Egiptas 2006

   Prabėgus 14 m. pabandysiu aprašyti ir kelionę į faraonų žemę 😉

    Ši kelionė išskirtinė tuo, kad tai buvo "normali kelionė", pirmoji, nors tuo pačiu ir paskutinė, kelionė su Lietuvos turizmo agentūra 😊
   Neturiu nieko, prieš Lietuvos kelionių organizatorius. Tokios kelionės turi daug pliusų. Tačiau jos turi nemažai ir minusų. Man arčiau prie širdies, pačiam būti savo laiko šeimininku 😎
   Kelionė vyko sausio mėnesį. Nebuvo, tuomet, dar labai daug patikrintos informacijos, todėl patikėjom, kad Egipte šilta visus metus. Dabar žinau, gal ir šilta (ypač lyginant su Lietuva), tačiau sausis nėra geras laikas poilsiauti šioje šalyje. Temperatūra nėra aukšta (nuo +20 iki +25), bet pučia gana stiprūs vėjai, kurie be kita ko, dar nešioja ir smėlį. Aktyviai keliaujant, tai dar pakenčiama, tačiau pasyviam poilsiui, šis laikas visiškai netinkamas.
   Pasirinkome 12 ar 14 dienų kelionę (gerai nepamenu), iš kurių 5 dienos buvo skirtos "kruizui Nilu", o likęs laikas poilsiui. Iš tiesų, tai šiokia tokia gudrybė. Įsivaizdavome, kad 5 dienos ir bus skirtos plaukimui. Tačiau realybėje plaukimas truko gal tik 3 dienas. Į "kruizo" trukmę įskaitoma ir kelionė autobusu iki Kairo, nakvynė jame, kelionė traukiniu. Bet apie viską nuo pradžių.
   Atskridome į Hurgadą.
   Jau sekančią dieną, o jei tiksliau, dar tą pačią naktį, apie 2 ar 3 val. ryto, iš viešbučio mus paėmė autobusas. Iš pradžių nuvežė už miesto, kur buvo suformuota kolona iš kokių 10-15 autobusų ir su ginkluotu konvojumi pajudėjome link Kairo.
   Vairuotojų psichologija gana keista. Nors negalima važiuoti atskirai ir niekur nenuskubėsi, bet vistiek jie vieni kitus nuolat bando aplenkti 😊
   Bandėme pamiegoti, bet autobuse tai gana sudėtinga.
   Savaime aišku, kad net ir po skrydžio dar gerai nepailsėjus, bei visą naktį praleidus autobuse, nuovargis jautėsi gana didelis ir pirmoji diena Kaire nublanko.
   Nepamenu tikslių vietų kuriose buvome, bet aplankėme koptų (krikščionių) bažnyčią, kelias mečetes.

   Prie vienos iš jų, užstrigo, labai graži Kairo panorama.

   Bet daug didesnį įspūdį darė lūšnynai. Pašiūrės statomos be jokių leidimų, bet kaip. Net ir kapinėse.
   Labai užstrigo ir gatvės darbininkas. Mes buvome užstrigę "kamštyje" sėdėdami autobuse, todėl turėjome galimybę, neatkreipdami į save dėmesio, iš šalies stebėti, kaip jis atlieka savo darbą. Mums įprasta, kad šukšlės sušluojamos į vieną vietą, o po to surenkamos. Ten gi, nieko panašaus. "Darbininkas" su šluota pamosikavo į vieną pusę, po to į kitą pusę, absoliučiai be jokios logikos ir sistemos, ir nusprendęs, kad jau "padirbo", nuėjo palikęs viską kaip buvo. Net nežinau koks žodis tinka labiau: juokėmės ar stebėjomės 😂
   Gidas paaiškino, kad Egipte tai normalu ir įprasta. Dar sakė, kad Kaire, su visais priemiesčiais, gyvena daugiau nei 20 mln. gyventojų, tačiau nėra (bent jau tuo metu nebuvo) centralizuotos šiukšlių surinkimo sistemos.
   O ir gyventojų skaičius gana sąlyginis, nes daug žmonių atvažiuoja ir gyvena be jokios registracijos ir apskaitos.
   Viešbutis Kaire buvo puikus, kaip ir maistas jame 😍
   Vakare dalis grupės nusprendėme nuvažiuoti savarankiškai iki miesto centro. Viešbučio apsauga neišleidžia. Mums į pagalbą atėjo gidas, kuris gana ilgai derėjosi su apsauga.
   Per tą laiką, stebėjome gatvę prie viešbučio. Ji gal 3 ar 4 juostų į vieną pusę ir tiek pat į kitą. Visi lekia kaip išprotėję ir nuolat signalizuoja. Pėsčiųjų perėjų ar šviesoforų, toje vietoje, nėra. Tai ir buvo didžiausia atrakcija, stebėti kaip žmonės sugeba pereiti gatvę. Kažkoks fenomenas, paeina 2-3 žingsnius, pasvirdami į priekį ar atgal, išvengia dideliu greičiu lekiančių automobilių ir eina dar 2-3 žingsnius. Kiekvienas perėjimas per gatvę, savotiška "išgyvenimo ruletė", pasiseks arba ne 😲
   Galiausiai, mūsų gidui pavyko sutarti, kad važiuosime su iškviestu taksi, tada išleis. Kadangi mūsų buvo apie 10-15, tai taksi automobiliai buvo 3 ar 4.
   Juos reikėjo nufotografuoti atskirai, gal 30 metų senumo "Žiguli" ir "Moskvič" 😋
   Vairuotojai niekuo neišsiskiriantys "kamikadzės", lekia beprotišku greičiu ir vienas kitą nuolat lenkia. Vienu metu, ėmėm juokauti, kad ko gero, tai paskutinė mūsų gyvenimo kelionė. Kita vertus, būtent ši išvyka paliko vieną didžiausių įspūdžių ir prisiminimų iš Egipto 😎
   O pats Egipto centras tai visiškai dėmesio neverta vieta.
   Didžiausias įspūdis iš jo, tai nešvara ir tiesiog gatvėje dorojami jaučiai, bei jų kailių džiovinimas paklojus juos šalikelėje 🙄
   Grįžus į viešbutį nusprendėme, kad šiandien mums nuotykių dar mažai. Sėkmingai išvengę viešbučio apsaugos, išėjome į gatvę. Kitoje jos pusėje, spaudžia šviežias sultis. Bet pamenat, pereiti gatvę juk čia labai rimtas išbandymas. Kadangi likome gyvi po pasivažinėjimo vietiniu taksi, tai nusprendėme ir toliau tampyti likimą už ūsų. Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad vakare jau ir eismas buvo mažiau intensyvus. Žodžiu, šiaip ne taip, gatvę perėjome 😎
   O buvo verta, nes išsirinkome mangų sultis, kurias čia pat ir išspaudė. Skonis neišpasakytas, o kaina buvo tikrai įperkama. Nepamenu kiek, bet sakyčiau, kad netgi nedidelė. Vėliau tokias sultis pirkome visur kur tik rasdavome ir prašydavome pripildyti 2 ltr. "bambalį" 😍 Kai kurie grupės nariai, bijojo higienos. Tačiau mes rizikavome ir gana sėkmingai, neturėjome didelių problemų dėl apsinuodijimo ar virškinimo.
   Kitą dieną vėl leidome Kaire.
   Pirmiausia važiavome prie piramidžių.
   Nustebino, kad jos praktiškai mieste. Įsivaizdavome, kad jos kažkur dykumoje. O pasirodo, jos miesto pakraštyje, visai prie pat miesto 😳
   Čia tikras skruzdėlynas, įvairūs prekeiviai, jodinėjimą kupranugariu siūlantys vertelgos ir t.t.
   Mus gidas buvo pamokęs, kad jokiu būdu nesusidomėtume, nes po to nebeatsikratysime. Jei užlipsi ant kupranugario, net ir sutaręs iš anksto dėl kainos, tai jie sugalvos kokį nors "nulipimo mokestį" ir t.t. Daugelis siūlo "dovanas", bėga šalia ir kišdami prekes sako "present". Jei tokią "dovaną" priimsi, gali būti tikras, kad ji tau kainuos kelis kartus daugiau nei yra verta. Labai veiksminga ir pasiteisinusia priemone tapo gido išmokyta frazė "chle". Kas verčiasi "gana". Ji tikrai gelbėjo. Išgirdę savo kalba sakomą atsisakymą, jie sutrikdavo ir atstodavo 😉
  Pačios piramidės itin didelio įspūdžio nepadarė. Na gal tik suvokimas, kaip be šiuolaikinės technikos, buvo galima pakelti tokius svorius.

   Ėjome ir į piramidės vidų. Tai kainavo papildomai ir nieko ten ypatingo nėra, tik patalpa-erdvė. Tačiau nesigailiu, nes ne kasdien juk tenka apsilankyti ten, kur ilgą laiką galėjo pakliūti tik faraonai.  
   Kitas sustojimas-Kairo muziejus.
   Čia labiausiai ir nusivyliau grupinėmis agentūrų paslaugomis. Muziejus neįtikėtinai didelis su neįkainuojamos apimties ir vertės lobynais. O mums buvo skirta tik apie 30 min. savarankiško pasivaikščiojimo 😲 Nors jo net pasivaikščiojimu negali vadinti, net ir "bėgant", neįmanoma nieko suspėti. Net ir nesant dideliu istorijos ar meno žinovu, čia įdomu būtų praleisti keletą valandų.
   Vakare sėdame į traukinį ir pajudame link Asuano.
   Tokio traukinio niekur kitur neteko matyti. Kupė, bet tik dvivietės. Atitinkamai ir labai ankštos. Šis traukinys naktinis ir skirtas tik pervažiavimui. Agentūra taip taupo, nes nereikia mokėti už viešbutį.
   Gerai tiems, kurie sugeba užmigti traukinyje. Aš gi, visą naktį beveik nemiegojau 😟
   Nors prieš kelionę įsivaizdavau, kad plaukimas Nilu, tai plaukimas bent jau nuo Asuano iki Kairo (arba atvirkščiai), bet realiai plaukimas trunka tik nuo Asuano iki Luksoro. Atvykus savarankiškai toks plaukimas tuo metu kainavo vos 100 dolerių. Čia įskaitant 4-5 žvaigždučių lygio laivo kajutę ir maitinimą "viskas įskaičiuota". Nepamenu tiksliai, bet man regis, kad plaukimas truko 3 dienas.
   Mums pasisekė, kad gavome gerą kajutę 3 aukšte 😍

   Nemaža dalis grupės skundėsi, kad gavo kajutes pirmame aukšte, be tokio vaizdo ir su su šalia garsiai dirbančiais varikliais. Vėlgi, klausimas, kiek gerai galima tokiomis sąlygomis išsimiegoti?
   Maitinimas, nors ir "viskas įskaičiuota", bet irgi buvo su dideliais nusiskundimais. Maistas paruoštas gal ir gražiai, bet skonis labai jau specifinis. Prilipo kitų grupės narių dažnai vartota frazė, kai paragavus maisto, nuo savęs stumiant lėkštę, pasakoma "nevalgoma" 😂
   Dienomis lankydavome istorinius objektus, o naktimis plaukdavome.
   Nilo deltoje akivaizdžiai verda gyvenimas, žmonės bando dirbti žemę, ganosi gyvuliai, nes čia netrūksta drėgmės ir augalijos.

   Dėl prabėgusio laiko ir pernelyg mažo domėjimosi tuo metu, nelabai šiandien galiu atrinkti vietoves ir istorijas, tačiau visumoje buvo gana įdomu.
   Kažkurioje vietoje plaukėme nedidelį atstumą (man atrodo, į kažkokią nuo sausumos atskirtą šventyklą) ir su mažu burlaiviu. Tai buvo tobula 😍 Pamenu, pagalvojau, kad tokiu burlaiviu būtų daug maloniau plaukti visą maršrutą, nors ir be patogios lovos ar maitinimo "viskas įskaičiuota".
   Luksore labai užstrigo vienas iš pasakojimų.
   Visose šventyklose ir visose lankytinose vietose, nuolat pasakojama labai daug įvairių istorijų ir legendų. Mums labiausiai užsifiksavo pasakojimas būtent Luksore, ir jis tapo bendriniu, kalbant apie visas Egipto istorijas ir legendas. Jo esmė, kad labai daug pasakojama apie sunkiais susiejamus ir suvokiamus įvykius, kol galiausiai prieinama iki to, kad kažkokiam faraonui, Dievui, ar pusdieviui, kažkas nukirto galvą, vietoj kurios užaugo kėdė 😲 Bet tuo istorija nesibaigia, ji toliau sėkmingai tęsiama ir plėtojama. Labai sunku klausytis tokių nesąmonių. Todėl mūsų dėmesį pavyko išlaikyti tik iki šios vietos. Po to, mes jau dažnai praleisdavome šias istorijas. Nes nereikia Egipto faraonų, žmonių su "taburetėmis vietoj galvos" ir pas mus pilna 😂

   Jei bandėte surasti, tai tokio piešinuko-kėdės vietoj galvos, čia nerasite, nes ne piešinukuose čia ir esmė, o jų interpretacijose.
   O šiaip, tai tie raštai tikrai gražūs ir įdomūs.
   Luksore buvome gavę ir laisvo laiko.
   Jį nusprendėme išnaudoti pasivažinėjimui karieta po miestą. Gido pamokyti, griežtai sutarėme dėl kainos prieš įsėsdami. Nors vadeliuotojas kelis kartus bandė važiavimo metu išsiderėti gerokai didesnę kainą, mes nenusileidome. Galiausiai jis pasakė, kad jau atvažiavome ir mes išlipome. Jis nuvažiavo. O mes tik tuomet supratome, kad mus išleido visai kitoje vietoje 😩 Laimei, pavyko ateskti laivo vietą, nes pasiklysti ten, oi kaip nesinorėtų. Va toks vat, tas Egiptas. Nėra pinigų, eik velniop 😉
   Dar užstrigo Hatshepsut šventykla karalių slėnyje.
   Pirmiasia tai ji pati gana įspūdinga. Gana graži ir vietovė, aplinka. Bet labiausiai ji užstrigo dėl to, kad Hatshepsut buvo vienintelė faraonė moteris. Oficialiai moteris faraone negalėjo būti, todėl ji save visada vaizduodavo kaip vyrą.

   Sekanti nuotrauka neatgaminu iš kur, bet man regis, taip pat iš Luksoro.

    Kitoje nuotraukoje pavyko užfiksuoti "vagystę" važiuojant autobusu.
    Vargingiau gyvenantys vietiniai, stengiasi pagriebti vieną kitą cukranendrę iš pro šalį važiuojančio traukinio.

   Per poilsiui skirtas dienas Hurgadoje, taip pat laiko neleidome vien gulėdami.
   Buvome išvykę į dykumą su keturačiais. Verta dėmesio pramoga. Nors vasarą gal būtų per karšta.

   Kas be ko, rekomenduoju ir nardymą Raudonojoje jūroje 😍
   Vandens temperatūra net ir sausį, buvo +23, aukštesnė nei oro 👍
   Apie įspūdžius ir vaizdus, net nekalbu. Tai privaloma !!! 😍
   Tik nuotraukų nebus, visgi po vandeniu buvom 💦
   Nustebino tik prižiūrėtojas. Nors oficialiai negalima po vandeniu liesti koralų, bet jis primygtinai siūlė nusilaužti gabalėlį. Su tokiu supratimu, jie greitai nebeturės kuo didžiuotis 😡
   O ir šiaip. Per instruktažą parodė gestą, kurį reikia rodyti, jei vandenyje kiltų problemų (nes kalbėti su kvėpavimo įranga juk negali). Bandant nerti gilyn, man ėmė labai skaudėti ausis. Rodau jam, kad turiu problemą. Jis pačiupo už rankos, turbūt, pagalvojęs, kad aš tiesiog bijau, ir jėga nutempė mane gilyn. Įspūdžiai greit nustelbė skausmą, bet po to net kelis mėnesius turėjau problemų su ausų skausmu 😟
   Išskrendant iš Egipto, jame buvo +25. Lėktuve pilotas pranešė, kad Vilniuje -25 !!! 😲 Sakyčiau, įspūdingas temperatūrų skirtumas.
   Mūsų ir apranga ne itin pritaikyta tokiam šalčiui.
   Maža to, Vilniuje palikto automobilio nepavyko užvesti.
   Vėliau, net ir važiuojant, užšalė automobilio antifrizas ir teko kviestis pagalbą nutempimui. Per tą laiką kol laukėme, buvo kilusių minčių, kad galim ir mirtinai sušalti (nes jau beveik naktis buvo, manau, kad jau galėjo būti nebe -25, o visas -30).
   Namuose, namo viduje, radome -7 !!!
   Savaime aišku, visos gėlės ir augalai nušąlo 😟
   Taigi, važiuojant iš Lietuvos žiemą, reikia gerai viską apgalvoti 😉
   Nepaisant to, nors ir su daugybe minusų, nors ir Egipto viešbučiams, maistui ir aptarnavimui, gerokai nusileidžiant pvz. Turkijos, bet bent kartą aplankymui, tai tikrai verta šalis 😎