Šį kartą dalinuosi įspūdžiais iš mane labai nustebinusios kelionės 👍 Taip jau būna, kai iš kelionės tikiesi labai daug, tai ji truputi nuvilia, o kai lūkesčiai būna nedideli, tai ji nustebina. Taip atsitiko ir šį kartą, kelionė buvo skirta tik prasiblaškymui, užkamšyti spragą-aplankyti nematytą Europos kampelį, bet įspūdžiais tapo viena įsimintiniausių 😍
2013 m. teko keliauti automobiliu nuo Graikijos per visus Balkanus, bet tuomet važiuodami per Makedoniją ir aplankę Ochridą, bei Mavrovo nacionalinį parką, Skopję ir Kosovą aplenkėme sukdami į Juodkalniją per Albaniją, nes Kosove negalioja automobilio draudimo "žalioji kortelė". Įsivaizdavom, kad Kosovui pakanka vienos dienos-tik pervažiuoti, todėl pirkti specialaus draudimo mums atrodė neracionalu. Dabar žinau, kad Kosove vien pagrindinėms traukos vietoms aplankyti reikia apie savaitės. Žinoma, jei esi kalnų mylėtojas. Juk didžiąją Kosovo teritorijos dalį užima būtent kalnai. Mums, deja, dėl laiko trūkumo ir dėl to, kad keliavome ne sezono metu, neteko aplankyti vieno iš įspūdingiausių Kosovo regionų-Pečo (orig. Peja) su Rugova kalnais ir slėniais 😪
Kelionės idėja kilo vienoje iš "Faceebook" grupių pamačius skrydžių pasiūlymą-į Skopję, pirmyn-atgal už 50 eurų. Skrydis pirmyn per Berlyną, o atgal per Oslą, nes tiesioginio nėra. Susidomėjus teko nusivilti, nes tiek nuskridimui, tiek grįžimui buvo siūlomi naktiniai skrydžiai, kas yra labai nepatogu mums-"senukams" 👴👵
Bet idėja juk virusas, užvaldžiusi ji taip lengvai tavęs nebepaleidžia. Po paieškų pavyko aptikti skrydžius su "Wizzair" daug patogesniu laiku ir už tą pačią kainą, tik per Dortmundą. Neramino tik tai, kad grįžtant persėdimui turėsime tik vieną valandą. Dortmundo oro uostą žinom, jis nedidelis. Nusprendžiam rizikuoti 👌
1 diena, 2019-11-23
Skrydis iš Rygos 13.10 val. Mums, šiauliečiams, tai pats patogiausias oro uostas, o skrydžio laikas išvis superinis.
Saugumo patikra, sakyčiau, savotiška. Tikrino labai kruopščiai. Žmonai ne tik batus liepė nusimauti, bet ir po milimetrą apžiūrėjo. Tetrūko tik kūno ertmių apžiūros. Tačiau po to radom kuprinėje sulčių pakelį, kurį per neapsižiūrėjimą buvom užmiršę, o apsauga nepastebėjo 👀
Pakilimas vėlavo apie 15 min. Laiką fiksuojame, nes jis mums bus labai aktualus grįžtant, kai turėsime tik vieną valandą persėdimui.
Nepirkom bilietų pasirinkimo vietos paslaugos, todėl sėdim atskirai. Žmona tarp 2 vyrukų. Juokiuosi, kai pamačiusi kur reikės sėdėti, ji pasitaiso plaukus 😀
Skrydis iki Dortmundo truko nepilnai 2 val.
Iki skrydžio į Skopję turim apie 4 val. Šiek tiek per daug, bet geresnio pasirinkimo nebuvo. Smagu, kad vos keli šimtai metrų nuo Dortmundo oro uosto yra "Lidl", "McDonalds", dar keli prekybos centrai (ne maisto) ir kavinės, kuriose galima sutrumpinti laukimo laiką ne oro uosto kainomis.
Pakilimas iš Dortmundo irgi vėluoja. Šį kartą jau 30 min. Šiek tiek neramu, nes nesinorėtų, kad taip būtų grįžtant.
Skrydis iki Skopjės 2 val. 20 min. Leistis turėtume 21.35 val., bet dėl pavėluoto pakilimo Dortmunde, jau aišku, kad leisimės vėliau.
Beje, atvykimo laikas ir šiandien mums labai aktualus, nes nuo oro uosto reikės nusigauti iki Skopjės, kuri yra už 20 km. Pastebėjimas, artimiausias viešbutis nuo oro uosto, maždaug už 6-7 km. Be to, ir kaina jo gana didelė. Nuomotis automobilio neplanuojame, nes važiuosime į Kosovą.
Nupirkus lėktuvo bilietus, maždaug 2-3 mėn. iki skrydžio, džiaugiausi, kad tai ne naktinis skrydis, nes dauguma kitų leidžiasi 00.15 val. Todėl teko labai nustebti, kai radau internete, kad autobusas iš oro uosto į miestą, tik 00.45 val. Žodžiu, atskridus 21.35 val., artimiausias autobusas vistiek tik 00.45 val. Tiek laukti nesinori.
Dėl šios priežasties jau buvome nusprendę mokėti brangiau ir važiuoti taksi. Taksi stovintys prie oro uosto veža maždaug už 20 eurų, bet buto, kuriame apsistosime šeimininkas, mums pažadėjo iškviesti už 12-13 eurų.
Likus kelioms dienoms iki kelionės teko labai nustebti, kai atsitiktinai pasitikrinus pamačiau, kad autobusų grafikas pakoreguotas ir autobusas bus 22.05 val. Kaip vėliau išsiaiškinom, autobusų grafikas derinamas prie lėktuvų skrydžių grafiko. Autobusas netgi palaukia, jei lėktuvas vėluoja. Nelieka prasmės važiuoti taksi, važiuosim autobusu.
Iš oro uosto į Skopję veža 2 kompanijos: "Menora" ir "Vardar Express". "Menora" laikoma oficialia ir patikimesne. Bilietas kainuoja 180 DEN (apie 3 eur.). Blogumas tame, kad informacija apie tai ar galima atsiskaityti eurais, prieštaringa. Taip pat nėra informacijos ir apie valiutos keityklos darbo laiką. Guodžia tik tai, kad lyg ir yra bankomatas oro uoste.
Bet mūsų skrydis juk vėluoja. Neaišku ar tikrai tas autobusas lauks ir jei lauks, tai kiek ilgai.
Jau pradėjus leistis, ir būnant jau netoli tūpimo tako, tai mums nutiko pirmą kartą, lėktuvas vėl staiga rauna į viršų. Nustembu, bet šalia sėdintis vyriškis ramus, sako, kad čia taip nutinka dažnai. Neva dėl oro nuo kalnų. Sukame ratą. Vyriškis sako, kad būna, jog apsukami ir 3 tokie ratai. Kartais lėktuvai netgi leidžiasi Prištinos ar Sofijos oro uostose.
Antras kartas sėkmingas. Bet mūsų tūpimas vėluoja jau visą valandą, nežinia kaip ten bus su tuo autobusu.
Išlipu pirmas ir nerimaudamas laukiu žmonos, kuri kažkur užstrigo. Juk ne tik vėluojam, neturim vietinių pinigų. Čia dar ir ne ES, reikia pasų kontrolę praeiti, kuri gali nežinia kiek užtrukti, jei stovėsi paskutinis.
Neužilgo ji pasirodo..., nešina kūdikiu !!! 😲 Nu nieko sau, kaip greit viskas šiais laikais. Užteko skrydžio metu iš Rygos į Dortmundą pasėdėt tarp dviejų vyrukų... Juk pamenat, kai taisėsi plaukus prieš atsisėsdama? 😳
Ji bando raminti, kūdikis šalia jos šio skrydžio metu sėdėjusios merginos, kuri pažadėjo mus pavežti iki miesto, nes ją pasitinka tėvai. Velniai nematė, užauginsim ir dar vieną, kad tik pavežtų 😂
Kiek dairiausi, tai taip ir nepastebėjau nei autobuso, nei žmonių susibūrimo, turbūt autobusas nebelaukė.
Merginą pasitinka tėvai. Šiek tiek nustemba dėl mūsų, bet neprieštarauja dukters pažadui. Pasirodo jie čigonai. Regis didžiuojasi tuo. Pabrėžia, kad blogiausia Makedonijoje, tai albanai.
Ne tik nuveža mus iki išnuomoto buto, bet ir porą kartų paskambina tokį vėlyvą metą mūsų laukiančiam šeimininkui. Žodžiu, geriau nei su taksi 😎
Mergina kviečia mus už poros dienų užsukti į svečius. Jie gyvena Šutkos rajone-ten daugiausia gyvena čigonai. Jis netgi išskiriamas kaip viena iš Skopjės lankytinų vietų. Deja, tuo metu mes būsime Kosove.
Keista, bet atima iš žmonos "mūsų vaiką". Tiek to, atvežė, įkaitą galim paleisti 😀
Šeimininkas taip pat šaunus, ne kiekvienas lauktų taip vėlai. Suteikia visą informaciją, aprodo viską. Nors dabar čia miegosime tik vieną naktį, bet raktus leidžia pasilikti, nes po 3 dienų vėl grįšime.
Apartamentai puikūs, dideli, 90 kv./m. Pats centras, viskas visiškai šalia ir pasiekiama per kelias minutes pėsčiomis. 9 aukštas, dėl ko vaizdai pro langus ir balkoną-nuostabūs. Kadangi aukštai, tai ir jokio gatvės triukšmo nesigirdi. 22 eurai už naktį. Nors ir nėra didelės prabangos, bet džiaugėmės šiuo pasirinkimu. Jai kam reikės, "Risto Apartment" per "Booking".
2 diena, 2019-11-24
Miegame "be žadintuvo".
Skopjės dar neapžiūrinėjam, sugrįšim čia po kelių dienų.
Iki autobusų stoties apie 15 min. pėsčiomis. Ten pasikeičiam šiek tiek pinigų pradžiai: už 25 eur. gaunam 1530 DEN (kursas 61,2).
Bilietas iki Prištinos 350 DEN žmogui.
Laukdami ragaujam kebabą. Nustebina ir kaina ir kokybė. Skanu, sotu ir tik 100 DEN.
Važiuojam mikriuku. Nežinau ar dėl to, bet vietoj planuotų 2 val. nuvažiuojam vos per 1 val. 30 min. Čia įskaitant ir pasienio patikrą. Makedonijos pasieniečiai liepia visiems išlipti ir laukti prie langelio, o Kosovo, patys įlipa į autobusą ir surenka pasus.
Prištinos autobusų stotyje persėdame į kitą autobusą ir važiuojame iki netoliese esančio Gračanica vienuolyno. Autobuso bilietas vos 0,50 eur. (Kosove eurai) žmogui į vieną pusę.
Nesu tikras ar buvo verta, gana kuklus ir paprastas vienuolynas.
Grįžtam į Prištiną.
Iki centro nuo stoties tolokai. Einam pėsčiomis.
Pirmiausia prieiname iš toli matomą bažnyčią ar katedrą. Nustembu, kai pamatau, kad į bokštą galima užlipti. Nustembu, nes jokios informacijos apie tai nebuvau radęs. Vėliau išsiaiškinom, kad tai gana nauja atrakcija. Žmona pareiškia, kad nelips, o lauks manęs šalia esančiame parkelyje ant suoliuko.
Iš pradžių nerandu pro kur čia galima pakilti, tenka pasiklausti darbuotojo. Kainuoja 1 eur. Pasirodo, čia lipti net nereikia, yra liftas.
Vaizdai nuostabūs, labai gerai matosi mūsų artimiausias ėjimo tikslas-pačiu bjauriausiu pasaulio pastatu vadinama nacionalinė biblioteka 😍
Nusileidžiant turėjau nuotykį. Darbuotojo nėra, lankytojų irgi. Spaudžiu lifte "0". Nusileidžiu į akliną tamsą. Galvoju ne čia. Bandau spausti "1", bet liftas nejuda. Išlipu iš lifto ir bandau apgraibomis ieškoti kokių nors durų ar šviesos-nėra. Nežinau ką daryti. Negi dabar sėdėti šiuose bažnyčios rūsiuose, kol mano griaučius ras koks nuotykių ieškotojas? 😜 Dar kelis kartus pabandęs pakilti liftu į viršų, bei liftui nejudant, vėl tamsoje šliaužiu palei sieną, apgraibomis ieškodamas "slapto" išėjimo. Pagaliau užčiuopiu rankeną, palenkiu ir.., patenku į pagrindinę bažnyčios salę 😊 Išsigelbėjau. Neapgalvotos dar ten tokios situacijos. Bet šviesos izoliacija puiki 😂
Šiuo bokštu likau labai patenkintas, rekomenduoju kaip būtiną objektą lankantis Prištinoje.
Grįždamas link žmonos jau iš tolo matau jos švytėjimą 😍 Ne, ne dėl to, dabar ją "kabinančio" dieduko, o dėl jų skaičiaus. Pasirodo, per tą trumpą laiką kol manęs nebuvo, ją "kabino" net 3 vyrukai ir dar 2 šunys 😱 Kuriai gi moteriai nepatinka dėmesys. Ji juokiasi, kad senai taip bebuvo. O aš, prisimindamas nuotykius lėktuve, nerimauju, kad vėl "nesusilauktų" vaikų 👶😳
Prieiname tą "bjauriausią pasaulio pastatą". Iš viršaus jis atrodė gražiau.
Einame toliau. Ateiname iki vieno ne tik Prištinos, bet ir viso Kosovo simbolių-Newborn monumento. Kaip suprantu, jis simbolizuoja Kosovo, kaip naujausios pasaulio valstybės atsiradimą.
Pasivaikštom ir po šalia esantį centrą.
Nusiperkam mandarinų. 0,80 eur. už kg. Keista kai pabrėžiama, kad jie iš Albanijos. Skonis puikus. Vėliau pirkdami visada klausdavom ar jie albaniški 😊 Nors ir 0,80 eur. mums neatrodė daug, bet vėliau kaina svyruodavo nuo 0,50 iki 0,65 eur.
Grįžtam į stotį. Pakeliui visiškai atsitiktinai prieiname paminklą B.Klintonui. Žinojau apie jį, bei tai, kad jis minimas kaip vienas iš Prištinos lankytinų objektų. Tačiau man jis neatrodė to vertas, todėl plano jį pamatyti neturėjau. Bet kad jau prie jo atsidūrėm, tai žinoma užsidedam pliusą.
Priština maloniai nustebino. Nors nemanau, kad verta čia apsistoti ilgesniam laikui, bet pusdienio pasivaikščiojimui ji puikiai tinka 👍
Autobusai iki Prizreno važiuoja gana dažnai, gal kas valandą. Bilietas kainuoja 4 eur. žmogui. Blogai tik tai, kad važiuoja net 2 val. Ne dėl atstumo, jis tik apie 80 km. Stoja autobusas beveik ant kiekvieno kampo.
Prizrene esam užsakę kambarį su balkonu centre per "Booking".
Nuėjus mergina mykia, kad neturi mūsų kambario, turi tik 2 kitus, nes mūsų kambarys "per klaidą" yra išnuomotas kitiems. Vienas iš jos siūlomų kambarių su langu palubėje, primena garažą. Kitas nuo gretimo kambario atskirtas stiklinėmis durimis ir išvis be jokio lango. Reiktų grožėtis vaizdu į kaimynų miegamąjį 😲 Ir taip net 3 naktis. Sakom, kad mums netinka. Bėda ta, kad neatšaukus užsakymo, gali būti nuskaičiuoti pinigai, todėl prašom, kad atšauktų ji. Bet ji tik tarpininkė, todėl viską derina telefonu su savo "broliu". Galiausiai sutariam, kad aš darau atšaukimą, jie elektroniu laišku patvirtina, kad mokesčiai nebus taikomi.
Kol vyksta procesas aš naudodamasis tuo, kad čia yra "wi-fi", renku naują viešbutį per "Booking".
Kadangi įvyko atšaukimas, negalėjau parašyti blogo atsiliepimo apie viešbutį, todėl rašau bent jau čia, neturėkit jokių reikalų su "Deni House".
Taigi, atsiduriame gatvėje, o jau vakaras. Gelbėja tai, kad ne sezonas, pasirinkimo galimybių yra.
Einam link vieno iš pasižymėtų viešbučių dar arčiau centro, praktiškai pačioje Prizreno senamiesčio širdyje. Tai "My Home".
Šeimininkas pasiūlo kambarį už 30 eurų nakčiai. Paklausus kokia kaina 3 naktims, iškart nuleidžia iki 75 eurų, arba kitaip sakant, 25 eur. už naktį. Mums tinka. Tai šiek tiek brangiau už prieš tai buvusį (ten būtų buvę 60 eur. už 3 naktis), bet vietą čia nepakartojama. Nors pats centras, bet labai ramu ir tylu. Iki pagrindinės aikštės, tilto ir mečetės, kažin ar bus 100 metrų. Kadangi ne sezonas, tai mums buvo pasiūlytas kambarys 3 aukšte su balkonu, iš kurio atsiveria puikūs vaizdai į visas puses. Vėliau pasitikrinom, "Booking" sistemoje šis kambarys už 3 naktis kainuoja 108 eur. Maža to, pats "Booking" jaučiasi kaltas, todėl paprašo atsiųsti čekį, jei patyrėme išlaidų dėl prieš tai atšaukto užsakymo. Tai padarius, jie sugrąžina kainos skirtumą-15 eur. Taigi, gavosi, kad 108 eur. kainuojantį užsakymą gavome vos už 60 eur.👍
Išeiname pavalgyti. Kavinė pagrindinėje aikštėje. 4 krūtinėlės gabaliukai su bulvytėmis fri ir salotomis, vos 2,50 eur. Dar ir duoną-bandelę prideda. Porcijos didelės, žmona net nesuvalgė visko. Bet svarbiausia, skonis puikus 👍 Dažnai, ypač musulmoniškose kraštuose būna, kad maistas aštrus dėl prieskonių, o nuo mėsos raugėji. Šiuo atveju nieko panašaus. Išvis Kosove maistas tapo tikru atradimu. Labai daug ir įvairių salotų, o jų skonis nuostabus. Gėrimai po 1 eur. (buteliukai po 0,5 ltr.), tik nei alaus, nei alkoholio nebuvo. Bet mums ne tai ir svarbiausia. Blogiau gal tik tai, kad sriubos irgi nebuvo. Žodžiu, padarė mums meškos paslaugą, nes buvo taip gerai, kad nebesitikėdami nieko geriau, niekur kitur nebevalgėme ir per kitas dienas. Kartelė buvo užkelta gana aukštai 😀
Tik pastebėjimas. Ne tik šioje vietoje, bet ir kitose miestuose, tame tarpe ir vėliau Skopjėje, jau Makedonijoje, jei užsakysi papildomai bulvyčių fri (kurios, beje, čia kainavo vos 1 eur.), jų nebegausi prie pagrindinio patiekalo. Tai gaunasi, kad jų papildomai net ir neverta užsakinėti. Bent jau vienu metu su pagrindiniu patiekalu.
3 diena, 2019-11-25
Vėl miegame "be žadintuvo". Miestas nedidelis, o miegosime čia 3 naktis, laiko turim pakankamai.
Pradedame miesto apžiūrą. Bet kadangi gyvename pačiame centre tai vaikščioti beveik nėra kur, viskas ranka pasiekiama.
Į akis krinta, kad visi užrašai albanų kalba. Gatvėje Albanijos vėliavos. Tai sudaro įspūdį, kad esi Albanijoje. Ir nors nuo Prizreno iki Albanijos sienos visai netoli, bet tai vistiek keista, nes Kosovo vėliavų ar kitų valstybingumo simbolių beveik nėra.
Prizrenas vadinamas Kosovo perlu.
Mieste viskas sukasi aplink šį akmeninį tiltą, upę ir Sinan Pasha Mosque.
Šiaip šiame mieste labai daug mečečių ir labai populiarus vardas (ar pavardė) Pasha. Mes juokaujam, kad jei šiame mieste neturi savo mečetės, tai tu ne "Pasha" 😀
Paėjus kelis šimtus metrų palei upę aukštyn, prieiname valstybės saugomą-labai seną medį. Įdomiausia, kad prie jo yra lentelė, bet joje tik šis faktas, kad saugoma ir nuo kelintų metų saugoma. Nei koks tai medis, nei kokio amžiaus, nei kokios kitos informacijos nėra 😐
Šalia jo, autentiškas istorinis namas.
Keista ir tai, kad jei paklausi vietinio, tai vargu ar kas žinos apie tą namą ar medį, bet visi be išimties žinos šalia esantį restoraną "Marashi" 😊
Vilkdami koją už kojos Prizreno senamiestį apžiūrėjome vos per 2 val.
Į akis krinta ir tuščios lauko kavinės. Iš staliukų ir kėdžių kiekio tik įsivaizduoti gali, kokie beprotiški žmonių srautai čia būna vasarą. Nors man tai kelia nuostabą, nes tuomet būna beprotiškai karšta, o maudymosi vietų, net ir baseinų (išskyrus kai kuriuos viešbučius) Prizrene nėra.
Kylam į kalną, į Fortress.
Įsivaizdavau sunkesnį lipimą, nors ir nesuabejoji, kad tai kalnas. Nefiksavau laiko, bet gal koks 15-20 min.
Forto lankymas nemokamas, vaizdai puikūs 😍
Kiek teko skaityti, tai kažkur veikia ir nedidelė vidaus ekspozicija. Bet gal dėl to, kad ne sezonas, mes jos neradome.
Nusileidę į apačią papietaujam ir pasiilsim viešbutyje. Čia minėtas vaizdas iš jo.
Išeiname į kitą senamiesčio pusę. Nors ten nėra jokių lankytinų vietų, bet "maps.me" rodo, kad galima pamatyti panoraminį vaizdą.
Deja, įeiname į žmonių kiemą, iki kelionės tikslo 40 metrų, praėjimo nėra ir net nepanašu, kad čia galėtų būti koks nors vaizdas 😜
Grįžtant labai nustebina eilės prie bankomatų. Ankščiau jų nebuvo arba nekrito į akis. Pas mus irgi būna eilių, kai mokamos pensijos ar pašalpos. Tačiau čia ne tai. Stebina ne faktas, kad eilių yra, o jų išsidėstymas. Nėra absoliučiai jokio privatumo. Eilė ne vienas už kito, o visi šalia vienas kito. Toks didelis burbulas. Toks jausmas, kad tu tikriniesi sąskaitą, o viską, tame tarpe ir tavo pin kodus, mato dar koks 50 žmonių 👪 Vėliau tokių eilių matėme dar labai daug.
Kas dar krito į akis Kosove (Skopjėje irgi panašiai), tai labai daug advokatų iškabų. Kaip vėliau mums aiškino (jei nemelavo) vietinė mergina, ten nereikia jokio egzamino, užtenka baigti mokslus, jų skaičius nėra reguliuojamas, todėl jų ir tiek daug.
O dabar konkursas.
Kas gi tai? Transporto priemonė ar "zeimeris"? 😊
Nusiperkame persimonų po 0,80 eur. už kg., pomidorų po 0,60 eur. už kg. ir grįžtame į viešbutį. Jei kam kils klausimas kam tie pomidorai, jei pigu maitintis kavinėse, tai aš juos labai mėgstu pačius vienus, su druska 😋 Beje, labai keista. Pomidorai labai skanūs ir pigūs, o pomidorų sulčių niekur nėra. Tai pastebiu ne pirmoje šalyje, niekaip nesuprantu kodėl.
4 diena, 2019-11-26
Paryčiais prabundu, nes... viskas aplink siūbuoja. Ir gana stipriai. Arba man galvoj negerai, arba tai žemės drebėjimas 😲
Nueinu iki tualeto. Viskas nurimsta. Dar pagalvoju, kad gal tai dėl statybos-remonto darbų, kurie vykdomi už pastato, gal buvo pažeisti kokie pamatai ar atraminės sienos.
Užmiegu. Bet ryte tai pasikartoja. Vieną kartą ir neužilgo dar kartą. Tik šitie jau kiek silpnesni.
Nebeapsikentęs klausiu žmonos "ar tai žemės drebėjimas?" Iš greito jos atsakymo suprantu, kad tie svyravimai tikri, nes paprastai ji miega labai kietai ir toks klausimas nebūtų jos pažadinęs. Ji patvirtina, kad mano tą patį.
Apsidairau pro langą, niekas nenugriuvę, žmonių gatvėse nėra, gal nieko baisaus.
Vėliau, kai aš išėjau, žmona sakė, kad juto dar ir 4 kartą, bet jau patį silpniausią.
Vakare, kai to paklausėme šeimininko, jis pasakė, kad tai buvo didžiausias žemės drebėjimas Albanijoje per 30 metų, jau pirminiais duomenimis buvo žuvę 25 žmonės. Jei neklystu, vėliau šis skaičius perkopė 40. Epicentras Albanijoje, Durres mieste, nuo mūsų viešbučio tiesia linija apie 145 km.
O kur gi aš išėjau? Kadangi Prizrene jau buvom pamatę viską ką norėjom, o dar turėjom visą dieną, tai aš norėjau pamatyti Sharro kalnus, kurie visai prie pat Prizreno, apie 20-25 km. Žmona į kalnus nesiveržia, todėl pasiliko viešbutyje.
Informacija minimali. Žinau tik, kad autobusiukai važiuoja nuo kelio prie "Marashi" restorano. Ten aikštelėje būna pristatyta daug autobusiukų. Informacijos nei apie laikus, nei apie kainas, nėra. Žinau tik tiek, kad reikia nuvažiuoti iki Prevalle.
Klausiu vairuotojo, kuris vienintelis ir tebuvo. Jis nemoka angliškai, bet supratau, kad pirmas autobusiukas važiuos tik 11 val.
Laukti per ilgai. Be to, ką veikti kalnuose nuvažiavus 12 val. (kelionė trunka apie 40 min.), kai 16.30 val. jau tamsu?
Nėra pasirinkimo, tranzuoju. Sustoja greitai.
Deja, pakilus aukštyn įlendam į labai tirštus debesis, kurie net nepanašu, kad sklaidytųsi. Vos išlipus tenka sukti atgal, nes matomumas tik 50 metrų 👀
Mintyse jau kuriu planą, kaip čia atvažiuoti rytoj, nes pagal orų prognozes, rytoj oras žadamas nuostabus.
Informacijos ir viršuje absoliučiai jokios. Nei apie trasas, nei apie kryptis, nei apie autobusus.
Man pasiseka, kad kaip tik sustoja vietinis su 30 metų senumo "Mercedes", nes automobilio variklis kaista. Jis sutinka paimti ir mane. Taip per 2 val. aš ne tik nuvažiuoju, bet ir grįžtu iš Prevalle.
Beje, tiek automobiliuose, tiek patalpose beprotiškai karšta. Šildoma visu pajėgumu. Nenuostabu, jei vasara ten +40, tai +15, nors ir lapkričio pabaigoje, jiems labai šalta.
Nueinu iki autobusų stoties. Ten informacijos apie nuvykimą-parvykimą į Prevalle, taip pat jokios, nes veža "ne jų autobusai".
Pasiimu žmoną ir jau kartu nueinam iki "Marashi". Dabar vairuotojų jau daug. Išsiaiškinam, kad man truputi pamelavo, pirmas autobusas ne 11 val., o 07.10 val. Kitas 10.10 val. O trečias ir paskutinis 14.30 val. Bilieto kaina 1,50 euro.
Šią dieną daugiau nieko ir nenuveikėm, paslampinėjom, ilsėjomės, kūriau rytdienos planą. O kurti buvo ką, nes vakare mes jau turime būti Skopjėje, o dėl oro sąlygų šiandien nepamačius Sharro kalnų, rytoj norisi ne tik juos pažiūrėti, bet ir nusigauti iki Skopjės.
Iki Skopjės iš Prizreno nuvažiuoti yra 4 galimybės.
Patogiausia iš jų, važiuoti tiesioginiu autobusu, kuris važiuoja autostradomis ir tikslą pasiekia vos per 2 val. Bet per dieną važiuoja tik 2 tokie autobusai, vienas itin anksti ryte, gal 05.30 val., kitas apie 11 val. Jei važiuojant į Sharro kalnus, aišku, kad šitas variantas netinka.
Kita galimybė, važiuoti kaip ir atvykome, per Prištiną. Šio varianto minusas-trukmė. Maždaug 2 val. iki Prištinos ir dar tiek pat iki Skopjės. Čia net neskaitant persėdimų laiko.
Trečias variantas, kurį mums rekomenduoja viešbučio šeimininkas, važiuoti per Ferizaj. Taip aplenkiama Priština, nes jos siekti nebūtina. Tuo pačiu sutrumpėja važiavimo laikas. Minusas tas, kas paskutinis autobusas į Ferizaj iš Prizreno 13.10 val. Grįžti iš Sharro kalnų iki to laiko neįmanoma, jei ten eiti į kokią rimtesnę trasą.
Ketvirtas variantas, važiuoti tiesiai per Sharro kalnus nuo Prevalle į Ferizaj. Tai trumpiausias maršrutas ir mums viskas pakeliui. Minusas tas, kad iš Prevalle į Ferizaj tiesioginio autobuso nėra, reikėtų dar vieno tarpinio sustojimo, o autobusų grafikai juk čia visiškai neaiškūs. O dar ir žmona nenori juk į kalnus, kaip mes susitiksim?
Po ilgų įkalbinėjimų, pavyksta susitarti, kad kaip ir šiandien, žmona pasiliks viešbutyje. Aš pirmu autobusu 07.10 val. važiuosiu į Sharro kalnus, ten vaikščiosiu, o žmona į Prevalle atvažiuos 14.30 iš Prizreno išvažiuojančiu autobusu. Aš jos lauksiu sustojime ir tada važiuosime toliau kartu.
5 diena, 2019-11-27
Autobusiukas išvyksta labai punktualiai-07.10 val.
Apie 08 val. aš jau dairausi Prevalle (1527 m.), kurion pusėn eiti.
Patraukiu link internete nusižiūrėtų viršūnių. Tikslaus tikslo neturiu. Pirmasis tikslas Prevalla Rock (1991 m.) ir Pavlov Kamen (2081 m.), nes iki čia eina bendra kryptis. Nuo ten jau žadu rinktis pagal situaciją, Peskovi (2651 m.), Konjushka (2571 m.) arba Crni Vrh (2585 m.) viršūnes. Planuoju apie 6 val. žygį.
Iškart pamatau, kad ne sezonas, žolė balta-visur stipri šalna. Įspūdį daro į ledo gabalėlius sušalusi rasa.
Blogiausia tai, kad aš su paprastais sportinio tipo bateliais. Ne tik be aulų, bet ir visiškai lygiu padu. Per tokią žolę jie lyg pačiūžos.
Orientuojuosi tik pagal "maps.me", nes nėra nei informacijos, nei nuorodų. Trasos vietomis pažymėtos, bet naudos tai neduoda, nes neaišku nei kuri tai trasa, nei kur eina, o patys žymėjimai tokie reti, kad labiau klaidina, nei padeda.
Dar nepriėjus Pavlov Kamen suprantu, kad toliau eiti netikslinga, nes jau klampoju per sniegą, o prieš akis jo dar gerokai daugiau. Niekada nebuvau snieguotų viršūnių gerbėjas, o dabar dar esu ir visiškai netinkama avalyne. Nuo sniego ji ir kiaurai sušlapo.
Pasigrožiu viršūnėmis, tolumomis ir suku atgal.
11.30 val. aš jau nusileidęs į Prevalle. Taigi, užtrukau 3,5 val. Esamu metų laiku ir turima avalyne, daugiau nueiti negalėjau. Per visą tą laiką ir taip nesutikau nei vieno žmogaus.
Sharro kalnai nustebino. Jie visai nebūdingi Balkanams, jie man labiau primena Alpes. Sunkiausia dalis yra pakilti, nes tai reikia daryti gana stačiai. Po to jau daug viršūnių nedideliais atstumais. Galima eiti trasa nuo vienos iki kitos. Dėl to visai verta pagalvoti apie kelių dienų žygius miegant palapinėje, nes eiti viršūnėmis jau nebe kopimas, o tik malonumas. O vaizdai ten būtų fantastiniai 😍
Taigi, žmona čia bus tik po 15 val. Tiek laukti nebenoriu. Kada bus autobusas neįsivaizduoju.
Bandau tranzuoti atgal į Prizreno pusę. Sustoja pats pirmas automobilis ir šiek tiek po 12 val. aš jau Prizrene.
Beje, pats kelias per Sharro kalnus, taip pat labai gražus. Ypač rekomenduočiau pravažiuoti juo su savo ar nuomotu automobiliu. Čia ir vaizdai, ir tarpeklis, ir pilies griuvėsiai. Tikrai norėtųsi daryti sustojimus ir grožėtis 😍
Viešbutyje žmonos nėra. "Mūsų" kavinėje taip pat. Čia ir darbuotojai jau mus pažįsta, sako, kad jos nebuvo. Dar ketinu "patikrinti" ledainėje, kurioje vakar valgėm "Pinguin" tipo ledus (vos po 1 eur. už 2 kaušelius), bet randu ją senamiestyje. Ji net nelabai nustemba, kad grįžau ankščiau, lyg būtų žinojus, kad klamposiu per sniegą 😵
Skubam į stotį, dar turim galimybę pasinaudoti 3 variantu ir su 13.10 val. autobusu (paskutiniu) nuvažiuoti iki Ferizaj, neužsukant į Prištiną.
Pakeliui netikėtai praeinam gražią mečetę. Keista, kad ankščiau jos nematėme, nes vaikščiojome visą laiką šiose vietose aplinkui.
Bilietas iki Ferizaj 3,5 eur. žmogui. Važiavom 1,5 val. Vairuotojas kaip niekur nieko rūko autobuse net ir uždarytais langais. Ten tai normalu. Aplamai, rūkoma daug ir visur: autobusuose, automobiliuose, kavinėse ir t.t.
Stebino ir darbo organizavimas. Autobusų stotyje informacija nieko nežino apie bilietus, o kasose nesuteikia jokios informacijos. Maža to, kasose dažniausiai pasako, kad bilietus pirktum pas vairuotoją. Žodžiu, kasos vaidmuo visiškai neaiškus. Lyg to neužtektų, vairuotojas tik vairuoja, o konduktorius tik renka pinigus. Dar yra dėdė, kuris išvažiuojant iš stoties kilnoja "šlagbaumą", paima ir išduoda vairuotojui popierius. Žodžiu, labai daug žmonių turi darbą. Keista tik, kad bilietai vistiek nebrangūs. Kuro kainos panašios kaip Lietuvoje.
Dar stebino, kad atšvaitų niekas nenešioja. Maža to, ir rengiasi labai tamsiai, todėl sutemus keliai pilni "vaiduoklių" 👥
Ferizaj laukia siurprizas. Informacijoje mums aiškina, kad autobuso į Skopjė... nėra 😲 Bandom aiškinti, kad net oficialus tinklalapis internete nurodo net ne vieną autobusą. Mums taip sakė ir viešbučio šeimininkas, ir patys tai tikrinom. Nepadeda, autobuso vistiek nėra 😂
Iš streso padarom klaidą, nepagalvojam apie galimybę autobusu važiuoti iki Prištinos ir iš jos į Skopję. Iki Skopjės nuo čia 60 km. Iki Prištinos 40 km., bet visiškai į priešingą pusę. Žodžiu, esame beveik pusiaukelėje tarp Prištinos ir Skopjė, todėl net nepagalvojom, kad reiktų važiuoti į priešingą pusę nei reikia.
Einam iki autostrados, bandysim tranzuoti. Skubam, nes už valandos jau bus tamsu. Lyg tyčia, miestas didelis, o iki autostrados apie 5 km. Šiaip taip nusikapstom. Pačioje autostradoje pėstiesiems draudžiama, sustojam nepatogioje vietoje prie įvažiavimo.
Gana greit sustoja jauna mergina. Ji stebisi, kad autobuso nėra, nes ir pati įsitikinusi, kad turi būti. Tokią informaciją, kaip ir mes, irgi randa internete. Nustebusi bando ieškoti telefono numerio, kad galėtų išsiaiškinti, spėlioja, kad galbūt tie autobusai stoja kažkur kitur. Deja, neranda net numerio. Ji važiuoja į Prištiną. Tik dabar pagalvojam, kad mes galim važiuoti ir į priešingą pusę, kad tik pasiektume autobusą važiuojantį į Skopjė. Važiuojam kartu 👍
Mergina anglų kalbos mokytoja, turinti draugų Lietuvoje. Tie 40 km. prabėgo labai greitai.
Iš Prištinos autobusų tikrai daug.5,50 eur. žmogui ir mes jau autobuse.
Šį kartą, skirtingai nei atvažiuojant, važiuojam ne autostrada. Nors vistiek niekur nestoja. Vėl važiuojam ir pro Ferizaj. Bet ir jame nestojam. Nesuprasi nuo ko tai priklauso 😓
Autobusas irgi toks įdomus: lango viduje kažkokiu būdu prisikaupę vandens, kuris važiuojant teluškuoja. Bereikia prileisti žuvyčių ir bus tikras akvariumas 😂
Už 2 val. mes jau Skopjė. Sienos kirtimas vėl toks pat: kosoviečiai pasus susirinko patys autobuse, o makedoniečiai reikalavo išlipti ir laukti eilėje prie langelio.
Apsistojam tame pačiame "Risto Apartament".
6 diena, 2019-11-28
Išsimiegam vėl "be žadintuvo". Po vakar dienos nuotykių to tikrai nusipelnėm 😌
Išeinam apžiūrėti Skopjė. Toli eiti nereikia, viskas labai arti.
Parlamentas ir "Triumfo arka" praktiškai "mūsų kieme".
Netoliese ir Motinos Teresės memorialinis namas.
Makedonijos aikštė labai jauki.
Ji remiasi į Stone Bridge.
Šalia jo Archeologijos muziejus ir krantinė.
Čia pat ir Operos teatras.
Labai fotogeniškas centras, gražu į kurią pusę bepažiūrėtum.
Nežinom kodėl, bet kai kurie paminklai akivaizdžiai "našlaičių tematika", gal dėl vykusio karo?
Nueinam iki Nacionalinio teatro. Skaitėm, kad prie jo skulptūros juokingos-"meniškos".
Perkam ledų "kaušeliais" vos po 20 DEN. Pasikeičiam pinigų-kursas 61,4 DEN už 1 eur.
Nusprendžiam papietauti. Guliašas-vienas iš nacionalinių patiekalų. Be to, vienas mėgiamiausių mano patiekalų. Porcija turgaus užeigoje vos 120 DEN. Tik jis specifinis toks, labai daug padažo ir gana riebus. Nors ir mėsos netrūksta. Rašo, kad galima ir su sriuba. Mane ištinka lengvas šokas, kai kitam pirkėjui, pupelių sriubą jie supila... į guliašą 😲
Dar labiau nustembu, kai žmona pareiškia, kad ir ji taip nori. Nu gerai, juk kelionė, galim paragauti ir kažko neįprasto 😂
Aš pasiilgęs sriubos, bet sakau, kad man nereikia, gal dar pakentėsiu be sriubos, prašau vien guliašo. Bandydamas įsivaizduoti, kaip jie tą padaže skęstantį guliašą pila ant fri bulvyčių, prašau, kad man geriau duotų su ryžiais.
Maistas atrodė ne itin patraukliai, nors skonis buvo tikrai neblogas ir labai sotus.
Toliau per Čaršiją ateinam iki Kale Fortress.
Jo lankymas nemokamas. Jį visi lanko tik dėl vaizdų į miestą. Nors net "google" vertinimas nėra labai geras, bet man visai patiko, pranoko lūkesčius. Svarbiausia, kad viskas čia labai arti.
Beje, čia net po trumpomis rankovėmis pavaikščiojau, buvo +15.
Grįžtant nusprendžiam paragauti kaštainių. Kad Makedonija nebūtų dar viena šalimi, kurioje matėm, bet nevalgėm kaštainių 😊 Nes iki šiol juos daug kur matėm, bet niekur taip ir neparagavom. 100 g. 1 eur.
Skonis pasirodo keistas, kiekvieno kaštainio vis kitoks: tai "bulvės", tai "kulno" 😋
Kadangi po mūsų apartamentais veikia turgus, tai grįždami nusiperkame vaisių: obuolių, mandarinų, pomidorų. Kainos pasirodo nežymiai brangesnės nei Kosove, bet tikrai pigesnės, nei Lietuvoje.
Vakare išeinam į miestą dar kartą, tamsoje jis visiškai kitoks.
Vakarieniaujame vienoje iš senamiesčio kavinių. Kainos didesnės nei Kosove, bet kokybė ir aptarnavimas gerokai prastesni.
Buvom pasižymėję ir netoli namų esantį Olimpinį baseiną. Bet abu nusprendžiam, kad geriau grįžtam į apartamentus, kur yra internetas, televizorius ir šilta lova 😊
Beje, visai netikėtai bėgiodamas po kanalus, savo nelaimei radau tiesioginę "Eurolygos" transliaciją "Žalgiris"-"Alba Berlin" ir gavau galimybę susigadinti nuotaiką 5-u iš eilės gėdingu pralaimėjimu 😡
7 diena, 2019-11-29
Šios dienos tikslas-ant Vodno kalno esantis ir iš visų Skopjės vietų matomas Millennium Cross. Nuo šio kryžiaus eisim kalnų viršūnėmis iki Matkos Conyono, o grįšime jau autobusu.
Dar iš vakaro išsiaiškinau, kad mums reikalingas 25 autobusas. Jis važiuoja iš autobusų stoties, bet viena iš stotelių yra prie pat mūsų laiptinės, todėl eiti nereikės, tik išsiaiškinti laiką. Važiuoja jis pakankamai retai, temsta anksti, todėl planuoti reikia atsakingai. Mums tinka važiuojantis 09.05 val., nes ankščiau nedirbs keltuvai. Neplanuotai gavom galimybę vėl gana gerai išsimiegoti 😜
Neramu dėl to, kad kiek akys mato, visur debesys. Pagal prognozes, oras turi būti puikus. Bet realiai matome tik debesis 😵 Klausiame merginų stotelėje, gal jos žino tikslesnes prognozes, juk kilti į kalną per debesis nėra prasmės. Jos pažiūri internete, rodo, kad oras puikus. Mes rodom į dangų. Jos kraipo pečiais 😂
Laukdami stotelėje taip pat išsiaiškinam, kad paprastų talonėlių ten nėra, reikia pirkti korteles. Gerai, kad jas galima pirkti ir pas vairuotoją. Blogai, kad neaišku kokią, nes jų yra labai įvairių. Ir neužtenka pasakyti, kad iki Vodno, nes grįšime jau kitu keliu. Žodžiu, nežinau teisingai ar ne, bet išsiaiškinom (bent jau taip supratom), kad mums reikalinga "2 važiavimų" kortelė ir nesvarbu kur važiuosim. Vienas važiavimas bus iki Sredne Vodno, o kitas grįžimui, nesvarbu ar nuo Sredne Vodno ar nuo Matkos. Kortelės po 150 DEN.
Smagu, kad kol aiškinomės, debesys išsisklaidė ir ėmė šviesti graži ryški saulė. Abejonių neliko, kylam 😎
Iki Sredne Vodno nuvažiavom maždaug per pusvalandį. Neapsigaukit, nors pėsčiomis tik kiek daugiau nei 4 km., bet pakylama į 570 m. aukštį, todėl įveikti šio atstumo pėsčiomis tikrai nerekomenduoju. Beje, Skopjėje, kaip ir Londone, važinėja raudoni 2 aukštų autobusai.
Sredne Vodno, tai vieta prie keltuvų, jokios gyvenvietės ten nėra.
Keltuvai atsidaro tik 10 val., teko šiek tiek palaukti.
Kaina daugiau nei įspūdinga, vos 50 DEN žmogui į vieną pusę 😲 Beveik dykai.
Pakelia iki 1068 m. aukščio.
Vaizdai prie Millennium Cross labai įspūdingi 😍
Nuo čia patraukiam kalnų viršūnėmis link Matkos Conyono. Link ten va.
Didžiąją dalį žygio, trasa eina nežymiai žemyn.
Žygis puikus, vaizdai nuostabūs 😍
Bet yra ir minusų.
Pirmiausia, labai prastas žymėjimas, arba tiksliau, jo nebuvimas. Labai lengvai galima pasiklysti be navigacijos. O ir su ja reikia geriau įvedinėti tarpinius taškus, nes ji gali "nugrybauti". Informacijos praktiškai irgi jokios.
Kitas minusas, kad didžioji dalis trasos eina negrįstu keliu, kuris šiuo metu laiku vietomis buvo pavirtęs į tokią apgaulingą tešlynę, kad eidamas pradedi jausti kaip tavo padai virsta į platformas, kol galiausiai pradedi čiuožti žemyn. Laimei, tokia atkarpa buvo neilga.
Artėjame link paskutinių viršūnių.
Atėjome iš ten. Gerai įsižiūrėjus matyti Millennium Cross.
Paskutinės nuotraukos prieš pradedant leistis staigiai žemyn.
Matkos Conyone pirmiausia nusileidom iki St. Nikola Shishevski vienuolyno.
Valtelė tuo metu buvo kitoje pusėje, todėl teko šiek tiek panerimauti ar ji atplauks. Atplaukė. Perkėlė mus abu už 1 eur.
Iki čia atėjome per 4,5 val., nors oficialiai "maps.me" rašė, kad turėtume užtrukti 4 val. Įvertinant, kad mes neskubėjome, ėjome su pasisėdėjimais, o leidžiantis žmonai dar ir kelį ėmė skaudėti, tai užtrukome normaliai.
Pats Conyonas, tiksliau apatinė jo dalis, irgi gana įdomus, bet dominuoja čia komercija. Galima sėdėti restorane, galima plaukioti baidarėmis ar valtelėmis. Galima nuplaukti iki kažkokio urvo. Iki jo galima nueiti ir pakrante pėsčiomis (apie 5 km.), bet mes ne tik nenorėjom, bet ir laiko nebeturėjom. Pavaikščiojom tik šiek tiek aplink.
Einam link autobusų stotelės. Ramu, nes laukia dar vienas vietinis. Vadinas atėjom ten kur reikia, nes stotelė nepažymėta. Dėl visa ko pasitikslinam, jis patvirtina. Temsta. 16.25 val. čia turi atvažiuoti 60 maršruto autobusas.
Autobusas vėluoja. Kai vietinis išeina pasidaro neramu. Lyg maitvanagiai savo paslaugas ima siūlyti taksistai, siūlo nuvežti už 15 eurų. Vienas itin įkyriai, tenka gana grubiai jam paaiškinti, ką reiškia žodis "ne".
Sekantis autobusas daugiau nei už valandos 17.45 val. Bet kur garantija, kad ir jis atvažiuos? Iki miesto centro apie 12 km.
Iš šalutinio keliuko išvažiuoja vietinis, jis ne taksistas, reikia su juo pasikalbėti. Jis pasako, kad autobusai turėtų važinėti, bet kartais savaitgaliais jie leidžia sau nesilaikyti drausmės. Nustemba, kad taksistai tokie plėšikai, nes iki miesto vietiniai moka tik 2-3 eurus (ne iki centro, o tik iki pagrindinių gatvių, kur važinėja kiti autobusai). Pasiūlo mus pavežti iki ten nemokamai, nes jis ten važiuoja.
Nuvažiavus, vienam autobusui net užkerta kelią, norėdamas mus įsodinti 😲 Va taip va, tvarkomi reikalai Makedonijoje 😂 Autobuso vairuotojas rodo, kad jis ne ten važiuoja, todėl mūsiškis "suranda" mums tinkamą stotelę.
Iškart atvažiuoja ir autobusas. Panaudojam likusį kortelėse važiavimą ir maždaug už 30 min. mes jau prie savo namo laiptinės.
Nors informacija ir ne visada pasitvirtina, bet jai kam reikės, tai Skopjės autobusų maršrutai ir tvarkaraščiai čia: jsp.com.mk
Vakarieniauti einame į miesto centrą. Renkamės kitą kavinę nei vakar. Čia dar blogiau. Maistas dar būtų nieko, bet... Nors prieš tai aiškino, kad į porciją įeina ne tik mėsa, bet ir bulvytės fri, salotos, tačiau skaičiuojant sąskaitą viską surašė papildomai. Dar pridėjo ir duoną, kurią visose kavinėse duodavo nemokamai. Pačios kainos irgi kitos, nei nurodytos meniu. Žodžiu, pasinaudojo proga apiplėšti turistus. Nors kainos skirtumas neprives mūsų prie bankroto, bet vistiek nesmagu, kai iš tavęs daro kvailį. Sumokam, bet arbatpinigių nepaliekam. Jis, greičiausiai suprasdamas, kad elgiasi negražiai, pats paklausia ar viskas gerai. Tada jau leidžiam suprasti, kad garbės jam tai nedaro ir išeinam. Jis bando vytis, aiškintis ir yra linkęs "derėtis", bet mes numojam ranka ir išeinam. Kosove neįsivaizduoju net nieko panašaus. Ilgalaikėje perspektyvoje tai pajus ir tas kavinės savininkas ir Makedonija kaip valstybė. Gali gauti tuos kelis eurus kaip arbatpinigius arba gali juos pasiimti pats apgaudamas klientą. Panašu, kad Kosovo prekybininkai renkasi pirmą variantą, o Makedonijos antrą.
Grįžtant žmona siūlo dar kartą išbandyti kaštainius, nes vakar skonis liko neaiškus. Perkam. Kitoje vietoje nei vakar. Skonis nerealus 😍 Grįžtam ir nusiperkam dar 2 pakelius. Pardavėjas dar 2 kaštainius įdeda papildomai tik todėl, kad mes lietuviai. Kontrastų šalis 😊 Tik pastebėjimas, juos būtinai reikia valgyti karštus 😉
Grįžtam į apartamentus. Lauke ima šaudyt fejerverkai. Smagu tokiais momentais gyventi 9 aukšte, niekur toli nereikia eiti, tik į balkoną, viskas prieš akis kaip ant delno 😍
Kokia jie proga? Mūsų kelionės pabaigos?
8 diena, 2019-11-30
Einam iki viešbučio "Holiday Inn". Jis vos 400 metrų nuo mūsų apartamentų. Mieste yra vos 3 vietos, kur stoja specialūs autobusai važiuojantys į oro uostą. Miesto centre tai būtent "Holiday Inn" viešbutis.
Nueinam per anksti. Tai išeina į gerą. Nors laukėm "Menora" firmos autobuso, turėjusio važiuoti 07.45 val., bet 07.30 val. netikėtai atvažiuoja "Vardar Express" firmos autobusas. Į gerą todėl, kad "Menora" autobuso bilietas kainuoja 180 DEN žmogui, o "Vardar Express" pasirodo tik 99 DEN.
Kelionė iki oro uosto užtruko 45 min.
Oro uoste "atsikeitėm" likusius pinigus, nes išleidome mažiau nei tikėjomės, Makedonija tikrai nėra brangi šalis. Kursas 64.63 DEN už 1 eur.
Šiandien šiek tiek nerami diena, pamenat, Dortmunde turėsim tik 1 val. persėdimui?
Kylam laiku-11.15 val. 👍
Nuskrendam taip pat laiku, gal net kokiom 5-10 min. ankščiau. 👍
Skubam prie pasų kontrolės, nes skrydis ne iš ES. Elgiamės teisingai, nes čia galima užstrigti ilgam. Nors stovime eilėje vieni pirmųjų, bet eilė juda lėtai, makedoniečiai vis stringa, vienas dėl paso galiojimo laiko, kitas dėl vizos, trečias kalbos nemoka, ketvirtas dar velnias žino dėl ko.
Mus patikrina labai greitai, visgi ES pasas didelis privalumas 👍
Einam prie bagažo patikros. Čia eilių beveik nėra. Praeiname labai greitai.
Taip likus iki skrydžio dar 30 min., mes jau prie įlaipinimo vartų. Dabar jau ir vėlavimai nebaisūs. Atsipalaiduojam 😎
Žmona šią kelionę pavadino "įtempto siužeto filmu" dėl įspūdžių gausos. Jų buvo tikrai daug. Ir gerų ir blogų. Bet viskas visada baigėsi laimingai, todėl man ji panašesnė į pasaką 😍
4 komentarai:
Puikus aprašas.Net nepajutau kaip 2 valandos prabėgo ( vis minimas vietoves Mapps-e patikrindavau). Tikra geografijos pamoka apie šį mažai žinomą regioną. Šaunu, sėkmės
Ačiū 🙂 Smagu, kad neprailgo 😉 Teisingai, aš ir pats taip darau, skaitydamas pasitikrinu nežinomas vietoves žemėlapyje, tada daug lengviau orientuotis. Be informacijos gal skaitytųsi lengviau ir greičiau, bet stengsiuosi, kad aprašymas būtų ne tik pramoga, bet ir naudingas nusprendusiems ten apsilankyti 😊
Ne toks jau ir baisus tas ,,baisiausias pastatas pasaulyje" :)) ypač tų daugiabučių fone, kurie tikrai baisūs. Tikrai, kad įtemta kelionė. O kurį mėnesį buvote?
Būtent... Ir aš taip pagalvojau.. Gal jo ir nepavadinsi architektūros šedevru, bet žodis "įdomus" man atrodo labiausiai tinkamas :)
O įtampa tik dėl kai kurių netikėtai iškilusių nesklandumų, visumoje tai kelionė net pusiau poilsinė gavos :) Net žmona, slampinėjant po Prizreną, sakė, kad nepamena kada taip lėtai paskutinį kartą šliaužiojom :)
Lapkričio pabaigoje. Yra gi datos prie kiekvienos dienos :)
Rašyti komentarą