Sardinija - Korsika 2023

    Kelionės labiausiai žavi tuomet, kai negali nuspėti kas tavęs laukia. Šiais interneto laikais tai nutinka vis rečiau, tačiau, visgi, kartais pasitaiko 😉 

    Sekantys mano keliones jau, turbūt, pastebėjo, kad mėgstu lankyti ne atskiras šalis, o regionus. Taip susitaupo varginantis nuvykimo ir parvykimo laikas. 

    Šį kartą nusižiūrėjau Sardiniją. 

    O kadangi šalia ir Korsika, tai nusprendžiau, aplankyti abi salas vienos kelionės metu 👌 

    Tiek į vieną, tiek į kitą salą, važiuojant atskirai, reikia skristi su persėdimu, todėl abiejų salų aplankymas vienos kelionės metu man atrodo optimalus. 

    Ir ko gi čia negalėjau nuspėti? 

    Ogi to, kad salos, nors geografiškai ir yra visiškai šalia viena kitos, tačiau panašumų jose rasti daug sunkiau, nei skirtumų. Tikiuosi, skaitydami tai pajausit ir jūs.

    Skiriasi viskas: vairavimas, kraštovaizdis, istorija, kainos ir t.t.

    Po šios kelionės juokaujam, kad dabar žinom, kur gyvena auksinės vištos dedančios auksinius kiaušinius 👅 Tai ne pasakos personažai. Tai Korsikoje gyvenančios vištos !!! 10 kiaušinių kaina parduotuvėje gali siekti net ir 8-9 eur. !!! 😲 Ir tai nėra kokie nors ekologiškai ypatingi kiaušiniai ar pan. Pigiausių, kuriuos matėm Korsikoje, kaina taip pat buvo net 6 eur. 

    Prekybos centre pirkdami salotas vienas kitam sakom: "žiūrėk, šitos prabangios, net vienas kiaušinis įdėtas" 😊

    Kiti maisto produktai irgi brangūs. Pomidorai 4-5 eurai. Obuoliai iki 6 eurų. 

    Teko pabuvoti Šveicarijoje, kuri garsėja savo aukštomis kainomis. Tuomet parduotuves ten vadinom "muziejais", nes tik pavaikštai ir išeini 😊 Tai dabar žmona sako: "čia kol nepabuvom Korsikoje" 😊

    Keista tai, kad esant tokioms obuolių kainoms, obuolių sulčių litrą galima nupirkti vos už 1 eur. (suprantama, ne šviežiai spaustų). Sako, dėl to, kad obuoliai vietiniai, o sultys jau atvežtinės.

    Dėl to ir griliyje keptas viščiukas, jei vietinis kainuoja 19 eur., o jei atvežtinis - 9 eur.

    Psichologinis triukas: po Lenkijos Sardinijoje viskas atrodo brangu. Bet grįžus į ją po Korsikos, sakai: "oho, kaip pigu" 😊

    Nenuostabu, kad kaip ir lietuviai į Lenkiją, korsikiečiai važiuoja pigesnių prekių į Sardiniją.  

    Korsiką vadinu "vienu dideliu kalnu" - keliai vingiuoti, vairuoti gana sunku. Nors greitis leidžiamas didesnis, nei tokį gali pasiekti. 

    Sardinijoje keliai puikūs, net ir lygumose. Bet neretai, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, greitis ribojamas iki 50 km/h ar net 30 km/h.

    Pats kraštovaizdis irgi visiškai kitoks. Korsikoje dominuoja kalnai su miškais ir krūmynais. Sardinijoje kalnų yra, bet netrūksta ir lygumų. Labiau išsiskiria paplūdimiai.

    Korsikiečiai savęs nelaiko prancūzais, bei labiau sieja save su Genujos Respublika. Jos istorija itin turininga būtent dėl salos geografinės padėties, dėl jos nuolat buvo kariaujama. 1755 m. Korsika netgi buvo tapusi nepriklausoma Respublika (ankščiau nei Prancūzija). 

    Senieji Sardinijos gyventojai savęs taip pat nelaiko italais, bei (kas mane labai nustebino) save labiau sieja su Ispanijos palikimu. Netgi kalba Sardinijoje ankščiau buvo labiau panaši į ispanų, nei į italų. Dabartinė karta jos jau nemoka. Jos nebemoko ir mokykloje.

    1 diena, 2023-05-13

    

    Kadangi skrydis iš Varšuvos, o mes nenorime pervargti, tai išvažiuojame diena ankščiau ir darome sustojimą Balstogėje, kuri vis likdavo neaplankyta pravažiuojant.  
    Bene įdomiausias miesto muziejus - Epi Centrum (miesto stadiono pastate).

    Tai mokslo ir pažinimo interaktyvus muziejus, turintis nemažai panašumų su Koperniko muziejumi Varšuvoje, Universum Bremene, ar su AHHAA mokslo centru Tartu. 

    Muziejus suskirstytas į 3 zonas. Suaugusiems skirta zona savaitgaliais dirba 11.30, 14.00, 16.30 val. Turo trukmė - 2 val. (leidžiama grupėmis, nors vaikštai savarankiškai, ilgiau būti negalima). Savaitgaliais bilietas kainuoja 34 zl. (darbo dienomis 30 zl.).

    Tų 2 val. visiškai pakanka. 

    Ne viską supratom, ne prie visų eksponatų yra darbuotojai, bet didžiausias minusas ne tai, o tai, kad dėl daugybės interaktyvių svyravimų, siūbavimų, nesvarumo ar girtumo imitavimų, ne tik sukasi galva, bet ir šiek tiek pykina 👀  

    Kaip ir daugumai, viena labiausiai patikusių atrakcijų - elektros iškrovų sukeliamos plaukų "šukuosenos".

    Dar įdomesnė atrakcija - optinė apgaulė: 2 žmonės viename kambaryje atrodo kaip milžinas ir nykštukas. 

    Daug kitokių įdomių bandymų su vandeniu, elektra, mechanika.

    Nustebino žmonos sugebėjimas vairuoti automobilį išgėrus (1 promilė). Važiavo be eismo įvykių. Nors greitis buvo toks, kad policija iškart sustabdytų ir paklaustų: "Ir kur gi mes šitaip lėtai šliaužiam?" 😎

    Tiesa, esant 2 promilių girtumui, automobilį sudaužė jau akimirksniu 😕

    Kita vertus, kamuoliukus "girta" mėto netgi geriau nei blaivi. Reikėjo pataikyti juos į ertmę. O po to, tą patį padaryti imituojant girtumą. Tai ji, "būdama girta", kamuoliukus mėtė daug taikliau 😜

    Man labai nepatiko dabar labai populiarūs virtualios realybės akiniai. Imituojamas pasivažinėjimas kalneliais atrakcionų parke. Žmona juokėsi, kad sėdėdamas aš vos nenugriuvau lygioje vietoje. Įdomu. Tačiau mane tai pykimo ir vimdė. Ko gero, net labiau nei realiai tikruose atrakcionų parkuose.

    Galima pasijausti lakūnu bandant pakelti lėktuvą. 

    Rankomis ar dviračiu minant pedalus gaminti elektrą.

    Labiausiai didžiuojuosi, kad, nors ir senstu, bet formos neprarandu. "Reakcijos žaidime" (užsidega lemputė, kurią kuo greičiau turi paliesti ranka, po to užsidega kita) surinkau 49 taškus (lemputes) per 30 sek. ir pasiekiau centro rekordą (tik nežinau kokio laikotarpio) 💪

    Šiai dienai pakaks: įspūdžių daug, kelias buvo ilgas, tad miegame čia pat Balstogėje, išsinuomotame bute. 

    2 diena, 2023-05-14

    Savaitgalis, todėl automobilių statymas mieste nemokamas. Tačiau tai padaryti centre nėra lengva, nes pataikėme į bėgimo maratono šventę. Dėl to daugelyje gatvių eismas ribojamas ar visai uždarytas. O ir nemaža dalis dalyvių, bei žiūrovų į renginį atvyko automobiliais.

    Maratono (jei tiksliai, tai pusmaratonio) startas ir finišas prie Barnickių rūmų. Čia savo pažintį su miestu pradedame ir mes.

    Rūmai pastatyti XIX a. pradžioje. Jie su savo parkais, sodais ir skulptūromis neretai pavadinami "Lenkijos Versaliu".

    Netoli jų, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra bazilika.

    Bažyčia atspindi, kaip keitėsi miestas.  Yra du tarpusavyje sujungti bažnyčios pastatai. Mažesnė - balinta bažnyčia (matoma ir nuotraukoje), buvusi parapijos bažnyčia, pastatyta XVII a. pradžioje. Naujoji - neogotikinė bažnyčia, yra 90 metrų ilgio ir 75 metrų aukščio. Ji pastatyta 1900-1905 m. Joje telpa net 12 000 žmonių. Stebint jas greta akivaizdu, kad ankstesnioji labiau tiko tik mažo miestelio gyventojų poreikiams.

    Visiškai šalia bažnyčios ir Kosčiuškos turgaus aikštė.

    Rotušė pastatyta 1745-1761 m. K.Branickio iniciatyva. Per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo sugriauta. Atstatyta 1954-1958 m. Įdomu tai, kad nors tai Rotušė, bet pastate niekada nebuvo įsikūrusi miesto valdžia. Iš pradžių čia veikė turgus, vėliau parodų salė ir gaisrinė. Šiuo metu čia įsikūręs Balstogės Palenkės muziejus, tapybos galerija.

    Čia prasideda ir Lipowa gatvė (eina nuo Rotušės link Šv. Roko bažnyčios). 

    Ji laikoma pagrinde Balstogės senamiesčio gatve. Ji prasideda Kosciuškos turgaus aikštėje ir tęsiasi į vakarus 800 metrų. Ši gatvė įvairiais laikotarpiais buvo vadinama skirtingai: tai J.Pilsudskio, tai A.Hitleio, tai J.Stalino vardais. Tai parodo, kad ji visada buvo vertinama kaip svarbi ir prestižinė. 1990 m. jai buvo sugrąžintas ankstesnis pavadinimas.

    Šv. Roko bažnyčia, kurios bokštas siekia 83 m aukščio, o ant bokšto viršaus yra 3 m aukščio Marijos skulptūra.

    Mieste daug dėmesio skirta ir Ludwikui Zamenhofui - Esperanto kalbos išradėjui. Yra centras, pavadintas jo vardu. Mokykla, kurioje jis mokėsi. Paminklas.
    Aplankome ir zoologijos sodą. Jis atviras nuo 09 iki 18 val. 

    Nieko ypatingo, bet jo lankymas nemokamas. Dominuoja arkliai, gaidžiai, vietnamietiškos kiaulės, triušiai, asiliukai, stumbrai. Dar yra meška ir lūšis, bet jų nematėm.

    Ką gi, neužsimirštam. Čia tik stotelė pakeliui. Tęsiam kelionę iki Varšuvos Modlino oro uosto ir skrendam į Kaljarį - Sardinijos salos sostinę (skrydis dviem į abi puses kainavo 172 eur.).

    Sardinija antra pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos). 
    Traukinių stotis vos 5 min. kelio pėsčiomis nuo oro uosto. Traukinys į miesto centrą važiuoja kas 20 min. (paskutiniųjų laikai priderinti prie skrydžių, tad problema kiltų tik tuo atveju, jei lėktuvas vėluotų labai daug). Bilietas kainuoja 1,30 eur. Pirkti paprasta čia pat esančiame automate. Priima ir monetas (kaip smagu, kad atsiskaitymo valiuta čia eurai) 👍 

    Internete nurodoma, kad galima miesto centrą pasiekti ir autobusu, bet jokių nuorodų nėra, o kiek pabandėm klausinėti, tai visi vienu balsu nukreipia tik į traukinį. 

    Kelionė trunka vos kelias minutes.
    Mūsų viešbutis pačioje Kaljario senamiesčio širdyje, todėl nuo traukinių stoties reikia kilti į kalną. Kopdami pamatome liftą. Kiek nedrąsu, neaišku kur jis kelia, bet bandom. Pavyksta, keliolika metrų tai tikrai pakilome. Vėliau pastebėjome, kad tokių liftų, keliančių į senamiestį, yra ne vienas, jie nemokami, bet jų vietos nėra labai patogios, todėl ne visi skuba jais naudotis.

    Po skrydžio esame kiek praalkę, todėl pakeliui stabtelime picos užkandinėje - 2,5-3 eur. už gana nemažą gabalą.
    Mūsų nakvynė mažoje senamiesčio gatvelėje, džiaugiuosi, kad navigacija nestrigo, nes kitaip, tamsoje, nežinau, kaip būtų reikėję ieškoti pastato. 
    Kambarys išskirtinis, nes išskirtiniame pastate. Labai didelis ir labai aukštos lubos. Su balkonu į siaurą senamiesčio gatvelę. Tokia jau senamiesčio pastatų specifika. Didžiausiais minusas - prasta garso izoliacija.

    3 diena, 2023-05-15

    Kaljaris - salos sostinė. Jo senamiestis kalvos viršuje vadinamas Il Castello.
    Torre di San Pancrazio - vienas iš dviejų Il Castello sargybos bokštų. Nuo jo turėtų atsiverti graži miesto panorama, tačiau dėl nežinomų priežasčių lankytojai į jį nebuvo įleidžiami. Nieko tokio, senamiestyje apstu kitų apžvalgos aikštelių. Viena jų - visiškai šalia.

    Į Palazzo Regio rūmus nėjome jau sąmoningai, dėl prastų atsiliepimų. Ankščiau jų lankymas buvo nemokamas. Dabar įėjimą apmokestino ir daugelis skundžiasi, kad kaina neatitinka kokybės. 

    Bet apžvalgos aikštelė šalia jos, labai įspūdinga 😍

    Visiškai šalia ir įžymioji Kaljario Katedra.

    Vau 😲 Tik tiek galiu pasakyti 😊 Nors ji ir pripažinta, tačiau nedėjau didelių vilčių - maniau, dar viena bažnyčia ir tiek. Bet ne, ji turi "vau" faktorių 😍 Šoninės navos niekuo nenusileidžia pagrindiniam altoriui. Kiekviena jų, galėtų būti kaip pagrindinis altorius. Išskirtinė puošyba ir neperkrautas stilingumas 👍

    Galima nusileisti ir į kriptą. 

    Buvau radęs informaciją, kad galima pakilti ir į bokštą, bet net atidžiai dairantis ir ieškant, net užuominų jokių, kur tai būtų galima padaryti. Nieko, profesorius Robertas Lengdonas ("Angelai ir demonai", "Da Vinčio kodas") dar ne tokias bažnyčių paslaptis įmena 😊 Einu pasiklausti pas patarnautoją 😎 Deja. Ne. Į jokį bokštą pakilti negalima. Demonai 😈

    Kaip bebūtų, Katedrai dedu didelį pliusą 👍
    Via Stretta - siaura gatvelė, nėra iš labiausiai lankomų vietų, tačiau atrodo labai žaismingai.

    Prie pat ir Bastione di Santa Croce.

    Nuo jo atsiveria labai gražus miesto vaizdas 😎

    Kitoje pusėje „Dramblio“ bokštas - antrasis Il Castello sargybos bokštas. 

    Bet ir jis, kaip ir pirmasis, buvo uždarytas. Praradimas nedidelis, Kaljaryje gražių panoraminių vaizdų netrūksta.
    Bastione di San Remy tvirtovė – miesto simbolis (kartu su Katedra).

    Tai gana didelis senamiesčio kalvos plotas, nuo kurio į visas puses atsiveria žemutinio miesto panorama. Čia netrūksta suolelių, prekeivių.  

    Terrazza Umberto I - bastiono dalis, tačiau ji buvo užverta - remontuojama.

    Kadangi senamiestis itin kompaktiškas ir mes jį visą apėjome daug greičiau nei planavome ir dar turim laiko, tai leidžiamės į žemutinę Kaljario miesto dalį ir einame link kitos lankytinos vietos.

    Monumental Cemetery of Bonaria. 

    Tai kapinės, kuriose apstu antkapių lyg meno kūrinių. Dabar jos nebeveikiančios. Bet jas galima aplankyti. Internete rašoma, kad ekskursijos būna vedamos netgi su gidu ir net nemokamai. Tik darbo laikas nurodomas labai prieštaringai. Todėl ir einam iki jų, bandysim išsiaiškinti vietoje. 

    Taigi, pirmadieniais nedirba, antradieniais-sekmadieniais 08-13 val., ketvirtadieniais dar papildomai ir 15.30-18.30 val.

    Gaila, mums netinka nei šiandien (pirmadienis), nei išvykimo dieną. Ką padarysi, pasidairom bent per tvorą.

    Grįžtant stebim neįprastą gelbėjimo operaciją. Dėl vėjo (miestas juk prie jūros), miesto centre vienas didelis medis išlūžo ir nugriuvo tiesiai ant prekybinio kiosko, taip jį visiškai suknežindamas. Dabar bandoma sutvarkyti padarinius.

    Netrukus atsiduriame Konstitucijos aikštėje, iš kurios kyla laiptai vėl į Bastione di San Remy tvirtovę.

    Po pietų važiuojam pasiimti išsinuomoto automobilio.

    Gėlės ir krūmai žydi net neprižiūrimi.

    Automobilis Sardinijoje gana nemenka problema. Ne sezono metu jį galima išsinuomoti labai pigiai. Tačiau sezono metu gali negauti ir už labai didelius pinigus. Mūsų atvykimo laikas tarpinis. Kainos jau ženkliai pakilusios, nors dar ir nesiekia sezono piko. O automobilių irgi dar galima gauti, nors kai kurios kompanijos deklaruoja, kad jų jau nebeturi. Žodžiu, geriau pasirūpinti iš anksto. 

    Beje, Korsikoje situacija dar blogesnė. Kainos aukštesnės, o pasirinkimų gerokai mažiau. 

    Mes buvome užsakę per internetinį tinklalapį „DoYouItaly.com“ iš įmonės "FELIRENT". 420 eur. už 15 dienų.

    Kiek nerimavome, kad nesklandumų atveju nereikėtų "aiškintis" su kompiuterio valdomomis programomis ir nuorodomis, tačiau viskas pavyko sklandžiai, didesnių nesusipratimų neturėjome 👍

    Į šią kainą neįėjo "Road assistance" (nutempimas nelaimės atveju), bet mes šios paslaugos labai ir neprašėme, nes ketinome vykti ir į Korsiką, kurioje, kaip supratome, ji galėjo ir negalioti (iš atsakymų buvo ne visiškai aišku).

    Beje, ketinant vykti į užsienį, nuomos kompanijoje (kokia bebūtų) reikėtų išsiaiškinti, ar jie tam neprieštarauja. Kai kurios už išvykimą prašo papildomo mokesčio, o už išvykimą be leidimo, taiko baudas, išvykimo faktą fiksuodamos automobilyje esančiu GPS imtuvu. 

    "FELIRENT" atstovybės oro uoste neturi. Įprastai atvykus į oro uostą, reikia jiems paskambinti. Tuomet jie atvažiuoja ir nusiveža į savo ofisą. 

    Bet čia yra šiokia tokia rizika. Daugelis kompanijų, ypač sezono piko metu, vėluojančių laukia labai nedaug (1-2 val.). Jei skrydis vėluoja ilgai arba išvis atidedamas kitai dienai, gali likti be automobilio, o pinigai nebus grąžinti.

    Siekdami nuo to apsidrausti, mes automobilį ir užsakėme dieną po atvykimo.

    Darbuotoja mus nusiveda į "Mercedes" saloną, sako, kad padeda šiandien kolegei, įprastai jie ten nedirba. Salone stovi ir prabangus "Ferrari". Juokaujame, kad nieko sau "ekonominė klasė", kokią užsakėme 😊

    Gal ir gerai, kad tokio nedavė. Juk mes užsakėme be papildomo draudimo. Turimas kreditinės kortelės draudimas tokių sumų galėtų ir nepadengti.

    Liekame labai patenkinti. Gavome nei 16 000 km nepravažiavusį hibridinį "Fiat Panda".

    Iš pradžių vairuojame atsargiai, keliai siauri, automobilių daug, reikia priprasti prie valdymo.

    Nors mums ir ne visai pakeliui, tačiau važiuojame vaizdingu SP83 pakrantės keliu palei Iglesientę.

    Kelias tikrai vaizdingas, o vaizdas į Buggerru miestelį nuostabus 😎

    Kalnuose važiuojasi lėtai. Nusileidus iš jų, važiuoti paprasčiau. Tačiau kuriam laikui užstrigome dėl procesijos. Karabinieriai buvo užtvėrę eismą, nes kelyje vyko raitelių ir pasipuošusių žmonių eisena. Taip ir nesupratom, nei ką ji reiškia, nei kokia proga.  
    Miegame Bosa miestelyje. Jį ketiname apžiūrėti rytoj. 

    Butas puikus, tik per neapdairumą (netikėjome, kad jų čia yra) prisileidome uodų 😋

    4 diena, 2023-05-16

    Bosa miestas įkurtas finikiečių. Jos aukso amžius - Romos imperijos laikai. Viduramžiais miestą puldinėjo arabų piratai, todėl XII amžiuje ant kalvos buvo pastatyta pilis. Šiandien tai pagrindinė turistų traukos vieta. XIX amžiuje mieste buvo įkurtos ir didelį pelną nešusios odos raugyklų įmonės. Dabar jos nebeveikia.
    Serravalle (Malaspinos) pilis. Iš jos atsiveria vaizdas ne tik į visą miestą, bet ir plačiai į apylinkes. Įėjimas 5 eur. Tiesą pasakius, tik už vaizdą ir moki, nes pačios pilies ne tiek jau daug ir likę.

    Nors, atrodo, esi aukštai ant kalno, bet nusileidimas į miestelio centrą lengvas ir greitas.

    Pats miestelis nedidelis.
    Corso Vittorio Emanuel - pagrindinė miesto arterija su daugybe restoranų ir parduotuvių.

    Katedra remontuojama, nors įeiti galima.

    Ponte Vecchio („senasis tiltas“), kuriuo patenkama į senamiestį.

    Vaisiai ir daržovės brangūs net turguje (taip atrodė, nes dar nebuvome Korsikoje 😊). 

    Užtat pistacijų ledai fantastiški 😎 Turbūt, ne veltui itališki ledai pripažįstami visame pasaulyje 👍 
    Kitas dienos pusdienis skirtas Alghero miestui. Iki jo apie 50 km.

    Miestą XI amžiuje įkūrė genujiečiai. Pavadinimas kilo iš dumblių, kurie buvo išmetami į pakrantę. Miestą saugojo XVI amžiuje pastatytos sienos. Dabar tai turistų traukos vieta. Šiuo metu mieste gyvena apie 50 000 žmonių. Tai 5-as pagal dydį Sardinijos miestas.

    Mums pasiseka, kad mūsų užsakyta nakvynės vieta netoli senamiesčio ir su uždaru kiemu - galime saugiai ir patogiai palikti automobilį 👍  
    Miesto apžiūrą norėtume pradėti nuo Porta a Terra - vienų iš dviejų pagrindinių miesto vartų. Tai 23 metrų aukščio bokštas, kuriame dabar įsikūręs muziejus ar turizmo informacija. Rašoma, kad iš antro aukšto terasos galima pažvelgti į miestą. Tačiau mes viso to nesužinosime, nes jis uždarytas 👎

    Santa Maria katedra didelio įspūdžio nepalieka. Internete rašoma, kad iš jos varpinės atsiveria puikūs miesto vaizdai. Tačiau pati varpinė ne tik uždaryta, bet ir net nėra jokių ženklų (darbo laikų, kainų, net vietos iš kur tai galėtų būti daroma), kad į ją būtų galima pakilti. Šalia esančios kavinės darbuotoja sako, kad net nėra mačiusi, kad ten kas nors vaikščiotų.

    Užtat La Piazza Civica - pagrindinė miesto gatvė-aikštė su kavinėmis, niekada neuždaryta.
    Na ir žinoma, miesto vizitinė kortelė - gynybinė siena nuo Torre di Sant'Elmo iki Piazza Sulis.

    Grįžtant sustojome pavalgyti pakelės kavinėje. Rašau apie tai, nes šį momentą noriu užfiksuoti savo prisiminimuose. Valgiau nepaprastai skanią kebabų mėsą lėkštėje. Taip, iš pirmo žvilgsnio, kas čia tokio? Prieskoniai ne per aštrūs, pati mėsa labai švelni ir sultinga. Bulvytės fri iškeptos tobulai. Prisiminčiau kavinės pavadinimą, parašyčiau, nes ir po 2 mėn. seilės kaupiasi, kaip buvo skanu 😊  

    5 diena, 2023-05-17

    Ši nakvynė buvo su pusryčiais. Nors jie ir iš pusfabrikačių, tačiau kapučino kava nuostabi 😎 Paprastai kapučino kavos net negeriu, bet ši buvo nepakartojama. Nieko nepridursi - Italija, šią kavą jie jau gimsta mokėdami paruošti 😊  
    Tęsiame pažintį su šiaurės vakarine salos dalimi.

    „Neptūno grota“ - viena žinomiausių Sardinijos vietų. Čia esančių urvų bendras ilgis yra apie 4 km. Turistams prieinami apie vienas kilometras urvų. Urvuose kasmet apsilanko apie 150 000 lankytojų. Norint aplankyti, reikia plaukti laivu arba atvykus automobiliu leistis 654 laiptelius „Escala del cabirol“ („Stirnų laiptais“). Įėjimas 14 eurų. Be to, reikia rezervuoti iš anksto. 

    Mes apsilankymo nebuvo rezervavę, nes urvai nėra mūsų lankomų vietų prioritetuose. Kiek teko lankytis, visi jie deklaruojami kaip "unikalūs", "vieninteliai", "išskirtiniai", bet iš esmės jie visi būna gana panašūs. Esame jų aplankę jau nemažai, nusprendėme, kad išgyvensime nepamatę ir šių.

    Beje, internete rašoma, kad yra galimybė nusileisti laiptais net neinant į pačius urvus. Ne visai tikslu. Galima, bet tik turint bilietą, nes leidžiama tik grupėmis. Iki tol laiptai uždaryti.

    Daugelis, kurie neturi rezervavę apsilankymo bilieto, kopia iki šalia esančios apžvalgos aikštelės, tikėdamiesi pažvelgti į laiptus, urvų prieigas ir pakrantę nuo viršaus. Taip padarom ir mes. Tačiau matomumas nelabai koks, laiptų nematyti.

    Beje, ketinantiems čia apsilankyti ir norintiems tai padaryti leidžiantis laiptais iš šios vietos, rekomenduočiau atvykti ankščiau arba pasilikti laiko atsargoje, nes stovėjimo vietos čia labai greit pildosi. Mes radome kur pastatyti automobilį gana lengvai, tačiau, nepraėjus nei valandai, jau mums išvykstant, vietų nebebuvo.
    Netoli urvų stabtelime Belvedere Foradada panoraminėje aikštelėje. Čia stoja beveik visi važiuojantys į urvus, nes ji visai ant kelio. Specialiai lankyti šios vietos neverta.

    Grįždami ketiname aplankyti Porto Conte regioninį parką. Jame prasieiti Le Prigionette taku. Takas veda per krūmynų rezervatą ir nuveda iki pakrantės su vaizdu į Piana salą. 

    Internete rašoma, kad įėjimas į rezervatą mokamas - 5 eur. Visa bėda, kad neaišku, nei kur, nei kaip tą mokestį sumokėti. 

    Pagal turimas koordinates pradedam eiti taku. Prieš akis - tvora su vartais 😳 Jokios informacijos nėra. Nei kaip,  nei už ką, nei kas, nei kada, tuos vartus atidaro. Bet tvora išardyta. Akivaizdu, kad čia vaikštoma. Einam ir mes.

    Gana lengvas ir paprastas takas veda per krūmynus. Sakyčiau, net monotoniškas ir nuobodokas. 

    Susidarė įspūdis, kad rezervatas ir jo takai labiau skirti bekelės dviračių mėgėjams.

    Sutinkam darbuotoją su mikroskopu, tyrinėjantį vieno iš krūmų pumpurus (o gal kokius vabzdžius). Toliau dar du darbuotojus, kurie su sekatoriais karpė krūmų ūglius. Palengvėja. Jei jau darbuotojai nieko nesako, tai, turbūt, nieko baisaus, kad į rezervatą patekom per praardytą tvorą ir be jokio mokesčio. Mes nieko prieš ir susimokėti, bei laikytis nustatytos tvarkos, tik kad informacijos nėra jokios. O galbūt ir nėra jokio mokesčio ar apribojimų, gal ta rasta informacija buvo netiksli 😏

    Iš lankytojų sutikom tik porelę dviratininkų.

    Vietovė su vaizdu pakrantėje vadinama Cala Barca, 40.605418, 8.14933.

    Man to pasirodo mažoka, todėl dar palipu ir į vieną iš kalnų, maždaug iki čia: 40.615625, 8.14528. Čia vaizdas įspūdingesnis. Tiesa ir lipti čia jau buvo sunkiau.

    Važiuojam toliau, į Tintino pusiasalį. Mūsų tikslas - La Pelosa paplūdimys.

    Džiaugiamės, kad automobilių stovėjimo aikštelės mokamos tik nuo birželio. Tiesa, taip rašoma tik internete, vietoje apie tai nėra jokios informacijos. Norėdami pasitikslinti, klausiame kitų žmonių, jie sako: "pažiūrėjome ant kitų automobilių, niekas nemoka, nes nėra užsidėję kvitų, vadinasi nereikia" 😊 Logiška. Bijau ir klausti, o kas, jei kiti nesusimokėjo nors reikia? 😋 Galiausiai, dar vienas žmogelis pateikia įtikinamą argumentą - nėra net parkomatų !!! Ir iš tiesų, ženklai yra, bet parkomatų nėra. Greičiausiai, jie atvežami tik pradėjus galioti rinkliavos mokesčiui 👍

    O paplūdimys puikus. Spalvos neįtikėtinos. Gaila, kad nuotraukos net neperteikia tų svaiginančių spalvų 😍

    Gaila tik, kad vanduo dar labai šaltas 💦😞 
    Miegoti važiuojame į Castelsardo miestelį. Jis ir sekanti mūsų lankytina vieta. Jis, netgi, įtrauktas į „100 gražiausių Italijos kaimų“ sąrašą !!! 😲

    Vaizdas į miestelį nuteikia viltingai 😎

    Pirmiausia ir pakylame į ant kalno stūksančią Dorijos pilį. 

    Tai pagrindinis miestelio akcentas. Bilietas 5 eur. Gal ir nedaug, bet kad ir nelabai yra už ką daugiau mokėti. Pati pilis, tai kuklios patalpos su keletu puodų, šluotų ir pan. Vaizdas nuo pilies viršaus irgi tik pusėtinas, nei iš tolo neprilygsta, kad ir vaizdui nuo pilies Bosoje.

    Miestelio senamiestis itin mažas.

    Galima apžvelgti miestelį ir pilį iš apatinės Piazza del Novecentenario aikštės.

    Šiek tiek aukščiau Colgo la Luna paminklas ir dar viena aikštė.

    Nakvynės vietoje susiduriame su problema. Įėjimas su kodu, kurį mums atsiuntė internetu tą pačią dieną. Bet kadangi mes keliaudami internetą turime ne visada, tai jo nežinome. Skambiname, bet angliškai nekalba. Bando jungti "google" vertėją, bet kokybė per telefoną prasta, nesusikalbam. Galiausiai atsiunčia įėjimo duomenis ne internetu, o sms žinute. 

    Garso izoliacija prasta ir čia. Bet labiausiai nuvilia, kad kambarį gauname be vaizdo į pilį, nors būtent dėl jo ir užsakėme nakvynės vietą būtent čia.

    Maža to, šiandien miestelyje vyksta kažkoks "Disney" filmavimas, todėl kai kurios gatvės bus vakare uždarytos. Atvykti rekomenduojama ankščiau, o automobilį palikti tolėliau nuo centro.

    Bet ir tai dar ne pabaiga. Kai buvome pilyje, darbuotoja sakė, kad tas pats bilietas galioja visai dienai, todėl galima tuo pačiu bilietu ateiti ir vakare, pamatyti jau kitokį vaizdą į miestą - jau tamsoje, nes pilis dirba iki 22 val. Tą ir darom. Tačiau sunkiai užlipus į kalną, jau kitas darbuotojas pareiškia, kad šiandien pilis dirba tik iki 21 val., todėl nebeįleidžia.

    Žodžiu, šis miestelis pasitiko mus nesvetingai 😜

    6 diena, 2023-05-18

    Dieną pradedame nuo visai netoli miesto esančios Roccia dell'Elefante, 40.889683, 8.746210.

    Panašumas į "Dramblį" stulbinantis 😮  

    Costa Paradiso įlankoje aplankome vaizdingą Li Cossi paplūdimį tarp uolų.

    Iki paplūdimio nuo automobilių stovėjimo aikštelės apie 10 min. pėsčiomis, bet takas labai lengvas.

    Į Korsiką keliamės iš Santa Teresa Gallura miestelio. 

    Bilietą perkame pačiame uoste. 95 eur. dviems žmonėms ir automobiliui su "Ichnusa lines". Baiminausi, kad neprireiktų kokio nors dokumento sienos kirtimui, nes mes turime tik automobilio nuomos sutartį ir nieko daugiau. Tačiau pakako tik automobilio markės, modelio ir valstybinio numerio. Kiek nustebino tik darbuotojo klausimas, ar nereikia atgalinio bilieto. Gal net ne klausimas, o po to sekęs paaiškinimas. Pasirodo, grįžti atgal į Sardiniją, sekančias dvi dienas bilietų jau nebėra 😲 Na, mes ketiname grįžti tik po savaitės, tad laiko dar turim.

    Kelte įjungtas televizorius. Rodo skęstančius miestus ir gelbėjamus žmones 😳 Klausiu darbuotojo, kur tai? Žemyninėje Italijoje. Nuo mūsų tai apie 300-400 km. Kiek nejauku. Vėliau, šeimininkė, pas kurią buvome apsistoję Korsikoje, pasakojo, kad tai šiame regione įprasta. Vienais metais skęsta kuris nors Italijos žemyninės dalies regionas. Kitais metais krituliai iškrenta kur nors vandenyne. Trečiais metais skęsta jau Korsika. Tikėkimės, mes to išvengsim, mūsų automobilis - ne amfibija 😜 

    Korsikos sala šiek tiek mažesnė nei Sardinijos. Ji ketvirta pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos, Sardinijos, bei Kipro).
    Korsika garsėja savo paplūdimiais, todėl važiuodami pakeliui, bandome juos aplankyti ir mes.
    Rondinaros paplūdimys. 

    Norint jį pasiekti, reikia važiuoti gana toli iš pagrindinio kelio, o kelio danga labai prasta.

    Oficialus mokamas (5 eur. dienai) parkingas čia: 41.467497, 9.264803, bet kelios vietos kur galima palikti nemokamai, yra  čia: 41.473145, 9.268833. Kadangi dabar dar ne sezonas, vietų buvo 👍

    Pliažas neblogas, bet nieko ypatingo. Antrą kartą nevažiuočiau.

    Santa Giulia paplūdimys labai gražus: baltas smėlis, žydras vanduo. Tačiau parkingas čia gana brangus (10 eur.), o nemokamų vietų nėra.

    Palombaggia paplūdimys.

    Kartu su Tamaricciu tai garsiausias pietų Korsikos paplūdimys. Jis vaizduojamas daugelyje salos atvirukų. Jis dažnai pavadinamas netgi vienu gražiausių pasaulyje.

    Jis labai ilgas (nuotraukoje tik dalis jo). 

    Mano vertinimu, jis gražus, bet tikrai toli iki paties gražiausio. 

    Privalumas, kad parkingas nemokamas: 41.561441, 9.337315.

    Tamaricciu paplūdimys yra vos 5-10 minučių pėsčiomis nuo Palombaggia. Tai balto smėlio paplūdimys su dideliais akmenimis vandenyje. Einant nuo Palombaggia į Tamaricciu ankščiau buvo nedidelė įlankėlė su uolomis ir pušimi su vaizdu į akmeninę sieną. Tokį vaizdą galima pamatyti daugelyje atvirukų su Palombaggia paplūdimiu. Dabar ta pušis jau nupjauta (buvo sena).

    Tačiau toks aprašymas sąlyginis. Kadangi Palombaggia paplūdimys labai ilgas, tai tos 5-10 min. nuo paplūdimio pakraščio. O jei nuo mano nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės, tai net 4 km į vieną pusę !!!

    Dėl šios priežasties, mes iki Tamaricciu važiavome automobiliu. Parkingas čia jau mokamas - automatuose. 20 min. nemokamai. Po to, 40 cnt. už 15 min. (nuo birželio 1 d. 60 cnt.).

    Šis pliažas irgi labai didelis, bet man jis gražesnis už Palombaggia, nes turi akmenis, kurie labai vaizdingi.

    Atvažiuojame į Porto Vecchio.

   Tai kurortinis miestelis Korsikos pietinėje dalyje. Jis dalijamas į apatinį ir viršutinį miestą. Parkingas čia labai brangus. Mums pasiseka, kad čia turėjome nakvynę netoli senamiesčio su nemokamu parkingu.
    Pagrindinė lankytina vieta mieste - Bastion de France. Iš jo panoraminės terasos atsiveria vaizdas į Porto-Vecchio įlanką. Įėjimas kainuoja tik 2 €. 

    Deja, nors atėjome ir laiku, bastionas nedirbo be jokių paaiškinimų 😒

    Laimei, radome netoliese vietą, iš kurios taip pat atsiveria vaizdas į uostą.

    Senamiestis ir uostas labai nedideli. Dauguma į Porto Veccio atvažiuoja tik dėl paplūdimių.

    Iš šeimininkės, pas kurią buvome apsistoję, sužinome, kad ji grynakraujė korsikietė. Korsika Respublika tapo ankščiau nei Prancūzija. Korsikiečiai turi savo kalbą, savęs nelaiko prancūzais.

    7 diena, 2023-05-19

    Kylam į kalnus  - Ospedale ežeras, to paties pavadinimo miške, visiškame rūke (debesyse).

    Paradoksalu, nors Lietuvoje gyvenu miške, tačiau būtent čia pirmą kartą šiais metais išgirstu gegutę !!! Taip, esu be pinigų !!! Kas gi ima pinigus eidamas į žygį kalnuose? 😠

    Telefono ryšiai išprotėjo, jau kelis kartus gaunam sveikinimus atvykus į Italiją, nors nuo salos pakrantės netgi tolstam 😜 Vėliau tai nebestebino, būnant Korsikoje telekomunikacijų bendrovių sveikinimus atvykus į Italiją gaudavome nuolat.

    Piscia di Gallu krioklio žygis. Išvertus pavadinimas būtų "Gaidžio pyktis". Klausiau vietinės moters, pas kurią buvome apsistoję, kokia šio pavadinimo legenda, bet ji nežinojo. 

    Žygis prasideda netoli Ospedale ežero.
    Aprašymas įspūdingas. Vaizdai lyginami su esančiais Kanadoje 😳 

    Takas lengvas. Le Roucher Sentinelle uola žiūrisi gerai net ir rūke.

    O va krioklys, kiek nuvilia. Gana paprastas. Ir palaipioti aukštyn žemyn prie jo jau kiek reikia. 

    Į abi puses užtrukom 1 val. 10 min.

    Kadangi debesys kiek prasisklaidė, grįžom iki Ospedale ežero. Gana gražu ir šiek tiek mistiška.

    Važiuojam toliau.

    Bavella perėja visiškai debesyse. Čia yra net kelios apžvalgos vietos, bet visos jos akliname rūke. 

    Čia prasideda ir “Trou de la Bombe” („Bombos skylė“) žygis.

    Oficiali trasos pradžia ir pabaiga: 41.79580, 9.22490.

    Takas lengvas. Ėjimas daugiausia mišku. Trasa žiedinė (galima eiti ir pirmyn atgal).

    Pakeliui buvo pora apžvalgos vietų, bet per debesis nieko nematyti.

    Užtat pavyko užklupti du muflonus, kurie čia gyvena laisvėje 👍

    Į akis krenta ir dideli šernų išrausti plotai. Jų Korsikoje daug.

    Ir tai natūralu, plėšrūnų, kaip, beje, ir gyvačių, Korsikoje nėra.

    Žygio galutinis tašas - "Bombos skylė" - žiūrisi gana gerai. 

    Žygis truko 1,5 val.

    Vienas populiariausių šioje salos dalyje ir Purcaraccia krioklių žygis.
    Čia jau reikia eiti pirmyn - atgal.

    Oficialiai ši trasa uždaryta, bet visi eina nekreipdami dėmesio į skelbimą.

    O uždaryta ji dėl to, kad labai slidu. Kai susižalojo keletas ėjusių ir buvo nuspręsta ją uždaryti. Bet juk ėjusieji galėjo susižaloti ir dėl savo neatsargumo. Sunku objektyviai tai įvertinti. Nors, kad slidu, pripažįstu ir aš.

    Kadangi trasa oficialiai uždaryta, tai ji ir nebeprižiūrima, ne visur yra ženklinimas. Vietomis, ypač pabaigoje, susigaudyti sunkoka.

    2 kartus reikėjo kirsti upę.

    O šiaip, trasa visai įdomi. Kiek primena Setti-Fatma krioklių žygį Maroke. Tik nuovargis jau jaučiasi. Visgi trečias šiandien žygis, kad ir nesunkūs jie 😜

    Grįždami atgal užsukame į Cavu slėnį, 41.732516, 9.292995. 

    Tai mėgstama korsikiečių iškylų vieta per vasaros karščius. Upės vanduo, skverbdamasis tarp akmenų, suteikią gaivą. Susiformavusiose natūraliuose baseinuose galima ir maudytis. Yra ir kavinių, piknikų vietų.

    Tiesa, privažiavimas geras tik iki tos vietos, kur yra kavinės, mokami parkingai. Važiuojant toliau, kelias jau labai prastas.

    Vieta tikrai puiki. Ji lyginama su Fango slėniu ir (ar) Bonifatu mišku, bet man ir ši vietovė labiau priminė Maroke esantį "Paradise valley". Kaip bebūtų, ši vieta tikrai labiausiai tinka ilgesniam tingiam poilsiui.

    Jau visai netoli Porto Vecchio užsukame ir į Pinarellu paplūdimį.

    Jis įspūdžio nepalieka. Vienas prastesnių iš mūsų lankytų saloje. Labai didelis ir paprastas. Nors smėlis ir labai baltas. Už automobilių stovėjimą mokama automatuose (nemokamai, galbūt, galėtų būti pakraštyje).

    Galima eiti iki salelėje esančio Genujos bokšto (reiktų net šiek tiek bristi), bet kadangi paplūdimys tikrai didelis, tai eiti reikėtų toli.

    Miegoti grįžtame į tą pačią nakvynės vietą.

    8 diena, 2023-05-20

    Važiuojame per visą salą į šiaurėje esančią senąją salos sostinę - Bastia.

    Nustebina tai, kad visai netoli senamiesčio galima rasti erdvią, patogią ir net nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę: 42.707658, 9.451940 (dar kita yra: 42.710189, 9.455169).
    Miesto apžiūrą pradedame nuo Mikalojaus aikštės su restoranais bei kavinėmis. Tai miesto širdis. Čia vyksta renginiai, koncertai, atplaukia keltai. Sekmadienio rytais vyksta „blusų turgus“.

    Mūsų apsilankymo metu ji snūduriavo.

    Sukame į Napoleono gatvę. Tai populiari pėsčiųjų gatvė su daugybe parduotuvių. Pradeda lynoti. 

    Gatvė jauki. Neperkrauta. Joje yra net 3 bažnyčios, į kurias verta užsukti.  Jose mes slepiamės nuo lietaus. Labai nustebina vidurinioji, išsiskirianti unikaliai puošniu vidaus interjeru. Po jos net Katedra (pagrindinė miesto bažnyčia) atrodė blanki.

    Išeiname į senąjį uostą, jis senamiesčio širdyje. Lietutis baigėsi. Iš kurios pusės bežiūrėtum, erdvė atrodo pribloškiančiai 😍

    Pasiekiame Romieu sodą ir laiptus. Jais pakylama į Citadelę.

    Liudviko XVI vartai kadaise buvo vienintelis būdas patekti į Citadelę. Jų kairėje pusėje buvo kartuvės, naudojamos egzekucijoms.

    Bastijos citadelė itin kompaktiška. Vaizdinga ir jauki.
    Joje esanti pagrindinė gatvė - Notre-Dame, labai trumpa. Kaip ir kitos.

    Sainte-Marie katedroje saugoma Mergelės Marijos procesijos statula, kuri pagaminta iš sidabro ir sveria daugiau nei 500 kilogramų. 

    Mes vos nelikome jos nepamatę. Katedra tamsi, ne itin vaizdinga, todėl ilgai netrukę jau ketinome eiti lauk, kai jau tarpduryje, prisiminiau šį faktą apie išskirtinę statulą. Pasirodo, ji, kaip ir visa katedra, skendi tamsoje, todėl jos ir nepastebi. Norint ją pamatyti, reikia įmesti monetą į specialų aparatą. Tada, kelioms minutėms, statula apšviečiama.

    Atėjome prie Šventojo Kryžiaus brolijos oratorijos - gryno rokoko stiliaus bažnyčios. Ji išskirtinė tuo, kad joje esantis Kristus yra juodas !!! Šią statulą jūroje rado žvejai 1428 m.

    Deja, be jokių paaiškinimų oratorija buvo uždaryta 😟  
    Visiškai šalia ir Požemio aikštė.

    Pirkėjus apgaudinėję krautuvininkai būdavo surišami (numautomis kelnėmis) ir paliekami čia visai dienai. Dienos pabaigoje jie rasdavo sugadintą kasos aparatą, kas reikšdavo, kad jiems nebeleidžiama prekiauti. Itališki žodžiai „Broken Counter“ buvo „Banca Rotta“, iš kurių ir kilo gerai žinomas posakis „bankrutavęs“ 😉

    Šios aikštės nebūtume radę. Nėra jokių nuorodų, jau nekalbant apie šios istorijos aprašymą. Turi būti pasiruošęs ir žinoti ko ieškai. Vietinis iškart suprato ir parodė, kur yra ši aikštė. 

    Valdytojų rūmai.

    Juose daug skulptūrų, paveikslų, įrankių ir baldų. Ekspozicija apima visą Bastijos istorijos laikotarpį (septynis šimtmečius). Į įėjimo bilietą įeina ir galimybė patekti į gubernatoriaus sodus, iš kurių atsiveria nuostabi miesto ir Cap Corse panorama. Sakoma, kad geru oru galima pamatyti net Toskanos salyną ir Elbos salą.

    Bilietas 5 eur.

    Rūmų kalėjime buvę kiti lankytojai manęs labai išsigando, nes manė, kad yra vieni ir nepajuto kada mes įėjome. Labai tinkamas netikėtumas tokiai niūriai ir mistika dvelkiančiai vietai 😜

    Yra ir paveikslų galerija. kai kurie paveikslai gana originalūs.

    Įdomu patyrinėti senovines kortas ir kitus senovinius žaidimus.

    10 balų už originalią idėja !!! Per skirtingų spalvų stiklus galima stebėti panoraminį vaizdą. Stebina, kaip akimirksniu viskas pasikeičia 😲

    Nors ir labai nedidelis, bet gana gražus ir gubernatoriaus sodas. Nors vaizdas į miestą iš jo ir gana kuklus, ypač paties miesto įspūdžio kontekste.

    Susiradome ir miniatiūrinio René Mattei kaimo vietą - 42.69145, 9.452041. 

    Tai tipiško Korsikos kaimo reprodukcija su malūnu, krosnele, upe, bažnyčia ir varpais, kurie dar ir skamba. Yra gana geros nuorodos į jį. Deja, jis uždarytas visam laikui, tad likom nepamatę šios ekspozicijos.

    Prie jo ir L’Aldilonda pajūrio takas, 42.692035, 9.452598.

    Tai išėjimas iš Citadelės. Juo galima grįžti.

    Mes geriau pasirinkome kelią per Citadelę. Labai jauku ten. Norėjosi dar kelias akimirkas pasimėgauti 😊

    Bastia miestas mano prisiminimuose liks išskirtinis. Labai nustebino. Jaukus, vaizdingas ir kompaktiškas 😍

    Planuodamas kelionę, niekaip neapsisprendžiau ar eiti Cap Corse muitininkų taku.
    Jis yra į šiaurę nuo Bastia. Visas jo ilgis 19 km ir driekiasi tarp Macinaggio ir Centuri kaimelių. Įdomiausia tako dalimi laikoma atkarpa nuo Macinaggio iki Barcaggio. Ši atkarpa ir lengvesnė. Jos ilgis 12,1 km. Vien tik pirmyn reikia apie 2,5-3 val. Tako pradžia: 42.95932, 9.45327. Pabaiga: 43.00502, 9.4044. Atgal galima plaukti ir laivu. Arba reikia, kad kas atvažiuotų paimti. Dar yra variantas: išvis neiti, o tik paplaukioti laivu pirmyn ir atgal (apie 2 val.). Šis kruizas gegužės mėnesį vyksta tik 10 val. ir 14 val. Kainuoja 25 eurus. 

    Žodžiu, iki paskutinės akimirkos nežinojau, kurį variantą rinktis.

    Visgi nusprendėme, kad pakanka pravažiuoti automobiliu Cap Corse iškyšuliu iki Mattei Mill apžvalgos aikštelės, 42.974528, 9.3648.

    Tai beveik pati Korsikos šiaurė. Vaizdas nuo aikštelės vertas to, kad čia važiuoti valandą nuo Bastia vingiuotu keliu 😎

    Iš čia labai patogu ne tik pasieniečiams stebėti jūrą gaudant kontrabandininkus, bet ir turistams apžvelgti nemažą dalį viso šiaurinio Cap Corse iškyšulio.

    Apžvelgęs iškyšulį iš aikštelės viršaus, džiaugiausi sprendimu neiti trasos. Dominuoja krūmynai, tolumos, būtų gana monotoniška ir vargu, ar įspūdis būtų daug didesnis, nei iš šios aikštelės.   

    Atgal važiuojame jau kita-vakarine iškyšulio puse. Ji ir vaizdingesnė. Tiesa, vairavimas čia dar sunkesnis: posūkiai, kalnai, siauras kelias, mažas greitis.

    Pasiekiame Nonza kaimelį.
    Šis kaimas garsėja dideliu juodų akmenukų paplūdimiu. Daugelis žmonių ir menininkų naudoja juos savo kūriniams.

    Įprastai žmonės labiau trokšta balto smėlio paplūdimių, bet šie akmenukai tikrai išskirtiniai. Žavingi ir viliojantys juos žarstyti 👍

    Paplūdimys matomas ir iš kaime esančios Tour de Nonza apžvalgos aikštelės (kitaip Paoline bokšto).

    Bokštas pastatytas 1760 m., siekiant apsaugoti kaimą. Pasak legendos, kapitonas 1768 m. pats vienas apgynė šį bokštą nuo 1200 prancūzų, vienu metu šaudydamas iš kelių bokšto taškų.

    Puiki panorama 😎 Bokšto lankymas nemokamas.

    Labai patraukliai atrodo ir čia pat krosnyje kepamos picos (10 eur., o Grand - 14 eur.). 

    Paukščių čiulbėjimas čia irgi varo iš proto 💏
    Šiai vietovei reikėtų skirti daugiau laiko, nei mes turėjome, o jei maudynių sezono metu, tai nebūtų per daug net ir praleidus čia visą dieną 😉  
    Mūsų nakvynės vietą pasiekėme jau temstant. Ji labai ramiame kaimelyje, bet beveik pakeliui.

    9 diena, 2023-05-21

    Pusryčiai fantastiški !!! Su naminiais produktais, sultimis. Keksiukai kepti pačios šeimininkės 👍 Kompensuoja prastą garso izoliaciją 😋  
    Vos už kelių minučių atvažiuojame į Saint-Florent kaimelį.

    Pirmiausia apžvelgiame jį ir jo uostą nuo Citadelės.

    Nusileidus į uostą, reikia susirasti į Agriateso dykumą plukdančią kompaniją.

    Agriateso dykuma - tai 16 000 hektarų plotą užimanti natūrali vietovė, esanti netoli Saint-Florent. Žodis „dykuma“ čia vartojamas šiek tiek perkeltine prasme. Tai laukinė gamta ir daugiau nei 35 km jūros pakrantės. Agriateso dykumoje yra ir 2 išskirtiniai paplūdimiai, kurie priskiriami prie gražiausių visos salos paplūdimių: Saleccia paplūdimys ir Lotu paplūdimys.
    Paprasčiausia ir greičiausia pasiekti Agriates dykumą, plaukti laivu iš Saint-Florent uosto. Iki Agriateso dykumos paplūdimių nuplaukiama per 20-30 minučių (priklausomai nuo pasirinkto laivo tipo). Galima plaukti iki vieno, o grįžti iš kito.
    Dykumą taip pat galima pasiekti ir keturračiais motociklais arba pėsčiomis. Bet pėsčiomis tai būtų visos dienos žygis.
    Į dykumą plukdo ir puikų internetinį puslapį turi https://www.lepopeye.com/en. Jame nurodoma ir daugybė įvairių galimų variantų: galima plaukti į vieną pusę, galima plaukti pirmyn atgal, galima plaukti į vieną, o grįžti iš kito pereinant, ar pervažiuojant džipais ir t.t. Renkiesi pagal kainą ir norus.

    Internete rašoma, kad plukdoma nuo 9 val. kas valandą. Deja, informacija kiek netiksli. Pirmasis plaukimas tik 10 val. Mes dėl to nenukentėjom, nes šiandien vis tiek norėjom ilgiau pamiegoti, todėl atvažiavom būtent tik prieš 10 val. Bet, jei atsikeltum anksti ir skubėtum į 9 val. keltą, o atvykus reikėtų laukti papildomą valandą, būtų apmaudu 😕 

    Aplamai, ne tik šioje vietoje, internete nurodomais laikais nereikėtų labai pasikliauti. Labai dažnai reali situacija būna kitokia. Tarkim, ir šiandien. Klaidingai nurodytas ne tik pirmojo kelto išvykimo laikas, bet ir grįžimo. Nurodoma, kad atgal plukdoma kas valandą, nors realiai plukdė kas 1,5 val. Laiką planuoti reikia atsargiai.
    Bilietas iki Lotu paplūdimio (18 eur. į abi puses).

    Yra ir kitų kompanijų plukdančių į dykumą, tačiau jos siūlė plaukti dar vėliau, o ankstesni keltai jau buvo užpildyti. Kainų net nepaklausėm. 

    Plaukimas truko 30 min. Yra ir greitaeigių valčių, kurios atplukdo gerokai greičiau, bet jų ir kaina didesnė.

    Ką veikti dykumoje?

    Galima tiesiog gulėti ir degintis, maudytis.

    Grįžimo bilietas nėra labai aiškiai apibrėžtu laiku. Nors jame nurodomas grįžimo laikas, bet jei ateisi pavėlavęs į sekantį keltą, tai tave vis tiek paims. Taigi, gali atsipalaiduoti ir paplūdimyje praleisti tiek laiko, kiek nori 😉
    Taip pat galima pereiti iš vieno paplūdimio į kitą. Tai galima padaryti dviem skirtingais takais. Jei eiti per viršų, tai trunka apie 45 min. Bet jame kai kuriose atkarpose gali važinėti keturračiai, kurie sukelia daug dulkių, todėl sakoma, kad geriau rinktis taką pajūriu, kuris trunka 1 val. 20 min., o be to, laikomas ir gražesniu.

    Mes nusprendėm išbandyti abu. Nueiti vienu, o grįžti kitu.

    Žygis prasideda Lotu paplūdimyje.

    Žygis į Saleccia paplūdimį per kalną nebuvo labai malonus. Nors keturračiai nevažinėjo ir dulkių nekėlė (gal dar ne sezonas), bet takas prastokai pažymėtas ir nekaip prižiūrimas. Kai kuriose vietose krūmynai braižo kojas, o atšakų daug, todėl išklysti iš pagrindinio tako lengva.

    Jei lyginti tik paplūdimius, tai Lotu man patiko labiau. Nors abu jie balto smėlio ir atokūs, bet Lotu mažesnis, jaukesnis. Seleccia (sekančioje nuotraukoje) didesnis.

    Grįžimas pakrante tikrai malonesnis. Takas aiškesnis. Jis ir vaizdingesnis 👍

    Saint-Florent kaimelis iš kelto.

    Grįžę į civilizaciją, važiuojam toliau.

    Stabtelim prie pakeliui esančios vietos, iš kurios galima apžvelgti Plage de l'Ostriconi. 

    Šis paplūdimys yra prie Ostrikoni upės žiočių, tarp Saint-Florent ir Ile-Rousse. 

    Labai vaizdingas, bent jau žiūrint iš viršaus 😎

    Tik pasiekti šią apžvalgos vietą ne taip paprasta. Nors ji visiškai šalia kelio, bet vaizdas už kalno, tiesioginis privažiavimas uždarytas. Reikia arba palikti automobilį paplūdimio apžvalgos aikštelėje, arba pagrindiniame kelyje. Bet kuriuo atveju, reikia šiek tiek pasivaikščioti.
    Sekantis mūsų sustojimas prie pat L'Île-Rousse kaimelio esantis „švyturių kelias“.

    Jis veda nuo miestelio į Pietros pusiasalyje esantį švyturį. Nuo jo atsiveria puikus L'Île Rousse ir Balagne kaimelių vaizdas.

    Deja, mums nepasisekė, galutinė atkarpa iki švyturio buvo uždaryta. 

    Ši vietovė garsėja ir greta esančiuose kalnuose esančiais Balagne kaimais. Jie kitaip dar vadinami "kabančiais". 

    Yra ir turistinis maršrutas - panoraminis kelias vedantis pro juos. 

    Mes aplankėm tik kelis jų.
    Pigna kaimelis tikrai gražus 😎

    Nors privažiavimo prie jo kelias dar įspūdingesnis. Visa bėda, kad sustoti nėra kur, tenka apsiriboti pasigrožėjimu per langą ir išsilaipinimu pačiame miestelyje.

 

    Sant Antonijus ne veltui dažnai pavadinamas pačiu gražiausiu kaimeliu Korsikoje. 

    Fantastiški vaizdai į visas puses 😍

    Jis ir populiariausias. Čia daug automobilių, sudėtinga patekti net ir į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę (3 eur.) - kamščiai ir dar įkalnėje.

    Gaila, kad gražiausi vaizdai čia taip pat lieka privažiavimo kelyje, kuriame nėra kur sustoti nusifotografuoti ar pasigrožėti 😴

    Sekantis tikslas - apleistas Occi kaimas. 

    Nors čia likę tik buvusio kaimelio griuvėsiai, bet vaizdas puikus 😍 

    Norint jį pasiekti, čia reikia jau ir paprakaituoti. Automobilį palikus prie pagrindinio kelio, reikia dar kopti taku į kalną apie 20 min. (apie 150 m paaukštėjimas). Karštą dieną ne taip lengva.

    O norint pasiekti ne tik patį kaimą, bet ir apžvalgos aikštelę su vaizdu iš viršaus į jį, tai reikia šiek tiek nusibraižyti ir kojas per neaukštus krūmynus, nes nuorodos iki aikštelės nėra ir ją pasiekti ne taip jau ir paprasta, nors ji, regis, ir ranka pasiekiama - visai šalia. 

    Beje, žmonių čia, kaip bebūtų keista, tikrai daug.

    Paskutinis iš mūsų lankomų - Lumio kaimelis. 

    Po ankščiau lankytų, jis didelio įspūdžio jau nepalieka. Bet važiuojant pakeliui stabtelėti tikrai galima.

    Važiuojam į viešbutį. Šiandien užsakyta ypatinga nakvynės vieta - su šildomu baseinu !!! Baseinai čia 2. Didesniame 20 laipsnių (šis nešildomas), mažesniame 29 laipsniai.

    Atsigaivinti karštą dieną tikra palaima 😍💦

    Atsigavę važiuojame apžiūrėti visiškai prie pat esantį Calvi miestelį.
    Pirmiausia su automobiliu pakylame iki šiek tiek už miesto esančios Notre Dame de la Serra koplytėlės, 42.552343, 8.737289. 

    Fantastiškas vaizdas. Puikus privažiavimas 😎

    Leidžiamės atgal į miestelį.

    Calvi - miestelis, kuris laiko save Kristupo Kolumbo gimimo vieta !!! Pagal vietinę legendą, jis šiame miestelyje gimė dar 1441 m. (oficialiai jis gimė Genujoje po 10 metų).
    Pagrindinė traukos vieta čia - ant kalno jūros pakrantėje stūksanti Citadelė.

    Kaip ir kitur, citadelė čia atitinka ne tik tvirtovės, bet ir viso senamiesčio sąvoką. Tvirtovę su 2 bokštais ir 5 bastionais XIII–XVI a. pastatė genujiečiai. Ji buvo skirta gintis nuo prancūzų. Tačiau XVIII amžiaus pabaigoje prancūzai visgi užėmė miestą. Calvi ir Bonifacio yra vieninteliai miestai Korsikoje, kurie iki pat pabaigos liko ištikimi Genujos Respublikai. Tai patvirtina ir miesto šūkis prie Citadelės įėjimo: „Civitas Calvi Semper fidelis“ – „Kalvi miestas, visada ištikimas“ !!! 

    Nuo Citadelės sienų atsiveria puikus vaizdas į uostą.

    Citadelėje, kaip lankytinos vietos išskiriama Saint-Antoine oratorija ir Šv. Jono Krikštytojo katedra, kurioje išsilaikęs gražus medinis triptikas ir yra 2 vietinių garbinamos statulos: Stebuklų Kristus ir Rožinė Dievo Motina. 

    Deja, šių objektų apibūdinti negaliu, nes atėjome vakarop, todėl į vidų nepatekome.

    Leidžiantis iš Citadelės stebime „Druskos bokštą“, kuris žymi ribą tarp žemutinio miesto ir citadelės. Šis buvęs sargybos bokštas taip pat buvo naudojamas druskai laikyti, todėl toks jo ir pavadinimas.
    Žemutinis Calvi yra citadelės papėdėje. Pagrindinė traukos vieta čia - uostas su daugybe kavinių ir užeigų.

    Vakarieniaujame picerijoje. Grand dydžio pica su kumpiu ir grybais - 15 eur.

    10 diena, 2023-05-22

    Vairavimas Korsikoje labai specifinis. Kalnai, posūkiai. Greit nepavažiuosi. Keisčiausia, kai stebi kelio ženklą ribojantį greitį iki 70 km/h ir galvoji, "o kaip čia tokį greitį pasiekti?" 😃

    Kalnų gyvenvietėse dar blogiau. Saugos kalneliai tokie, kad baisu automobilį sulaužyti. Ir jų labai daug. Vietiniai mėgsta palakstyti.

    Vienu metu prieš mūsų automobilį iš šalutinio kelio išlenda sunkvežimis. Instinktyviai sakau: "dabar vilksimės paskui fūrą". Žmona juokdamasi perklausia: "paskui kokią fūrą?" Ir iš tiesų, ji nurūko tokiu greičiu, lyg tai būtų "Formulė 1", už kelių akimirkų jos jau nei kvapo 😋 

    Atsargumas šiuo atveju didelė dorybė, nes keliuose daug ir gyvūnų, kurie gali pasirodyti netikėtai. Labai daug ne tik ožkų, karvių, bet ir palaidų kiaulių. Ir jos, beje, ne tokios, kaip mums įprastos, o juodos ! 😉
    Bonifatu miškas - populiari žygių vietovė.

    Dauguma trasų čia labai ilgos ir sunkios. Išsirenkam trumpiausią - Calatoghiu žygį. 2,3 km. Žiedinė. 1 val. Pradžia ir pabaiga: 42.44247, 8.85312.

    Iš pradžių mišku takas veda į kalną. Gerai, kad pavėsis. Akyse raibuliuoja dėl tarp lapų ir šakų prasiskverbiančios saulės, o jausmas toks, kad dėl širdies problemų 😜

    Pasiekus aukščiausią tašką trasa veda kitu taku jau žemyn. 

    Gana silpnas įspūdžiais žygis. Nerekomenduočiau.

    Didesnį įspūdį paliko malūnsparnis trasos pradžios aikštelėje gabenęs krovinius. 

    Pervažiuojame į kitą vietą.

    Fango slėnis patiko gerokai labiau.
    Eiti palei to paties pavadinimo upę lengva. Takas geras. Girdisi čiurlenimas. Gražu 😎

    Kalnų keliais pasiekiame Porto kaimelį.

    Šis regionas labai populiarus tarp gamtos mylėtojų. Čia daugybė žygių galimybių, bei įvairių iškylų laivais. Tik nakvynės vietų čia mažai, todėl kainos labai aukštos.

    Savo pažintį su vietove mes pradedame nuo Calangues de Piana.

    Vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bei yra viena labiausiai lankomų saloje. Ji pelnytai laikoma viena iš gražiausių Korsikoje. 

    Ją galima pažinti plaukiant laivu, žygiuojant pėsčiomis ar važiuojant automobiliu.

    Pradedame nuo žygio pėsčiomis.

    Dviračio neišradinėjam, renkamės populiariausią žygį prasidedantį nuo „Tête de Chien“ (pažodžiui „Šuns galva“) automobilių stovėjimo aikštelės, 42.252915, 8.657346. Net ir nežinodamas pavadinimo nesuklysi - uola labai panaši į šuns galvą 😲 

    Nuo ten maždaug per 15 minučių "Chemin du château fortu" taku ("Pilies takas"), pasiekiamas Belvedere, iš kurio atsiveria įlankų vaizdai.

    Trasa neilga, nebloga, bet ne tokia jau ir lengva. Kai karšta kopti į kalną sunku 😜

    Automobilių kelias (D81), jungiantis Portą su Piana - vienintelis kelias Calanques. 

    Kelias siauras, vingiuotas ir vasarą labai judrus. Reikia važiuoti labai lėtai. Ne tik dėl saugumo.

    Vaizdai daugiau nei įspūdingi. Gali stoti kas kelis metrus 😍 Dėl to, nemažai žmonių, geriau vaikšto čia pėsčiomis. 10 balų šiai vietovei. Būtent važiavimas automobiliu čia man patiko daug labiau nei žygis pėsčiomis ar vėliau sekęs plaukimas laivu 😉

    Sklidini įspūdžių atvažiuojame į kempingą. Jis prie pat Porto.

    Su šildomu baseinu ir fantastišku vaizdu iš jo !!! Tikra palaima po karštos dienos 💦😍

    Nakvynė irgi ne palapinėje. Nors tai kempingas ir tokia galimybė yra, bet mes pasirinkome namelį su visais patogumais.

    Tik šiek tiek pasiginčijome registratūroje, nes administratorė norėjo pasiimti mūsų pasus kaip užstatą už raktą, o mes nesutikome. Darbuotoja (dirbanti vos savaitę) aklai laikėsi nurodymų, bet kai pakvietė savininką, šis lengvai nusileido, pridurdamas, kad pietiečiams tai įprasta, o va mes, kaip ir skandinavai, neretai nenori palikti savo svarbiausio asmens dokumento. Mes siūlėme palikti piniginį užstatą, bet nereikėjo ir jo 😉

    Čia pat, prie registratūros ir netgi su 10 proc. nuolaida, užsakėme ir rytojaus iškylą laivu, Calangues de Piana juk reikia baigti ištyrinėti visapusiškai 😊

    Vakarėjant dar nuvažiavome pasivaikščioti po patį Porto kaimelį.

    Čia yra ir iš visur matomas bokštas, tačiau vakare jis nedirbo, todėl pakilti į jį galimybės nebuvo.

    11 diena, 2023-05-23

    Taigi, šiandien numatytas pasiplaukiojimas.

    Pasirinkom kombinuotą Scandola Nature Reserve ir Calangues de Piana plaukimą. Tai maždaug 4 valandų kruizas. Jo kaina 54 eur.

    Jei Calangues de Piana galima tyrinėti ir pėsčiomis ar net automobiliu, ką mes ir padarėme vakar, tai  Scandola pažinimas galimas tik laivu.

    Scandola Nature Reserve - jūrinis ir sausumos gamtos rezervatas taip pat įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis 1900 hektarų draustinis (900 sausumoje ir 1000 jūroje) garsėja erozijos suformuotomis raudono atspalvio uolomis. Raudona spalva itin kontrastinga mėlynam jūros vandeniui, tai daro kraštovaizdį ypatingu.
    Čia negalima patekti ne tik automobiliu, bet net ir pėsčiomis. Vienintelis būdas - kelionė laivu.

    Plaukiant sustojama ir žvejų kaimelyje Girolata, į kurį nėra kelio. Rašoma, kad kartais plaukiant galima pamatyti net delfinus.

    Džiaugiamės, kad šviečia saulė, nes kai kurie tinklalapiai prognozavo lietų. Plaukti į jūrą valtimi per lietų nebūtų geriausia mintis 💬

    Išplaukiame iš Porto kaimelio.

    Plaukimas geras. Valtis greita. 12 vietų. Kapitonas mandagus. Nors daugiau anglakalbių nebuvo, bet vis tiek pagrindinius akcentus išversdavo į anglų kalbą 👍 

    Iš pradžių plukdoma į Calangues de Piana. 

    Plaukiam pro Ficajola paplūdimį. Jis yra vienintelis Calanques de Piana paplūdimys, kurį galima pasiekti pėsčiomis.

    Jį labai mėgsta žvejai - gaudo langustus.

    Čia esančiuose nameliuose nėra nei elektros, nei vandens.

    Nuo vandenyno pusės pažinimas visiškai kitoks, nei pėsčiomis ar automobiliu. Plaukimo metu stebimos ir uolos, urvai, paukščiai. Uolų formos visiškai kitokios. Įdomu, nors jos ir nedaro tokio įspūdžio kaip vakar važiuojant automobiliu.

    Lendant su laivu į vieną iš uolų kapitonas uždeda "paskutinės kelionės" muziką. Aidas atsimuša į urvo sienas. Skamba bauginančiai 😎

    Baigus Calangues de Piana apžiūrą, plaukiame į Scandola Nature Reserve.

    Nors vilčių turėjau daugiau, bet čia ne taip gražu ir įdomu. Uolų formos apvalainos, nėra figūrų.

    Be to, kepina saulė, sunku įžiūrėti, jau nekalbant apie nuotraukas.

    Grįžtant kapitonas sako: "dabar bus smagus momentas". Paleidžia "piratų muziką" ir pradeda plaukti visu greičiu manevruodamas į visas puses. Momentas tikrai smagus 👍😎

    Sustojame Girolata kaimelyje, į kurį nėra kelio. Jį galima pasiekti tik valtimi ar pėsčiomis.

    Labai mažas, bet labai simpatiškas.

    Karvės geria vandenį pliaže iš valties. Policininkai su šortais ir kuprinėmis, atrodo kaip tikri žygeiviai, bet su ginklais, traukia kažkur į kalnus 👍 

    Ekskursija truko 3,5 val. Užskaitau 👍

    Ši vietovė garsi ir savo žygiais pėsčiomis.

    Spelunca tarpeklio takas laikomas vienu gražiausių ir populiariausių pasivaikščiojimo takų Korsikoje. Jis jungia Evisa ir Ota kaimelius. 

    Ištyrinėjęs šią trasą aš nusprendžiau atsisakyti sunkiosios atkarpos (kopimo į kalną link Evisa) ir sutrumpinau trasą iki šio paaukštėjimo paversdamas ją iš linijinės (nuo taško iki taško) į žygį pirmyn-atgal.

    Tokia modifikuota trasa gavosi paprasta, lengva ir gana įdomi. Atsiveria tolumos, girdisi upės čiurlenimas. Kartais priartėji prie pat vandens. Nuo tilto suki atgal.

    Kita populiari pasivaikščiojimų vieta čia - Aitone miškas.

    Jis garsėja krištolo skaidrumo upės vandeniu, natūraliais baseinais, kuriuose galima išsimaudyti ir šimtamečiais laurissilvos medžiais. Tai 4000 hektarų ploto užimantis miškas. 

    Kiek netikėta man buvo tai, kad šis miškas jau aukštai kalnuose. Nors ir nėra daug kilometrų nuo Spelunca tarpeklio, bet dėl aukščio skirtumų, tai jau visiškai kita vietovė.

    Žmona eiti čia nenori, todėl pagelbės man. Trasa linijnė. Kad nereikėtų grįžti atgal, pradedu nuo aukščiausio taško ir eisiu visą laiką žemyn. Žmona atvažiuos manęs paimti į trasos pabaigą 👍

    Vos pradėjus eiti, ima "pilti kaip iš kibiro". Su žaibais ir griaustiniu. Ir tai net ne lietus - kruša 😲 

    Šalia apleista stovyklavietė, pasislepiu po stogu. 

    Bandau skambinti žmonai - nėra ryšio 😨

    Grįžti vis tiek nenoriu. Nurimus lietui einu toliau.

    Kadangi ėjimas tik žemyn, tai trasa gavosi lengva. Tik slidu po lietaus, reikia saugotis.

    Nors visos trasos palei upę, bet nuo Fango ir Spelunca ši trasa skiriasi.

    Fango trasa tai tik upės išgraužta vaga slėnyje, jos žemupyje.

    Spelunca upė teka tarpekliu, tarp uolų. Takas su atsiveriančiais toliais.

    Tuo tarpu Aitone, tai tikras miškas. Su daugybe medžių ir gaiviu oru.

    Trasos pabaigoje suku galvą, kaip pranešti žmonai, kad jau gali atvažiuoti manęs pasiimti, juk telefono ryšys neveikia. Problema išsisprendžia pati, žmona šaunuolė, atvažiavo pati, nelaukdama skambučio 👍

    Guodžiasi, kad per tą trumpą atkarpą reikėjo prasilenkti net su 2 autobusais. O kelias dar sudėtingesnis po liūties: prikritę akmenų, šakų 😨 Juk sakiau - šaunuolė 😘

    Šiuose kalnuose dar yra populiarus ir itin vaizdingu laikomas Nino ežero takas. Jis prasideda nuo Vergio Pass. Tačiau tai būtų labai ilgas ir sunkus žygis. Atsisakiau jo. 

    Pro Ajačą važiuojame link Parata Point.

    Nustembam, bet ir Korsikoje yra kamščių. Ajačą kirsdami (aplinkelio nėra) praradom apie 30 min.

    Parata Point žinomas tuo, kad iš čia atsiveria geriausias Sanguinaires salų vaizdas.
    Tai pusiasalis iš kurio atsiveria vaizdas į 4 Sanguinaires salas. Ši vieta pažymėta ženklu „Grand site de France“ (ženklas, išskiriantis gražiausias Prancūzijos gamtos vietas) 😲

    Pusiasalyje stovintis bokštas yra vienas iš 90 Genujos bokštų, pastatytų ginti Korsiką nuo išpuolių.  

    Man ši vieta pasirodė kiek pervertinta. Taip, gražu, įdomu. Bet, kad įtraukti į visos Prancūzijos TOP-us, gal kiek per daug 😜

    Jau vakarėja, todėl grįžtant kamščių nebėra.

    Nenorėdami rytoj vėl į juos pakliūti (be to, ir ieškoti parkingo piko metu), nusprendžiam dar šiandien apžiūrėti ir Ajačą.

    Tai salos sostinė.

    Place de Gaulle aikštė su Napoleono Bonaparto paminklu.
    Katedra, kurioje buvo pakrikštytas Napoleonas.
    Bonaparto namas, kuriame Napoleonas praleido dalį savo vaikystės.

    Foch aikštė, kurioje sekmadienio rytais būna tradicinis turgus.

    Viskas labai kompaktiška ir kai su automobiliu atvažiuoji į patį senamiestį, daug laiko nereikia 👍 

    Mieste dar išskiriamas Fesch muziejus su italų tapytojų paveikslų kolekcija. Bet vakare jis nedirba, atsiliepimai nėra labai aukšti, todėl jo lankymo atsisakėme lengva širdimi.

    Beje, grįždami pamatom dar dirbančią parduotuvę. Ji užsidaro už 10 min. Apsipirkti spėjom !!! Svetimoje šalyje, kur skiriasi prekės, kalba ir šiaip viskas neįprasta, tai mūsų rekordas 😎

    Nakvynę šiandien esame rezervavę netoli Ajačo, iš esmės jo priemiestyje. Atskiras aukštas privačiame name 👍  

    12 diena, 2023-05-24

    Netoli Ajačo yra ir Cupulatta vėžlių draustinis, 42.026775, 8.908007. 

    Tai didžiausias vėžliams skirtas parkas Europoje. Jame gyvena daugiau nei 130 skirtingų rūšių vėžlių iš daugumos žemynų: Afrikos, Azijos, Amerikos, Europos. Viso apie 2000 gyvūnų. Parkas 2,5 hektaro. jam lankytų reiktų apie 1,5 val. Bilietas kainuoja 13 eurų. Dirba 10-17 val.

    Atsiliepimai nėra labai aukšti. Mes nusprendėm jo nelankyti, todėl savo vertinimo pateikti negaliu.
    Fort de Vizzavona and Cascades des Anglais. 

    Tai žygis kalnuose su natūraliais baseinais ir kriokliais. 3,1 km. 1 val. Žiedinis. Pradžia ir pabaiga: 42.11214, 9.11301. 

    Žygis lengvas. Paprastas. Eiti verta 👍

    Važiuojam per kalnus iki Corte miesto.

    Kelias labai įspūdingas: tolumos, skardžiai, slėniai 😍 

    Kaip ir visoje saloje, dominuoja kalnai, miškai ir krūmynai. Kartais atsiveria vaizdai į kalnų kaimelius. Tik sustoti sudėtinga, keliai siauri, vingiuoti, o dar ir vietiniai laksto kaip išprotėję. Jei ir būna automobilių stovėjimo aikštelės, tai jos tokiais aštriais kraštais ir tokios prastos būklės, kad baisu pradurti padangą ar kliudyti automobilio dugną 😌

    Pavojų kelia ir kaip niekur nieko po kelius vaikštančios... kiaulės !!! Po vieną, būriais, didesnės, mažesnės, vienspalvės, juodos, margos, yra visokių 😊

    Užtat oras šiandien nuostabus 👌

    Corte - vienintelis miestas Korsikos kalnuose. Kitos gyvenvietės kalnuose tik kaimeliai. O kiti miestai tik pakrantėse 😉

    Miestas paliko didelį įspūdį. Gražus tiek vaizdas iš toli į jį, tiek iš senamiesčio į aplinkinius slėnius 😍

    Pirmiausia Belvederis. Jis yra priešais Citadelę ir iš jo atsiveria vaizdas į miestą, „erelio lizdą“, bei aplinkinius slėnius.
    Užlipus iki Belvederio, jau niekas "nebebaisu" - sunkioji dalis jau įveikta 😊

    Corte muziejus įsikūręs vienoje iš Citadelės kareivinių. Jame veikia 3 skirtingos parodos:
a). Doazan galerija, kurioje eksponuojama apie 3000 tradicinių Korsikos objektų.
b). „Musée en train de se faire“. Pagrindinės temos: masinis turizmas ir salos industrializacija.
c). Laikinų parodų zona – ekspozicija vis keičiama.

    Su muziejaus bilietu galima pateikti ir į Citadelėje esantį „erelio lizdą“, bei pačią pilį.
    Muziejus gana prastas. Jei pinigus reikėtų mokėti vien už jo lankymą, būtų gaila. Bilietas kainuoja 5,50 eur.

    Bet pilis ir vaizdai iš jos verti sumokėtų pinigų 😍 Dauguma į muziejų ir eina tik dėl to, kad nenusipirkus bendro bilieto, negalima patekti į pilį, bei "erelio lizdą".

    Corte Citadelė yra vienintelė, esanti ne prie jūros. Ji pastatyta 1419 m. Jos pilis vadinama „erelio lizdu“. Iš jo atsiveria viso Corte miesto ir jo apylinkių panorama, nes pilis iškilusi itin vaizdingoje vietoje, ant stačios uolos miesto centre virš Restonica, Orta ir Tavignana upių santakos.

    Citadelėje (senamiestyje) yra ir daugiau lankytinų vietų. Viskas ten labai kompaktiška, vos keliasdešimties metrų atstumais.
    Four Canons Fountain („Keturių kanonų fontanas“) - žiūrisi gražiau, nei įsivaizdavau pagal nuotrauką 👍

    Gaffory aikštėje („Place Gaffory“) stovi XVIII amžiaus vidurio Korsikos nacionalistinės vyriausybės vadovo Jeano-Pierre'o Gaffory gimtasis namas. J.P.Gaffory garsus tuo, kad vadovavo sėkmingai revoliucijai prieš genujiečius. Ant jo namo sienų fasado matyti daug skylių. Teigiama, kad tai per revoliuciją paleistų kulkų žymės. Priešais namą yra Gaffory statula. 

    Šis namas ir ypač kulkų žymės realybėje irgi palieka didesnį įspūdį, nei nuotraukoje 👍

    Teigiama, kad čia yra ir nedidelė, ryškiai nudažyta parduotuvė, kuri yra seniausia maisto parduotuvė Europoje !!!, veikianti nuo 1800 m.

    Kad ir kaip bandėme suprasti, vis tiek liko neaišku, kuri čia ta parduotuvėlė? Dauguma pastatų nudažyti ryškiai. Daugumoje kuo nors prekiaujama. Jei paklausi viduje, tai garantuotai, kiekvienas atsakys, kad tai jų pati seniausia ir geriausia 😜 
    Buvom suplanavę šiandien dar vieną žygį, kuris yra šioje vietovėje.
    Restonica slėnio žygis iki Melo ežero (1711 m aukštyje) ir galima tęsti toliau iki Capitello ežero (1930 m aukštyje). 

    Pradžia: 42.22876, 9.03026 (parkingas mokamas). 2,1 km (1 val. 10 min., 400 m paaukštėjimas) iki Melo ežero, 42.21436, 9.02239. Dar 1 km (40 min., dar 150 m paaukštėjimas) iki Capitello ežero, 42.21314, 9.01371. Atgal galima šiek tiek eiti kitu taku, bet iš esmės tas pats.

    Turėtų būti labai įdomus ir vaizdingas žygis. Čia jau būtų ne miškai ir krūmynai, o tikri kalnai ir gal net Alpes primenančios pievos 👍

    Tačiau vos pradėjus važiuoti Restonica slėniu, supratome, kad tam reikia visos dienos 😵 Ne tiek dėl ėjimo (jis tikrai būtų nelengvas). Labai sudėtinga ir nuvažiuoti iki trasos pradžios. Kelias itin siauras. Automobilių daug. Prasilenkiant dažniausiai reikia beveik sustoti. Kai kurie vairuotojai laksto labai greitai ir labai neatsargiai, kelia rimtą pavojų. Ypač kai esi nuomotu automobiliu. Jei draudimas ir kompensuos ir tu net nebūsi kaltas, problemos vis tiek neišvengiamos. Taip važiuoti reikėtų apie 15 km.

    Nusprendžiam apsiriboti iškylavimu čia pat Restonica slėnio pradžioje. 

    Vanduo upėje neįtikėtinai skaidrus. Aplamai, šis slėnis tikrai vertas dėmesio ir turint galimybę, tą žygį, esu įsitikinęs, būtų verta praeiti 😉

    Sprendimą priėmėm tinkamą, nes vien kelionė per kalnus iki mūsų nakvynės vietos truko dar 2,5 val. Jei būtume ėję žygį, greičiausiai būtume nakvynės vietą pasiekę jau tik tamsoje.

    Dabar gi, galėjome pailsėti ir pasimėgauti Olivesa kaimelio vaizdu tiesiai per kambario langą 😍

    13 diena, 2023-05-25

    Keltis ir pusryčiauti su tokiu vaizdu per langą, vienas malonumas 😎

    Beje, to dar neminėjau, Korsikoje beveik visose atokesnėse vietovėse sušaudyti kelio ženklai 😳 

    Kaip mums paaiškino vietiniai - tai jaunimo darbas.

    O va, kad kai kuriuose miestelių ženklinimuose padarytos "korekcijos", jaunimas jau niekuo dėtas. Įprastai Korsikoje miestų ir kaimų pavadinimai kelio ženkluose rašomi dviem kalbomis: prancūzų ir italų. Kai kuriuose (ir jų gana nemažai) italų kalba parašyti užrašai užteplioti dažais. Pasirodo, tai protesto forma, nes kažkada Korsika kariavo su italais.

    Įdomu tai, kad šiais laikais net patys korsikiečiai susiskaldę, kai kurie labai nemėgsta italų, o kai kurie prancūzų nemėgsta net labiau nei italų 😉  
    Sartenė miestelis labai mažas. 

    Tai tipiškas istorinis salos miestelis. Jis save vadina „korsikiškiausiu Korsikos miestu“. Jis itin lankomas turistų.

    Automobilį paliekame prie apžvalgos aikštelės 😎

    Senamiestis ir čia labai mažas, viskas šalia:  

    Pont d'A Scaledda. Tai tiltas prie pat įėjimo į senamiestį. Šis tiltas dažniausiai matomas Sartenės fotografijose bei atvirutėse 😎

    Place de la Liberation (dar vadinama Place Porta). Tai miestelio centras: kavinės, savaitinis turgus ir t.t.
    Sainte Marie bažnyčia aikštės pakraštyje su trijų aukštų laikrodžio bokštu.
    Rotušė.
    A Manighedda senamiesčio zona su siauromis gatvelėmis tarp senų pastatų sujungtų arkomis, arkadomis ir alėjomis.

    Echauguette - originalus nedidelis akmeninis sargybos bokštas. Jis nėra lengvai pastebimas, nes yra kavinės teritorijoje, jei nieko neužsakai, darbuotojai neleidžia net nusifotografuoti. Keista, istorinės vertybės juk turėtų būti prieinamos visiems 😵

    Atvažiuojam į Bonifacio.

    Čia turime planų ne tik apžiūrėti miestą, bet ir plaukti į Lavezzi salas.

    Bonifacio labai sudėtinga su parkingu, todėl renkamės SPMB bendrovės siūlomą variantą. Jei plauki jų kompanijos laivu į ekskursiją, automobilį galima palikti jų aikštelėje nemokamai: 41.388297, 9.171125.

    Bėda ta, kad šiandien jie jau nebeturi vietų į kruizą 😳 Rytoj mums netinka. Be to, šiandien automobilio vis tiek neleistų čia laikyti nemokamai. O stovėjimas nėra pigus - 15 eurų.

    Beje, nepasitikėkite internete skelbiamais laikais, plukdymo intervalais, kainomis ir kita informacija - dažniausiai ši informacija būna netiksli (ne tik šios kompanijos, bet ir visoje Korsikoje pastebėjom šią tendenciją).

    Taigi, reikia improvizuoti tiek dėl automobilio stovėjimo, tiek dėl plaukimo į Lavezzi salas 😳

    Bet mes dar neužmiršom ir to, kad atplaukiant į Korsiką mūsų klausė ar nereikia atgalinio bilieto, nes artimiausioms dienoms jų nebebuvo. Nusprendžiam tuo pasirūpinti nedelsdami, nes jau rytoj planuojame keltis atgal į Sardiniją.

    Atvažiuojam į uostą.

    Automobilį trumpam paliekame "įtartinoje vietoje" (nes kiti stato, nors tai žiedas) ir einam į uostą.

   Yra tik 2 kompanijos kursuojančios tarp Korsikos ir Sardinijos. Išsižiojam iš nuostabos.  

    "Mobylines" (plukdo 3 kartus per dieną) darbuotoja sako, kad turi bilietus šiandien 17 val., o po to sekančias 2 dienas jau viskas išpirkta !!! 😲

    Mums tai netinka, ne tik dėl to, kad nepamatytume arba Bonifacio, arba Lavezzi salų, bet labiausiai dėl to, kad šiandien turime užsakytą nakvynę Korsikoje, o rytoj jau Sardinijoje. Plaukiant šiandien, neturėtume kur miegoti šiandien Sardinijoje, bei prarastume pinigus už nakvynę Korsikoje. 

    Bet užstrigę čia dar 2 dienoms, neturėtume kur miegoti šioje saloje, bei prarastume sumokėtus pinigus už nakvynes Sardinijoje. Be to, dar ir nebespėtume pamatyti visko, ką esame numatę pamatyti Sardinijoje.

    Kita kompanija "Ichnusa" (ta pati, su kuria čia atplaukėme).

    Bet jos langelis atsidarys tik už valandos (jie atsidaro likus 1-1,5 val. iki kelto reiso).

    "Mobylines" darbuotoja mus spaudžia klausimu ar užsakysim, nes vyksta ir internetinė prekyba, gali nelikti ir bilietų į paskutinį likusį - šios dienos 17 val. reisą.

    Tai puiki mintis !!!, lendam į "Ichnusa" internetinį puslapį nelaukdami kol atsidarys jų langelis.

    Jie plukdo taip pat 3 kartus per dieną.

    Į rytojaus vakarinį reisą bilietų nebėra 😔

    Rytoj po pietų taip pat nebeturi 😢

    Net virpulys atsiranda nuo įtampos. Paskutinis šansas.

    Bingo !!! Į rytojaus rytinį reisą bilietų dar yra !!! 💥😍👍

    Skubam pirkti, nors taip pusdieniu ir sutrumpėja mūsų planuotas buvimo Korsikoje laikas.

    Prancūzų ar italų kalba susigaudyti sunku, bet anglų kalbos pasirinkimo paskubomis nerandame, nėra laiko gaišti, juk gali bet kurią akimirką nupirkti kas nors kitas.

    Vargais negalais - pavyksta !!! Bilietus turime. 100 eurų už automobilį ir 2 suaugusius 💥👍😍

    Žinoma, dėl pusdieniu sutrumpėjusio laiko Korsikoje, iš numatytų pamatyti vietų saloje kažką teks aukoti, bet susidariusioje situacijoje, tai pergalė. Galim lengviau atsikvėpti 😎

    Kadangi ir automobilis dar stovi nenutemptas, ir net be baudos kvitų, tai palikę jį dar keliolikai minučių, einam į greta esantį pramoginį-turistinį uostą ieškoti kas galėtų mus nuplukdyti į Lavezzi salas 😊

    Neįtikėtina !!!, bet beveik iškart randam prieplauką, kurioje "La Mediteranee" darbuotojos pasiūlo ekskursiją šiai dienai ir tik už 37 eurus žmogui !!! 👍 "Tik", nes SPMB, su kuria planavome plaukti, būtų kainavę brangiau. Bet čia svarbiausia net ne kaina, o tai, kad bilietus vis gi gavome ir dar taip greitai, salas pamatyti spėsime 👍 

    Kadangi iki ekskursijos pradžios dar turim laiko, automobilį pervarėm į patikimesnę vietą 😋

    Taigi, Lavezzi salos.

    Tai 55 hektarų gamtos rezervatas jūroje su išskirtiniais rieduliais, uolomis, įlankomis ir paplūdimiais. Vanduo čia skaidrus, šviesiai žydros spalvos.

    Lavezzi salų archipelagas yra apie 10 km į pietus nuo Bonifacio. Visas salynas itin saugomas. Draudžiama vaikščioti nepažymėtais takais, skinti augalus, žvejoti, lankytis su gyvūnais. Čia nėra restoranų, kavinių, parduotuvių, net tualetų ir geriamojo vandens. Viskuo reikia pasirūpinti iš anksto. Saulėtą dieną reiktų neužmiršti ir kremo nuo saulės, nes pavėsį rasti ne taip paprasta. Nėra čia ir šiukšliadėžių, tikimasi lankytojų sąmoningumo.
    Iš pradžių (apie 30 min.) pasiekėm Lavezzu - didžiausią salyno salą. 

    Lavezzu saloje dominuoja pliažai. Yra švyturys, dvejos jūrinės kapinės. Kapinėse palaidota daugiau nei 800 jūreivių ir kareivių, kurie žuvo 1855 m. nuskendus laivui. Jis per audrą užplaukė ant rifo ir buvo tiesiog suplėšytas. Bouches de Bonifacio yra žinoma kaip viena pavojingiausių vietų plaukioti Viduržemio jūroje. Po šios katastrofos Lavezzu saloje buvo pastatytas švyturys, kad būtų išvengta tokių tragedijų. Dėl to čia iki šiol neplukdoma ir vėjuotu oru.

    Saloje mums leido būti 2 val.

    Taip atrodo salos uostas.

    Populiariausios vietos saloje:
    Cimetière Furcone de Lavezzi, 41.338223, 9.257649. Jūrinės kapinės.

    Cala di Ghiuncu, 41.338420, 9.256547. Nedidelis paplūdimys netoli šių kapinių.

    Cala Lazarina, 41.340078, 9.250527. Paplūdimys, jau kitoje salos pusėje. Jis kitaip dar vadinamas Achiarina. Jis yra prie pat sudužusio laivo memorialo. 

    Čia pat ir Cimetière Acciarino – antrosios jūrinės kapinės.

    Chiesa paplūdimys, 41.344003, 9.253798, dar kitoje salos vietoje. Man jis neabejotinai pats gražiausias, jei ne visoje Korsikoje, tai bent jau Lavezzu saloje tai tikrai. Čia didžiulės uolos, akmenys, užutėkis ir turkio spalvos skaidrus vanduo 😍 

    Verta paeiti ir link švyturio. Nors iki paties švyturio eiti neleidžiama, bet paėjus link jo į kalnelį, atsiveria graži salos panorama. Maždaug iš čia: 41.336307, 9.258076.

    Salos apėjimui su pasifotografavimais mums užteko apie 1 val. Kitas laikas gali būti skiriamas maudynėms ar poilsiui ištiesus kojas. Maudytis mums buvo dar per šalta, nors kiti maudėsi.

    Internete radau informaciją, kad būna bendrovės, kurios atplukdžiusios į salą leidžia joje būti neribotai (nepraleidžiant paskutinio kelto grįžimui), bet mes tokių bendrovių neradom. Tokia buvimo saloje trukmė galėtų būti aktuali tik sezono metu, jei norima daug laiko skirti maudynėms. Mums tų 2 val. visiškai pakako.

    Sala nuostabi. Uolų formų derinys su žydru vandeniu įspūdingas. Nuotraukos tikrai nieko neperteikia 😍😎

    Kelionė atgal jau trunka apie 1 valandą. Nes tai nėra tik grįžimas. Tai apžvalginis kruizas pietų Korsikos pakrante.

    Iš pradžių praplaukiam pro Kavalo salą, kuri vienintelė iš Lavezzi salų yra apgyvendinta.

    Ji dažnai vadinama "milijardierių", ar net "biliardierių", nes net ir daugumai milijonierių būstai čia neįperkami 😲

    Namo nuoma savaitei čia kainuoja 30 tūkst. eurų. 

    Yra tik vienas viešbutis, kuriame nakvynė kainuoja nuo 350 eurų parai ir tai net nėra 5 žvaigždučių viešbutis, o tik 4-ių.

    Net ir nusprendus sau leisti tokią prabangą, dar reikėtų pagalvoti kaip iki salos nusigauti, nes jokio maršrutinio kelto nėra. Reikia arba nuomotis (samdyti) valtį, arba skristi privačiu lėktuvu, nes saloje yra nedidelis oro uostas.

    Saloje esančias vilas mes galėjome apžvelgti tik iš toli, bet nuomonę vis tiek susidaryti galėjom. Mes vieningai sutarėm, kad tai daugiau mados reikalas, nes net ir už mažesnius pinigus, tikrai galima rasti įspūdingesnių vietų. Jau nekalbant apie didesnį privatumą 😉

    Toliau mūsų plaukimas tęsiasi palei Speronės įlanką.

    Tai puiku, nes dėl problemos su kelto bilietais ir pusdieniu sutrumpėjusio mūsų viešnagės Korsikoje laiko, būtent šios salos pakrantės dalies lankymo mes atsisakysime 👍

    Petit Sperone paplūdimys įtrauktas į sąrašą tarp 10 gražiausių Korsikos paplūdimių. 

    Gražus baltas smėlis, žydras vanduo. 

    Nors vertinimas tik žvelgiant iš laivo, bet ko gero, paplūdimys vertinamas pelnytai 👍
    Netrukus plaukiam ir pro Grand Sperone paplūdimį. 

    Kaip įpareigoja ir pavadinimas, jis didesnis.

    Jei eiti pėsčiomis, tai jis pasiekiamas maždaug per 10 min. nuo Petit Sperone.

    Jis irgi buvo mūsų rytdienos sąraše, todėl dabar išbraukiam ir jį.

    Beje, Petit mums pasirodė neabejotinai jaukesnis už Grand.

    Iš numatytų šioje vietovėje pamatyti vietų nepasiekėm tik Piantarella paplūdimio, kuris taip pat vadinamas vienu gražiausių saloje.

    Jis taip pat apie 10 min. pėsčiomis nuo Petit Sperone, tik į kitą pusę.

    Ką padarysi, kaip nors išgyvensim ir nepamatę jo, kad taip jau susiklostė aplinkybės. Juolab, kad po Lavezzi salų mus jau sunku nustebinti paplūdimių grožiu 😉

    Praplaukiam Ciappilli kaimelį, kuriame medieną namams statyti turtuoliai veža net iš Kanados. 

    Netrukus pasiekiam Pertusato kyšulį su švyturiu. 

    Žemiau jo yra Saint-Antoine paplūdimys, prie kurio yra didelis rifas, savo forma primenantis įstrigusį (ar skęstantį) laivą.

    Panašumas neabejotinas. Labai panašu į laivo kontūrus. Net nereikia turėti lakios fantazijos 👍

    Čia yra ir Orca Cave urvas su vandens „baseinėliu“, bet iš laivo jo jau nematom.

    Beje, iki čia galima ir ateiti pėsčiomis Campu Rumanilu ir Pertusatu švyturio taku, kuris veda nuo paties Bonifacio. Takas prasideda mieste, prie Saint-Roch, 41.386985, 9.160502. Take daugybė apžvalgos vietų tiek į miestą, tiek į pakrantę. Būtent čia fiksuojamos vietos dažniausiai vaizduojamos miestą reprezentuojančiose atvirutėse. 

    Mums šio tako praeiti nepavyks, nes jam skirtą laiką "suvalgė" tas pats rytojaus paankstintas kėlimosi keltu laikas 😕

    Toliau plaukiam pro pietinę Korsikos pakrantę link Bonifacio grožėdamiesi uolų skardžiais, urvais, ir uolų formomis 👍

    Staiga, laivas sulėtina greitį ir ima suktis. Ne iš karto supratom kas vyksta. Delfinai !!! 😍👍💦💥

    Kurį laiką kapitonas bando priplaukti arčiau jų. O šie išnyra vis kitoje vietoje. Vieną kartą visiškai prie pat laivo !!! 😍

    Nebuvau to patyręs. Labai įspūdinga !!! 😍

    Suskaičiavom mažiausiai 3.

    Pagarba kapitonui, kuris improvizavo ir pakoregavo savo maršrutą, bei jo trukmę 👮

    Vėl ėmus plaukti link Bonifacio, grožimės vaizdu į 70 metrų aukščio baltas uolas su ant jų stovinčia Bonifacio citadele ir visu miestu. 

    Praplaukiam aiškiai matomus Aragono laiptus, vedančius įstrižai žemyn iš Bonifacio link vandenyno.

    Pasak legendos, šiuos laiptus per vieną naktį pastatė Aragono karaliaus kariai, kai jie 1420 m. įsiveržė į miestą. Nors teigiama, kad tai tik legenda. Jie susiformavo natūraliai, egzistavo šimtmečius, tik laikui bėgant buvo tobulinami, kad taptų tikrais laiptais. Šių laiptų uolose paskirtis buvo paprasta – priėjimas prie geriamojo vandens šaltinio. Viso yra 189 laipteliai. Nusileidus jais atsiveria vaizdas į jūrą, pasiekiamas ir natūralus urvas, bei Saint-Barthélemy šulinys. Tik, žinoma, tai reikia daryti ne iš laivo 😊

    Kruizo pabaigoje įplaukiam ir į Sdragonato urvą, garsėjantį lubose esančia skyle, suformuota kaip Korsikos žemėlapis.

    Nuostabi ekskursija. Likom labai patenkinti 😍👍

    Dabar beliko apžiūrėti miestą pėsčiomis.

    Bonifacio - populiariausias ir labiausiai turistų lankomas Corsikos miestas. Greičiausiai dėl to, kad jį labai lengva pasiekti iš Sardinijos salos. Ypač renkantis vienos dienos išvykas.
    Aukštutinę miesto dalį galima pasiekti pėsčiomis, automobiliu (sunku su parkingu) arba turistiniu traukiniu (kursuoja iš uosto iki Citadelės įėjimo).

    Genujos vartai - viršutinio miesto pagrindinis įėjimas. Iki XIX amžiaus tai buvo vienintelis įėjimas į Citadelę. Pakeliamasis tiltas pastatytas 1830 m. Jis pakeitė senąjį, statytą dar 1598 m. 
    Citadelė, kaip ir visur, svarbiausia miesto dalis. Ji dar vadinama „viršutiniu miestu“. Čia yra ir dauguma miesto lankytinų vietų. Citadelė stovi ant daugiau nei 70 metrų aukščio uolos su vaizdu į jūrą. Gražią dieną iš čia galima pamatyti net Sardiniją (iki jos keltas plukdo apie 1 val.). 
    Gaila, bet kadangi dėl susiklosčiusių aplinkybių mūsų miesto pažinimas nusikėlė į vakaro pusę, tai Standarto tvirtovė jau buvo uždaryta. Joje būtų galima apžiūrėti požemius, parodą, skirtą Bonifacio istorijai ir įtvirtinimams. Ir svarbiausia, pasivaikščioti pylimais. Rašoma, kad iš aukščiausio bastiono taško atsiveria puikus vaizdas į uostą, uolas, miestą, Campu Rumanilu plynaukštę ir jūrą.

    Jau buvo uždarytas ir įėjimas į Aragono karaliaus laiptus. Nuo viršaus jų, net akies kraštelių pamatyti neįmanoma dėl jų vietos stačioje uoloje. Ką padarysi, labai aiškiai matėm juos iš jūros pusės. 
    Santa Maria Maggiore bažnyčia. Ji pradėta statyti XII amžiuje, tačiau tik po šimtmečio ją baigė genujiečiai. Tai seniausias pastatas visame mieste. Čia esančioje lodžijoje vykdavo miesto problemų aptarimai.

    Nepavyko patekti ir į jos vidų.
    Bonifacio jūrų kapinės jau kiek tolėliau nuo senamiesčio, jo pakraštyje. Iki jų eiti neverta.
    Prie Jūrų kapinių yra ir Gouvernail („Vairu“), vadinamas memorialas. 

    Šį tunelį 1890 m. pastatė prancūzai. 168 dirbtiniais laipteliais galima pasiekti bunkerį. Vieta bėgant laikui buvo naudojama žvejų, vėliau kaip švyturys, naudojant prožektorių, kurio nuotolis siekė net 12 kilometrų. Nusileidus į apačia yra anga su uolomis, suformuotomis kaip laivo vairas, todėl toks šios vietos ir pavadinimas.

     Įėjimas kainuoja, todėl yra ir darbo laikas. Mes buvome jau po jo, todėl patekti į vidų neturėjome net galimybės. Nors abejoju ar ja būtume ir naudojęsi, nes atsiliepimai apie šią vietą prasti. O iš išorės apžiūrėti šios vietos neverta, nieko nematyti. 

    Leisdamiesi iš viršutinės miesto dalies šiek tiek palipame į priešais esančią uolą, kur prasideda Campu Rumanilu ir Pertusatu švyturio takas. Juk būtent čia populiariausia vieta fotografuoti Bonifacio miestą.

    Deja. Vakaras. Leidžiasi saulė. Dėl jos spindulių ne tik neįmanoma nufotografuoti, bet net ir normaliai pasigrožėti. Turėkit omenyje, iš šios vietos daryti nuotraukas geriau pirmoje dienos pusėje 😉

    Pamatėm beveik viską ką norėjom. Praradus pusdienį, tai maksimumas, kurį galėjome pasiekti 😉
    Miegam šiandien toje pačioje vietoje kaip ir pirmąją dieną atvykus į Korsiką - Porto Veccio.

    14 diena, 2023-05-26

    Keliamės į Sardiniją be nesklandumų.

    Uoste buvo akivaizdu, kad ne visi norintys pateko į keltą. Rūškanais veidais išlydėjo mūsų laivą 😟

    Korsikoje viso pravažiavom 1249 km.

    Retai taip būna, bet šioje saloje nesutikome nei vieno lietuvio !!!

    Įdomu buvo pažinti šią salą, bet grįžti į ją nenorėčiau 😋

    Sardinijoje pirmiausia stabtelime Santa Teresa Gallura - mieste į kurį atplaukia mūsų keltas.

    Jame ne gėda būtų ir atostogauti. Vaizdingas. Turi gražų senamiestį ir vieną gražiausių salos paplūdimių, kuris be kita ko, pačiame mieste - Spiaggia Rena Bianca 😍

    Automobilių stovėjimas čia kainuoja 1 eur. už valandą. Atokesnėse gatvelėse galima statyti nemokamai.

    Sardinijoje jaučiamės daug ramiau, nes mūsų automobilis išsinuomotas čia, tikimės, kad prireikus būtų daug paprasčiau sulaukti pagalbos 👍

    Keliai čia daug "lengvesni", važiavimo greitis daug didesnis 👍

    La Fortezza di Monte Altura, 41.184500, 9.363654. 

    Tai fortas - mįslė. Prie automobilių stovėjimo aikštelės yra namelis, kuriame sėdi darbuotoja. Parašyta, kad čia galima nusipirkti bilietus. Tačiau palipus iki paties forto, jis užrakintas ir nepanašu, kad būtų galima patekti į jo vidų. Ką tuomet veikia ta darbuotoja? 

    Nesiaiškinom, nes į vidų eiti ir neplanavome. Sustojome trumpam tik dėl gražaus vaizdo pakeliui. 

    Palau miestelis simpatiškas. Čia pavalgom ir keliamės į  La Maddalenos salyną.

    Persikėlimas itin paprastas. Nusiperki bilietus ir iškart gali plaukti. Grįžimo bilietas galioja net iki rugsėjo mėnesio (3 mėn.) !!!

    Kelia kas pusvalandį. Kelionė trunka apie 20 minučių.

    Dviem žmonėms ir automobiliui į abi puses kainavo vos 22,60 eur. !!! 😲

    Pirkdami bilietus paklausiam ar salose bus parduotuvių, kavinių? Darbuotojo reakcija prajuokina: "žinoma, čia normalus miestas" ! 😃

    Salyne tik La Maddalena ir La Caprera salas galima aplankyti automobiliu. Kitas mažesnes salas galima apžiūrėti tik laivu.

    Maloniai nuteikia jau pats La Maddalena miestelis. 

    Jame mes neužsibūname, važiuojam apžiūrėti visos La Maddalena salos. 

    Bassa Trinita paplūdimys - labiausiai tinka maudytis: baltas smulkus smėlis, kalvelės, lyg kopos, turkio spalvos vanduo.

    Spiaggia di Monte di Rena paplūdimys turi atskirą vandens telkinį, kas vizualiai daro jį vaizdingu.

    Spiaggia del Cardellino paplūdimys seka iškart po Monte di Rena. Mums jis paliko bene prasčiausio įspūdį, nes nieko išskirtinio neturi, nors pats vanduo ir čia gražus.
    Spalmatore paplūdimys itin vaizdingas, nes spalvos čia neįtikėtinai ryškios. Turkio spalva labai kontrastuoja su juodomis dugno dėmėmis. Yra prieplauka, laivelių, kurie irgi pagyvina vaizdą 😍

    Testa del Polpo arba Capocchia du Purpu (reiškiantis „aštuonkojo galva“) paplūdimys neabejotinai pats gražiausias, nors į jį nėra net jokios nuorodos. Greičiausiai dėl to, kad privažiavimas čia itin prastas. Geriau palikti automobilį ir pasivaikščioti iki jo pėsčiomis (apie 1 km.). Tikrai verta. Turkio spalvos seklus vanduo, didelės uolos, vaizdai kaip Seišeliuose, 41.232955, 9.445515 😍

    Kadangi maudytis mums vanduo per šaltas, o salos nedidelės, važiuojam apžiūrėti ir gretimos La Caprera salos.

    Ji pasiekiama per tiltą.

    Ir ji visiškai kitokia. Beveik neapgyvendinta. Čia aukštesni kalnai. 

    Cala Serena paplūdimys rašoma, kad lengvai pasiekiamas pėsčiomis (10 min. nuo Garibaldi paplūdimio), bet takas čia ne vienas. Bandoma palikti tik vieną taką, todėl kitos atšakos uždedamos šakomis. Bet nuorodų nėra, todėl tai dar labiau klaidina. Pats paplūdimys taip pat nepasirodė nei vaizdingas, nei įdomus.

    Cala Napoletana - populiariausias salos paplūdimys. Didžiausias minusas, kad iki jo gana toli eiti pėsčiomis. Takas neįdomus. Nueinant dar nieko, į pakalnę. O va, grįžtant į kalną suprakaituoji. Nelieka atsigaivinimo momento. Pats paplūdimys ir vaizdingumu nusileidžia, bet kuriam iš La Maddalenos salos. Rašoma, kad įprastai čia būna laivelių, bet mano apsilankymo metu, nebuvo nei vieno.
    Norint pasiekti Cala Coticcio paplūdimį reikėtų eiti dar daugiau. Atsisakiau šios minties, nes mano nuomonė apie šios salos paplūdimius jau susiformavo. Juk populiariausi jau aplankyti 😋

    Geriau laiką skiriam Batteria Poggio Rasu Superiore, 41.201619, 9.472323. 

    Iš šios buvusios karinės baterijos atsiveria vaizdai į visą salą ir jos apylinkes.

    Tik vaikštant po ją, reikia laikytis bent minimalaus atsargumo, nes tai neprižiūrima ir apleista vieta.

    Gaila, kad fotografuoti labai trukdė saulė.

    O į Teialone bokšto apžvalgos aikštelę kopti jau patingėjau 😋 Čia reiktų lipti laiptais į aukščiausią salos tašką, esantį 212 metrų virš jūros lygio, 41.213738, 9.473777.

    Panašiame aukštyje buvo ir netoli esanti Batteria Poggio Rasu Superiore, iš kurios netgi matėsi ši aikštelė, tai nusprendžiau, kad nuo gretimo kalno matysiu gana panašius vaizdus. Juolab, kad saulė tikrai labai trukdė matomumui.

    Beje, net ir niekur nekopiant, o tik važiuojant automobiliu link Cala Napoletana paplūdimio, viena kelio atkarpa buvo labai vaizdinga su panašiais vaizdais 😉
    Dar saloje yra Giuseppe Garibaldi namai. 

    Šis Italijos patriotas paskutinius gyvenimo metus praleido būtent čia.

    Tačiau įėjimas mokamas, atsiliepimai prasti, todėl nusprendėm, kad mums nebūtina taip išsamiai susipažinti su italų pasididžiavimu.

    Apsisprendimus šioje saloje lėmė ir tai, kad šia sala kiek nusivylėme.

    Mano nuomone, jos lankyti nebūtina. Gaila sugaišto laiko. Paplūdimiai gerokai prastesni nei La Maddalenoje. Juos daug sunkiau pasiekti. Geriau sugaištą laiką būtų buvę skirti La Maddalenai. 

    Na o šiaip, jei La Maddalena salą laikytume sumažinta Sardinija, tai La Caprera salą galima būtų laikyti sumažinta Korsika (tai nereiškia, kad nusivyliau visa Korsika). La Caprera saloje sunkiau vairuoti, dominuoja kalnai, pliažai prastesni ir sunkiau pasiekiami. Tuo tarpu La Maddalenoje dažniausiai nėra jokių privažiavimo ar parkingo problemų, vanduo čia gražesnis. Tačiau čia nėra nei kalnų, nei pasivaikščiojimo trasų.

    Miegame mes šiandien La Maddalena saloje. Turime kambarį viloje ant kalvos. 

    Vaizdas iš terasos, ypač leidžiantis saulei, atimantis kvapą 😍

 

    15 diena, 2023-05-27

    Viešbutis puikus ne tik dėl nuostabaus vaizdo. Pusryčiai nepriekaištingi: daug vaisių, sultys ir t.t. 😎

    Kad ir kaip mums patiko La Maddalena sala, reikia judėti toliau.

    Keliamės keltu ir netrukus darome pirmąjį sustojimą.   

    Capo D'orso („Meškos uola“).

    Tai, kaip galima suprasti ir iš pavadinimo, meškos kontūrus primenanti uola kalno viršūnėje. 

    Norint patekti prie jos reikia ne tik palipėti į kalną, bet ir nusipirkti bilietą  - 3 eur.

    Panorama graži, bet yra ir minusų.

    Lankstinukuose ir reklamose matoma uolos forma daryta iš drono. Realiai užlipęs tokio uolos vaizdo nematai, nes esi pernelyg arti uolos.

    Už tualetus ir automobilių stovėjimą reikia mokėti papildomai. Suprantu, kad bilieto kaina nedidelė, tačiau kažkaip erzina nuolatinis mokesčių surinkinėjimas "už viską". Juolab, kad ši vieta gana atoki ir nemanau, kad mokesčiu sprendžiamos kokios nors automobilių statymo problemos.

    Maža to, jau išeinant (visa laimė, kad dar nebuvau išmetęs bilieto), automobilių aikštelės prižiūrėtojas sustabdo ir ima elgtis su manimi kaip su kokiu nusikaltėliu - jam kilo įtarimas, kad buvau prasmukęs be bilieto. Kai kasoje dirbantis vaikinukas patvirtino, kad bilietą aš pirkau, net neatsiprašo 😕

    Važiuojam toliau - pro Costa Smeralda - turtuolių pamėgtą pakrantę. 

    Čia stovi S.Berlusconi vila. Nuosavybę čia turi ir Harisonas Fordas, Stingas ir kt. įžymybės.
    Capriccioli paplūdimiai. Čia jų net keturi ir visi vienoje vietoje. Palikus automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, per kelias minutes lengvai gali pasiekti bet kurį iš jų.

    Beje, kadangi dar tik gegužės mėnuo, tai mums už stovėjimą mokėti nereikėjo - mokestis renkamas tik sezono metu - nuo birželio 👍
    O paplūdimiai puikūs. Vandens spalva neįtikėtina 😍

    Toje pačioje Costa Smeralda pakrantėje yra ir Rujos paplūdimiai, tačiau iki jų jau nebevažiavom, apsiribojom vaizdu nuo kalno į visą pakrantę.
    Orgosolo. Tai nedidelis, tipinis Sardinijos kalnų miestelis. Jame gyvena apie 4000 gyventojų. 

    Tačiau tuo pačiu jis ir išskirtinis. Iš kitų jis išsiskiria, tuo, kad čia yra daugiau nei 150 freskų, kurios išpaišytos ant namų ir pastatų sienų. Vienas piešinių netgi įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą !!! 

    Pirmą kartą piešinius nutapė anarchistinė teatro kompanija „Dioniso“. Tai buvo politinė protesto žinutė. Keičiantis laikams piešiniai keitėsi, tačiau dar ir dabar yra keletas piešinių, kurie išlaiko savo pradinę funkciją. Tai galima pajausti ir nesuprantant kalbos. 

    Paklaidžioti po kaimelį stebint freskas įdomu, nes piešiniai neįprasti. Tik užrašų italų kalba negali suprasti. Rasti žinomiausius, kad ir tą, įtrauktą į UNESCO sąrašą, sudėtinga, nes jokių nuorodų nėra.

    Dar nemalonu, kad pagrindine gatve nuolat važiuoja automobiliai. Gatvė siaura, pėsčiųjų šaligatvių nėra, todėl turi vaikščioti kiek įsitempęs.

    Užtat ne tik freskos, bet ir atsiveriančios tolumos traukia dėmesį.

    Miegoti važiuojam į nedidelį kaimelį Trei, esantį prie pat  Orosei įlankos. Šią vietovę tyrinėsime išsamiau, todėl apsistojame čia net 3 naktims.  

    16 diena, 2023-05-28

    Pusryčiai ir čia geri, iš naminių produktų. Varškės ir sūrio gal net per daug 😋

    Buvom planavę šiandien važiuoti iki  Cala Gonone uosto, iš kurio galima plaukti į ekskursijas po Orosei įlanką, kad išsiaiškintume laikus, kainas ir užsakytume tokią ekskursiją. 

    Bet šeimininkas mus užtikrina, kad daug geriau tai daryti iš arčiausiai jo namų esančio Santa Maria Navarese kaimelio. Jis daug arčiau, iki Cala Gonone reikėtų važiuoti ilgai, nes kelias veda per kalnus. O ir pamatysit, sako, dar daugiau plaukdami iš Santa Maria Navarese.

    Tenka sutikti su jo argumentais. Numatomos ekskursijos ilgos, iš esmės visai dienai. Šiandien jau plaukti nebegalėtume, tik užsakyti. Vadinasi, plaukimui reikėtų važiuoti dar kartą. Pirmyn atgal du kartus važinėti ne tik toloka, bet ir laiko labai gaila, nes vairavimas kalnuose tikrai ilgiau trunka.

    Jei ieškotumėt internete, tai apie Santa Maria Navarese uostą nieko nerastumėt. Internete mirga tik dominuojantys pasiūlymai plaukti iš Cala Gonone. Ir dar vienas kitas iš Arbatax.

    Santa Maria Navarese uoste yra, jei neklystu, 6 kompanijos siūlančios plaukimus į Orosei įlanką. Keista, bet kainos skiriasi gana ženkliai, todėl renkantis reikėtų nepatingėti paklausinėti skirtingose.

    Išsirinkom kompaniją "Tortuga". 55 eurai žmogui už visos dienos ekskursiją. Plauksim 12 vietų valtimi. Tai gerai, nes jos yra greitesnės, nei laiveliai talpinantys daugiau žmonių.

    Iš Cala Gonone (pagal internete randamus pasiūlymus) būtų šiek tiek pigiau, tačiau skirtumas nėra didelis. Ekskursijos prasideda 9 val. Iki Cala Gonone mums reikėtų važiuoti apie 1,5 val. Tai reiškia, kad keltis reikėtų net 6.30 val. Ne, tai jau ne atostogos 😋 Dabar gi, mums iki uosto tik 15 min. kelio. Pridėjus kuro sąnaudas, tai, ko gero, plaukti iš Cala Conone net brangiau gautųsi.   

    Tiesa, buvau pasižymėjęs ir galimą žygį, kuris prasidėtų būtent Cala Gonone.

    Grotte Blu Marino - Spiaggia Ziu Santoru - Cala Luna. 10,3 km. Pirmyn-atgal. 3 val. 20 min. Pradžia ir pabaiga 40.25691, 9.62549. 

    Tačiau ekskursiją apima Cala Luna paplūdimį, todėl nusprendžiau, kad neverta rinktis sudėtingesnio kelio, kai yra lengvesnis 😋

    Labai populiaru Orosei įlankoje ir plaukti savarankiškai. Yra daugybė bendrovių siūlančių ir valčių nuomos paslaugas.

   Jei plaukiant bent 2 žmonėms, tai net ir kaina, bei trukmė panaši gautųsi. Nuomojantis motorinę valtį Sardinijoje nereikia ir specialių teisių. Išsinuomojęs valtelę būtum nepriklausomas, gali pats rinktis norimus aplankyti taškus, bei skirti jiems tiek laiko kiek pats nori.

    Tačiau mes nesame pratę plaukioti valtimi. Vietovė mums nepažįstama. Reikėtų patiems susigaudyti kur plaukti, kur sustoti. Dugnas čia toks skaidrus, kad būtų sunku net nuspėti koks gylis ir jaustumėmės nejaukiai plaukdami, nes bijotume pažeisti valtelės dugną. Be to, vietinis gidas ir informacijos daugiau suteiks. 

    Įvertinę šias savo baimes, nuomos galimybę atmetėme. Nežinau, gal ir be reikalo 😊

    Na, bet plaukimas tik rytoj. Šiandien reikia pasivaikščioti 😊

    Kelias vedantis nuo Arbatax link Cala Gonone nuostabus. Kalnai ir panoramos labai vaizdingos. Greta esančiose ir Alpes primenančiose pievose daugybė avių, laisvai besiganančių kiaulių (juodų ar dėmėtų) 😍 

    Idilę trikdo tik motociklininkai, kurie laksto kaip išprotėję.

    Gorroppu tarpeklio žygis. 

    Kanjonas yra apie 1500 metrų ilgio, o giliausiose vietose stačios uolos siekia 500 metrų aukštį, todėl jis yra vienas didžiausių kanjonų Europoje !!! Sakoma, kad visi čia vaikščioję gyvens labai ilgai 😊 

    Į kanjoną aš leisiuosi nuo Passo Ghenna Silana: 40.15858, 9.50811.

    Pirmyn ir atgal turėtų gautis 8,4 km. 3 val. 50 min.

    Žygis sunkus. Nueinant visą laiką į apačią, o grįžtant visą laiką aukštyn. Nusileidimas ir paaukštėjimas, atitinkamai  - apie 600 metrų. Kilti tikrai nelengva. 

    Nusileidau per 1 val. 15 min., pakilau per 1 val. 45 min. Tai kiek greičiau, nei nurodoma informacinėse lentelėse.

    Neskaitant to, kad sunku, žygis geras. Pakanka tiek panoraminių vaizdų, tiek atrakcijų: iš lentų suręstos pašiūrės, jose besiilsinčios karvės ir pan. 😍👍

    Pats takas irgi labai gerai pažymėtas, tako danga gera.

    Tik nusileidus, kai patenki į slėnį, kiek sunku tarp akmenų susigaudyti kaip patekti į patį tarpeklį, nėra jokių nuorodų.

    Bet žmonių apačioje daug. Paklausus - parodo.

    Beje, patekimas į patį tarpeklį yra mokamas - 5 eur. Dvi merginos stovi tiesiog tarp akmenų, suteikia šiek tiek informacijos ir renka pinigus. Internete nurodomas net darbo laikas. Tačiau nėra jokių vartų ar kokios kitokios galimybės apriboti prieigą. Neabejotinai, tai tik nurodomas merginų buvimo tarpeklyje laikas.

    Tai šiek tiek kurioziška, nes aš skubėjau, kad spėčiau iki nurodomo darbo laiko pabaigos (17.30 val.), tačiau, kaip ir minėjau, tarpeklio uždaryti neįmanoma. Atėjus vėliau, tiesiog, nereikėtų mokėti mokesčio, nes darbuotojų nebebūtų. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia tai, kad galima būtų eiti vakarop, kai saulė nebe tokia kaitri ir ėjimas būtų daug lengvesnis. Tad gaunasi taip, kad nurodomas oficialus laikas sąžiningam žygeiviui, sumokėjusiam mokestį yra ne naudingesnis, o blogesnis, nes jis yra priverstas eiti per kaitrą.

    Tarpeklio "viduje" eiti tenka laipiojant ir landžiojant tarp didesnių ir mažesnių akmenų.

    Takas iš pradžių pažymėtas žalia spalva (žymėjimas prastas, dažnai pameti kelią tarp didelių akmenų). Ši atkarpa trunka apie 20 min. į vieną pusę.

    Po to takas jau pradedamas žymėti geltonai. Dar vėliau - raudonai. Tu pats sprendi iki kurio taško nori eiti.

    Mano apsilankymo metu, pačioje "žalio" tako pabaigoje, dėl prieš kelias dienas iškritusio gausaus lietaus (mes tuo metu buvome Korsikoje, todėl nepajutome), tarpeklyje buvo susidariusi didelė vandens sankaupa. Eiti toliau leidžiama, bet nesušlapus neįmanoma. Ir tai būtų ne bridimas, čia jau reikia šiek tiek plaukti. Kai kurie taip ir darė, nes matėsi palikti tvarkingai į krūveles sudėti rūbai. Po to galima eiti toliau. Vanduo šaltas.

    Aš nusprendžiau, kad man patinka žalia spalva, toliau nebeisiu (neplauksiu).

    Grįždamas prasilenkiau su moterimi, kurios ranka, matosi, tik ką sutvarstyta į įtvarą, o ji pati lydima darbuotojo. Akivaizdu, kad griuvo tarpeklyje, galimai susilaužė ranką. Taip, pačiame tarpeklyje reikia būti atsargiam, takas čia gana klastingas, lengva paslysti net kai sausa.

    Gal kiek ir keista, tačiau nusileidimas nuo perėjos iki tarpeklio man patiko netgi labiau, nei pats tarpeklis 😐

    17 diena, 2023-05-29

    

    Taigi, šiandien plaukiam į Orosei įlanką.

    Kapitonas iškart, tarsi, atsiprašydamas, perspėja, kad dėl tos pačios, prieš kelias dienas buvusios liūties, vanduo nebus tokios spalvos, kokias mes matėme reklaminiuose lankstinukuose. Visas lietaus vanduo dabar sutekėjo į jūrą, todėl jis nebe įprastos žydros-turkio spalvos, o žalio atspalvio.

    Ką padarysi, su gamta nepakovosi.

    Pirmiausia pasiekiame Pedra Longa uolą. 

    Ji, tarsi, smailė šaunanti stačiai į dangų. Ją labai mėgsta laipiotojai. Mes taip pat turėjome galimybę stebėti mažus jų kūnų taškelius su virvėmis ir karabinais bandančius pasiekti viršūnę.

    Netoli jos - Baus - antra pagal aukštį uola Europoje, esanti prie jūros.

    Po ja - krioklys, bet jis būna ne visada, vasarą išsenka.

    Priplaukiam Grotta dei Colombi.

    Tai urvas, į kurį atskrenda ir jį yra pamėgę paukščiai net iš Madagaskaro.

    Įplaukiam į užutėkius, kurie dėl savo formos ir panašumo, vadinami "fjordais": Pedroso ir Cuau.

    Nuotraukoje vienas jų - Pedroso.

    Čia pat ir Portu Pedrosu žvejų urvas, nes jame vėsu ir yra gamtos suformuotos "lentynos", kuriose patogu laikyti žuvis.

    Net ir pati pakrantė uolos, be jokių papildomų atrakcijų, daro įspūdį.

    Visko ką pamatėme iki šios vietos, nebūtume galėję pamatyti, jei į ekskursiją būtume plaukę iš Cala Gonone, nes iš ten vykdomų ekskursijų programos iki čia nesiekia. Tolimesnės lankomos vietos jau yra analogiškos.  

     Cala Goloritzė paplūdimys.

    Tai visos Orosei įlankos pasididžiavimas ir pagrindinė traukos vieta. 

    Švartuotis čia draudžiama, todėl šiuo paplūdimiu galima grožėtis tik iš tolo.

    Į jį galima ateiti pėsčiomis, tačiau žygis į abi puses trunka apie 3 val. Galimybė juo eiti yra apmokestina (atrodo, 6 eur.) ir dar papildomai reikia mokėti už automobilio parkavimą. Nemanau, kad verta tai daryti.

    O iš jūros pusės jis, iš tiesų, vertas jam priskiriamų liaupsių - itin vaizdingas 😍

    Cala Mariolu paplūdimys - pirmoji mūsų išsilaipinimo vieta.

    Čia mums skyrė 1 val. 10 min. laisvo laiko.

    Ankščiau šis paplūdimys turėjo kita pavadinimą, bet kai žvejai, kurie čia esančioje oloje neberado savo prieš tai paslėptos žuvies, ėmė šią vietą vadinti "mariolu" - "vagių".

    Paplūdimys vaizdingas, bet krantas čia nėra smulkaus smėlio. Labiau dominuoja smulkūs akmenukai.

    Beje, kaip mums pasakojo gidas, netoli šio paplūdimio yra ir požeminė upė, kuri šioje vietoje įteka į jūrą.

    Plaukiam toliau.

    Iškart už Cala Mariolu ankščiau buvo urvas, į kurio vidų būdavo galima įplaukti. Tačiau akmenų griūtis jį užvertė. Dėl man kilusios asociacijos, aš šį matomą akmenų ruožą pavadinau "akmenų keliu".

    Mūsų maršrute buvo ir Grotta del Fico.

    Tai populiarus urvas, į kurio vidų galima patekti už papildomą mokestį. Jo lankymas nebuvo mūsų programoje, todėl mes praplaukėme pro šalį. Šioks toks minusas kapitonui, kad apie jį nieko net neužsiminė, nors jis buvo akivaizdžiai matyti.

    Stabtelime Piscine di Venere įlankėlėje.

    Įprastai, gido teigimu, čia būna pats skaidriausias ir įspūdingiausio atspalvio vanduo. Tačiau šiandien jis, iš tiesų, žalsvokos spalvos. 

    Plaukiant toliau žvilgsnis užkliūva už ant uolų besikabarojančių ožkų. Jos laukinės. Neįtikėtina, kaip nenugarma žemyn 😎 

    Praplaukiam Cala Biriola net nestabtelėję, nes čia stosime grįžtant.

    Plaukiam pro Cala Sisine - dar vieną populiarų paplūdimį.

    Jis gana paprastas. Gido teigimu, iki jo galima ateiti ir pėsčiomis, maždaug per 30 min.

    Įplaukiam į "Katedros" urvą.

    Ankščiau vandens linija buvo aukščiau, todėl dabar akivaizdžiai matyti, kurioje vietoje moliuskai imdavo medžiagas iš uolienų - dabar struktūra korėta. 

    Vienam moliuskui užaugti reikia apie 25 m., todėl dabar rinkti juos yra uždrausta.

    Sekantis stabtelėjimas - Prosepe urvas.

    Čia saulės spinduliai kartais krinta taip, kad jame esantys stalaktitai atrodo kaip Dievo nušviesta prakartėlė.

    Cala Luna - tolimiausia mūsų maršruto stotelė.

    Tai dar vienas populiarus ir labai gražus paplūdimys. Jis yra pirmasis, jei plauktume nuo Cala Gonone pusės.

    Mums čia skyrė 2 val. laisvo laiko.

    Šis paplūdimys labai didelis. 

    Jis ir labai vaizdingas. Yra čia ir uolų, ir urvas, ir įtekantis upelis, ir net mažutė salelė 😎

    Čia yra net kavinukė, kurioje galima minimaliai užkąsti ar nusipirkti gėrimų.

    Į šį paplūdimį iš Cala Gonone kursuoja netgi reguliarus mini keltas.

    Tiesa, vanduo ir čia nelabai gražus dėl jau paminėto upelio, kuris atneša lietaus vandenį.

    Pamenate, rašiau, kad iki čia nuo Cala Gonone galima ateiti ir pėsčiomis, tačiau dabar, jau pabuvęs čia, esu įsitikinęs, kad šioje pakrantėje daug patogiau ir maloniau plaukioti, nei vaikščioti takais.

    Beje, žodžio "Cala" reikšmę reikėtų suprasti kaip "įlankėlė". Ji lenktos formos ir yra mažesnė už "pliažą" 😉 

    Plaukiant atgal darome sustojimą ir Cala Biriola.

    Dar vienas labai vaizdingas paplūdimys. 

    Man jis patiko bene labiausiai, nes čia galima ir šiek tiek pasikarstyti uolomis 😋

    Mums ir čia skyrė 1 val. 10 min. laisvo laiko.

    Pėsčiomis šį paplūdimį būtų galima pasiekti tik virvių ir karabinų pagalba, o pats žygis būtų ilgas ir sunkus.

    Norint pamatyti pėsčiomis visą mūsų šios dienos maršrutą, reikėtų ne tik virvių, karabinų, specialaus pasiruošimo, bet ir 5 dienų, nes maždaug tiek jis truktų !!!

    Toliau grįžtant dar stabtelime (neišlipdami) ir Cala Gabbiani.

    Vaizdingas bet labai mažas paplūdimys. 

    Kai kurios kitos kompanijos čia daro ir sustojimą su išsilaipinimu.

    Bet paplūdimys siauras, todėl laikomas nesaugiu. Gido teigimu, nuo uolų čia buvo nukritę akmenys, kurie tik per plauką nieko nesužalojo 😨

    Kas dar liko nepamatyta Orsei įlankoje, tai Bue Marino urvas. 

    Jis yra arčiau Cala Gonone (mes iki ten neplaukėme) ir yra apmokestintas įėjimas.

    Urvas pavadintas ruonio vienuolio (itališkai „bue marino“) vardu, nes jis čia buvo apsigyvenęs. 

    Prieš grįždami į nakvynės vietą, Santa Maria Navarese miestelyje automobiliu dar pakylame į apžvalgos aikštelę.

    Nieko ypatingo, bet ji netoli ir lengvai pasiekiama 😉

    Beje, verta išskirti ir šios dienos vakarienę.

    Vakarieniavome picerijoje "savo" - Trei kaimelyje.

    Išskirtinė ji tuo, kad vienas iš patiekalų buvo labai keista pica. Padas keptas krosnyje - karštas. Tačiau ant jo, be kitų ingredientų, uždėtas ir šaltas vytintas kumpis ir taip pat šaltas sūris. 

    Buvo kiek neįprasta, bet tikrai skanu. Norėčiau tai pakartoti 😊

    Ir dar. Mums kiek neįprasta, bet dauguma kavinių, picerijų, užeigų, nedirba dienos metu. Jos atsidaro tik kelioms valandoms vakare 😉 

    18 diena, 2023-05-30

    Jau baigiam apvažiuoti visą salą. Liko pietrytis jos kampas.

    Villasimius vietovė garsėja savo paplūdimiais.

    Daug laiko mes nebeturim, o ir dar ne maudynių sezonas gi, todėl išsirenkam tik vieną, mūsų vertinimu, pačią pačiausią vietą. 
    Porto Giuncio paplūdimys, nuo kurio galima pasiekti Torre di Porto Giunco bokštą, esantį ant kalvos, 39.11048, 9.521941.

    Takas geras. Ėjimas nesunkus. Vaizdas gražus 😎

    Artėjant link Kaljario, likus jau visai nedaug, automobilyje užsidega padangų slėgio lemputė. Nemalonu, nors ir nieko rimto. Gerai, kad tai nutiko jau prieš grąžinant automobilį, kitaip būtume neišvengę dilemos: važinėti taip, ar skambinti į nuomos bendrovę ir informuoti apie nesklandumą. Bet paskambinus, jie, ko gero, būtų liepę važiuoti į servisą patikrinimui, o tai būtų atėmę mūsų brangaus laiko 😉

    Kaljario pakraštyje sustojam prie Parco di Monte Urpinu belvederio, iš kurio atsiveria nuostabi panorama į abi puses (į miestą ir nuo miesto), 39.216012, 9.138098. Pėsčiomis iki čia ateiti būtų tolokai ir į kalną.

    Trumpam stabtelim prie mūsų viešbučio - palikę automobilį čia dar grįšime miegoti, todėl paliekame savo bagažą. Miegosime toje pačioje vietoje, kaip ir pirmąją naktį atvykus į Sardiniją.

    Stabtelim ir prie šiaurinėje miesto dalyje esančių amfiteatro likučių. Kadaise jis talpino 10 000 žmonių.

    Netoli jo yra ir Kaljario Botanikos sodas (apie 2000 augalų rūšių), bet įvertinimas nėra labai aukštas, tai nusprendėme jo nelankyti.

    Važiuojame grąžinti automobilį. Kiek nerimavome, bet dėl degančios lemputės nesakė pasakė tik "no problem" 👍

    Viso Sardinijoje pravažiavome beveik tiek pat kiek ir Korsikoje 1247 km. (Korsikoje 1249 km.).

    Taigi, viso pravažiavome 2496 km.

    Vidutinės kuro sąnaudos vos 4,6 ltr./100 km 👍

    Kadangi mes likome be automobilio, tai nuomos bendrovės darbuotojas pats pasisiūlė mums pavėžėti iki oro uosto. 

    Jame išlipame ir patraukiam į terminalą - pasižiūrėsim ar nepakeistas skrydžio laikas, nueisim į wc ir pan. Darbuotojas tuo metu patraukia link automobilio bagažinės ir ją atsidaręs pasižiūri į nueinančius mus - tik tada suprantam, kad jis ketino padėti išsiimti bagažą, kurio mes neturim. Gavosi kažkaip juokingai 😊

    Tie patys 1,30 euro už traukinio bilietą ir mes jau vėl Kaljario centre. 

    Kadangi skrydis tik rytoj, o čia viską ką norėjome jau esame aplankę, tai tik tingiai paslampinėjam po miestą. Senamiestis gražus, taip greit jis nenusibosta 😎

    Ko dar nepaminėjau, tai - Nuragų. 

    Tai akmeniniai statiniai išlikę nuo bronzos amžiaus. Sardinija yra vienintelė vieta Žemėje, kurioje galima jų rasti. Nežinoma, kokia jų paskirtis, bet manoma, kad tai buvo karinės tvirtovės, apžvalgos bokštai arba religinės šventyklos.

    Jų visoje saloje labai daug. Keliaujant po salą, net ir specialiai jų neieškant, vieną ar kitą jų, neišvengiamai pamatysi. Tik reikia nesumaišyti su Genujos bokštais 😉 

    19 diena, 2023-05-31

    Gerai išsimiegame, nes mūsų skrydis tik per pietus.  

    Lenkijoje paliktą savo automobilį vos atpažįstame. Norėdami jį apsaugoti nuo tiesioginės saulės spindulių, palikome jį po medžiu. Bet nuo medžio ant jo prikrito lipnių žiedų ir žiedadulkių, todėl iš pirmo žvilgsnio jis atrodė siaubingai. Laimei, tai  ne liepžiedžiai - plovėsi lengvai 😊 

    Grįždami namo vėl darėme tarpinę nakvynę, šį kartą Augustave. 

    20 diena, 2023-06-01

    Planavome dar pavaikštinėti po Augustavą (nors ir esame jį lankę), apsipirkti, tačiau šiandien sūnaus pradinių klasių pabaigimo išleistuvės, žinome, kad jis mūsų labai laukia, todėl skubame pas jį. Spėjame laiku - tiesiai į mokyklą 😊 Pasirodymo metu akivaizdžiai matyti, kad jo akys žiba dvigubai. Ne tik dėl pradinių klasių baigimo, bet ir dėl mūsų sugrįžimo. Verta kartais išvažiuoti be vaikų ir dėl tokių akimirkų 😘😍