Tai mano pirmasis straipsnis, tad būkit atlaidūs 😊
Pradėjau rašyti vien dėl galimybės atsidėkoti, bei tikėdamasis, kad ir mano reportažas kam nors bus naudingas 😉
Keliautojai: 4 asmenų šeima, t.y. tėvai ir dvi mergaitės. Vienai 7 m., kitai 1 m. 7 mėn.
Automobilis: „Renault Grand Espace“, 1999 m., 2.2 TDI, vidutinės degalų sanaudos apie 6,7 ltr. dyzelino. Tiesa automobilis kiek "patobulintas": gale įrengta lentyna, ant kurios gali miegoti kuris nors iš vaikų, taip pat nupirktas ir pagal automobilio matmenis iškirptas 10 cm. storio poroloninis čiužinys, ant kurio erdviai ir patogiai galima miegoti likusiems, kai sėdynės perkeliamos į priekį. Paparastai vakare automobilio pertvarkymas į lovą, ir tuo pačiu metu vakarienės pasigaminimas, užtrukdavo apie vieną valandą. Ryte panašiai užtrukdavo lovą vėl pertvarkyti į automobilį ir pusryčių pasigaminimas.
Taigi,
1 diena, 06.05
Ilgas ir nuobodus važiavimas per Lenkiją. Pasinaudojome patarimu per Lenkiją geriau važiuoti sekmadienį, stengiantis Varšuvą pravažiuoti iki pietų, nes tada mažiau automobilių. Galbūt ši taktika ir veiksminga, bet yra vienas didelis minusas, labai jau anksti tenka keltis. Kadangi mes iš Šiaulių, tai kėlėmės apie 4 val. ryto.
Nakvynei apsistojome pas žmones netoli Trutnovo, Čekijoje.
Važiavome neviršydami greičio greičio ir vietoje buvome apie 21 val.
Sunkiausia šią dieną buvo ištverti karštį, nes Varšuvoje buvo +35 C, o kondicionieriaus nejungėme bijodami, kad nesusirgtų vaikai. Dėl tos pačios priežasties ir langus prasiverdavome labai ribotai. Mažoji praktiškai visą kelią, norėdama atsigaivinti, gėrė iš buteliuko ir iškart sysiavo 😊
Lietuvoje dyzelino kaina tą dieną buvo 4,20 lt., o Lenkijoje 4,40 lt. Čekijoje jis dar brangesnis.
Kelių venjetė Čekijoje apie 36 lt., tik nepamenu ar savaitei ar 10 dienų.
Čekijoje keliai blogesni nei Lenkijoje, jei neskaitysime autostradų.
2 diena, 06.06
Sėdam ant dviračių ir važiuojam į Adršpach uolas.
Ši diena viena sunkiausių, nes labai karšta diena, organizmas dar nepratęs prie krūvio, o ir važiuoti daugiausia tenka į kalną, nes lygaus kelio nėra, o į pakalnę nusileidi per keletą minučių, po ko vėl tenka ilgai ir nuobodžiai važiuot į kalną. Jei važiuotumėt dviračiais, tai esant galimybei bent jau rinkitės ne itin stačias įkalnes ir nuokalnes, nes kilti labai sunku, o į pakalnę vistiek leidiesi visą laiką stipriai stabdydamas, ypač kai esi su vaikais.
Vyresnioji šią dieną pati pramynė apie 35 km., ir dar apie 10 km. suvaikščiojo pėsčiomis.
Išvada: nebijokim, vaikai krūvį priima ne sunkiau nei mes patys, svarbiausia, kad jiems nebūtų nuobodu 😉
Prieš važiuodami skaitėm daug svarstymų, kurios uolos labiau vertos dėmesio: Adršpach ar Teplicke.
Kadangi aplankėme abi, tai vienareikšmiškai galiu tvirtinti, kad Adršpach. Taip, ten daugiau žmonių, tačiau jos gerokai universalesnės. Adršpach uolų mieste yra ir senukams tinkamų takelių, ir aukštų kopėčių, yra ne tik įspūdingų uolų, bet ir labai gražus ežeras. Patys takai labai sutvarkyti ir prižiūrėti. Yra galimybė paplaukioti plaustu tarp uolų.
Teplicke uolų miestas mažiau civilizuotas, ten daugiau laukinės gamtos, pačios uolos aukštesnės.
Aš pirmenybę tikrai teikiu Adršpach, net labai nesvarstydamas.
Tiek vienos, tiek kitos uolos dirba 08-18 val. Įėjimas tiek į vienas tiek į kitas kainuoja apie 8,5 lt., vaikui nuo 6 m. apie 4 lt., iki 6 m. nemokamai. Plaukimas plaustu Adršpach uolose kainuoja tiek vaikui, tiek suaugusiam apie 7 lt., iki 6 m. nemokamai. Tačiau plaukimo nerekomenduočiau, nes jis „ant durniaus“, trumpai ir neįdomiai. Automobilio parkavimas apie 10 lt. už visą laiką, bet jei turite laiko ir noro truputėli pasivaikščiot, tai už kokio 1 km. yra galimybė palikti nemokamai. Nors internete skelbiama, kad yra ir dviračių parkingas kainuojantis apie 1,5 lt., tačiau mes tokio neradome, tad prirakinome dviračius tiesiog prie medžio.
Kreditinės kortelės nepriimamos, atsiskaityti galima ir eurais, tačiau kursas nėra labai palankus. Pasikeisti valiutą bandėm prieš tai Trutnove, bet keitimo mokestis beveik toks pat kiek kainuoja bilietas, todėl rekomenduočiau valiutą pasikeisti ir vežtis iš Lietuvos.
Kas nustebino Teplicke uolose, tai sniegas. Visgi birželio mėn., ir net ne kalnuose, o tarp uolų.
Nakvynei apsistojome toje pačioje vietoje pas žmones kaip ir dieną prieš tai.
3 diena, 06.07
Atvažiuojam į Špindleruv Mlyn, Krokonoše nacionaliniame parke. Kaip alternatyvą svarstėm pasikėlimą į Snežką-aukščiausią Čekijos kalną, bet labai džiaugiuosi, kad pasirinkom Špindleruv Mlyn. Snežkos viršūnė nors ir aukščiausia Čekijoje, bet mano nuomone, monotoniška ir nuobodi.
Iki Špindleruv Mlyn likus gal 2 km., nemokamai pastatom automobilį, sėdam ant dviračių ir važiuojam link keltuvų.
Keliamės į Medvedino kalną.
Mūsų tikslas-žygis pėsčiomis iki Elbės upės ištakų.
Jei neklystu, iki ten apie dvi valandos pėsčiomis, dar panašiai tiek atgal. Keltuvas atviras. Pasikėlimas kainuoja apie 13 lt., o pirmyn ir atgal apie 20 lt. Vaikams nuo 6 m. į abi puses apie 16 lt., iki 6 m. nemokamai. Galima atsiskaityti kreditine kortele.
Viršuje stipresnis vėjas, apsirengiam megztinius, bet pradėjus eiti juos vėl nusivelkam.
Iš pradžių kelias gana nuobodus, bet gal už valandos, pakilus į aukščiausią tašką ir ėmus leistis žemyn, vaizdai tampa vis gražesni, o kelias vis įdomesnis. Kalnų pievos, kriokliai, skardžiai. Man asmeniškai šis žygis paliko labai didelį įspūdį.
Prie Elbės ištakų nusifotografuojam, pavalgom ir leidžiamės atgal. Žmona su vyresniaja dukra eina atgal link keltuvo, o aš su mažąja nešioklėje leidžiuosi pėsčiomis kitu keliu. Reikia pasakyt, kad ši atkarpa turbūt ir buvo pati gražiausia. Nepatingėkit eit 😉 Susitinkam gal už valandos ar dviejų, prie keltuvų apačioje.
Pirmiausia į Prachovo uolų miestą.
Kadangi jau jautėsi nuovargis, pagal žemėlapį išsirinkom miestelį iš kurio būtų mažiausiai ėjimo iki uolų miesto. Nežinau ar dėl to, kad tai ne pagrindinis įėjimas, ar taip yra visada, bet nei už parkingą, nei už įėjimą nereikėjo mokėti. Miestelio pavadinimo nepamenu.
Pavaikštom. Gražu. Tačiau tikrai neprilygsta nei Teplicke, nei juolabiau Adršpach uoloms. Na gal tik ši nuotrauka 😍
Labiausiai užsifiksavo tai, kad praktiškai į kurią „Čekijos rojaus“ vietą bevažiuotum, neišvengiamai pamatysi ir Trosky pilį, ji matosi iš toli ir iš visų pusių.
Pakeliui pamatom poilsio aikštelę: miškelis, stalas, suolai, rami vieta, vaizdas į Trosky pilį, ko daugiau reikia, stojam, daromės valgyt ir miegam savo „kemperiuke“ 😉
4 diena, 06.08
Nusprendžiam, kad į Trosky pilį neisim, nes sena tiesa, kad pilys gražiausios iš atstumo, o čia išvis tik griuvėsiai.
Nuvažiuojam iki Hruba Skaly uolų miesto, per jį su dviračiais iki Valdštein pilies.
Prie Hruba Skaly parkingas mokamas, tačiau vos už 300 m. galima palikti nemokamai. Įėjimas į uolų miestą nemokamas.
Vaizdai gražūs, tačiau įspūdžio prasme nusileidžia ne tik Adršpach ir Teplicke, bet turbūt net ir Prachovo uoloms 😊
Valdštein pilis išvis neverta dėmesio.
Grįžtam į automobilį ir važiuojam iki Kost pilies.
Ši pilis atrodo tikrai įspūdingai. Parkingas kaip ir visur, prie pat pilies mokamas, kiek tolėliau galima rast nemokamai. Gal ir padarom klaidą, bet nusprendžiam, kad po ankščiau matytų Škotijos, Prancūzijos, Vokietijos pilių, vargu ar jos vidus kuo nors nustebins, todėl pilį apžiūrim tik iš išorės. Be to spaudžia ir laikas.
Paskutinius kelis šimtus metrų galima įveikt tik pėsčiomis.
Vaizdas gražus, bet manau čia viena silpniausių mūsų kelionės vietų.
Sėdam į automobilį ir važiuojam iš Čekijos. Nakvynė pas žmones Regensburge, Vokietijoje.
5 diena, 06.09
Iki pietų sėdam ant dviračių ir apžiūrim Regensburgą.
Nors buvom skaitę, kad tai pasakiškai gražus miestas, tačiau jis labai didelio įspūdžio nepalieka. Gražu, bet tokių gražių net ir toj pačioj Vokietijoj matėm jau nemažai.
Automobilį paliekam prie „Schloss Nymphenburg“. Ten parkingas nemokamas. Iki centro tolokai, bet mūsų tikslas apžiūrėti miestą dviračiais. Be to išvengiam spūsčių.
Tai idealus miestas apžiūrėti jį dviračiais, jokių kalnų, puikūs takai. Žodžiu, pravažiuojam po miestą gal 20 km. ir net nelabai pajaučiam.
Senamiestis, centras, labai gražūs, bet labai daug žmonių.
Tikrasis Miunchenas manau atsivertų lankant begales čia esančių muziejų. Tam mes neturim laiko, ir ko gero dar noro 😊
Pasikeliam į bokštą miesto centre, kaina 3 eurai tiek suaugusiam, tiek vaikui, tiesa iki 6 m. nemokamai. Vaizdas tikrai to vertas, visas senamiestis kaip ant delno.
Juolab, kad turėjome metinį „Merlin“ abonementą ankščiau pirktą „Heidės“ parke, ir suteikiantį teisę į visus Vokietijos parkus metus laiko vaikščioti nemokamai. O šiaip įėjimas kainuotų apie 15 eurų žmogui. Daug, būtų gaila, tikrai neverta.
Viena iš Miuncheno lankytinų vietų nurodoma „Englischergarten“, tačiau šis parkas niekuo neypatingas. Mums pasisekė, nes jame pamatėme įdomią atrakciją: per parką tekančioje upėje, praktiškai miesto centre, nuo tiltelio gali stebėti kaip banglentininkai galinėjasi su upės srove. Labai gražu ir įdomu, ypač įvertinant kad tai beveik miesto centras. Tik abejoju ar jie ten yra visą laiką.
Išvažiuojame į Giunzburgą („Legolendas“). Pakeliui yra Augsburgas, tačiau ir jo apžiūrėjimą tenka atidėt kitam kartui.
Nakvynė pas žmones Giunzburge.
6-7 diena, 06.10-11
2 dienas praleidžiam „Legolende“.
Važiuojam su dviračiais. Iki parko nuo nakvynės vietos vos 3 km. Automobilio parkingas dienai būtų 5 eurai. Nežinau kiek tiksliai kainuoja įėjimas, nes kaip minėjau mes turėjome „Merlin“ metinius abonentus.
Lyginant su kitais parkais tai tiek šitas, tiek Danijos „Legolendas“ skirti mažesniems vaikams, tarkim mūsų vyresniajai (7 metų), tai jau ne visur buvo įdomu, nors jaunesnioji (1 m. ir 7 mėn.), dar daug kur buvo per maža. Jei lygintume Danijos ir Vokietijos „Legolendus“ tai jie labai panašūs, net nesiryžčiau kuriam nors teikti pirmenybę, na gal Vokietijoje pigiau, o ir orai gal geresni.
Atvažiuojam į Fiusseną. Šios dienos tikslas: Neuschwanstein pilis.
Nesunkiai radę nemokamą parkingą paliekame automobilį ir sėdam ant dviračių.
Buvom skaitę, kad kažkur prie įvažiavimo į miestą yra Lecho upės krioklys ir tarpeklis, tačiau jo taip ir neradom.
Dviračiu nuvažiuojam iki Schwangau kaimelio ir pilies.
Šiai piliai labai "pasisekė", kad neįmanoma aplankyti Neuschwanstein pilies nepamačius Schwangau pilies, tiesiog dėl to, kad jos visiškai šalia, priešingu atveju vargu ar kas nors važiuotų į Schwangau pilį, nes ji niekuo neypatinga.
Visai kas kita Neuschwanstein pilis. Ji verta dėmesio. Jei vertintume vietovę ir išorę, tai viena gražiausių pilių pasaulyje. Tik reikia nepatingėti užlipti iki Marijos tiltelio ir į pilį pasižiūrėt iš viršaus, tai tiesiog privaloma 😉
Žinoma, reikia kiek paprakaituot jei diena karšta, o tu dar ir vaiką neši, bet tikrai verta 😍
Prieš kelionę internete teko skaityt ir skeptiškų komentarų apie šią pilį, bet tokių žmonių tikrai nesuprantu, kam išsidirbinėt, to kas tikrai gražu paneigt neįmanoma.
Neverta apsiribot ir pakilimu iki Marijos tiltelio, verta leistis žemyn tarpekliu: žavu, gražu, nemokama.
Austrijoje dyzelinas kainavo apie 4,50 lt., taigi tik šiek tiek brangiau nei Lenkijoje ir pigiau nei Čekijoje.
Nakvynė pas žmones Innsbrucke.
9 diena, 06.13
Kadangi ši diena pagal planą labai intensyvi, o į Innsbrucką turėjome sugrįžti po 10 dienų, tai paties Innsbrucko net neapžiūrėjom, ir nuo pat ryto išvažiavom į Italiją.
Pirmasis dienos tikslas: Gilfenklamm tarpeklis prie Vipiteno (Sterzingo).
Nežinau kodėl, bet šiame regione dauguma pavadinimų buvo rašomi dviem kalbomis, kaip supratau, itališkai ir vokiškai.
Tunelis autostradoje ties Austrijos-Italijos siena yra mokamas. Mes pasirenkam nemokamą kelią kalnais, nes ar taip ar taip važiuojame ne autostradomis, dėl 1 dienos ir tų kelių kilometrų, nepirkom Austrijos kelių venjetės, o tunelis yra važiuojant autostrada. Perėja lengvai įveikiama.
Ši diena patvirtino mūsų jau ankstesnėse kelionėse pastebėtą taisyklę: jei važiuojame prie krioklių, tarpeklių, tai tą dieną būtinai lis. Ne išimtis tapo ir ši diena 💧
Bet gal tai reikėtų vadint sėkme, nes kai einame į kalnus ar pramogų parkus, dažniausiai būna geras oras, o tarpekliuose ir prie krioklių vis tiek šlapia 😉
Taigi, Gilfenklamm. Parkingas nemokamas. Įėjimas 3,5 euro.
Kadangi tarpeklių tiek šioje, tiek kitose kelionėse buvo labai daug, tai objektyviai galiu įvertint, kad šis tarpeklis gana silpnas.
Į navigaciją įvedėm Bozeną ir pradėjom važiuoti. Pagal žemėlapį žinojau, kad kelias neis aukštikalnėm, todėl kai ėmėm kilt į kalną pasidarė neramu. Pakilus į 2211 m. perėją-Penserjoch passo Pennes, pagaliau susiprotėjau pasitikrinti navigaciją. Pasirodo kryptis gera, kelionės tikslas geras, tačiau maršrutą ji nustatė per kalnus, nes taip kokiais 5 km. arčiau, ir nesvarbu, kad buvom nustatę ne trumpą, o ekonomišką pasirinkimą.
Taigi, patarimas, kad ir atitinka kelionės tikslas, atstumas ir t.t., vistiek visada įvedę duomenis į navigaciją, pasitikrinkit visą maršrutą.
Kita vertus, vaizdai buvo visai gražūs, pamatėm 2 km. aukštyje laisvėje besiganančius ir per kelią einančius arklius, ko niekur kitur nematėm.
Žodžiu, nors ir labai sunkiai, praradę daug laiko, bet radom juos.
Gražu. Ypač įvertinant, kad buvo labai blogas oras.
Apžiūrėti galima nemokamai, parkingas taip pat nemokamas.
Norint iš automobilio ją pamatyt reikia pakilti į passo Fedaia-2054 m.
Gražu, ypač kai pradėjo iš už debesų lįsti saulė ir nušvietė dolomitinių alpių viršūnes. Supratau, kad nors ir nesitikėjau, bet dolomitinės alpės ta vieta, kur kada nors sugrįšiu atostogaut, pasivaikščiot po alpines pievas, ramiai, neskubant, kokia savaitę.
Ten nuvažiavome jau sutemus. Kadangi ten kurortinis Gardos ežeras, tai rasti vietą nelengva. Žinoma, daug kempingų, tačiau mokėti 100 lt., kad galėtume išsimiegoti savo automobilyje, nenorėjom. Galiausiai radom aikštelę be jokių papildomų ženklų ir įvažiavę, pasigaminę valgyt ir pasitaisę lovas, nuėjom miegot.
10 diena, 06.14
Atsikėlę papusryčiavom ir susiruošėm į „Gardalendą“.
Mes jame buvome jau nebe pirmą kartą. Tai neabejotinai geriausias parkas ne tik Italijoje, bet ir Europoje (buvome daugumoje žymesnių Europos parkų, išskyrus "Disneylendą"). Pirmiausia dėl to, kad ten labai subalansuota, yra ką veikt ir mažiems, ir dideliems, ir šeimoms, ir paaugliams, kai kurie atrakcionai tiesiog neįtikėtini, pvz. 15 min. sėdi laivelyje, kuris plaukia vis per kitas zonas po žeme, iš pradžių patenki į piratų kovas, kai aplinkui šaudo, juda figūros ir pnš., po to amazonė, kai aplink rastai, medžiai vandenyje, prieblanda, drėgmė ore, garsai, dar vėliau patenki į akvariumą be stiklo, na taip jautiesi, nes drėgmė, vizualiniai efektai, dirbtiniai rykliai ir t.t., sukuria efektą lyg tikrai plauktum vandens dugnu. Žodžiu, tikrai nepakartojama ir niekur kitur nieko panašaus neteko matyt. Be to, ten labai gražus atidarymas kiekvieną dieną, toks šokis su daina, po kurio konfeti saliutas ir tik tada atidaromas parkas. Dar pirmą kartą būnant tame parke, vos neapsiverkiau su dukromis stebėdamas visa tai, nes supratau kaip gerai gyvenu, jei galiu dukras atvežti į tokią pasaką apie kurias mes patys vaikystėje net sapnuot negalėjom. Tikrai rekomenduoju šį parką. Geriausias laikas gegužės mėn., nes tada daug mažiau žmonių. Kaina palyginus su kitais Europos parkais taip pat nėra bauginanti. Tiksliai nepasakysiu, nes mes įėjome nemokamai su tuo pačiu „Merlin“ vokišku abonentu. Verta pasidairyti reklamų, nes dažnai būna akcijos, pvz. valgai kokiam „Macdonalde“, ir už tai gali eiti į parką 3 už 2 kainą. Parkingas oficialioje aikštelėje 5 eurai dienai.
Grįžus į aikštelę automobilį radom vietoj, baudų, lapelių, nebuvo, tad permiegojom toje aikštelėje dar vieną naktį 😊
11 diena, 06.15
Ši diena buvo skirta daugiausia pervažiavimui į Šveicariją, nes netoliese esančioje Veronoje, kiek tolėliau esančioje Venecijoje, pakeliui esančiame Milane, jau buvome prieš metus.
Taigi, apsipirkom, nes Šveicarijoje tikrai daug brangiau, prisipylėm dyzelino, jis Italijoje buvo apie 4,65 lt., ir per Simplonpass išvažiavom į Šveicariją.
Pridursiu tik tiek, kad dar kartą pasitvirtino, kad italai neabejotinai blogiausi vairuotojai pasaulyje, tiesiog katostrofa, kultūra nulinė.
Šveicarijos pasienyje paprašė pasų, pasižiūrėjo, ir viskas.
Lipduko nepirkom, nes planavom važinėti tik kalnų keliais, nevažiuodami į autostradas.
Nors Simplonpass nėra žema perėja-2 km., tačiau ją įveikėm neįtikėtinai lengvai.
Tik įvažiavus į Šveicariją supranti, kad šį šalis ne Afganistanas, pakelėse suoliukai su stalais, tualetai, geriamo vandens šaltiniai ir t.t.
Nakvynei sustojome pas žmones Visp miestelyje.
12 diena, 06.16
Visa ši diena skirta Zermatt miesteliui.
Kadangi šis miestelis garsėja tuo, kad jame uždraustas vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių eismas, o mes dar žinome ir tai, kad traukiniai Šveicarijoje brangūs, tai automobilį paliekame apie 5 km. nuo Zermatt, sėdam ant dviračių ir važiuojam.
Deja, visą laiką tenka minti į kalną, vienintelė paguoda, kad parvažiuojant nebereikės 😊
Dabar drąsiai galiu sakyt, kad tai turbūt labiausiai pervertintas kurortas. Bent jau aš, tai nepamačiau nieko kas jį galėtų išskirti bent jau iš vidutiniokų.
Pirmiausia apie tą „ekologišką transportą". Skamba gal ir gražiai, bet realybė ta, kad ekologiškas geriausiu atveju kas trečias automobilis. Žmonės, pas kuriuos buvome apsistoję, mums paaiškino, kad vietiniai gyventojai tiesiog gauna leidimus paprastiems automobiliams įvažiuoti į miestą. Kita dalis yra įvairių aptarnaujančių tarnybų transportas, kuris taip pat nėra ekologiškas, o ten tokių tikrai daug, nes pats Zermatt labiau primena ne kurortą, o didelę statybų aikštelę. Įdomiausia tai, kad kai tai pasakėme žmonėms, pas kuriuos buvome apsistoję, jie net mums nebaigus minties ėmė pritariamai linkčioti galva ir pasakė, kad Zermatte statybos niekada nesibaigia, taigi jie su šia mintimi sutiko 100%. Kuo dar gali sužavėt „ekologiškos statybos“?
Na žinoma, pagrindinė Zermatt įžymybė Matterhorn kalnas. Jis gražus, su tuo reikia sutikt, tačiau ar to pakanka?
Pabandžau iš to išspaust daugiau. Žmona su vaikais pasiliko Zermatt miestelyje, o aš nusprendžiau pėsčiomis pakilt aukštyn iki Schwartzsee-2583 m.
Lipti nebuvo lengva, ne dėl to, kad kelias sunkus, bet dėl ilgo ir nuobodaus lipimo. Guodė tik mintis, kad turbūt gyvenime į tokį aukštį pėsčiomis daugiau niekur neteks užkopti. Kopimą paįvairino sutiktos avys.
Smagu tik tai, kad grįžus namo „Iki“ nusipirkom šokoladą, o ant pakuotės Materhorn viršukalnė. Smagu, kad ją matėm iš arti 😊
Miegojom pas tuos pačius žmones Vispe.
13 diena, 06.17
Nors ir svarstėm ar verta, bet dabar džiaugiuosi, kad nusprendėm važiuot į GDE Dixence užtvanką.
Nežinau pagal kurį kriterijų, bet ši užtvanka pristatoma kaip didžiausia Europoje. Manau tikrai ne pagal vandens kiekį, nes Portugalijoje esanti Alquevos užtvanka, kurioje teko būti ankščiau, ir kuri taip pat yra pristatoma kaip didžiausia Europoje, manau sulaiko kur kas daugiau vandens. Kaip ten bebūtų, vaizdai tikrai gražūs. Jos lankymas nemokamas.
Šis tarpeklis paliko dvejopus prisiminimus. Viena vertus tikrai įdomus lipimas šlaitais mediniais laiptais palei upę.
Toliau važiavom į Chamonix Mt. Blanc Prancūzijoje.
Nors ir buvom apsisprendę į Aig du Midi nesikelti dėl didelės kainos, bet norėjom bent jau iš apačios pasižiūrėti į Monblaną.
Reikia pripažint, kad miestelis labai gražus, o ir kalnas net iš apačios, turėtų būti labai gražus.
Rašau, kad turėtų būti, nes visgi apsiniaukė ir kalno beveik nematėme, tik kontūrus ir apačią. Bet net ir tai padarė įspūdį.
Grįžom į Šveicariją ir pakilom prie Emosson užtvankos.
Mes užkilome su mašina nemokamai, bet galima ir keltuvais, kainuotų apie 130 lt. suaugusiam, apie 65 lt. vaikui, net kūdikiui apie 40 lt.
Prie pačios užtvankos vaizdai gal ir nieko ypatingo, bet kiek paėjus jie nerealūs. Gaila tik, kad lijo lietus ir nelabai buvo galimybės toli pavaikščiot, nebuvom tam psiruošę. Bet kuriuo atveju supratau, kad ten reikėtų dar kada sugrįžt ir pasivaikščiojimams kalnų takais skirti galbūt net ne vieną dieną. Ši vieta to tikrai verta, lipimas nesunkus, o vaizdai kiekviename žingsnyje keičiasi ir vienas už kitą gražesni, net ir per lietų !!! 😍
Privažiavimas lengvas, parkingas ir lankymas nemokami. Labai gražu, bet ten užtenka 15 min. Tiesiog gražus, itin proporcingas krioklys.
14 diena, 06.18
Iki paskutinės minutės svarstėme eiti ar ne į Grotte aux Fees.
Tai urvas, kuriame yra nedidelis ežerėlis, krioklys. Bet svarbiausias akcentas mini programėlė vaikams.
Visgi galiausiai nusprendėmė, kad mūsų vaikai vis tiek nieko nesupras, nes lietuviškai gi niekas programėlės neves.
Urvas dirba nuo 10 iki 17 val., kaina 22,50 lt., vaikiškas 14 lt., vaikams iki 4 m. nemokamai. Parkingas nemokamas.
Apsispręsti padėjo ir tai, kad kortele atsiskaityti negalima, eurais galima, bet kursas labai blogas.
Toliau važiavom į Chillon pilį. Labai graži pilis.
Kadangi per lietų daug nepavaikščiosi, tai nusprendėm važiuot toliau, pas žmones pas kuriuos planavom apsistot sekančioms 3 nakvynėm.
Atvykom į Spiez miestelį.
Ten jokio lietaus. Miestelis labai gražus, kalnai, ežeras, pilis.
Turbūt viena įspūdingiausių kelionės dienų 😍
Ir oras pasitaikė nerealiai gražus 👍
Kelionės tikslas Kandersteg miestelis, o tiksliau kalnuose esantis Oeschinen ežeras.
Pasisekė, kad buvo sekmadienis, todėl parkingas nekainavo.
Lipti į kalną jau buvome nusprendę pėsčiomis, nors yra galimybė pasikelti ir keltuvu. Lipimas buvo nelengvas, nes kalnas labai status, diena labai karšta, o ant nugaros nešioklėje vaikas. Žodžiu, pats tas norint sulieknieti 😅
Kadangi čia buvom paskyrę visą dieną, tai niekur neskubėjom.
Vaizdai kuriuos pamatėm užlipus, nenupasakojami ir net nenufotografuojami. Netgi vyresnioji duktė, kuri visą laiką bambėdavo, kai reikėdavo lipti, užlipus tepasakė: „pasiliekam čia gyvent“ 😍
Prie Oeschinensee praleidom visą dieną pasivaikščiodami ten bei šen, pagulinėdami ant pievelės, bet atsigrožėti vaizdais sunkiai įmanoma. Kalnai, reljefas, ežeras, tolumos, karvės, ramybė ir t.t. Jei kada išgirsiu ar perskaitysiu, kad ir pačias didžiausias liaupses šiai vietai, žinosiu, kad nei vienas žodis nėra perdėtas 😍
Beje, ten yra daug ir pėsčiųjų takų, turbūt reikės kada sugrįžti detalesniai pažinčiai 😉
Miegoti grįžom pas tuos pačius žmones, net ir jiems pasirodė, kad nuotraukos tikrai labai gražios.
Šią dieną numatyta aplankyti Lauterbruneno slėnį.
Automobilį palikome nemokamoje aikštelėje prie Trumellbacho krioklių. Sėdame ant dviračių ir apie 2-3 km. grįžtame iki Lauterbruneno miestelio.
Pats miestelis kaip miestelis, pagrindinė jo įžymybe Staubbachfall.
Šis krioklys maloniai nustebino. Jis gražus ne tik žiūrint iš toliau, įdomi atrakcija: galimybė įeiti po juo į olą ir pasižiūrėti į miestelį nuo kalno pro krinančio vandens uždangą. Tikrai įdomu ir gražu 😍
Grįžtame prie Trumellbacho krioklių.
Man jie įspūdžio nepadarė. Tiesiog urvai ir šniokščiantis vanduo.
Įėjimas apie 31 lt., vaikui apie 11 lt., iki 6 m. amžiaus nemokamai. Kortele atsiskaityti negalima, eurais galima, bet euro kursas blogas.
Po krioklių žmoną su vaikais palieku apačioje, o pats išsiruošiu į 5 val. žygį pėsčiomis į kalnus.
Mano tikslas Miurreno miestelis, į kurį automobiliu nenuvyksi, tik pėsčiomis, keltuvais arba traukiniu.
Lipimas ilgas ir nuobodus, bet užlipus vaizdai verčiantys iš kojų 😍
Čia lipimo pradžioje vaizdas į Lauterbruneną.
Reikia pasakyt, kad mane labai suklaidino turizmo informacijoje. Kai paklausiau pro kur geriau lipti į Miurreną, man pasakė, kad nuo Lauterbruneno pusės, taip ir lipau. Tačiau kai po to leidausi pro Grimelwaldo pusę, tai toje pusėje kelias neabejotinai gražesnis, su skardžiais, kriokliais, vaizdais į kalnus.
Ypač užburia ramybė ir karvių varpai, puikiai girdėti vaikų klegesys mokyklos stadione žaidžiančių futbolą, nors jis gana toli.
Va čia tai tikrai nėra automobilių, ne tik vadinamų ekologiškų, kaip Zermatte, bet ir išvis jokių.
Tiesa, norint iki galo pasigrožėt Miurrenu, neužtenka pakilt iki jo, reikėtų pakilt dar bent šiek tiek aukščiau, ir į miestelį pažvelgt iš aukščiau.
Sėdam į automobilį ir nors jau vakarėja, bent trumpam nutariam užsukti į Grindelwaldą (nesumaišykit su ankščiau minėtu Grimelwaldu).
Čia vėl pasigailiu, kad turim tiek mažai laiko, norėtusi turėt bent vieną dieną. Manau labiausiai vertas pėsčiųjų maršrutas iki First viršukalnės. Žinoma, galima pakilt ir keltuvu, tačiau manau čia tikrai būtų gražiau ir įdomiau lipt pėsčiomis.
Kadangi neturime laiko net kilt keltuvu, nes jau temsta, tai pavaikštome po patį miestelį ir išvažiuojame į nakvynės vietą.
Tiesa, dukra dar priverčia nufotografuot pastatą, kuriame įsikūręs turizmo informacijos centras, nes virš jo tarp kitų kabo ir Lietuvos vėliava 😊
17 diena, 06.21
Keliamės ankščiau nei įprastai, apie 07 val., ir pajudam iš Spiez, šiandien numatyta labai intensyvi dienotvarkė.
Oras vėl geras.
Navigacija truputi paklaidina, primygtinai siūlydama važiuoti autostrada (neturim venjetės), nuveža prie ežero kur kelias išvis baigiasi. Truputį paklaidžioję, ir visgi truputį pavažiavę autostrada, atvažiuojame prie Aareschlucht.
Parkingas nemokamas. Įėjimas apie 21 lt., vaikams apie 11 lt., iki 6 m. nemokamai. Mes geriau perkame kombinuotą bilietą, suteikiantį teisę kilti, bei leistis keltuvu ir iki netoliese esančio Reichenbacho krioklio. Toks bilietas kainuoja apie 36 lt., vaikiškas apie 25 lt., iki 6 m. nemokamai. Kortele atsiskaityti negalima, eurais kursas blogas.
Aares tarpeklis vėl primena apie tai, kad labiausiai išreklamuoti objektai yra gerokai pervertinti. Jei reikėtų jį apibūdinti vienu žodžiu, apibūdinimas būtų paprastas-nuobodus. Pirmyn ir atgal eini lengvu lygiu taku, manau ten didelių sunkumų nekiltų netgi su vėžimėliu. Kaip kažkas buvo rašęs internete, tai tikrai senukams ir lepiems turistams pritaikytas tarpeklis. Vaizdai taip pat vidutiniai. Manau daug pasako faktas, kad praėjus pusė kelio imi laukt, kada gi pagaliau tas tarpeklis baigsis.
Parkingas taip pat nemokamas.
Čia mus pasitinka akibrokštas. Prišoka kažkoks vyras ir ima fotografuot mūsų automobilio numerį. Aiškina, kad neva mes su prie automobilio pritvirtintais dviračiais vos jo nekliudėme kažkur puskilometris prieš tai. Nuoširdžiai nustembu, tikrai nieko nemačiau, mūsų dviračiai iš už automobilio išlindę vos keletą centimetrų, gal jis ėjo kelio viduriu?, bet tuomet tikrai būčiau pastebėjęs. Vėliau vietiniai labai nustebo išgirdę tokią istoriją, sako gal koks nesveikas, policija iš jo tik pasijuokus būtų. Tada ir pats suvedu, kad prie pat Reichenbacho krioklių fanikulieriaus yra kažkokia ligoninė, net parkingo aikštelė ta pati. Matyt pabėgo pacientas iš skyriaus be rankenų 😊
Kitas nemalonumas laukia prie fanikulieriaus. Pasirodo pataikėm per pačią pusantros valandos pietų pertrauką. O bilietą tai juk jau turim. Tenka laukt. Taip ir prisimenam, kad anksti be reikalo kėlėmės 😴 Tik keista, kad tokiame turistiniame objekte, išvis kaip kokioje Baltarusijoje, numatytos pietų pertraukos.
Bet laukti buvo verta. Skirtingai nuo Aares tarpeklio, ši vieta daug mažiau žinoma, tačiau mano nuomone labiau verta dėmesio: įdomus ir pasikėlimas tuo fanikulieriumi.
Aplamai noriu pabrėžt, kad visur ir visada nieko gražaus nepamatysite pro automobilio langą, ar iš aikštelės pakilus keltuvu. Visada reikia bent keletą valandų vaikščioti kalnų takais, tik taip galima pamatyt tikrą kalnų grožį. Reichenbacho krioklys manau yra labai geras taškas norintiems kopinėti po kalnus, nes pakilimas nėra brangus, o nuo jo kuo puikiausiai galima keliaut besimėgaujant gražiais vaizdais, kad ir iki paties Grindelwaldo, tikrai puikus pasirinkimas, nes keltuvai Grindelwalde, Lauterbunene ar kur kitur kainuoja brangiau, o čia dar ir krioklį aplankai 😉
Važiuojame toliau link Grimsel perėjos.
Sekantis sustojimas Gelmerbahn.
Tai viena didžiausių atrakcijų ne tik Šveicarijoje. Parkingas nemokamas. Prie keltuvo labai aukštas „beždžionių tiltas“.
Pasikėlimas ir nusileidimas kainuoja apie 75 lt., vaikams apie 47 lt., iki 6 m. nemokamai.
Pakilus galima apeiti Gelmersee-ežerą, kilti iki “chatos”, arba leistis žemyn kalnų taku.
Manau pataikėm, nes nusileidžiant vaizdai taip pat buvo super.
Šią vietą taip pat primygtinai rekomenduočiau 😉
Toliau jau su automobiliu, pakilom į Grimsel perėją.
Iš jos tikėjausi daugiau. Ir važiavimas gana lengvas, ir vaizdai vidutiniai.
Važiuojant Furkos perėja negalima neužsukt į Rhon ledyną.
Įdomu įlist į ledo tunelį, kambarį, prisėst ant ledo suoliuko, ypač kai lauke +30.
Atėjo vakaras. Oras taip pat subjuro. Labai norėjau nuo Oberalppass leistis į žygį pėsčiomis iki Rheino ištakų, bet temo, ėmė lyti lietus ir žygį teko atidėti neribotam laikui. Manau tai būtų verta dėmesio.
Privažiavus Ilianz miestelį, mūsų nakvynės vietą, oras vėl pasitaisė. Miegojome pas žmones, 400 m. aukščiau kelio, name ant skardžio, pro kurio visus langus matyti kalnai, tolumos, bei Rheino slėnis. Nors paprastai automobilį palieku tik „ant bėgio“, bet šį kartą ne tik užtraukiau rankinį stabdį, bet ir po kiekvienu ratu pakišau po akmenį, "dėl visa ko" 😂
Čia vaizdas pro langą.
18 diena, 06.22
Ši diena gavosi pusiau poilsio. Buvo numatyta visą dieną skirti važinėjimui dviračiais po Rheinschlucht, bet būdami vietoje ir įvertinę visas aplinkybes nusprendėme, kad važiavimo dviračiais bus kiek mažiau. Pirmyn ir atgal pravažiavome tik dešiniąją Rheino tarpeklio pusę.
Gražu, bet manau ten neverta gaišt laiko, pilnai pakaktų sustot ir nueit iki specialios platformos prie Flims dešinėje Rheino tarpeklio pusėje, į kurią mes nusprendėme nuvažiuot ryt, nes bus pakeliui.
Taigi, liko laisvas pusdienis, nes šiai nakčiai vėl buvome pasilikę pas tuos pačius žmones ant skardžio.
Pavaikščiojome po „muziejus“, kurie vadinosi „parduotuvėmis“ 😂, nes kainos ten tikrai labai didelės, brangiau tikrai tik Norvegijoje 😲
Prisipylėme kuro, dyzelinas apie 5,10-5,20 lt.
19 diena, 06.23
Kaip ir planavome, sustojome netoli Flims, su dviračiais nuvažiavome iki platformos kairėje Rheinschlucht pusėje ties Cons.
Sekantis tikslas Taminaschlucht prie Bad Ragaz.
2 km. iki Bad Ragaz nemokamoje aikštelėje paliekam automobilį ir dviračiais išvažiuojam į Bad Ragaz. Iš karto supranti, kad tai kurortas: golfo laukai, viešbučiai, gėlynai.
Iki Tamina tarpeklio apie 3-4 km. Galima važiuot autobusu arba eit pėsčiomis, automobilių eismas uždraustas, negalima net su dviračiais.
Kadangi kelias per mišką tarp uolų, einam pėsčiomis, norim pasigrožėt.
Netoli tikslo ima lyt, ir lietus vis stiprėja. Pamenat rašiau apie taisyklę, kad visada lyja kai einam į tarpeklius? 😅
Nors ir turim skėčius, bet lietus taip sustiprėja, kad nueinam beveik šlapi.
Įėjimas apie 14 lt. tiek suaugusiam, tiek vaikui. Taip yra todėl, kad ten nėra žmogaus, tik tokie varteliai, įmeti monetas-varteliai pasisuka, kitas vėl meta. Iš to aišku, kad nei kortele, nei eurais atsiskaityt negalima. Net ir popieriniais frankais. Ir metalinės monetos net ne visos tinka. Žodžiu, tai turi žinot iš anksto. Tiesa, netoliese yra restoranas, kuriame paprašius galima pakeist eurus į frankus, bet jame kursas toks blogas, kad frankas (oficialus kursas tą dieną apie 2,80 lt.) brangesnis už eurą, pvz. duodi 3 eurus, gauni tik 2 frankus. Nors sumos nedidelės, bet pikta 😡
Tarpeklis dirba nuo 10 iki 17 val. Kitu laiku nerekomenduočiau vykt, nes gali būt kad tarpeklyje būna užrakinami vartai, kurių yra net keliose vietose.
Gana plačiai aš čia, bet pats ruošdamasis kelionei apie šią vietą beveik neradau informacijos internete.
Žodžiu, turėkit 5 frankus ir butinai monetomis po 2 ir 1. Na o pats tarpeklis tai tikrai gražus.
Iš Bad Ragaz sukame per Lichtenšteiną į Austriją.
Įdomu tai, kad nors Šveicarijoje lijo ir net prošvaiščių nebuvo, pravažiavus visai nedidelius kalnus, vos už 20-30 km., Lichtenšteine, net saulutė išlindo.
Pirma mintis-kaip Lietuvos rinktinė šitam kaimui futbolą pralošė 😌
Austrijoje nusiperkam venjetę: 10 dienų, apie 7,90 euro, prisipilam dyzelino.
Nakvoti važiuojam į Innsbrucką pas žmones, pas kuriuos buvome apsistoję prieš 10 dienų.
Tiesa, pakeliui link Innsbrucko, ties St.Anton, buvo papildomai mokamas tunelis, kurį labai nesunkiai apvažiavome geros kokybės nemokamais kalnų keliais.
20 diena, 06.24
Ryte dviračiais apžiūrim Innsbrucką.
Nors nelabai ten ką ir yra žiūrėt. Na tas jų „auksinis stogelis“ įdomus, bet tik tiek.
Parduotuvėje papildę po Šveicarijos ištuštėjusias atsargas, važiuojame link Krimmler krioklio.
Nors ir žinome, kad mokamas, bet renkames Gerlos alpių kelią.
Jis "dirba" iki 17 val. Važiavimas juo kainuoja 7,50 euro.
Beveik privažiavę užtvarą nustembame, kad yra ir aplinkelis, vingis vos keli kilometrai, vaizdai praktiškai tie patys. Sukame į jį, kelio dangos kokybė žinoma galėtų būti ir geresnė.
Pastebėjimas, visada sekite kelio ženklus, prieš mokamus kelius ar tunelius, visada būna ženklai, o taip pat ir nusukimai į aplinkelius, jei nenorite mokėti, kitaip sakant politika tokia, kad moki tik tuomet, kai sąmoningai nori rinktis geresnės kokybės, trumpesnį ar greitesnį kelią, bet jei neturi pinigų ar nenori mokėt, tau visada paliekamas alternatyvus variantas.
Šiuo atveju mes sąmoningai rinkomės mokamą kelią, bet kai vietoje pamatėme situaciją, pakeitėm planą ir padarę vos kelių kilometrų vingį išvengėme mokėjimo. Vaizdai, esu tikras, buvo labai panašūs, nes kalnas juk tas pats. O gal sumokėjus oras geresnis būtų? 😎
Priėjimas prie Krimmler krioklio 2,50 euro, vaikams 0,50 euro, iki 6 m. nemokamai. Vakare nemokamai. Tik nežinau nuo kelintos valandos nemokamai, bet kai mes išeidinėjome jau kasos buvo uždarytos, o praėjimas ten laisvas. Tai galėjo būti apie 19-20 val.
Pats krioklys gražus. Vertas dėmesio. Tik jis sunkiai apčiuopiamas, viso jo vienu metu nei pamatysi, nei nufotografuosi.
Kas dar įdomu, tai prie kasų yra padarytas toks, tipo fontanas, o šalia jo metalofonas. Užlipi ant pavasario klavišo-bėga vienokia srovė, užlipi ant vasaros klavišo-kitokia srovė. Tuo norima parodyt, kad visais metų laikais Krimmler krioklys vis kitoks. Įdomu 👍
Kadangi kitą dieną turėjome praleisti prie Kapruno vandens rezervuarų, o pas žmones nakvynės neturėjome, tai ten ir nuvažiavome. Miegojome automobilyje, aikštelėje prie keltuvo į kažkokį ten kalną. Blogiausia tai, kad visą vakarą lijo, tai net maistą teko gamintis automobilyje. Bet tai irgi įdomi patirtis 😉
21 diena, 06.25
Pirmiausia ką padariau atsibudęs-pasižiūrėjau koks oras. Šioje vietoje buvome prieš metus, tik gegužės mėnesį, tai Kapruno vandens rezervuarų atrakcionas nedirbo, nes jis pasirodo pradeda dirbt tik nuo birželio mėn. Bijojau, kad ir šį kartą nieko nepavyks, nes vakar, o ir naktį, lijo.
Visgi rytas pasitaikė pusė velnio, be lietaus.
Prie atrakciono parkingas nemokamas, net po stogu.
Bilietas kainuoja 18 eurų, vaikiškas 11 eurų, iki 6 m. nemokamai, šeimyninis 36 eurai. Galima atsiskaityti kortele.
Iš pradžių autobusas veža kalnų keliais aukštyn prie keltuvo. Tas keltuvas reklamuojamas kaip ilgiausias Europoje atviras keltuvas. Kadangi turiu silpnybę atviriems keltuvams, tai tikėjausi smagiai pasivažinėt. Tačiau pasirodo tas „ilgumas“ tai ne kelionės trukmė, o keltuvo plotis, į jį telpa net autobusas, o šiaip keltuvas kelia ne virš žemės, o kaip fanikulierius.
Išlipi prie pat vandens rezervuaro.
Gražu ten, tačiau vaizdas monotoniškas, turbūt taip ir turi būt jei stovi vienoje vietoje 😄
Žodžiu, ten arba pasivaikštai prie rezervuaro, arba reikia eiti kalnų takais, bet trumpiausias maršrutas gal 5 val. į vieną pusę. Žodžiu, turėtų būti rimtas žygis, gali būt kad kai kur ir sniegu tektų pabrist.
Mes apsiribojom pačiu rezervuaru iš įvairių vietų ir kampų.
Kadangi Kaprune sugaišome tik apie pusdienį, o buvome numatę visą dieną, tai nusprendėme važiuoti iki Lichtenšteino tarpeklio.
Parkingas nemokamas. Įėjimas 4 eurai, vaikams 2,50 euro, iki 6 m. nemokamai. Tarpeklis dirba 08-18 val.
Pats tarpeklis labai gražus, turbūt vienas iš gražiausių šioje kelionėje, o iš visų matytų nusileistų galbūt tik Vintagaro tarpekliui Slovėnijoje.
Kas tokio gražaus? Iš esmės kaip ir visur, bet reljefas, formos, net sunku pasakyt kas dar.
22 diena, 06.26
Pagrindinis dienos tikslas, jau minėti ledo urvai.
Jie yra kalne. Pasikėlimas ir įėjimas 19 eurų, vaikui 9,50 euro, iki 4 m. amžiaus nemokamai. Galima keltis pėsčiomis, tada tik įėjimo bilietas 8,50 euro, vaikams 4,50 euro, vaikams iki 4 m. nemokamai. Galima atsiskaityti ir kortele.
Pasirenkame lipimą ir perkame tik įėjimo bilietus.
Dabar tai vertinu dvejopai. Viena vertus, vaizdai labai įspūdingi 😍
Šiaip tai nėra ten taip baisu kaip gali atrodyt, tik reikia kiek atsargumo ir daug daugiau dėmesio vaikams.
Nors ir labai gražu, bet su vaikais pakartot žygio nerekomenduočiau, ne dėl pavojingumo, tiesiog dėl to, kad negali atsipalaiduot.
Užlipimui prireikė gal pusantros valandos.
Kas dar užsifiksuoja, tai labai daug laiptelių. Ekskursija trunka apie valandą, ir visą laiką lipi iš pradžių aukštyn, o po to žemyn.
Viduje šalta, tikrai reikia megztinio.
Po urvų važiuojam i Hallein miestelį, kur turėjome apsistot nakvynei, tačiau čia laukia siurprizas, pagal keliautojų klubą surasta nakvynė pirmą kartą nuvilia, šeimininko nėra namuose, parašius SMS gauname atsakymą, kad jis išvykęs. Va taip va.
Važiuojame jau į Vokietiją ir sustojam nakvynei automobilyje kalnuose, netoli Berchtesgadeno, tiksliau prie Kehlsteinhaus-„erelio lizdo“-Hitlerio buveinės, į kurią planuojame vykti ryt.
Ten labai daug parkingų, prie pat kasų visi mokami, o vakare net išvis draudžiama stovėt. Tačiau lygiai už vieno kilometro yra erdvi ir visiškai nemokama aikštelė. Ten ir miegame.
Beje, apie miegą. Vakare tingime surinkinėt viryklę, kad pašildyt vaikui mišinuką. Žmona nusprendžia eit pas vietinius paprašyt karšto vandens. Atkalbinėju, bet ji vis tiek nueina. Po keleto minučių grižta su vandeniu.
Už poros valandų, tik sugulus, privažiuoja automobilis, prieina vyras ir kiša pažymėjimą, prisistato policininku, nu va, galvoju, išvarys, neleis čia miegot. Klausia ar mes pas žmones prašėme vandens kūdikiui. Pasimetu. Sakau, taip. Jis sako, tik norėjau paklaust ar viskas gerai? Visiškai pasimetu, išlemenu, kad taip. Jis sako, tada viskas gerai, ir išvažiuoja. Gulim apšalę.
Ryte 6 val. tas pats policininkas vėl beldžiasi į automobilio langą, praplešiu akis, o jis laiko atkišęs buteliuką su karštu vandeniu, sako, Jūsų kūdikiui atnešiau. Maniau sapnuoju, net deramai nepadėkoju. Kitą dieną sakau žmonai, paskambink savo policininkui, pasakyk, kad būtų geras ir 6 val. ryto vandens mums nenešiotų, o leistų išsimiegot 😄
Žinoma įdomu, kad žmogus skambina dėl tokio reikalo į policiją, bet dar įspūdingesnis policijos lygis 😍 Klausimas toks: ką atsakytų ir ką darytų policininkas Lietuvoje, jei jam paskambintų žmogus ir sakytų „žinot, čia pas mane buvo atėjus moteris ir prašė vandens kūdikiui“? 😊
23 diena, 06.27
Rytas išaušta fantastinis. Jokio debesėlio. Puiku, bet nieko nuostabaus, juk šiandien planuose pasikėlimas į kalną, o ne ėjimas į tarpeklį 😃
Taigi, einame iki kasų ir perkame bilietus į „erelio lizdą“. Kaina 15,50 euro, vaikams 9 eurai, iki 6 m. nemokamai, šeimyninis 33 eurai. Atsiskaityti galima ir kortele.
Ant bilieto parašyta kada ir į kokį autobusą lipti.
Pasiimame ir vežimėlį, neprametam, jokių sunkumų šiame objekte su juo.
Autobusu važiuojame specialia privačia trasa į viršų iki tunelio ir lifto. Tunelis 124 m. ilgio, liftas 124 m. aukščio. Nors sakė, kad bilietai tikrinami ir prie lifto, nes vien liftas kainuoja 3 eurus, bet niekas ten nieko netikrino.
Iki tunelio ir lifto galima užlipti ir pėsčiomis, nesinaudojant minėtu autobusu, tada viskas būtų nemokamai, tačiau tam reikėtų nemažai laiko, nes paaukštėjimas gal 600 ar 800 metrų. Be to, didžioji dalis lipimo būtų nuobodžiu mišku, ir tik pačiame viršuje atsivertų gražūs vaizdai. Žodžiu, džiaugiamės teisingai pasirinkę.
Išlipus iš autobuso iškart reikia nurodyti kelintą valandą norėsi važiuot atgal, nes jei to nepadarysi ir nebus laisvų vietų, tai gali tekti laukti net kelias valandas, kad galėtum nusileisti.
Nuspėti kiek laiko mums reikės nėra lengva. Pasakom, kad kokias dvi valandas. Pataikom, nes oras gražus, turim pakankamai laiko pasėdėt ir pasigrožėt. Blogu oru ten ir valandos gali būti per daug.
Beje, reikia turėt omenyje, kad ir prie minėto lifto dažnai būna eilė, tad laiko sugaišti ir ten.
Pakilus atsiveria nereali panorama, net nežinau ar dar kur mačiau panašią. Ne veltui ši vieta vadinama „erelio lizdu“, sakoma, kad tokį matomumą turi erelis-gražią dieną apie 200 km. Nupasakot tai sunku, reikia pamatyt 😍
Tai viena iš gražiausių vietų, net keista, kad dauguma Lietuvos turizmo agentūrų ten net neveža.
Automobilį paliekam prie prekybos centro nemokamoje aikštelėje.
Imam dviračius ir važiuojam apie 5 km. iki Ramsau prie Ache.
Tai kaimelis, kuris labiausiai garsus idiliška bažnytele prie upės tarp kalnų. Gražus atvirukas ir tiek.
Dar už 5 km. kita lankytina vieta-pagal katalogus, pasakiško grožio Hintersee ežeras.
Net nežinau kaip čia pasakyt. Na pasakos ten nelabai radom 😊, gražu, bet ne daugiau.
Bet baisiausia tai buvo nuvažiavimas. Na galvojam, kas čia tie 5 km. dviračiais. Bet mes, lietuviai, juk nesuprantam, kad visi tie kilometrai gali būt ir į kalną. Jis nestatus, bet kai toks atstumas, o virš galvos +30, o tu dar veži vaiką, tai yra ką veikt. Vienu metu galvojau viskas, mirsiu tame pasakiškame vaizdelyje 😜 Guodė tik mintis, kad išsimaudysim tam ežerėlyje. Deja. Maudytis galima, bet manau, toks besimaudantis sutrauktų daugiau turistų, nei pats ežerėlis 😂 Pastovėjus vieną ar dvi minutes, bėgi lauk iš skausmo geliamais nuo šalčio sąnariais, net sunku patikėt kad vanduo gali būt toks neįtikėtinai šaltas tokią karštą dieną 😜
Na bet bent jau parvažiuot patiko 😎 Galvoju specialiai pažiūrėsiu kiek reikės minti. Užlipau ant dviračio, pasispyriau. Sustojau prie automobilio. 5 km. Va tiek va nuvažiavau nemindamas, visą kelią iki pat automobilio !!!
Apie 4 km. nuo Berchtesgadeno, tik jau į kitą pusę, dviračiais važiuojam iki Kionigssee ežero.
Laimei jau nebe į kalną, na gal nedidelį 😊
Va čia suprantu, kad tai didžiausia klaida planuojant kelionę. Galvojau na ežeras ir tiek, skirsiu porą trejetą valandų ir viskas. Dabar žinau jog ten norėčiau praleist net ne vieną dieną ir ten ne šiaip ežeras. Jis tarp kalnų, kelių nėra, vaizdai nerealūs 😍
Turėjom galimybę tik trumpai pasivaikščiot, bet to užteko suprast, jog ten norėtusi vieną dieną apeit aplink ežerą, kitą dieną apiplaukt ir t.t. Plaukimas turistiniu laivu 16 eurų. Bet aš manau geriau nuomotis valtelę, valanda 6 eurai, visa diena 36 eurai. Gal ir nepigu, bet jei ne vienas plauki, tai išeina tas pats kas su tuo laivu, o įspūdžiai turėtų būt didesni. Manau kada nors ten sugrįšiu.
Vakaras. Grįžtam į tą pačią aikštelę miegoti. Ten šalia yra ir Rossfeldsstrasse.
Tai 16 km. ilgio ratas kalnais su panoraminėmis aikštelėmis. Apie tokį aš net girdėjęs nebuvau. Kaina apie 5 eurai. Čia įskaitant ir automobilį ir keleivius. Mums mokėt nereikėjo, nes ten kelias mokamas tik nuo 09 val. iki maždaug 18 val., o mes grįžome jau vėliau. Beje, ten vakare automobilių dėl šios priežasties padaugėja, ypač motociklininkų ir kitokių lenktyninkų.
Vaizdai tai šiaip sau. Nors ir pigu, bet nelabai verta dėmesio. Kai kurie šiuo keliu naudojasi lipdami į „erelio lizdą“, atvažiuoja iki 09 val., taigi įvažiuoja nemokamai, tada apie 200-300 m. aukštyn, ir tada palikę automobilius toliau lipa į „erelio lizdą“, nes kelias sukasi į kitą pusę. Bet kuriuo atveju, lipti belieka gerokai mažiau.
Šią naktį išsimiegam nesulaukę policijos vizitų 😊
24 diena, 06.28
Ryte grįžtame į Austriją. Pirmasis trumpas sustojimas prie St. Gilgen miestelio.
Toliau važiuojame į Hallstatt.
Netoli miestelio paliekame nemokamame parkinge automobilį ir su dviračiais važiuojame iki miestelio.
Jautiesi lyg įvažiavęs į atvirutę.
Aišku prie to prisideda tai, kad oras vėl puikus.
Miestelyje gyvena vos 1000 gyventojų, bet nuolat knibžda ir turistai. Vietinio gyventojo paklausėme kiek tokiame rojaus kampelyje kainuoja namas. Sako, nedaug, 100-200 tūkst. eurų, tik problema ta, kad niekas tų namų neparduoda 😄 Žodžiu, vienintelė galimybė ten įsigyt namą-paveldėjimas 😊
Patį miestelį apvažiuojame ir apeiname gana greit, jis nedidelis, tačiau iš jo nesinori išvažiuot: čia ir ežeras, ir kalnai, jaukūs nameliai ir gatvelės, krioklys, visur tvarkinga ir gražu, o ir pažiūrėt yra ko.
Viena žinomiausių vietų-kaulų koplyčia. Kažkada pritrūkus žemės, iš kapinių buvo surinkti kaulai, ir taip atlaisvinta žemė. Patys kaulai surūšiuoti, ant jų parašyta vardas, pavardė, data, ir sudėti į koplyčią. Panašių koplyčių galima rasti ir daugiau Europoje, ši išsiskiria tuo, kad kaukolės dar išmargintos ir spalvotais piešiniais.
Beje, tavo kaulai atsidurti joje gali ir šiais laikais, tereikia tai nurodyti testamente. Reiks apie tai pagalvot 😉
Kita atrakcija-buvusios druskų kasyklos. Į jas galima arba lipti pėsčiomis, arba kilt keltuvu.
Kadangi norint apžiūrėti kasyklas reikėtų kelių valandų, o ir kaina mums pasirodė gana didelė (nepamenu kiek), tai mes nusprendėme, kad mums tai pamatyt nėra būtina.
Vietoj to nusprendžiame daugiau dėmesio skirti ežerui. Aplink jį galima eit pėsčiomis, važiuot dviračiu, bet tai taip pat atimtų daug laiko. Nusprendžiame išsinuomoti elektrinę valtį. Tai tyli, ekologiška, bet pakankamai greita transporto priemonė. Ji kainavo 12 eurų valandai. Manau tai nedaug.
Atsisėdom, įjungėm variklį ir pirmyn. Tos valandos pakako, nuplaukėm ir į kitą pusę, ir palei miestelį pirmyn atgal kelis kartus, ir paplūduriavom besimėgaudami vaizdais ir ramybe 😍
Dar kas buvo unikalaus, tai miestelio centre, prie namo sienos auga kriaušė, iš pradžių galvojome, kad tai koks vijoklis ar gėlė, ar net piešinys, bet pasirodo tai paprasčiausias kriaušės medis, kuris karpomas taip, kad jo šakos išsiraito palei visą namo sieną, palikdamos tarpelius langams ir durims, ir dar net vaisius duoda. To nupasakot neįmanoma, reikia pamatyt.
Sekantis sustojimas Traunkirchen.
Automobilį pastatyti nemokamai taip pat nėra sunku, žinoma jei nenori pačiame centre.
Žodžiu, pasivažinėjame, pasigrožime ant kalnelio pusiasalyje stovinčia bažnyčia, žemiau esančiais gražiais pliažais.
Gmunden miestelis.
Jo pagrindinė įžymybė-ežero saloje stovinti pilis.
Mes taip pat neatsilaikėme šiai pagundai. Iš pradžių vanduo pasirodė visai šiltas, tačiau paplaukus tolėliau, kur praplaukiantys laiveliai jį išmaišo, tai kilo noras kuo greičiau lipt lauk 😜
Nakvoti nuvažiavome į Linz, kuriame buvome sutarę dėl nakvynės pas žmogų iš keliautojų klubo.
Pats miestas tai daugiau pramoninis, nors turi ir senamiestį. Specialiai ten nėra ko važiuot.
Iš Linzo važiuojame iki Melk.
Nemokamas parkingas ne problema.
Pasivaikštome po miestelį. Gražu.
Apeiname aplink jų pagrindinę įžymybę-ant kalvos stovintį vienuolyną.
Nuo Melko sukame į Dunojaus kelią ir važiuojame juo iki Krems.
Upė, vynuogynai, bet kas gi čia ypatingo? Na taip, tai ne autostrada, bet mūsų Panemunės kelias ne ką prastesnis.
Žodžiu, kiek nusivylę šia atkarpa, nuo Krems sukame link Vienos.
Kadangi ją apžiūrėjome prieš metus (turbūt gražiausias miestas Europoje), tai šįkart važiuojame nesustodami į Bratislavą Slovakijoje.
Pirmoje degalinėje nusiperkam venjetę-7 eurai savaitei.
Navigacijoje nustatom miesto centrą. Ji kažkodėl nusprendžia, kad jis kažkokiame užkampyje, pačiame pakraštį 😊 Iš pradžių nervinamės, bet apsidairę pamatom, kad ji užvežė mus ant kalno miesto pakraštyje, nuo kurio visa Bratislava kaip ant delno. Šaunuolė 😍
Kadangi vakaras, o ir sėkmę turbūt prisijaukinom, nes pačiame centre iškart randam nemokamą parkingą. Šiaip su nemokamu parkingu ten gali būt sunkoka.
Pasivaikštom po senamiestį, gražu, jauku, nors žinoma tai ne Viena 😊 Kaip ir daugelyje Europos sostinių, centrinėje pėsčiųjų aikštėje vyksta kažkoks nemokamas vaidinimas.
Temstant pajudam link Tatrų.
Miegam automobilyje prie autostrados esančioje poilsio aikštelėje.
26 diena, 06.30
Rytas visai nekoks, nelyja bet regis tuoj tuoj lis.
Važiuojam iki Oravos pilies.
Parkingas mokamas prie pat pilies, bet truputi toliau nesunku pastatyt nemokamai.
Pilyje esam pirmi lankytojai. Ten pavienių turistų neįleidžia, tik grupėmis. Kadangi grupė taip ir nesusirenka, gaunam asmeninę gidę 👍 Tai gerai, nes išvengiam nuobodžių pasakojimų apie tai koks kieno giminaitis toje pilyje gyveno, o daugiau dėmesio skiriama įdomiesiems pilies faktams, pvz. kodėl paveiksle pilies savininkas vaizduojamas su 4 pirštais ant vienos rankos ir su 6 ant kitos (nes kitiems duodavo su ta kurioje 4, o imdavo su ta kurioje 6).
Pilyje praleidome apie valandą.
Važiuojame link Žemųjų Tatrų.
Pakeliui užsukame į Vlkolinec-senovinį etnografinį kaimelį.
Jį randam gana sunkiai, nuvažiavę pamatom, kad beieškodami praradom gana daug laiko, lietus regis tuoj tuoj lis, o mes dar norim spėt pasikelt į Hopoką, bei aplankyt stalaktitų urvus. Nusprendžiam negaišt laiko ir važiuot toliau. Čia grįšim kada vėliau, gal po 10 metų 😁 Prie tokio apsisprendimo prisideda ir tai, kad jie ima ne tik už įėjimą į kaimelį, bet ir už fotografavimą, parkingą, kurio iš esmės nėra. Nedaug ten, gal 1 ar 2 eurai, bet iš principo pikta, nes tas vadinamas parkingas tiesiog arimai ir griovys šalia kelio. Įėjimas į kaimelį berods 2 eurai. Žodžiu, turint pakankamai laiko ir jei oras gražus, gal ir įdomu ten būtų sugrįžt.
Taigi, važiuojam į Žemuosius Tatrus. Kadangi dangus vis dar neaiškus, nusprendžiam pirmiau sustot prie urvų-gal per tą laiką oras pagerės.
Stojam žinoma ne prie ledo, o prie stalaktitų urvo, kažkaip iš interneto susidarė nuomonė, kad nelabai ten tie ledo urvai verti dėmesio, juolab, kad mums net įžymieji Hohenwefeno ledo urvai Austrijoje ne itin patiko.
Taigi, Demanovska Jaskyna Slobody.
Prie pat jų parkingas mokamas, tačiau kaip ir daugelyje vietų, gal 1 ar 2 km. nuo įėjimo galima pasistatyt nemokamai.
Į urvus taip pat įleidžiama tik gupėmis, trukmė apie valandą.
Įėjimas 7 eurai, vaikams 3,50 euro, iki 6 m. nemokamai. Atsiskaityti galima tik grynais.
Urvai visai patiko. Prieš tai buvome stalaktitų urvuose Slovėnijoje, Čekijoje, tai buvo įdomu palyginti, jie nei blogesni, nei geresni, jie tiesiog kitokie. Vertas dėmesio objektas.
Tiesa, fotografavimas neproporcingai brangus-10 eurų, bet niekas ten netikrina, fotografavo visi.
Čia laukia nusivylimas-keltuvai neveikia dėl blogo oro.
Ką padarysi važiuojam į Aukštuosius Tatrus.
Nusprendžiam, kad keltuvai gali ir čia neveikt, todėl važiuojam į Slovenskij Raj, ir tikimės, kad orai ryt bus geresni.
Kadangi jau vakarop, tai galvojam nors truputi pasivaikščiosim. Parkingas ir įėjimas nemokami, turbūt todėl, kad vakaras.
Pradedam eit, iki įdomybių pradžios gana toli. Nors vakarėja, nusprendžiam eit toliau, nes išgirdom prognozę, kad ryt gali visą dieną lyt. Einam žalia trasa, bet ne per Sucha Bela, o per Velnio tarpeklį. Ten žalios trasos yra dvi. Taigi, iš pradžių palei Hornado upę, tada per Velnio tarpeklį. Na tikrai įdomu: tilteliai, kopetėlės, lieptai, kriokliai ir t.t.
Pakylam iki Vienuolyno griuvėsių. Tai tik orientyras, žiūrėti ten nėra į ką.
Temsta vis labiau.
Laimei grįžti takas daug lengvesnis, tiesiog miško takelis, tik vietomis status ir akmenuotas.
Blogai tik tai, kad visai sutemsta.
Orientuojamės trasos žymeklių ieškodami pasišviesdami telefonu 😊 Ekstremalu, bet už tai gaunam prizą: sutemus iš visų pusių ima šviest nesuskaičiuojama galybė jonvabalių. Įspūdinga 😍 Jaučiamės kaip pakliuvę į pasaką. Nusprendžiam, kad taip ir turi būt, juk čia Slovakijos Rojus 😍
Žodžiu, slidinėdami, čiuožinėdami, visgi randam kelią atgal, ten sunku ir nerast, nes grįžimo kelias tik vienas ir eina. Va jeigu sutemtų nueinant, neabejotinai tektų miegot miške 😉
Pavažiuojam truputį link Levočos, ir radę aikštelę prie furų, einam miegot.
27 diena, 07.01
Diena tik gal truputi geresnė už vakarykštę. Nusprendžiam, kad į kalnus nėra ko važiuot. Važiuojam link Spiš pilies. Sustojam Levočoje.
Specialiai ten neverta važiuot, tik tiek jog pakeliui. Yra didžiausias medinis altorius Europoje, bet mes nesam bažnyčių gerbėjai, jų pilna visa Europa, koks skirtumas didžiausias tas altorius ar antras pagal dydį?
Nuvažiuojam prie Spiš pilies.
Iki pilies tenka kiek palypėt. Tiesa, paskui kiek susinervinam, nes iš kitos pilies pusės galima ne tik su automobiliu pakilt iki pat pilies, bet net ir nemokamas parkingas ten.
Pati pilis atrodo kaip griuvėsiai, bet neapsigaukit, yra ten ką pažiūrėt: ir vaizdas gražus, ir didybė užburia.
Užstrigo ir lipimas į bokštą: pakeliui tualetas. Ne šiuolaiknis, o autentiškas, kaip mūsų lauko tualetai tik sumūrytas. O įdomiasia tai, kad jis ir smirdi autentiškai 😜 Taip ir nesupratom, gal jie tyčia naudoja jį, kad turistai pajustų tų laikų ne tik dvasią, bet ir kvapus? 😊
Žodžiu, 5 eurai už įėjimą nėra per daug. Vaikams nemokamai, bet nežinau iki kelių metų, nes nepasakė, o parašyta niekur nebuvo.
Grįždami link Poprado, dar stabtelėjome prie geizerio. Kažkada tai buvo stiprus geizeris ir išsiverždavo stipria srove maždaug kas valandą. Dabar jis labiau primena šaltinį, tik turbo 😊, t.y. srovė stiproka ir nuolat pakilusi. Man patiko.
Pagal žemėlapį išsirinkom artimiausią vietą kur galima privažiuot automobiliu, nors ir lauko keliukais, bet privažiavom, tiksliau užvažaiavom ant kalno. Ten beveik niekas nevažinėja, bet keliukas yra, o ženklų nėra, vadinas leidžiama. Atsidūrėm visai netoli Tomaševskio apžvalgos aikštelės.
Miegoti nuvažiavom pas žmones iš keliautojų klubo Poprade.
Iš jų sužinojom, kad artimiausią savaitę orai dar blogės, keltuvai neveiks, prognozuojama kad kalnuose snigs (liepos mėn. !!!), o temperatūra nukris iki -4 !!!
Jie patys nustebę, sako tokie orai paprastai būna lapkritį. Orai pagerės tik už savaitės.
Nusprendžiam, kad tiek laukti per daug, nebus ką veikt, o su vaikais tokiomis sąlygomis lipt į kalnus per sunku. Apsisprendžiam važiuot į Lenkiją, juolab po mėnesio kelionių jau ir namo norisi.
Taip mūsų kelionė sutrumpėja 4 dienomis, tiek buvom numatę praleisti Slovakijos kalnuose.
Aišku truputi gaila, bet ką sakyt tiems, kurie atvažiavo su agentūromis?
Kas dar nepamatyta Slovakijoje tai Bojnicės pilis.
Ji buvo tarp svarstytinų objektų, tačiau nelabai pakeliui buvo, o ir laiko trūko. Tačiau iš kalbų susidarė įspudis, kad ji tikrai verta dėmesio.
Nieko, į Slovakiją mes dar sugrįšim, juk netoli 😊
28 diena, 07.02
Kadangi oras blogas, nevažiuojam ir į Zakopanę, kur planavom praleisti 2 dienas.
Važiuojam į Osvencimą.
Aplankom Birkenau ir Aušvico koncentracijos stovyklas.
Nuvažiuoti verta. Nori ar ne, bet vaizdai priverčia susimastyt.
Nors labiau žinoma Aušvico stovykla.
Turbūt nei vienas kelionės objektas nesulaukė ir tiek mūsų septynmetės dėmesio, ji turėjo begales klausimų, jautėsi, kad tai praplečia jos suvokimo ribas apie gyvenimą ir pasaulį.
Aušvico stovykla populiaresnė dėl viduje esančių ekspozicijų: kalnai akinių, batų, lagaminų ir t.t.
Įėjimas nemokamas, tiesa į Aušvico tik po 15 val.
Parkingas prie Birkenau nemokamas, prie Aušvico mokamas, bet už kokių 200 m. yra nemokama aikštelė.
Vakarop atvažiuojam į Krokuvą.
Sėdam ant dviračių. Kai kažkada buvom Veličkos druskos kasyklose ir klausėm kiek laiko reikia Krokuvai apžiūrėti mums sakė, kad kokių 3 dienų. Su dviračiais mums užteko 1 val., na gal 1,5 val.
Sustojom prie Vavelio.
Gražus miestas, bet nepasakyčiau jog stebuklingas.
Nusprendėm naktį nevažiuot ir nors kartą grįžti nepavargus, ir ne paryčiais. Išsimiegojom automobilyje gal 100 km. iki Varšuvos.
29 diena, 07.03
Dar sustojom prie prekybos centrų miestelio Varšuvos pakraštyje, kažkada Lenkijoje juk buvo viskas pigiau. Deja, kainos nelabai besiskiria nuo lietuviškų, tad beveik nieko nepirkę išvažiavom namo.
Tai tiek 😊 Tikiuosi patiko, o dar labiau, kad kam nors bus naudinga.
Kiek kainavo kelionė? Lankytinų objektų kainas nurodžiau, galit pasiskaičiuot. Tiesa , Šveicarijos frankas tuo metu kainavo 2,80 lt., o dabar jis gerokai pabrangęs, tai ir bilietų ir visos kitos kainos atitinkamai Šveicarijoje jau būtų brangesnės. Maisto kainos praktiškai kaip Lietuvoje, gal tik truputį brangiau, žinoma išskyrus Šveicariją. Nakvynės kaip jau supratot nekainavo, tik suvenyrų palikdavom, kurie kainavo gal apie 100 lt. Pravavažiavom 6785 km. Buvom planavę apie 6000 km., bet kaip ir ankstesnėse kelionėse pasitvirtino taisyklė, jog kad ir kaip beskaičiuotum planuodamas, apie 10% kilometrų visada prisideda. Turėkit omenyje. Kuro sąnaudos kaip jau rašiau apie 6,7 ltr. dyzelino. Kuro kainas taip pat nurodžiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą