Kijevas 2017

   Sveiki visiems pasiilgusiems naujo reportažo
   Kaip jau esu rašęs, kartais labai sunku laukti vasaros, kad būtų galima keliauti, todėl šį kartą griebiu pasitaikiusius pigius lėktuvo bilietus į Kijevą. Su "Wizzair" nuolaidų kortele 20 eurų į abi puses iš Vilniaus 👍 Tokios trumpos išvykos padeda sulaukti pagrindinių metų kelionių. Prie apsisprendimo prisideda tai,kad Kijevas man atrodo įdomus miestas, bet į mano kelionų planus, kad būtų pakeliui, dėl savo geografinės padėties man niekaip "neįsipaišo" 😎

   1 diena, 02.11

   Žuljanų oro uoste leidžiuosi apie 15.45 val. Pirmas įspūdis: šiek tiek šalčiau ir daugiau sniego nei Vilniuje.Teko matyti nemažai oro uostų, bet niekur neteko matyti iškart į akis krintančio skelbimo "informacija politinio prieglobsčio prašytojams". Akimirka tai pasirodo juokinga, nes Ukraina turbūt nėra daugelio svajonių šalis. Bet antroji mintis teisinga, tai informacija skirta atvykstantiems iš rytų Ukrainos, nes daugelis ten turi Rusijos pilietybę. Patikra rimtesnė nei ES, atidžiai tyrinėjama nuotrauka, keli kontroliniai klausimai: "kur apsistosi?", "koks atvykimo tikslas?"
   Maloniai nustebina jau atvykimo salėje esanti turizmo inforacija. Darbuotoja puikiai atlieka savo darbą ir duoda labai gerą Kijevo žemėlapį. Paaiškina, kad iki miesto centro reikia važiuoti 9 troleibusu, jo kaina išeitų vos apie 10 euro centų 😍 Tikrai neteko girdėti, kad nuo oro uosto iki miesto centro dar kur nors Europoje galima būtų nukeliauti taip pigiai. Tiesa man reikia į Podolės mikrorajoną, todėl ten važiuoja autobusas, kuris net dvigubai brangesnis-apie 20 euro centų 😂 Žinoma atsiskaityti eurais negalima, pirmiausia reikia pasikeisti bent tuos kelis centus Tiesą sakant kursas oro uoste gal šiek tiek ir prastesnis nei miesto centre, bet tikrai labai nežymiai, maždaug 30 grivinų už 1 eurą.
   Keliai labai blogi, duobėti. Autobusiukas vertas atskiro aprašymo. Tai kažkuo panašus į kažkada TSRS populiarų "Paziuką", tik dar mažesnis. Yra ir naujesnių, bet man pakliuva dar ir gerokai "pagyvenęs". Važiuojant kiekvienas pavarų perjungimas persmelkia kūną, nes nevalingai imi svarstyti ar autobusiukas jau sustos ar dar važiuos toliau, nes tai buvo paskutinis pavaros perjungimas šiam autobusiukui Dairausi per langą, atkreipiu dėmesį į degalų kainas, pigiausiai mačiau maždaug apie 70 euro centų už litrą, tai pigiau nei Lietuvoje, bet pas mus bilietai daug brangesni, nesunku suprasti, kad jie važinėja nuostolingai, lėšos už bilietų surinkimą turbūt nepadengia net kuro sąnaudų. Beje, bauda už važiavimą be bilieto 2 eurai, nors aš ir neįsivaizduoju kada ji mokama, nes visada yra konduktorius, pas kurį ir nusiperki talonėlį jei neturi. Talonėlio kaina tiek autobuse, troleibuse, tiek kioske, vienoda.
   Va šitaip va jie atrodo. Nors nuotraukoje tai dar visai nieko.

   Iki centro ar Podolės kelionė trunka apie 30 min. Susirandu savo hostelį-"Podolski", noriu gyventi vienas todėl moku 10 eurų už naktį. Jei rinkčiausi bendrus kelių žmonių miegamuosius tai nakvynę galima gauti ir už 3 eurus, o per akcijas net nuo 1 euro. Bet norisi ir išsimiegoti kokybiškai ir nesukti galvos dėl daiktų saugumo. Tiesa hostelį aš renkuosi atsižvelgdamas į rekomendacijas, hostelio įvertinimas net 8,4 balo, tai labai aukštas įvertinnimas "Booking" sistemoje. Kambario kokybe neatrodo gera, bet velniai nematė kiek aš čia tebūsiu, nesiblaškau ieškodamas kito. Tik pabandau įsivaizduot kaip atrodytų tas, kurio įvertinimas 5-6 balai. Beje, labai svarbi informacija: vandens iš čiaupo naudoti maistui Kijeve negalima !!!!! Kaip man paaiškina administrotorius, tai ne tik vis dar jaučiamos Černobylio avarijos pasekmė, bet ir dėl to, kad vamzdynai nekeisti bent 50 metų. Tai man labai netikėta, laimei sužinau tai laiku 😳 Malonu, kad šildymui jie netaupo, visose be išimties patalpose labai šilta. Labai keista matyti gatvėse nuo kanalizacijos šulinėlių tiesiog kamuoliais virstančius garus.
   Palikęs ir taip minimalius savo daiktus hostelyje, išeinu į miestą apsižvalgyti be jokio žemėlapio ir plano. Juk aš tikrai ne iš tų kuris leistų vakarą kambaryje jau pačią pirmą dieną. Neplanuoju niekur toli eiti, bet miestas ir nauji vaizdai mane įtraukia ir grįžtu tik 2 val. nakties. Miestas ir bažnyčios tamsoje apšviestas tiesiog stebuklingai 😍 Bet nuotraukų nebus, nes tamsoje net nebandau fotografuoti ir fotoaparato net nepasiimu. Kas dar įstringa kaip vienas pirmųjų įspūdžių, tai nevalomi ir prastai barstomi šaligatviai, kaip aš juokavau po to Kijeve, pas juos garantuotai komunaliniai darbuotojai yra sudarę sutartį su traumatologais Tai net galima vadinti savotišku "genocidu", net nenoriu įsivaizduot kaip kokia vargšė sunkiai vaikštanti pensininkė eina į parduotuvę ar bažnyčią. Beje, pensijos jei man nemelavo, kaip ir minimali alga, vos 50 eurų, kažkaip net ir dabar nesinori tuo tikėti.

   2 diena, 02.12

   Miegu gana ilgai, išsijudinu į miestą tik apie 9 val. Paklausęs administratoriaus patarimo nueinu pusryčiauti į “Puzata hata” prie Kontraktų aikštės. Nustebina kainos, didelė porcija labai skanių barščių su mėsa, kijevo kotletas su keptomis bulvėmis ir burokėliais, kainavo tik šiek tiek virš 2 eurų. Gal tai nėra prestižinis restoranas, galima kabinėtis ir prie maisto kokybės ir prie aplinkos, bet tai pats populiariausias tinklas Kijeve, o minėti barščiai tiesiog neprilygstami. Man asmeniškai labiausiai kliuvo tai, kad maistas (išskyrus sriubą) per šaltas, bet gali būti dėl to, kad aš visad pataikydavau ne piko metu. Pats principas kaip “Lido” Rygoje ar Vilniuje.
   Pirmasis apžiūrimas objektas ir yra jau minima Kontraktų aikštė. Pavadinimas kilęs iš to, kad kažkada čia buvo turgus ir prekybininkai čia sudarydavo sutartis. Beje, tolumoje matyti ir "Puzata hata".

   Kitoje pusėje restauruojamas prekybinis paviljonas, kuris ir yra šios aikštės ašis. Beje, pati aikštė nėra visai tokia kaip mes įpratę, tai labiau tam tikra teritotija apimanti didesnį plotą nei šiaip aikštė.

   Čia pat "Bogoroditsy Pirogoschey" cerkvė, bet ji man pasirodo neverta dėmesio, todėl net nenufotografuoju.
   Netoliese ir "Frolovo vienuolynas". Kas jame įstrigo tai, kad žmonės išėję iš cerkvės lauke bučiuoja paveikslą ant sienos, o tada eina prisipilti vandens iš šaltinio. Tai tarsi ritualas. Man taip ir liko neaišku kaip čia su tuo "gerti vandens negalima", juk čia miesto centras, negi Dievas toks galingas, kad būtent toje vietoje vanduo tampa švarus?

   Pradedu kilti į "Andreevskiy Spusk"-tai gana nelengvas pasikėlimas į kalną slidžia miesto gatve. Vietiniai juokauja, kad kokia čia "spusk", turėtų būti "padjom" 😁 Vasarą ši gatvė būna panašiai kaip pilies gatvė Vilniuje, pilna prekeivių ir pan. Kylant yra 2 metaliniai laiptai-kopėčios į šoninius kalnus.

   Nuo jų vaizdas į miestą į visas puses. Geriausias vaizdas nuo kapinių, kurios yra virš jau minėto "Frolov monastery".
   Sekančiose nuotraukose matyti nauji statiniai-kvartalas, kalbama, kad čia gyvena turtuoliai.

   O čia vaizdas į patį "Andreevskiy Spusk", kuris veda prie "Andreevskaja" cerkvės. Ji labai gražiai apšviesta naktį.

   Vaizdas į kitą kalno pusę.

   Pagaliau pakylu į tą "spusk", vietiniai teisūs, kai leidiesi visai negalvoji, kad tai "spusk", o kai sunkiai kyli tai galvoji kodėl jis "spusk"😊

   Prieinu pačią cerkvę, kurios garbei ir vadinamas tas pasikėlimas-"Andreevskaya". Ji uždaryta restauracijai.

   Šalia kažkokie personažai iš ukrainiečių literatūros.

   Visai šalia ir liepa, kuriai 500 ar 600 metų.

   Tai prie Istorijos muziejaus, bet aš nusprendžiu į jį neiti.

   Netoliese kažkoks parkelis, manau jis gražus vasarą.

   Išlendu prie "Sofijos soboro". Čia padarau didelę klaidą, nusprendžiu, kad į vidų eisių vėliau, o dabar vaikščiosiu po miestą fotografuodamas tik iš išorės. Klaida, nes tai labai apribojo mano galimybes kitomis dienomis, bet apie tai vėliau. Soboras tikrai daro įspūdį.

   Taigi neidamas į vidų ateinu prie "Michailovskiy Zlatoverhiy" vienuolyno. Jis gana panašus į "Sofijos soborą" ir jie iš esmės netgi yra vienas priešais kitą.

   Einu toliau, per Maidano aikštę prie "vaivorykštės".

   Ji ant kalno, nuo kurio taip pat vaizdas į miestą.

   Čia prasideda ir miesto parkas.
   "Dinamo" stadionas man pasirodo nevertas dėmesio, kaip ir "Mariinskiy rūmai".
   Bet vaikų lėlių teatras man pasirodo gražus.

   Kalbama, kad palietus šios varlies liežuvį išsipildo norai, todėl jis toks nučiupinėtas

   Čia yra ir vandens muziejus į kurį neinu.

   Einu toliau per parką.

   Išėjus iš jo, Ukrainos seimas-Rada.

   Iki "Pečiorų lauros" nemažas atstumas.

  "Amžinoji ugnis".

  "Skrendančios gervės".

   Pagaliau prie "Pečiorų lauros", bet kadangi jau vakarėja ir laiko iki uždarymo mažai, į vidų nebeeinu. Tai jau dalis mano minėtos planavimo klaidos. Reikėtų nuo pat ryto eiti į lankytinų vietų vidų, o likusį laiką skirti pasivaikščiojimui.

   Einu dar toliau, iki "Motinos Tėvynės" paminklo. Vasarą į jį galima ir pakilti, bet nemanau, kad panorama būtų įspūdinga.

   Grįžtant fotografuoju "Ukrainos banką".

   Jau visai temstant grįžtu į Maidano aikštę. Čia daug atminties paminklų žuvusiems.

   Pasivaikštau po "Kreschatik"-centrinę Kijevo gatvę, kurioje vakarais eismas uždaromas ir ji virsta bulvaru. Gražus apšvietimas, daug žmonių. Sako vasarą čia būna kaip Palangoje, tik gatvės artistų daugiau
   O čia "Namas su himeromis", kuris yra prie pat prezidentūros. Įdomiausia, kad ankščiau tai buvo visiškai uždara teritorija, o pasikeitus valdžiai jau leidžiama prieiti. Nors mano atveju tai pavyko padaryti tik iš 3 karto, nes kažkodėl apsauga nenorėjo leisti prieiti net prie tvoros.

   Kadangi vakare vistiek nelabai galima ką nuveikti, nusprendžiu nuvažiuoti į miesto pakraštį ir aplankyti vietą, kurios neplanavau lankyti-"Babyn Yar". Tai masinių žydų šaudymų vieta. Tokių masinių, kad šaudymo metu kai kurie apsimesdavo nušautais ir pasislėpdavo po kūnais, tada kareiviai juos visus užkasdavo, o kadangi duobės nebuvo gilios, tai dar 3 dienas žemė virš šių masinių kapaviečių kilnodavosi dėl gyvųjų bandymų išsigelbėti.

   Miegoti grįžtu gal 24 val. vos pavilkdamas kojas. Rytoj laukia dar sunkesnė diena.

   3 diena, 02.13

   Keliuosi 05.30 val., bet iš lovos išsijudinu tik 06 val. Šiandien laukia sunki ir ilga diena.
07 val. aš jau Maidano aikštėje. Einu ir fotografuoju Kreschatik, kuris daug gražesnis tamsoje+kai uždarytas automobilių eismas. Statiniuose galima įžvelgti panašumų į Vokietijos pastatus, nes po karo, kurio metu viskas buvo sugriauta, juos atstatinėjo vokiečių belaisviai.

    Ateinu iki Bessarabskiy Market, kuris laikomas ne tik pačiu žymiausiu, bet ir brangiausiu Kijevo turgumi. Bet tai tikras turgus, nes galima derėtis, ir ne tik derėtis, bet kartais nuderėti net pusė kainos. Vietiniai tuo moka naudotis, nes jis turbūt didžiausią antkainį ir taiko nepatyrusiems derėtis turistams. Čia galima nusipirkti ir kažkokių ten ypatingų ikrų, kurių kaina juokinga, bet aš tuo nesidomiu, nes nemėgstu.

    Ateinu prie universiteto, kurio spalva itin išskirtinė. Tiesa sakant nelabai supratau, bet kažkaip ten susiję su studentų pasipriešinimu ir protestais, tai kraujo spalva ir jie norėjo tai pabrėžti. Dabar tai jau tapo tradicija.

   Netoliese Vladimirskaya cerkvė. Ji taip pat itin gražiai atrodo tamsoje. Aplamai tai man turbūt viena gražiausių cerkvių.

   Netoli ir Operos ir baleto pastatas.

   Šalia ir "Auksiniai vartai".

   Netoli ir "Varnai". To nerasite masiniam turizmui skirtuose brošiūruose, bet tai priskiriama "įdomiausių Kijevo kiemų" kategorijai. Tiesiog daugiabučio kieme laikomi, būtent ne varnos, o varnai. Pamatęs juos niekada nebesumaišysi su varnomis. Jie ženkliai didesni. Bet rasti juos tikrai nelengva, net vietiniai nelabai žino. Tenka paklaidžiot.

   Kadangi "Sofijos soboras" atsidaro tik 09 val., o aš dar turiu laiko, einu apžiūrėti fanikulieriaus. Jis visiškai šalia "Mihailovskiy Zlatoverhiy" vienuolyno. Važiavimas fanikulieriumi kaip troleibusu apie 10 euro centų.

   Grįžtu į atsidariusį "Sofijos soborą". Tiesa 09 val. atsidaro tik bokštas ir teritorija, o cerkvė nuo 10 val., bet man pakanka ir to. Įėjimas apie 1,70 euro. Vaizdas iš bokšto gražus.

   Vėl per Maidano aikštę keliauju prie "Pečiorų lauros".

   Įėjimas į "Pečiorų laurą" apie 1,35 euro. Nustembu kokia milžiniška čia teritorija ir suabejoju ar spėsiu įvykdyti šios dienos planą. Patarimas, "Pačiorų laurai" reikėtų skirti pusdienį ir pradėti geriau nuo pat ryto. Gal net verta imti ekskursiją, ten susirenka vietoje, tada vedžioja gidas po teritoriją. Tiesa, didžiausią dėmesį jis skiria urvams, kuriuose buvo laidojami žmonės

   Kylu ir į bokštą, kainuoja apie 1,35 euro.

   Dar 1,35 euro sumoku už miniatiūrų muziejų, na tą kur yra kaustyta blusa ir t.t.

    Einu iki metro "Arsenalnaja". Tai pati giliausia metro stotis pasaulyje-150 metrų.

   Nusiperku kebabą, paprastas kainuoja apie 1,10 euro, dvigubas ir dar su sūriu apie 1,50 euro.
   Taip pat nusiperku vietinę telefono kortelę, nes sekančiai lankytinai vietai reikės telefono. Lietuvišku numeriu skambinti kainuoja apie 2 eurus už minutę, o už vietinę kortelę sumoku apie 1,70 euro ir skambinti žinoma galiu tiek kiek man nereikės
   Važiuoju metro "mėlynąja" linija iki galinės stotelės "Heroiv Dnipra". Beje, važiavimas metro kainuoja apie 13 euro centų ir kas man labiausiai patiko, kad nėra jokių ten laiko, persėdimų ar pan. apribojimų, tiesiog praeini pro vartelius ir gali neiškildamas į viršų važinėtis kad ir visą dieną.
   Galinėje stotelėje išsiaiškinu reikiamą autobusą ir už 30 euro centų važiuoju apie 20-30 km. už Kijevo.
   Reikiamą stotelę pasako žmonės. Išlipus neturiu supratimo į kuri pusę eiti, pasiklausti irgi nėra taip paprasta, nes žmonių nematyti, nuorodų nėra. Galiausiai viską išsiaiškinu ir apie 3 km. einu pėsčiomis iki "Janukovičiaus vilos"-Mežugorjė. Pėsčiomis, nes autobusai iki čia nevažiuoja, bent jau žiemą.

   Įėjimas į teritoriją 1,70 euro. Informacijos praktiškai jokios, kalbama pabrėžtinai tik ukrainietiškai.
Iškart prie įėjimo golfo automobiliukai, bet jokio žmogaus šalia nėra, einu toliau. Kareivukai mane suklaidina aiškindami, kad viskas veikia tik vasarą ir dabar nieko nepamatysiu.
   Vaikštau aplink vilą, tik įsivaizduot galiu kaip prabangiai atrodo parkas vasarą.

   Šioje oloje spėja pasislėpti zuikis.

   Tai pirčių kompleksas.

   Čia sporto ir sveikatos kompleksas.

   Visą tą laiką skambinu ant vilos durų nurodytu telefonu. Viskas atidaryta ir vidų galima apžiūrėti tik vasarą, kitu laiku kaip pasiseks-reikia tartis telefonu. Pagaliau prisiskambinu. Nors kalba tik ukrainietiškai, bet suprantu, kad man pasisekė, 15 val. renkasi grupė ir aš galiu prisijungti.
Turiu dar 40 min. Teritorija milžiniška, suprantu, kad nelabai kur galiu nueiti per tą laiką. Grįžtu prie golfo automobiliukų, randu nurodytą telefono numerį, skambinu, ekskursija su juo po teritoriją trunkanti apie 40 min. vos apie 2,5 euro, bet ji bus tik 15 val., aš geriau renkuosi tuo pačiu kaiku būsiančią ekskursiją į vilos vidų. Keikiu kareivėlius ir informacijos stygių, nes tik atvykus kaip tik buvo ekskursija golfo automobiliuku ir būčiau spėjęs kaip tik iki ekskursijos į vilos vidų.
Nusprendžiu, kad esu visai neblogos formos ir sparčiu žingsniu pradedu žygį iki "laivo", kuriame Janukovičius mėgo valgyti. Iki jo 2,5 km., pirmyn-atgal 5 km., nusprendžiu, kad per 40 min. man tai įveikiama.
   Pakeliui visokios ten arklidės ir t.t.

   Pagaliau laivas.

   Sekančioje nuotraukoje specialiai fotografavau tvorą, ji tęsiasi ne mažiau kaip 5 km., galite įsivaizduoti kiek kainuoja. Ir tai nėra kokia apsauginė tvora, tai tiesiog tvorelė dėl grožio palei ežerą.

   Grįžtu prie vilos.

   Ekskursija prasideda prie sporto ir sveikatos komplekso įėjimo. Spėju laiku, bet nieko nėra. Skambinu telefonu. Išeina pasitikt. Ekskursijos vadovas kalba pabrėžtinai tik ukrainietiškai ir apsirengęs "maidano" apranga, kabo "maidanininkų" vėliavos. Užsimenu, kad aš iš Lietuvos, tai padeda, nuo to momento ne tik kartas nuo karto prabyla rusiškai, bet ir pasijaučiu išskirtiniu grupės nariu, nes nemaža dalis jo pastabų skiriama būtent man. Viena jų mane labai nustebina, kad Lietuva padeda Ukrainai dėl to, kad nenori gražinti Janukovičiaus pinigų. Bandau prieštaraut, bet jis toks savimi pasitikintis, kad pareiškia tik tiek, kad aš, kaip ir visa visuomenė, sužinosiu tai būdamas jau senas, jei išvis kada nors sužinosiu. Bet visumoje jie Lietuvą gerbia.
   Čia ekskursijos pradžios vieta, "auksinis batonas" ir "Janukovičiaus čiučiala".

   Pribloškia jau patys pirmieji žingsniai, nuosavas boulingas ir po stogu esanti teniso aikštelė. Įdomu ir tai, kad iš išorės neatrodo kad tai įmanoma, nes didelė dalis patalpų po žeme.

   Sveikatos ir medicinos dalis. Tokių patalpų net keletas.

   Šis aparatas išvis pribloškia, net pats eksursijos vadovas pripažįsta kad jie dar neperprato nei jo veikimo, nei kainos. Esmė ta, kad pakėlus rankenėlę ją nukreipi į save ir ji su tavimi kalba !!!!!, prašo suvesti duomenis, nes turbūt tu esi pirmą kartą ir jis neatpažįsta. Nuskaito tavo biometrinius duomenis ir parenka individualiai tau tinkamas procedūras ir programas.

   Aplamai, viloje esančią prabangą sunku suvokti. Teko matyti ir karalių rūmų ir dvarų, bet tokios prabangos tai tikrai niekur.

   "Druskos" miegamasis.

   Patenkame į drabužinę. Ji įrengta tik tam, kad užmaskuotų slaptą tunelį į pačią vilą.

   Sekanti nuotrauka man juokinga Čia tipo "berbekiu". Viduryje stalo "laužavietė", o langai visi atsidaro ir iš esmės sėdėdamas namie jau esi "gamtoje".

   Kino teatras. Kiekvienas krėslas turi 16 masažavimo funkcijų, prie kiekvieno krėslo langų žaliuzių valdymo, apšvietimo ir kt. pultelis.

   Liftas.

   Laiptinė. Šviestuvo kainos nepamenu bet šimtais tūkstančių.

   Koplyčia, namo viduje !!!!!!!

   Čiulba narvuose laikomos pabūgėlės ir t.t.

   Židinys Janukovičiaus miegamajame.

   Pats miegamasis.

   Vonios kambarys prie miegamojo.

   Vaizdas pro miegamojo langą. Vasarą ten augalai ir visokie fazanai kuria rojaus įspūdį. Tolumoje matyti sporto ir sveikatos centras nuo kur prasidėjo ekskursija ir iš kurio čia patekome tuneliu.

   Vonios kambarys į kitą pusę.

   Gana kukli virtuvė, kurioje Janukovičius nėra buvęs. Virėjai kiekvieną dieną ruošdavo po kokius 8 patiekalus, iš kurių jis išsirinkdavo vieną kurį nori. Maistas liftu patiekiamas tiesiai Janukovičiui. Beje, kai kurie produktai, pvz. pieno, parduotuvėje nebuvo perkami, jie buvo perdirbami čia pat vilos teritorijoje, nuosavame perdirbimo sceche.

   Fortepijono kaina apie pusė milijono.

   Šio šveicariško muzikos instrumento pagaminta tik apie 20 vnt., jo kaina apie 400 000 dolerių.

   Janukovičiaus šeimos herbas atspindi žmogaus tuštybę, jame dominuoja žodis "super".

   Dar labiau šią tuštybę pabrėžia noras būti ne tik turtingu, bet dar ir protingu. Darbo kabinete išdidžiai padėti net 2 profesoriaus diplomai, vienas rusiškas, kitas ukrainietiškas.

   Ekskursija po vidų baigta. Tai reikia pamatyt, nei pasakojimas, nei nuotraukos negali perteikti to įspūdžio. Tik įsivaizduot galiu kaip viskas atrodo vasarą. Sako, kad čia investuota apie 2 milijardus dolerių.
   Ekskursijos kaina apie 7 eurai. Ukrainiečiams tai atrodo labai brangu. Man tai atrodo nerealiai pigu. Patikėkit nedaug vietų pasaulyje kur gali tai pamatyt savo akimis ir paliest savo rankomis. Žinoma atvykimas ir radimas sudaro sunkumų, bet tikrai to verta. Beje, galima imti ekskursiją iš Maidano aikštės, jos kaina 7 eurai, bet tai tik atvežimas ir įėjimas į parką, bei palaukimas 2,5 val. Žodžiu negarantuojamas patekimas į vidų, o laiko irgi gali pritrūkti, todėl aš rekomenduočiau važiuoti vasara, savarankiškai ir visai dienai. Beje, rekomenduočiau ir paskubėti, nes lankytojams leidžiama labai daug, ir sėdėti tuose krėsluose, ir auksinius čiaupus sukinėti ir visokius aparatūrų mygtukus spaudyti, taip po poros metų galima nieko nebepamatyt.

  Prie pirčių komplekso regiono žemėlapio mozaika.

   Dar turiu šiek tiek laiko iki sutemstant, ir nors golfo automobiliukai važinėja tik iki 16 val., nepasiduodu ir einu teritoriją toliau apžiūrinėti pėsčiomis. Iki "Putino vilos" apie 3,5 km. ir dar tiek pat atgal.
   Praeinu golfo laukus.

   Toliau sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Nors sakoma sraigtasparnių, bet man atrodo, kad čia jau mažas aerodromas.

   Čia kažkoks pagalbinis namelis, nes man atrodo Putinui jis per prastas. Užrašų iš kurių būtų galima žinoti tiksliai, nėra.

   Nuosavas retro automobilių parkas, kuriame dabar įrengtas muziejus, bet jis nedirbo.

   Va čia man atrodo tikrasis "Putino namelis". Nors tik spėju, nes užrašų nėra. Putino, nes jame apsistodavo Putinas, kai atvykdavo į Ukainą.

   Einu atgal. Likau labai patenkintas šia išvyka, nors kojas vos pavelku. Išėjęs iš teritorijos tranzuoju, nes tie 3 km. iki autobuso atrodo labai toli. Sustoja. Važiuoja iki pat Kijevo. Pasiseka. Diena buvo nerealiai sunki. Grįžtu apie 21 val. krintu į lovą ir nebeturiu jėgų net apsiversti.

   4 diena, 02.14

   Keliuosi 7 val.
   Važiuoju "mėlynaja" metro linija iki "Ipodrom" sustojimo, tai kitas miesto galas nei važiuojant į Mežugorjė. Ten persėdu į troleibusą tik dabar nepamenu koks jo numeris. Juo dar apie 15 min. Tada apie 1-2 km. pėsčiomis ir 09 val. aš jau prie Ukrainos "Rumšiškių"-Pyrohiv. Oficialiai jis atsidaro tik 10 val., bet mane įleidžia jau 09 val. Įėjimas vos 1 euras. Žmonių labai mažai. Teritorija labai didelė. Vasarą čia manau neprailgtų ir visa diena. Pradžia nieko gero nežada, fotoaparatas praneša, kad reikia pasikeisti baterijas. Aš jų neturiu. Nusipirkti irgi nėra kur. Grįžti į miestą nėra laiko. Tikiuosi padaryti bent keletą nuotraukų, bet visiškai sėkmingai nufotografuoju beveik viską ką norėjau. Manau pranešimas buvo susijęs labiau su šalčiu, nes tuo metu fotoaparatą laikiau ne po kailiniais.

   Čia mokykla.

   Butinai fotografuoju į kibirą sumerktas rykštes, nes noriu parodyti savo išdykėlei viduriniajai kaip buvo auklėjami vaikai senovėje Tiesa, rykštėmis mokykloje buvo plakami tik berniukai.., mergaitės klūpodavo ant žirnių.

   Grįžtu į miesto centrą. Pavalgau, nusiperku suvenyrų. "Raudonaja" metro linija važiuoju iki Shuliavska sustojimo. Ten išsiaiškinu, kad iki oro uosto 22 troleibusas, bet juo važiuoti dar apie 30 min. Skaičiuoju, kad jei veluotų, galiu nespėti į lėktuvą. Jaučiuosi neramiai, bet laimei oro uoste nėra didesnių eilių nei prie daiktų, nei prie pasų patikros. Tiesa, iš pusiausvyros išmuša pasieniečio klausimas: "kada atvykote į Kijevą?" Pasimetu ir kol suskaičiuoju spėju pagalvot, kad atrodau įtartinai ir tuoj teks užsibūti Kijeve ilgiau nei planavau 😂
   Netgi spėju "Duty Free" nusipirkti litrą pipirinės degtinės už 5,40 euro, ji čia tikrai pigi.

   Keista, Romoje, Paryžiuje, Londone, praleidau po 2 dienas ir man to visiškai pakako, o va Kijeve 3 parų man pasirodė mažoka Jei būtų vasara ir dar leidžiant sau pasimėgauti "tauriaisiais" gėrimais, tai čia reikėtų ir savaitės. Jau nekalbant apie ežerus ir Dniepro pliažus. Yra galimybė išvykti į Černobilį, galima pratęsti atostogas iki Lvovo, Karpatų, ar net Odesos. Beje, traukinio bilietas nuo Kijevo iki Odesos, vos 7 eurai. Dar keisčiau tai, kad nors Kijevas visiškai neatitinka mano idealaus miesto kriterijų (kalnai, vanduo, ramybė, tvarka, šiluma), bet per tas dienas pamilau šį miestą ir galiu įtraukti jį į savo labai trumpą sąrašą miestų, kuriuose galėčiau gyventi Turbūt labiausiai dėl žmonių, jie labai paprasti ir nuoširdūs, jei perki telefono kortelę kioske, bobutė papasakos viską apie savo giminę, jei pasiklausi gatvėje kelio, tave palydės per pusę miesto, nesijauti svetimas ir vienišas, ir nors jauti, kad vietinius labai kamuoja skurdas, bet jie turi tą slavišką bruožą-atiduoti paskutinius marškinius.
Ačiū už dėmesį 😎