Išskirtinumas tas, kad ši karta keliauju vienas su vaikais 👪 Labai ilgai ir su baime galvojau apie šį variantą kol galiausiai nusprendžiau, kad neprapulsiu 😂 Tiesa, dėl visa ko mažiuko (nepilnai 4 m.) nesivežu, nes kelionė į kalnus, gali būti net labai sunkių dienų, todėl apsidraudžiu neperlenkdamas lazdos 👴 Jau ir taip vyresniajai tik 12 m., o viduriniąjai (šioje kelionėje ji bus "mažoji") nepilnai 7 m.
1 diena, 06.24
Važiuojam per Lenkiją.
Kadangi išsėdėti visą dieną automobilyje nelengva, tai mergaitės "linksminasi" pešdamosis, o aš klausydamasis 😤
Supykusi mažoji klausia vyresniosios, kai ši sugadino kažkokį jos daiktą: "ar žinai kiek suknelių galima už tai nupirkti?" Negaliu susilaikyt nesijuokdamas garsiai 😀, vien dėl to, kad tai "tipinė" mano mažoji, ji skirtingai nei mama ar sesė, viską matuoja labai praktiškais "moteriškais" dalykais, šiuo atveju suknelėmis 😜 Man tai nerealiai žavu, tikiuosi, kad ji tokia ir liks 😍 Tik aišku užuojauta jos būsimam vyrui 😋
Po to ateina eilė supykti vyresniąjai 😡 Tada mažoji jai dainuoja darželyje išmoktą dainelę:
"Supyko, supyko, dėl baravyko. Nuliūdo, nuliūdo, dėl barščio bliūdo". Skamba kažkaip žaviai 😊
Galiausiai išsiaiškinam, kad visgi daugiau išdykauja mažoji, todėl uždedam jai pravardę-"Kakė Kakė", nes jos mėgstamiausia herojė yra "Kakė Makė" 😏 Ir neaiškinkit man, kad negalima prasivardžiuot. Jai, man regis, visai patiko 😊
Lietuvos pasienyje kuras kainavo 0,969 euro už litrą dyzelino.
Kas dar įstrigo iš šios dienos, tai "Fantos" kaina Lenkijoje, 2,50 zl. už 2 ltr. Lietuvoje nėra tekę matyti tokių kainų 😱
2 diena, 06.25
Ryte tvarkydamas daiktus randu "guminuką". Įsidedu į burną. Ne iš karto suprantu, kad kramsnoju mergaičių numestą piešimo kreidelę 😂
Jėzau, kaip su jomis faina 😜
Važiuojam toliau per Lenkiją.
Mergos pykstasi toliau 💣
Šį kartą susiginčija dėl pomėgių. Jos pas mane labai skirtingos. Vyresnioji labai disciplinuota, sportiška, "berniukiška", pamišusi dėl krepšinio, sunku apvilkti suknelę ar sijoną. O mažoji priešingai, gudri kaip lapė, kelnių nepripažįsta, į darželį nepastovėjusi prie veidrodžio neina 💇 Išgirstu kaip mažoji rimtu veidu sako vyresniąjai: "klausyk, bet užaugusi tu vistiek merga turėsi būt". Juoko man ilgai nepavyksta sulaikyt 😁
Lenkijoje nusiperkam braškių po 6,50 zl., tai pigiau nei Lietuvoje, bent jau Šiauliuose, kur jos per metus pabrango tiesiog fantastiškai.
Nueinam į parduotuvę, "McDonaldą", naudojamės pigiomis Lenkijos kainomis 😉
Išvažiuodami iš Lenkijos prisipilam kuro po 4,12 zl už ltr. Beje, autostradoje jis 30 grašių brangesnis, todėl tikrai verta išsukti 1-2 km. iš jos į arčiausiai esantį miestelį.
Vokietijoje, autostradoje, vos nepatenkam į avariją. Mane aplenkia mikriukas ir tik sugrįzęs į pirmąją juostą priešais mus, jam sprogsta padanga. Pamatau kaip mikriukas vingiuoja ir kyla neįtikėtinai juodi dūmai. Laimei mikriukas išsilaiko kelyje iki sustoja. Mes laimingai jį apvažiuojam.
Turbūt tai buvo pranašingas ženklas, nes labai netikėtai pasikeičia ir dangus. Ties Drezdenu ima pilti tokia liūtis, kokios senai nebuvau matęs. Automobiliai autostradoje arba visai stoja, arba važiuoja 30-40 km. greičiu. Oro temperatūra akimirksniu nukrenta nuo +33 iki vos +17 !!!!
Laimei liūtis trunka neilgai.
3 diena, 06.26
Visa diena skirta "Legolendui", į kurį turime metines "Merlin" korteles.
Svarsčiau 2 variantus, rinktis Felhorn ar Nebelhorn viršunes Bavarijos Alpėse. Visgi pasirenku aukstesnę Nebelhorn.
Tenka paklaidžiot. Į navigaciją įsivedėme internete rastas koordinates, kurios mus nuvežė ne į tą vietą, o kalnuose net jei esi vos keli kilometrai nuo tikslo, jei nėra normalaus kelio, tenka daryti didelį vingį. Taigi, jei kas važiuosit, turėkit omenyje, kad pirmiausia būtina pasiekti Oberstdorf miestelį.
Oras ne pats geriausias, aš noriu pasaugoti vaikų jėgas, todėl renkamės keltuvą. Deja, nors jis iš 3 dalių, bet dėl remonto darbų galima pakilti tik su 2. Kainavo 31,50 euro.
Iki pat viršūnės tenka kilti pėsčiomis.
Iki tol kiekviena vakarą siūlydavau mažajai pasikalbėti telefonu su mama, bet ji atsisakydavo. Pradėjus kopti mažoji visa šnopuodama netikėtai paklausia: "ar vakare galėsiu paskambint mamai?" 😅 Iškart aišku, kad nori pasiskųst, vėl negaliu sulaikyt juoko 😃
Šiaip lipimas tikrai nesunkus ir neilgas, gal tik nepripratus dar buvo 😲
Toliau erzina ir sesę: "Kalėdų senio prašysiu, kad sesė susirastų vaikiną" 😃 Kaip jai ir į galvą ateina tokios originalios mintys? 😎
Kalnas ir vaizdai visai neblogi, gal tik oras ne pats geriausias pasitaikė.
Buvau dar pasižymėjęs lankytiną vietą-Breitach klamm, bet nusprendėm nebeskubėt į jį, nes dirba tik iki 17 val., o visų tų tarpeklių jau gal ir atsikandę esam.
Važiuojam link Zugspitze.
Labai nustembu kai dar Austrijoje pamatau rodyklę link keltuvo, nes pagal mano duomenis dar buvo likę apie 25 km. ir keltuvas turėjo būti iš Vokietijos. Išsiaiškinu, kad pasirodo keltuvai yra 2, ir iš Austrijos ir iš Vokietijos. Iš Austrijos ne tik truputėli pigesnis, bet ir naujesnis. Be to mums niekur nebereikia važiuoti ir klaidžioti, todėl pakalnėje randame gerą vietą miškelyje, kur ir miegame.
5 diena, 06.28
Zugspitze-aukščiausia Vokietijos viršūnė-2962 m.
Keista, kad į ją keliamės iš Austrijos 😊
Kylame su vienu pirmųjų keltuvų, nuo berods, 8 val. ryto.
Pasirenkame "maksimalų planą", t.y. keltuvu aukštyn, o tada pėsčiomis per kitą kalno pusę žemyn.
Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad šis žygis buvo turbūt 2 pagal įspūdingumą šioje kelionėje 😎
Keltuvai kainavo 57,50 euro už visus. Paaiškinsiu: mažosios beveik niekur neskaičiuodavo, o vartoju daugiskaitą, nes jų iš viso buvo 3.
Pirmiausia pakylam į pačią viršūnę. Netoli jos beveik visas moteris suklykti priverčia stiprus kabinos pasiūbavimas 😨 Ir tai ne dėl kažkokio gedimo, vėjo ar problemų. Tiesiog taip sureguliuotas jis, kad kai kabina lynu persiverčia į kitą atramos pusę, labai stipriai sulinguoja. Taip būna visuose keltuvuose, bet taip stipriai dar niekur neteko to patirti. Labai įspūdinga atrakcija. Dėl to ji ir nusipelnė atskiro aprašymo 😊
Kadangi mūsų bilietas ten tipo toks "viskas įskaičiuota", tai pirmiausia patenkame į kažkokius ten muziejus, kurie didelio įspūdžio nepalieka. Išskyrus va šitą vaizdą.
Kaip suprantu, jie labiausiai aktualūs kai būna labai blogas oras lauke.
Tiesa, dar įdomi atrakcija vaikams, surinkti antspaudus. Gauni lapelį ir skirtinguose vietose ant jo dėliojiesi antspaudus. Va čia vienas iš tokių punktų.
Ten pat pakyla ir keltuvas iš Vokietijos pusės.
Nusileidus galima šiek tiek pasivaikščioti, yra apžvalgos aikštelė (nieko gero), koplytėlė (nepatiko), ir galimybė nemokamai pačiaužyti rogutėmis 😜
Ilgai neužsibūnam ir pradedam žygį į apačią pėsčiomis. Pradžioje nuorodų nėra, tenka vadovautis tik intuicija, nes lipančių irgi vos vienas kitas.
Sniegu bristi nėra lengva, bet po truputi jo mažėja, o kuprinė sunkėja nuo rūbų 😴
Grįžtame į Austriją. Gerai, kad pasų niekas nepaprašė 😃
Į visas puses vaizdai pribloškiantys. Neramu tik dėl saugumo, uola gana nedidelė, vaikai neramūs, neturi jie pas mane baimės jausmo 😱, o taip norisi pasėdėt ir užkąst besigėrint tokiais vaizdais.
Nuorodų ir toliau nėra. Žmonių, kad pasiklausti kelio, taip pat.
Tiesa, jei kas nors norėsit praeiti šį maršrutą, tai juk liko nepaminėtas 3-iasis keltuvas.
Mes einame neskubėdami, atsipalaidavę. Iki jo nusileidžiame likus gal 15 min. iki darbo pabaigos, nes jis dirba atrodo tik iki 16.30 val. Mes to nežinojome, bet pasisekė 😎, nes būtų reikėję dar apie 400 m. leistis žemyn pėsčiomis.
Mūsų nusileidimo punktas Ehrwald.
Yra ir dar vienas niuansas. Nuo keltuvo iki pradinio dienos maršruto taško, kokie 5 km., bet į mūsų bilieto kainą įskaičiuotas miesto autobusas, kuris važiuoja nuo keltuvo iki keltuvo. Tik reikia neužmiršti, kad jo važinėjimo grafikas taip pat priderintas prie keltuvų darbo laiko, todėl pavėlavus į keltuvą ne tik reikėtų nusileisti žemyn pėsčiomis, bet dar pėsčiomis kulniuoti ir atgal iki automobilio.
Nelabai aš moku vokiškai, bet šiaip taip pavyksta išsiaiškinti ir kur stotelė, ir kuris autobuso maršrutas mums reikalingas.
Pastebėję tai, kad su vaikais, visi stebisi, kad šią trasą jie įveikė taip greitai, nes kiek teko pasikalbėti, suaugę užtrunka tiek pat, o mes net neskubėjom 😊
Čia žemėlapis jei kas norėsit pastudijuot. Matyti ir keltuvai į Zugspitze, ir nusileidimo keltuvas į Ehrwald, o trūkstamoms atkarpoms pasitelkit fantaziją prisimindami nuotraukas 😎
Nusprendžiame neiti ir į Partnach klamm.
Kadangi oras nuostabus, o einant per sniegynus sušlapo batai ir kojinės, kurie vėliau išdžiūvo ir susmirdo, tai nors ir labai pavargęs nusprendžiu išsiskalbti 😴
Mergaitės tuo tarpu net nemano ilsėtis, jos pasistengia, kad aš turėčiau daugiau veiklos, nes aš skalbiuosi prie karvių girdyklos, ir mažoji siausdama aplinkui pargriūva į..., karvės "blyną" 😱
Galiausiai sutvarkius "buitį", išsidžiaustau viską ant automobilio panelės po priekiniu stiklu (reikėjo matyti vaizdą) 😊, nes saulė džiovina akimirksniu, ir važiuojam toliau. Pirmoj pasitaikiusioj parduotuvėj perkam pažadėtų ledų 😍 (juos valgėme beveik kasdien, nes oras puikus, o vaikams mintis apie juos labai prideda jėgų kopiant į kalnus) 😉
Atvažiuojame į Arzl im Pitztal.
Čia esu pasižymėjęs tiltą Benni-Raich-Brucke.
Jį randame ne iš karto, nepadeda nei turimos koordinatės, nei nuorodos, kurių nėra ten kur labiausiai reikia. Laimei paklausus moteriškė labai tiksliai nupasakoja kaip rasti.
Jėgų po kalno mažai, mažoji jau spėjusi ir užmigti, bet eiti labai nedaug, vos keletas metrų.
Niekur nebevažiuojame, aikštelė miegojimui prie tilto tiesiog puiki.
6 diena, 06.29
Prisipilame kuro vos po 1,064 euro uz litrą 👍
Atvažiuojame prie Stuibenfall krioklio. Kitaip dar rašo Niederthai.
Vat šita vieta labai nustebina. Nesitikėjau tokios apimties ir tokio įspūdžio, kol iš visų pusių apeiname, praleidžiame gerokai daugiau laiko nei planavau.
Skubame toliau, šiandien numatyta dar daug ką pamatyt.
Pravažiuojam Solden kurortą ir sukame link Timmelsjoch Alpių kelio.
Jo kaina 16 eurų.
Nėra jis kažkoks stebuklingas, bet gana savotiškas ir išsiskiriantis. Ypač įvairiais statiniais ir įrenginiais.
Pakeliui matome įdomų muziejų, bet laiko nebeturime todėl įdėmiau nebeapžiūrime.
Jo aprašymas tikrai įspūdingas: antra pagal aukstį perėja Alpėse (2750 m.), 75 km. ilgio, 60 staigių posūkių, patenka į gražiausių pasaulio kelių 10-uką !!!!!!
Kai pasiruošimo etape radau šią informaciją net išsižiojau, juk visai pakeliui, o iki šio net nebuvau apie ją girdėjęs. Ji tikrai įspūdinga👀
Kai pradedame tai daryti, prieš pat nosį atvažiuoja automobilis ir nuleidžia šlagbaumą-uždaro kelią. Klausiu, kas atsitiko? Sako, griūtis, kelias užverstas 😢
Pasirinkimas paprastas, arba važiuoti tuo pačiu keliu atgal, kas man nepatinka, nes nemėgstu tais pačiais vaizdais grožėtis kelis kartus, arba daryti vingį per Livinjo kurortą.
Aš pasirenku 3 variantą, daryti dar didesnį vingį, bet per Šveicarijos rytinę dalį, kurioje nesu buvęs ir nebeplanavau būti.
Viskas būtų neblogai, išskyrus tai, kad nebuvau pasiruošęs tam, kad teko įveikti dar gal kokias 5 perėjas... 😓 Todėl važiavimas užtruko iki 2.30 val. Padariau vaikams valgyt, suguldžiau į lovą ir važiavau jau sutemus. Reikia pasakyt, kad nors nuotraukų tamsoje neįmanoma padaryt, bet labai įspūdinga kai tu važiuoji visiškoje tamsoje per perėją ir iš už posūkio tau staiga prieš akis atsiveria šviesomis išmarginti miesteliai
Tai palieka įspūdį ir vaizdų ir vairavimo prasme, nes perėjomis važiuoti naktį tikrai nėra lengva 😉Čia dar iki sutemstant gabalėlis Šveicarijos.
Žodžiu, pradėjus kilti į kalną stoju pačioje pirmoje aikštelėje, kaip vėliau pasirodė, tai buvo pati fantastiškiausia vieta nakvynei šioje kelionėje 😊
7 diena, 06.30
Miegojome pradarytomis durelėmis, nes karšta.
Prabudus pamatėme va tokį vaizdą.
Pavalgę pusryčius su nuostabia panorama, kylame aukštyn.
Galiausiai išsiaiškinam, kad iki pat viršūnės automobiliu nenuvažiuosi, reikia keltis atviru keltuvu arba pėsčiomis, ir po to dar eiti viršūne iki tos vietos kur pakyla keltuvas nuo Gardos ežero.
Kadangi keltuvas atviras, o oras karštas, tai daug nesvarstom ir renkamės keltuvą.
Suaugusiam 7 eurai i abi puses, vaikams po 5 eurus, viso 17 eurų. Nuo 16 val. šiek tiek pigiau, bet tada reikėtų skubėti labai.
Pakilus einame ten kur eina visi.
8 diena, 07.01
Ši diena skirta "Gardalendui". Esame jame buve 2 kartus, dabar trečiasis. Ir vėl galiu pakartot, kad tai man pats geriausias pramogų parkas Europoje. O mums jis dar ir nemokamas dėl tos pačios "Merlin" metinės kortelės 😎
Labai baiminamės eilių, nes pats vidurvasaris ir dar savaitgalis, bet jis dirba net iki 23 val. !!!!, todėl galvojam kad laiko užteks viskam 👍
Jau nuo ryto be proto karšta, todėl dar einant link parko mažoji pareiškia: "dabar žinau, į kalną eiti sunku, į pakalnę lengviau, o tiesiai visų sunkiausia" 😅
Ka šiam parkui reikėtų patobulinti, tai tualetai. Išbėgusi dukra sako: "žinok ten tik skylė" !!!!! 😀 Taip, o juk dauguma lankytojų vaikai 👎
Keisčiausia, kad mūsų baimė pasirodė be pagrindo, eilių beveik nebuvo 👍, ilgiausiai tekdavo palaukti gal 15-20 min.
Apie 16 val. pastebiu, kad vaikai be nuotaikos, tapo irzlūs. Persmelkia mintis, kad galėjo gauti saulės smūgį, nes tikrai karšta, o kepurėles ne visada užsidėdavo dėl galimybės pamesti atrakcionuose. Pradedu nerimauti. Laimei, apie 18 val. pradeda leistis saulė ir vaikai kaip prisukti ima siausti 😋 Visgi mes šiauriečiai, sunku mums atlaikyti karščius, vakare aš jų jau nebesugaudžiau 😅 O dar ir atskirą dalį mažesniems vaikams radom, kur jie turškiasi vandenyje 😊, tai mažoji išvis nieko daugiau nebenorėjo.
Kadangi parkas dirbo iki 23 val., ir ne taip kaip Vokietijoje, kur atrakcionai užsidaro valanda iki parko uždarymo, viskas veikė iki pat 23 val., tai kol išėjom iš parko ir pasiekėm automobilį, jau ir 23.30 val. atėjo 👀
Kitą dieną suplanuotas nuo pat ryto kėlimasis į kalną, todėl užkandę vaikai iškart eina miegot, o aš vairuoju iki kitos dienos tikslo. Navigacija paklaidina, todel paklaidžiojęs vietą pasiekiu tik 03.30 val. !!!!
9 diena, 07.02
Ši diena parodys, kad mano pastangos važiuoti naktį pasiteisino, bet apie viską iš eilės 👌
Keltuvai atsidaro 9 val., tokiu laiku mes jau prie jų.
Kelsimes į Pardoi viršūnę (2950 m.).
Keltuvo kaina 26 eurai pirmyn-atgal už visus. Svarstėm galimybę į apačią leistis pėsčiomis, bet mums patarė to nedaryti, nes prieš pat viršūnę yra likę nemažai sniego ir nors ir trumpas, bet ruožas gana pavojingas.
Pakilus vaizdas nerealus.
Ji matyti tolumoje. Iki jos viso labo 1 val. kelio.
O šiaip trasa į apačią rašo 1 val. 50 min.
Mes einam toliau.
Čia supras ne kiekvienas 😉 Turbūt reikia paaiškinti tiems, kas neturi mažų vaikų ir nematė labai populiaraus filmo "Ledo karalienė" (arba "Frozen"). Esmė ta, kad tai žodžiai iš to filmo, kai Ana ėjo ieškoti sesės. Mano mažoji susitapatino su ja ir tai skambejo labai juokingai 😊
Pasiekiam viršūnę.
Gaila, bet dėl debesų vaizdus matome tik į vieną pusę.
Grįžtame iki keltuvo su pirmais lietaus lašais. Vos už kelių akimirkų pasipila liūtis, pakyla vėjas, trankosi griaustinis. Visus kviečia į vidų, keltuvą uždaro. Pralaukiam gal pusė valandos ir keltuvą įjungia, kad galėtume nusileisti. Dangus akivaizdžiai subjuręs.
Pamatome kaip intensyviai skraido malūnsparnis. Spėju tuos, kurie dar tik kilo į viršų, ypač tuos su vaikais, nukėlinėjo nuo kalno.
Vat šioje vietoje ir imu džiaugtis, 1. kad nepatingėjau važiuoti naktį, nes turėjom galimybę į kalną pasikelti vieni pirmųjų ir spėti viską apeiti kol dar buvo geras oras, 2. kad nesurizikavom leistis pėsčiomis, nes per tokią audrą kažin ar tai butų pavykę saugiai padaryt.
Važiuojam per Dolomitines Alpes. Oras šiek tiek pasitaiso, bet ne tiek kad galėtum mėgautis žygiais po kalnus.
Važiuojam į Slovėniją.
Sugenda navigacija, turimame žemėlapyje smulkių keliukų nėra, todėl gana rimtai pasiklystam šiaurės Italijoje. Užklystam į kalnų miestelį su nerealiai gražiu vaizdu (panašiai kaip Miurrenas Šveicarijoje), bet dėl streso ir skubėjimo net nenufotografuoju.
Galiausiai visgi pavyksta rasti reikiamą kelią. Bet laiko praradome daug, o vėl važiuoti naktį nesinori, todėl skubu. Pravažiuoju labai įdomiai susodintus medžių plotus, tiesiog nepriekaištingai tiksliai pagal linijas. Nieko panašaus nesu matęs. Bet vėlgi net nenufotografuoju. Tai netoli Italijos-Slovėnijos sienos.
Nufotkinu tik kažkokį karo aukų memorialą. Išsamiau neapžiūriu, nes trūksta laiko, neplanuotas ir dar nėra kur pastatyti automobilio.
10 diena, 07.03
Ryte prie mūsų privažiuoja policija. Paklausia ar viskas gerai ir nuvažiuoja 👍 Spėju įsitikino, kad mikriukas ne pilnas pabėgėlių 😊
Buvau įsitraukęs kaip galimą lankyti vietą-Grotta Gigante (Italijos šiaurės rytai), tačiau kažkas viduje pakuždėjo, kad visai man šitos vietos nebūtina pamatyt 👀
Įvažiuojam į Slovėniją. Kuras 1,123 euro. Tai ženkliai pigiau nei Italijoje.
Atvažiuojam į Skocjanske Jame urvus.
Nerealu
Daug mačiau visokių urvų, bet tikrai nieko geresnio 👍Fotografuoti tiesa neleidžia. Ir ne šiaip neleidžia, o labai atidžiai gaudo, jei tik kas pabando, iškart šviečia žiebtuvėliais į objektyvą. Nėra pigu, visiems kainavo 32 eurus, bet tikrai verta. Tiesa, mes rinkomės patį brangiausią variantą, kuris susideda iš 2 dalių. Tai dabar galiu rekomenduot rinktis tik urvus, ir pigiau bus ir nieko neprarasit nepamatę antrosios dalies 👎, nes ten ta antra dalis, tik niekuo ypatingu nepasižymintis tarpeklis ir tiek.
Pafotografuot leidžiama tik lauke.
Mergaitės jau buvo spėjusios sugalvoti naują terminą "čia vietinių pasaulis" 😃
Atvažiuojam iki Predjamos pilies.
Į vidų nusprendžiam neiti.
Iki tol dar pavežam tranzuotoją-vietinę moteriškę, nes prasidėjo lietus ir labai gaila jos buvo 😓 Ji labai stengiasi bendrauti, bet jos anglų kalbos žinios apsiriboja tuo, kad aš klausiu koks rytoj oras, o ji pritariamai linksi galva ir kartoja "tomorrow" 😊
Su dukromis nusprendžiam, kad tame ir kelionių žavesys, juk tik taip prisilieti prie "vietinių pasaulio" 😉
11 diena, 07.04
Keliames keltuvu į Vogel kalną.
28 eurai už visus pirmyn-atgal. Čia įeina ne tik pasikėlimo kaina, bet ir viršuje esantis atviras keltuvas. Keista tai, kad jei atvirą keltuvą pirktum viršuje atskirai, tai išeitų netgi šiek tiek pigiau.
Viena mergina eina tuo pačiu maršrutu, nes kai pamatome kad pasukome ne tuo taku, ji padaro tą patį ir grįžta atgal. Pasikalbam. Ji labai skuba. Mano nuomone pasuka ne tuo keliu, bet nesu tuo tikras, o be to ji jau gerokai ir nutolusi, todėl nieko nebesakau. Daugiau mes jos nebematėm 👀 Kadangi mes nepasiklydom, tai turbūt ji nuėjo kažkur kitur ir tikėkimės sėkmingai grįžo 😊
O mes einam toliau. Džiaugiuosi, kad patirtis jau leidžia sėkmingai vadovautis tik intuicija.
Pasivaikščiojimas juo 4 eurai suaugusiam, 2 eurai vaikui, mažosios neskaičiavo.
Nelabai vertas dėmesio tas tiltas, bet kad jau atvažiavom tai kelias nuotraukas padarau 😋
12 diena, 07.05
Atvažiuojam į Bovec, norim keltis į Kanin.
Deja, kaltuvas uždarytas renovacijai iki pat žiemos.
Sukam per Triglavo nacionalinį parką link Austrijos.
Kylam į Vrsič perėją. Ji gana įspūdinga.
Labai gražus kurortas, bet net nepamenu pavadinimo.
Nusileidus nuo kalno, jau Austrijoje, pasitinka aguonų laukai.
Mūsų tikslas netoli esantis Gerlitzeno kalnas (1911 m.) ir vaizdas nuo jo į Ossiacher ežerą.
Planavau į jį keltis keltuvu, bet taupydami pinigus vietoje išsiaiškiname, kad galima kilti ir automobiliu. Tai kainuoja tik 8 eurus.
Labai džiaugiuosi tokiu sprendimu, nes būtų buvę tikrai gaila didesnės sumos už gana silpnus įspūdžius ir vaizdus. Įsivaizdavau puikų vaizdą į ežerą nuo kalno, bet kad ir kiek mes ten viršuje bandėme vaikščioti, dominuoja tolumos. Atrakcijų taip, ten yra, bet vaizdų tai nelabai.
Važiuojame toliau.
Patenkame į liūtį. Iki tol apie tokius įvykius buvau girdėjęs tik per televizorių, arba matęs pasekmes, bet dalyvauti ir pajausti pačiam nebuvo tekę. Kamščiai. Policija. Gaisrinės. Nuošliaužos. Užvirtę medžiai. Vairuoti sunku, todėl daug negalėjau pafotkint.
Įvaziuojame į vietą, kurią iš visų pusių supa įspūdingi kalnai, nedvejodamas stoju ten miegoti.
13 diena, 07.06
Paryčiais nulyja lietutis. Atsibudus žiuriu pro langą-debesys. Gulim, laukiam, gal prasisklaidys.
Neapsikentęs išeinu pasižvalgyt. Matau kaip atvažiuoja ir palikę automobilius į kalnus išeina daug keliautojų. Pradedu klausinėti koks gi oras prognozuojamas? Sako "puikus, saulėtas". Galvoju, nepanašu, kad tyčiotųsi, gal kažko nesuprantu. Jie supranta mano reakciją atsargiai žiūrint į debesuotą dangų 😎 Nusišypso ir pakartoja, kad "puiki, saulėta diena, visur" 😊 Galvoju, tiek to, jei jau jie gali būti truputi trenkti, tai aš galiu būti visai išprotėjęs ir patikiu jais 😀
Išsistudijuoju aikštelėje esantį žemėlapį.
Grįzęs į automobilį vaikams pasakau, kad oras puikus ir iš jų reakcijos suprantu, kaip aš žiūrėjau į tuos vietinius italus 😃
Bet, deja, tai tiesa 👍, maždaug po valandos paaiškėja kur paslaptis. Pamenat, sakiau kad vakare sustojome vietoje, kurią iš visų pusių supa gražūs kalnai? 😊 Taigi, visuose kalnuose turbūt buvo tik vienas piktesnis debesėlis, kuris kabojo tarp šių kalnų būtent virš mūsų automobilio 💧 Kai mes šiek tiek pakilome, ir jį "praėjome", dangus ir oras tapo nerealiai geru 👍 Smagu, nes jau buvau ėmęs baimintis, kad Dolomitinių Alpių normaliai liksiu nepamatęs 😢 Kažkaip nesvetingos jos man buvo, kiek bevažiuodavau, vis į lietų pataikydavau 😢 Na bet dabar atsipirko su kaupu 👍 Šioje vietoje liko dalis mano širdies 😍
O lipimas tai tikrai lengvas 😉 Iki viršaus gal tik 3 val. kelio.
14 diena, 07.07
Nuo pat ryto važiuojam į Grossglockner Alpių kelią.
Čia esame buvę prieš kelerius metus gegužės mėn. pradžioje, tik atsidarius jam po žiemos sezono, tai buvo tikrai įspūdinga 😜 Bet tikimės, kad vasarą gražiu oru bus dar įspūdingiau 😍 Taip ir buvo, aišku įvertinant tai, kad važiavimo sąlygos gerokai lengvesnės 😊
Kaina 35 eurai.
Truputi suerzina ir gaišina tik tai, kad ekspozicijos ir muziejai atsidaro tik nuo 10 val.
Atvažiuojam prie Kitzsteinhorn kalno (3029 m).
Jis niekada nebuvo mano prioritetų sąraše, tačiau galvoju, na galbūt reikia 😊
Bet paskaičiuoja 80 eurų. Man pasirodo per brangu. Buvo labai įspūdingų viršūnių, bet dažniausiai nereikėdavo ir pusės šios sumos. O ir po sniegynus vėl nesinori klampot. Atsisakau šios minties.
Važiuojam į Hexenwasser, tai raganų kalnas.
Jo įdomumas ir yra tas, kad viskas skirta raganų ir vandens tematika. Įrengta visokių upelių, kubilų, namelių, atrakcijų ir pan.
Parkas ant kalno nemokamas, tačiau keltuvas kainuoja. Mūsų atveju blogiausia tai, kad mes atvažiuojame jau į pavakarę ir keltuvas tuoj užsidarys, o į vieną pusę jie net neparduoda bilietų.
Bet mes visai nepavargę, o temsta vėlai. Kalnas nesunkus ir neaukštas. Vaikai nubalsuoja už kopimaą ir nusileidimą pėsčiomis, nes laukti rytojaus būtų nuobodu. Iš anksto galiu pasakyt, kad tai labai pasiteisinęs sprendimas, nes užlipome ir nusileidome labai lengvai, oras buvo nuostabus, o žmonių beveik nebuvo, todėl vaikai be jokių eilių galėjo čiaužyti ir suptis kiek tik panorėją 👍
Nepamenu kiek laiko lipom, bet manau nereikėjo nei valandos, gal kokias 45 min.
Mažoji labai įdėmiai tyrinėjo jų apdarus 😊
Jau tampa tradicija, iš kelionės parsivežti kokią nors ideją žaidimui ar supynėms vaikams savo namuose. Šiuo metu labai mąstau apie šitą, nes labai patiko vaikams. Nors įrengimas manau tikrai nelengvas.
Į pakalnę leidžiamės labai lengvai, kad nebūtų nuobodu mergaitės ir pašoka, ir padainuoja, ir žaidimų sugalvoja 💃 Džiaugiasi mano širdis, kad jos taip atsipalaidavo ir pailsėjo 😍
15 diena, 07.08
Nuo pat ryto važiuojame į Liechtenstein klamm. Visgi vieną kitą tarpeklį reikia pamatyt 😊
10 eurų už visus.
Iškart po to važiuojam į Dachstein kalnų masyvą apžiūrėti Kripenstein.
Keltuvas 41,50 euro už visus į abi puses.
Labai įdomi vieta. Ir tos atrakcijos originalios ir įdomios.
Man labiausiai patinka tai, kad mergaitės pačios pasirenka būdus pozuoti ir atrodo labai šiltai 😍
Kuro prisipilam vos po 1,013 euro.
Važiuojam į Vokietiją, kuri visai čia pat.
Vakarai ilgi, temsta vėlai, todėl svarstom ką čia dar nuveikus. Kyla mintis dar sį vakarą pakilti į Janner kalną. Temsta, bet tikimės spėti, nes yra baimė, kad tokie gražūs orai nesitęs visą laiką 😉
16 diena, 07.09
Pasitvirtina spėjimas, kad orai gali blogėti. Laimei mums į kalnus nebereikia 😉
Diena atrodo lietinga, bet be lietaus 💧
Šiandien norim apžiūrėti Konigssee ežerą.
Planavau nuomotis valtelę ir su ja plaukioti savarankiškai, bet sužinau, kad yra galimybė išsinuomoti tik paprastą irklinę valtį, todėl šios minties atsisakau. Visgi irkluoti reikėtų labai toli, o diena tokia, kad bet kada gali pradėti lyti. O ir jėgų tikrai daug kainuotų. Nesuprantu kodėl nėra kaip daugelyje kitų ežerų elektros varikliais varomų valtelių.
Plaukiame laivu kaip ir visi turistai 😊 Už visus sumoku 26,30 euro.
Kažkada į juos nėjom, bet po to daug apie juos girdėjau ir skaičiau, todėl nusprendžiu, kad mano smalsumo ribos jau išsekusios 😃 23,50 euro už visus.
Į bilieto kainą įeina ir šalia esančio kažkokio etnografinio muziejaus lankymas.
Labai daug austrų ten tiesiog leidžia laisvalaikį 👍
Mano vyresnioji netveria savo kailiu išbandyti jėgas su vyrais žaidžianciais krepšinį, nes akivaizdu, kad austrų megėjų lygis kaip mūsų pradinukų 😊 Deja, neišdrįsta, nors as siūliausi patarpininkauti, kad ją priimtų 👍 Apsiriboja tik pastabom, kad jie visai nemoka žaist 😃
17 diena, 07.10
Grottenbahn, Linz, Austrija.
Atvažiuojame truputi per anksti, todėl yra laiko pasivaikščioti ir pasižiūrėti į miestą nuo kalno, vaikams pažaisti ir pasikarstyti karstyklėse.
Nors skirta vaikams, bet aš vaikščiojau išsižiojęs 😍
Iš pradžių apsuka porą ratų traukinuku.
Tada leidiesi į kitą aukštą kur įrengta daugybė kambarėlių, kiekvienas kokios nors pasakos tematika.
Galima pasidaryti savo nuotraukų 👍
Važiuojame į Wieną.
Kelias ilgokas, todėl vaikai vėl prisigalvoja "veiklos" 😊 Mažoji dainuoja: "močiutė mano jauna, su ginklu ir tekina" 😊
Kadangi truputi skubam, tai vėlgi mažoji reziumuoja apie priekyje besivelkančia austrę: "ta moteris važiuoja kaip sraigė.., tik lėčiau..." 😃
Galiausiai jos kažkuo susipeša, vyresnioji priekaištauja dėl valgant išteptų rūbų, mažoji klausia: "kas tau svarbiau? rūbai ar gyvybė?" 😃 Paspringt galima 😃
Ir kaip jai visa tai šauna į galvą? 😊
Vyresnioji nesutrinka ir sako, kad "tu pasisveikinsi su mano kumščiu".
Mažoji atsako: "labas, kumšti" 😂
Galiausiai mažoji pradeda mušti sesę sakydama, kad "žodis skaudesnis už kumštį" 👊, ir turėdama omenyje, kad sesė ją įskaudino labiau nei ji dabar ją mušdama 😊
Suvaldyti jas nelengva 😅
Atvažiuojame į Madame Tussauds muziejų Wienoje.
Jo lankymas įeina į tą pačią "Merlin" kortelės kainą.
Stengiuosi fotografuoti tai, ko nėra kituose.
Į akis krinta, kad labai daug policijos.
Įvažiavę į Lenkiją iškart stojame McDonalde ir vaikai eina miegot, nes nebuvo laiko pasigamint vakarienės, norėjome pasiekti Lenkiją 😉
Aš dar vairuoju toliau, noriu pasiekt Czestochowa vienuolyną.
Atvažiuoju jau sutemus, navigacija atveža į kažkokį pakraštį, nuorodų nėra, taksistas aiškina, kad nėra čia nei vienuolyno, nei bažnyčios 😠
Galiausiai pasivažinėjęs po miestą randu pats. Sustojam prie pat jo ir einu miegot.
18 diena, 07.11
Jau iš vakaro vaikai buvo pareiškę, kad jų tas vienuolynas nedomina, todėl atsikėlęs vos prašvitus, apie 5 val. ryto, palieku juos miegoti ir einu apsižvalgyt.
Atvažiuojam į Varšuvą.
1 eur-4,36 zl.
Nuperkame vyresniąjai krepšinio kedus, nes Lietuvoje pasirinkimas ne itin. Tiesą pasakius Varšuvoje irgi 😃 Čia dėl to, kad krepšinio 😊 Visokių kitokių, prašom, kiek tik nori 😊
Kuras 4,04 zl. už ltr.
Važiuojam iki Suwalkų.
19 diena, 07.12
Nusiperkam šiek tiek maisto. Jis tikrai pigesnis nei Lietuvoje.
Nueinam į baseiną. 3 val. už visus vos 48 zl. 👍
Kelionę užbaigiam McDonalde 👍
Važiuojam namo 😊
Viso nuvažiuota 6 050 km. Neskaitant maisto ir suvenyrų, išleista apie 800 eurų, iš kurių didžiąją dalį sudarė kuras ir keltuvai.
Namuose sugraudina mažiukas 😍 Pamatęs sekundę sudvejoja, tada atbėga į glėbį ir...., kad ir kaip bando valdytis, ima verkti.., akivaizdu, kad iš ilgesio 😅 Labai stipriai spaudžia glėbyje ir ilgai ilgai nepaleidžia 😍 Po to keletą dienų sekioja iš paskos net į tualetą ir vis klausinėja "kur eisi?" 😊 Apie važiavimą ar pasilikimą pas senelius net kalbos nėra 😊
Jis graudino visos kelionės metu 😊, paskambini telefonu, o jis visada kartoja tik vieną ir tą pačią frazę: "tėtukai, aš tave myliu liabai, kada gįši?" 😍
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą