatyta taip, lyg popiežius žengtų iš laivo. Po popiežiaus apsilankymo vietovė, tarsi, iš naujo užgimė, tapo vienu iš piligrimų traukos taškų.
Šiek tiek pavažiavę, pasiekiame už kelių šimtų metrų esantį Pževiežo šliuzą, 53.867124, 23.092270.
Buvo labai įdomu stebėti, kaip juo plaukia didelis laivas, regis, vos po keletą centimetrų iš kraštų telieka, bet telpa 😲
5 diena, 2022-08-13
Mūsų trumpa išvyka baigiasi. Vaikus dar kartą palieku Suvalkų vandens pramogų parke, o pats tuo metu "susipažįstu" su lenkiškomis parduotuvių kainomis 😊 Būtų kvaila nepasinaudoti tokia proga.
Beje, dyzelino kaina buvo įvairi, pylėmės ir po 7,13 ir po 7,30 zloto už ltr. Tai maždaug 20 euro centų pigiau nei Lietuvoje.
Aprašymą baigsiu Suvalkų mieste aptikta ir mums labai patikusia statula, būtinai sugrįšime vėl pasiklausyti muzikos 😎
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą