Škotija 2006

   Tai buvo pirmasis apsilankymas Škotijoje.
   Jis buvo skirtas ne tiek šalies pažinimui, kiek ten gyvenančio brolio aplankymui.
   Nepaisant to, nors ir po 14 metų, bet nusprendžiau aprašyti šią kelionę, nes kai kuri patirtis mums buvo pirmoji (skrydis su "Ryanair", automobilio nuoma, vairavimas kita puse), patyrėme įspūdingą nuotykį (laimingai pasibaigęs autoįvykis), bei neišdildomą įspūdį paliko pilių gausa ir Edinburgo miestas.
   Negaliu prisiminti ir aprašyti visų vietų, kurias lankėme, nes tuo metu dar nebuvau pamišęs dėl kelionių. O ir nuotraukų turiu labai ribotai. Tačiau noriu, kad kai užmiršiu viską ir savęs imsiu klausinėt, kas ta senutė vaikštanti po mano namus (sako, kad taip galima diagnozuoti Alzhaimerio ligą 😊), galėčiau pasiskaityti ir prisiminti, kad Edinburgas kažkada man atrodė, vienas gražiausių miestų Europoje. Vėliau, mano akyse, jį nukonkuravo Viena, Briuselis, dar vėliau Valeta. Tačiau tuo metu, jis man atrodė nuostabus 😍 Toks ir liko, tik gal jau nebe Nr. 1.
   Aišku, prie to prisidėjo ir tai, kad keliavome gegužės mėnesį, kai viskas žydėjo ir skleidėsi 😍 O ir dienos pasitaikė nuostabios, saulėtos, šiltos.
   Skridome iš Rygos į Liverpulį su "Ryanair". Bilietai buvo labai pigūs (nepamenu kiek). Tai buvo pirmasis skrydis su šia bendrove. Dabar labai keista prisiminti faktą "pirmasis".
   Iki Aberdyno, Škotijoje, kelias tolimas, bet į Škotiją pigių skrydžių bendrovių lėktuvai tuo metu neskraidė.
   Pirmą kartą nuomavomės ir automobilį. Iš "Hertz". Net ir su didele nuolaida mokėjome apie 20 eurų už dieną ir tai atrodė pigu, nors vėlesnėse kelionėse įsitikinau, kad tai nebuvo pati pigiausia nuoma.
   Gavome beveik naują automobilį. Pravažiavęs buvo gal tik 5 000 mylių. Tai blogai, nes vairavimas kita puse mums neįprastas, o žala Anglijoje ir Škotijoje, gali būti skaičiuojama didelėmis sumomis.
   Dabar labai juokinga prisiminti, kad penktą pavarą (6 pavarų automobilių, galbūt, tuo metu dar net ir nebuvo) įsijungiau tik nuvažiavęs kokius 15 km., o pirmąjį automobilį, įsidrąsinęs, aplenkiau tik po kokių 50 km. Visa tai autostradoje. Kaimo keliukuose, net ir su dabartine patirtimi, vairuoti nelengva. Jie siauri, visi važinėja labai greitai.
   Visos pakelės sėte nusėtos besiganančiomis avimis. Mums, nepratusiems prie to, tai nepadeda-blaško dėmesį.
   Neturintiems patirties ir bijantiems, rekomenduočiau imti automobilį su automatine pavarų dėže. Tokio automobilio nuoma kainuos brangiau, bet vairavimas bus pastebimai lengvesnis. Didžiausia problema ir būdavo, kad prireikus perjungti pavarą, jos perjungimo svirties instinktyviai imdavau ieškoti durelėse 😂
   Edinburge turėjome ir nemalonios patirties. Gatvės siauros, automobilių daug. Nors ir atsargiai važiuojant, pajutau smūgį. Garsas buvo labai didelis. Labai išgąsdino. Pasirodo, savo automobilio veidrodėliu kliudžiau šalikelėje stovėjusio automobilio veidrodėlį.
   Sustoju. Einu prie to automobilio. Apžiūriu. Nei menkiausio įbrėžimo. Išbėga bobutė ir įtariai klausia, ko aš čia aplink jos automobilį trinuosi. Angliškai tuo metu mokėjau vos kelis žodžius. Daugiau gestais, nei žodžiais, paaiškinu kas įvyko. Ji pasižiūri į savo automobilį ir rodo, kad tik važiuočiau iš čia. Palengvėja, nes žala nepadaryta ir policijos kviesti nereikia.
   Tačiau žala padaryta mūsų automobiliui. Nors ir minimali, bet nuomos bendrovė gali paskaičiuoti kosmines sumas. Iš rėmo iškritęs ir sudužęs veidrodėlio stikliukas. Net keista, tačiau pats rėmas visiškai sveikas. Turbūt dėl to, kad jis lankstomas, nuo smūgio amortizavosi ir išliko sveikas. Stebiuosi, kad dėl tokios smulkmenos buvo toks didelis garsas.
   Skambinu broliui. Jis pradeda juoktis. Sako, čia visiems "šviežiai" atvykusiems, taip būna. Jam pažįstamas netgi lažintis siūlė, būdamas įsitikinęs, kad ir man taip nutiks. Gerai, kad nesilažino, būtų pralaimėjęs 😌
   O juokiasi todėl, kad žala labai nedidelė. Labai "populiarus" apgadinimas, todėl tų vaidrodėlių stikliukų yra pirkti vos ne ant kiekvieno kampo. Mūsų atveju, padėtį sunkino tik tai, kad savaitgalis+šventinės dienos (gegužės 1 d.), todėl beveik niekas nedirbo. Galiausiai radome vienoje degalinėje. Sutvarkėm automobilį ir galėjom atsipalaiduoti, nes nuomos bendrovė nebegalės kabinėtis.
   Taigi, kaip ir sakiau, kadangi nelabai prisimenu visų aplankytų vietų, todėl ir nebandysiu jų aprašyti.
   Labiausiai užstrigo tik tai, kad be proto daug pilių. Iš pradžių dar bandėme, pamatę nuorodas, prie jų važiuoti. Bet greit supratome, kad jų per daug 😊 Gaila tik, kad tuo metu neturėjau įpročio ir viską fotografuoti.
   Na ir žinoma, Edinburgas.
   Jau rašiau, kad tai nuostabus miestas 😍
   Pilis ant kalno. Senamiestis. Parkelis, kuriame visi gulinėja ir užkandžiauja, ant nepriekaištingai prižiūrimos žolės. Šalia ir jūra.
   Prisimenu, kad kilo mintis, jog nieko nuostabaus, kad iš tokių vietų būna kilusių ar jose gyvena, daug muzikantų, poetų, rašytojų, menininkų. Tiesiog, visi tie peizažai, aplinka, atmosfera, labai skatina kūrybiškumą.
   Jei ir po 14 metų, apie šį miestą liko labai gražūs prisiminimai, tai turbūt, jis tikrai vertas dėmesio 😉



Komentarų nėra: