Azorai 2021. San Miguel sala

              Užmerkiu akis, įkvėpiu oro, jaučiu kaip į kūną sugrįžta gyvybė 💖 

           Pagaliau !!! Dėl Covid-19 šios akimirkos laukimas užsitęsė 3 metus 👴

              Our Lady of Peace Chapel (Ermida da Nossa Senhora da Paz), 37.727938, -25.431484.  

           Tai viena iš pagrindinių San Miguel salą reprezentuojančių vietų.     

           XVI amžiuje šioje vietoje buvo atrasta Mergelės Marijos statula. Kiekvieną kartą, kai statulą buvo bandoma perkelti į tinkamesnę vietą, ji paslaptingai grįždavo atgal. Todėl būtent šioje vietoje buvo pastatyta koplyčia, iš kurios atsiveria nuostabūs Vila Franca do Campo ir to paties pavadinimo salelės vaizdai.

         Prieš tai dar stabtelėjome Miradouro e Área de Lazer de Água de Pau, 37.723782, -25.518991.

            Kelionė ne tik ilgai laukta, bet ir kruopščiai suplanuota. Per 5 savaites ketiname susipažinti su visomis 9-iomis Azorų salomis.  

           San Miguel tai pirmoji sala, kurią lankome. Tai antroji kelionės diena, 2021-07-28. Pirmoji kelionės diena buvo skirta atvykimui.

           Ponta Delgadoje leidomės 12.00 val.

           Automobilį, likus maždaug pusei metų iki kelionės, buvome išsinuomoję vietinėje nuomos bendrovėje “Flor do Norte”. Turėjome ir oficialų patvirtinimą. Likus maždaug savaitei iki kelionės, gavome pranešimą, kad automobilio negausime, nes neva, sistemoje buvo klaida, todėl jie gali mums išnuomoti automobilį tik už 85 eurus per dieną !!! Tai mums pasirodė ne tik labai brangu, bet ir akiplėšiškai įžūlu 👀

           Yra ir įtikinamesnis paaiškinimas, nei "klaida". Prieš pusę metų, kai rezervavome automobilį, dėl Covid-19 ir galimybių keliauti, dar vyravo nežinomybė (rizikavome). Prieš pat kelionę situacija jau buvo kardinaliai pasikeitusi. Tačiau visgi, labiausiai suaktyvėjo kelionės ir atostogos šalies viduje. Šiuo atveju, į Azorų salas ėmė plūste plūsti patys portugalai. Dėl to automobilių ir būsto nuomos kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Automobilio nuoma iki 100 eurų už dieną, būsto net iki 300 eurų už naktį. Suprantama, kad nuomos bendrovė nebenorėjo laikytis ankščiau sutartų, kelių dešimčių už automobilį, sąlygų. Blogiausia tai, kad likus tiek mažai laiko ir esant tokiai didelei paklausai, rasti kitų priimtinų variantų buvo nebeįmanoma. Taigi, būkit atsargūs-ši bendrovė nepatikima 👮

           Mums nebeliko nieko kito, kaip vietoj automobilio išsinuomoti motorolerį. Rizikuoti ir užsakinėti vietoje nenorėjome, nes paklausa buvo milžiniška. Vėliau įsitikinome, kad sprendimas buvo teisingas, ieškodami vietoje, galėjome nebegauti net motorolerio.   

           Sutarėme dėl "Yamaha Nmax125" iš „Azores Moto“. 325 eur. už 13 dienų (25 eurai/diena). Į kainą įskaičiuoti ir 2 šalmai.

           Nepatogu tai, kad automobilį būtume gavę oro uoste, tuo tarpu motorolerį reikėjo pasiimti Ponta Delgada centre, iki kurio apie 3 km.
           Autobusai nuo oro uosto iki centro važiuoja gal tik kokie 2 per dieną, todėl geriau jų net neplanuoti. Taksi už tokį nedidelį atstumą nesidrovi imti net ir iki 15 eurų, kažkaip apmaudu. Todėl viena geresnių ir ekonomiškų išeičių, paeiti už oro uosto ribų ir sėsti į vieną iš po Pontą Delgadą važinėjančių mikriukų, kurie važiuoja gana dažnai, nuveža į patį centrą, o bilietėlis kainuoja vos 0,50 euro. 
           Motorolerį gauname beveik naują. Pravažiavęs vos 1425 km. Užbėgsiu už akių, jokių problemų su juo neturėjome. Stebino tik tai, kad darbuotoja jau pasiimant motorolerį įspėjo nekreipti dėmesio į degančią lemputę, kad jau reikia pasikeisti tepalus. Nebrangina jie savo turto 🙉
           Dabar reikia išspręsti kitą problemą. Pirmąją savaitę gyvensime kitoje salos pusėje-Povocao. Dviese su vienu motoroleriu ir kuprinėmis važiuoti ne itin patogu. Juolab, kad prieš važiuodami į kitą salos galą, norėtume apsipirkti "Continente" prekybos centre, nes ten bus tik mažos parduotuvėlės.

           Susiskambinam su šeimininkais, pas kuriuos gyvensime antrąją savaitę, tai beveik Ponta Delgada, t.y. visai čia pat. Jie geranoriškai sutinka "priglausti" savaitei dalį mūsų bagažo. Taip mūsų problema dėl netikėto automobilio nuomos pakeitimo į motorolerį beveik išsisprendžia.

           Atvažiuojame prie Lagoa do Congro, 37.757699, -25.403461.            

           Šis taškas pakeliui, todėl skirtas labiau kojoms pamankštinti. Ėjimo labai nedaug, takas lengvas. Tiesa, ir įspūdžių nėra daug. Tai ežeras, susiformavęs krateryje. Jis labai gilus.

            Toliau važiuojam pro Furnas. Stabtelim Miradouro Pico do Ferro, bet diena apniukusi, lietinga, todėl sugrįšim čia kitą dieną.

           Apsistojom Povocao. Už 7 nakvynes su pusryčiais per "AirBnB", sumokėjome vos 214 eurų. Sąlygos buvo puikios: vieni su šeimininkais dideliame name, motoroleris uždarame kieme, vaizdas puikus. Pusryčiai irgi puikūs, valgėme kartu su šeimininkais. Tai amerikiečių pora, nusprendusi savo senatvę praleisti ramybėje. Man itin patiko šaldytuvas, gaminantis ledukus, po žygių turėti šalto gėrimo į valias buvo tikra palaima.
           Bet tokia kaina labiau sėkmė, nes kaip ir vėliau pakeisto automobilio užsakymo atveju, rezervaciją atlikome maždaug pusė metų iki kelionės, kai dar išvis buvo neaišku, ar pavyks keliauti. Prieš pat kelionę kainos ženkliai brangesnės, o ir pasirinkimų sezono metu beveik nelieka.

           3 kelionės diena, 2021-07-29

           San Migelis didžiausia, labiausiai žinoma ir įvairiapusiškiausia sala. Čia ir begalė trasų žygeiviams, ir galimybės maudytis karštose versmėse, ir nuostabūs pliažai, ir daugybė kitų atrakcijų. Turbūt dėl to ji ir populiariausia. Na, žinoma, ir dėl to, kad į čia vykdomi tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai.
           Visoms Azorų saloms priskirta viena iš spalvų.  San Migelio salos spalva-žalia. Pradedame pažintį su ja.
           Diena šiandien, bent jau šioje vietoje ir šiuo metu, apniukusi.  Žmona tai vadina lietumi, o aš "drėgme, tvyrančia ore". Nes man liežuvis neapsiverčia tokių smulkių ir neįkyrių lašelių vadinti lietumi.  Dėl to vėliau, visą kelionę, net kai imdavo stipriai pilti, žmona sakydavo: "vėl drėgmė" 😅
           Pirmiausia stabtelime čia pat, pažvelgti iš aukščiau į "savo miestelį"-Miradouro Povocao. 

            Judam toliau. Miradouro do Pôr-do-Sol, 37.753177, -25.218800.

        Mane labai žavėjo, kad nemažai "miradorų", kaip ir šis, turi ir labai patogias poilsio aikšteles, kuriose galima ne tik iškylauti, kepti mėsą, žuvį, bet ir žaisti žaidimus, pramogauti, leisti laiką.

           Visiškai šalia ir Miradouro do Pico dos Bodes, 37.747117, -25.219446. 

              Vien "miradorais" mūsų "neužkiši", todėl čia paliekame motorolerį (žmona jį vadino "transporto priemone") ir išeiname į žygį.
             PRC40SMI Quatro Caminhos do Faial da Terra. Trasa žiedinė. 7,5 km. ilgio. 3 val. trukmės. Reitingas 3,43. Vidutinio sunkumo (paaukštėjimas apie 450 m ir tiek pat į apačią). Beveik pusė trasos sutampa su PR18SMI. Tako pradžia ir pabaiga Faial da Terra, bet mes pradžios ir pabaigos atskaitos tašku imam Miradouro Pico dos Bodes, nes trasa vistiek žiedinė.
             Sunku įvertinti šią trasą, pamenu, kad einant įspūdis buvo prastas: sunkoka, mažai vaizdinga ir prastokai prižiūrima trasa, vietomis nepjauta ilga žolė, be to dar ir šlapia. Bet nuotraukų visai neprastų gavosi.
              Iš pradžių įveikiame tik pusė trasos, leidžiamės visą laiką žemyn. Nes nusileidę į Faial da Terra, eisime kitas trasas, o tada grįšime prie motorolerio, įveikdami antrąją trasos pusę. Nusileidimui užtrukome 1 val.

            Taigi, nusileidžiame į Faial da Terra. Čia pradedame kitą trasą, pagrindinį dienos "taikinį".
           PRС09SMI Sanguinho. Ji kitaip dar vadinama Salto do Prego. Žiedinė, 4,5 km. 2 val. Reitingas 3,72. Vidutinio sunkumo (paaukštėjimas apie 200 m ir tiek pat žemyn). Tako pradžia Faial da Terra 37.748162, -25.201565. Bet dalis trasos sutampa su PR11SMI, kuri yra linijinė, todėl galima pratęsti iki 37.774547, -25.184104 ir grįžti, taip sujungiant abi trasas. Šioje atkarpoje yra Cagarrao krioklys. 
          Ši trasa gerokai "smagesnė": ėjimas lengvesnis, takas puikiai prižiūrėtas. Nieko nuostabaus, ši trasa ir viena iš populiariausių. Stebino gana daug naminių paukščių: vištų, gaidžių. Vietiniai sako, kad jie jau ten pusiau laukiniai. Trasos kulminacija-Salto do Prego krioklys.

             Prie krioklio populiaru maudytis. Šis krioklys pusiaukelėje. Nuo čia trasa suka atgal kitu taku ir uždaro žiedą.
            Arba, kaip minėjau, galima trasą pratęsti ir sujungti su PR11SMI. Žmona toliau eiti nenori, todėl lauks manęs prie krioklio, o aš einu toliau.
            PR11SMI Ribeira do Faial da Terra. Linijinė. 5,9 km. 2 val. Reitingas 3,63. Vidutinio sunkumo (vien tik žemyn apie 330 m, jei eiti nuo oficialaus pradžios taško ir tik viena kryptimi, o jei pirmyn atgal, tai tiek pat ir aukštyn). Tako pradžia 37.774547, -25.184104, pabaiga Faial da Terra, bet dalis trasos sutampa su PRC09SMI, todėl aš einu iš kitos pusės, taip sujungdamas su PRС09SMI, bet atsimeta dalis, kuri dubliuojasi.
            Ši trasa prastesnė, net nuobodoka. Tiesa, miškas labai gražus.

            Jos kulminacija Cagarrao krioklys.

            Nuo jo jau galima sukti atgal ir grįžti iki Salto do Prego, jei neinama linijine trasa tik į vieną pusę. Nuo Salto do Prego iki Cagarrao krioklio ir atgal užtrukau apie 1,5 val.
          Nuo Salto do Prego krioklio, toliau, jau kartu su žmona, einame antrąją PRС09SMI trasos dalį, kuri veda per Sanguinho apleistą kaimą ir nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Faial da Terra.

               Sugrįžus į Faial da Terra belieka konstatuoti, kad PRС09SMI tikrai gera, o PR11SMI nebūtina. Jei skaičiuoti vien tik PRС09SMI, tai užtrukom apie 1,5 val.
             Būnant Faial da Terra, nuodėmė nepakilti iki Miradouro da Ermida de Nossa Senhora de Lourdes, 37.746034, -25.196040. Kilti nedaug, o vaizdas į Faial da Terra, simpatiškas.

                Kiek pailsėję, grįžinėjame link motorolerio. Bet norint tą padaryti, reikia įveikti antrąją trasos PRC40SMI pusę (kaip ir sakiau, ši trasos dalis dar sutampa ir su pusė PR18SMI trasos). Ši trasos dalis yra gerokai sunkesnė už pirmąją dalį, nes dabar jau reikia ne leistis, o kilti vien tik aukštyn. Ši atkarpa ir yra ta vieta, kuri mane labiausiai stebina, nes įspūdžiai einant buvo prasti, o nuotraukos gavosi gražios. 
            Maža to, vienoje vietoje užpuolė didelis palaidas šuo. Vietiniai vėliau sakė, kad jie saugo karves. Gal ir saugo, bet mes juk ėjome oficialia trasa. Keistoka, švelniai tariant 👀 
            Apsiginklavę akmenimis ir pagaliais, šiaip taip, pro jį praslinkome. 
            Didžiausias minusas, kad takas daugelyje vietų kertasi su automobilių keliu, todėl gražiausias vietas galima pamatyti ir važiuojant automobiliu, nesikankinant kopiant į kalną. 
            Grįždami užtrukome 1,5 val.
            Nuotraukose visi vaizdai, žvelgiant atgal į Faial da Terra.

        Miradouro do Pico dos Bodes, kur stovi mūsų motoroleris, pasiekiame ganėtinai pavargę. 
        Nuo čia būtų galima įveikti ir likusią trasos PR18SMI dalį. Neturėtų būti ir labai sunku, nes sunkiąją atkarpą, ėjimą į kalną, jau įveikėme eidami PRC40SMI trasą. Likusi dalis, tai vien tik nusileidimas į Povocao. Bet mes jau gerokai pavargę, trasa būtų linijinė, todėl reikėtų sukti galvą, kaip grįžti iki motorolerio, todėl nusprendžiam šią atkarpą įveikti kurią kitą dieną.

         4 kelionės diena, 2021-07-30

         Oras šiandien nuostabus.
         Kadangi vakar krūvis teko visai nemenkas, šiandien pusiau poilsio diena.

         Pirmasis šios dienos taškas, Miradouro de Aqua Retorta, 37.765167, -25.15846.

          Jis pakeliui važiuojant į Aqua Retorta miestelį. Jame eisime trasą.
         PRС13SMI Aqua Retorta. Žiedinė. 4,8 km. 2 val. Reitingas 3,84. Vidutinio sunkumo (nusileidimas ir paaukštėjimas apie 130 m). Tako pradžia prie Church of Nossa Senhora da Penha de Franca 37.760075, -25.163165.
         Važinėjant motoroleriu, bene didžiausia problema, kad nėra kur padėti šalmų. Vienas telpa po sėdyne, o kitą reikia nešiotis arba rizikuoti paliekant ant veidrodėlio. Rizikuoti mes nenorime. Bet ir neštis nenorime. Kadangi trasos pradžia prie bažnyčios, šventai tikime, kad čia sulauksime supratimo ir atjautos 🙏 
         Matome moteriškę, besidarbuojančią su gėlėmis bažnyčios priestate. Ji kalba tik portugališkai. Gerai, kad gestų kalba labai universali. Iš pradžių ji galvoja, kad mes ieškome dar vieno šalmo, todėl įnirtingai purto galvą. Galiausiai susikalbame, ne tik leidžia pasidėti šalmą, bet ir išsiaiškiname valandas, kada ji eis pietauti, todėl šalmo pasiimti tuo laiku negalėsime. Mums tinka 👍
       Trasa ganėtinai paprasta. Stebiuosi tokiu aukštu jos įvertinimu. Iš pradžių sukame ratą aplink miestelį, po to leidžiamės link vandenyno. Žmonių nėra. Ne tik trasoje, nėra ir paplūdimyje. Nors tai net nėra oficialus paplūdimys.

          Kadangi karšta, kyla noras išsimaudyti. Kadangi nėra ir žmonių, tai bandau padaryti nuogas. Per akmenis greit į vandenį neįbrisi, o vanduo šaltokas, todėl vos sulaukus pirmų bangelių, noras praeina 💦 Na, bent jau pabandžiau 😀
         Pagal trasos aprašymą, pakrantėje yra ir krioklys, bet jis visiškai be vandens ir visiškai neišvaizdus.
         Pailsėję, pažaidę su akmenukais ir pasimėgavę ramybe, kylame aukštyn-einame atgal. Oficialiai paaukštėjimas nėra didelis, bet į viršų, kepinant saulei, sunku. Ypač kai nėra vaizdingų sustojimų.
         Pagaliau pasiekiame miestelio prieigas. Žmona "pakalbina" besiganantį ožį. Jis ima ją persekioti. Ji bijo ir bėga, aš juokiuosi, kad pati kalta, nereikia skųstis, kad dėmesio per mažai 👹 Ir išvis, ji kažkodėl traukia gyvūnus, tai ožiai, tai šunys, tai karvės, jie visada pirmiausia eina prie jos. Reikėtų tapti medžiotoju ir ją vedžiotis kaip masalą 👥
         Šią trasą įveikėme per 2 valandas, kaip ir nurodyta aprašyme.
         Apibendrinant, trasa itin rami ir atoki, bet gal pernelyg ir paprasta. Jos oficialus reitingas aukščiausias iš iki šiol eitų, bet toks įvertinimas neteisingas, PRC09SMI Sanguinho (Salto do Prego) gerokai geresnė.

         Dar tik pietų laikas, o mes jau viską, ką planavome šiandieną, nuveikėme. Grįžtame į Povocao. Žmona nori pasilepinti paplūdimyje, o man tai kančia, todėl randame abu tenkinančią išeitį: ji pasiliks paplūdimyje, o aš įveiksiu likusią PR18SMI trasos dalį, kuri liko neįveikta vakar (atkarpa nuo Moradouro do Pico dos Bodes iki Povocao).

         PR18SMI Vigia da Baleia. Linijinė. 7 km. 3 val. Reitingas 4,56. Vidutinio sunkumo (paaukštėjimas ir nusileidimas apie 450 m.). Tako pradžia pačiame Pavacao, maždaug čia: 37.746132, -25.245379, visiškai prie pat paplūdimio.

         Kadangi pusę šios trasos jau įveikėm vakar, ir net sunkesnę dalį, kilimą į kalną, tai kad nereikėtų eiti vėl tik į kalną, trasą eisiu atvirkščiai, ne pradėdamas ją, o baigdamas Povocao. Tam pirmiausia reikia nusigauti iki Miradouro do Pico dos Bodes. Žmona nuvežti negali, nes motorolerio nevairuoja. Aš pats negaliu, nes trasa linijinė. 

         Laukiu autobuso. Pagal tvarkaraštį jis turėtų būti už pusvalandžio. Deja, jo taip ir nesulaukiau. Kiek apmaudu, bet tai tik patvirtina taisyklę, kad Azorų salose autobusai nėra patikima susisiekimo priemonė.
         Labai norint, galima būtų ieškoti kitų variantų, kad ir važiuoti iki viršūnės su taksi (tiksliai nepamenu, 10 ar 20 eurų), bet ši trasos dalis nėra mano būtinų įveikti trasų sąraše, todėl geriau grįžtu pas žmoną į pliažą. Nėra čia ko, jai į tuos gelbėtojus spoksoti 😎
         Sunku tikėti mano objektyvumu, kai įveikiau tik pusė PR18SMI trasos, bet vis tiek kategoriškai galiu tvirtinti, kad toks aukštas jos oficialus įvertinimas, kažkoks kosmosas. Net ir duodant tvirtą penketą už atkarpą, kurios nepamačiau, ji niekaip negalėtų pasiekti to 4,56 įvertinimo, nes vien už tą dalį, kurią įveikiau, duočiau daugų daugiausia tik 2 balus iš 5. Ši trasa, jei neklystu, išvis turi aukščiausią įvertinimą iš visų trasų, visose Azorų salose. Tai tik parodo, kad į visus šiuos vertinimus reikia žiūrėti labai atsargiai.
         Kita vertus, negaliu sakyti, kad ta nepamatyta dalis tokia jau nepamatyta, nes beveik visa neįveikta trasos dalis matyti nuo Povocao ir Miradouro do Pico dos Bodes, todėl kažko ypatingo, paslėpto, ten nelabai ir gali būti. Žodžiu, čia gal labiau pasiteisinimai prieš save, bet nors esu maksimalistas, nesijaučiu kažką praradęs. 

         5 kelionės diena, 2021-07-31

         Šią dieną numatyta daugiausia važiavimo, aplankant daugybę šios salos pusės "miradorų". 
         Pirmiausia prisipilame kuro. 95 benzinas po 1,487 euro už litrą. Kainos kartais kinta, bet visoje saloje, visose kolonėlese, vienodai, nes yra valdžios reguliuojamos. 
         Pirmasis-Miradouro da Ponta da Madrugada 37.78973, -25.145384.

         Antrasis, beveik šalia esantis, Miradouro da Ponta do Sossego 37.799244, -25.145824.
        Šis labai įspūdingas. Didelis plotas. Gražiai prižiūrimas. Itin mėgiamas turistų. 

              Nuo čia sukame iš pakrantės kelio ir važiuojame į kalną, iki Baltramėjaus viršūnės apžvalgos aikštelės 37.778123, -25.168843. 
          Kelias labai prastas. Pabaigoje labai statu, vietomis baiminamės, kad dviese su vienu motoroleriu galime ir neužkilti.

              Sugrįžę į pakrantės kelią, vedantį aplink salą, pasiekiame Miradouro da Pedreira 37.810641, -25.141688.

             Sekantis, turistų itin mėgiamas ir vaizdingas Miradouro da Vista dos Barcaos 37.819446, -25.13914. Gerai įsižiūrėkit, pakrantėje švyturys. 
          Mes iki paties švyturio nesileidžiam, nes jis gražiausias būtent iš viršaus.

             Iš kitos pusės yra Miradouro da Ponta do Arnel 37.824357, -25.139689, bet vaizdas prastesnis.
            Atvažiuojame į Nordeste miestelį. Jis garsėja Ponte dos Sete Arcos tiltu. 
            Reikia šiek tiek pavargti, nes niekur neradau GPS koordinačių, bet galiausiai radau "tą vietą", kur fiksuojami gražiausi vaizdai. Tai pastatas ant kalnelio, sudarantis įspūdį, kad tai ligoninė ar viešbutis, bet iš kitos jo pusės yra pakilimas į apžvalgos aikštelę.

             Buvau pasižymėjęs ir Miradouro da Boca da Ribeira, 37.841611, -25.148954, bet ši vieta neverta dėmesio.
            Pietauti planavome Botanical Garden of Ribeira do Guilherme, 37.834244, -25.155728. 
            Tai parkelis su kriokliu, paukščiais ir tvenkinuku. Bet jis buvo uždarytas, spėju dėl Covid-19.

           Sekantis sustojimas Miradouro da Ribeira Despe-Te Que Suas, 37.853325, -25.22493.

          Dar toliau, Miradouro Posto de Vigia da Baleia, 37.851464, -25.231008.

         Privažiuojam Miradouro do Pesqueiro-Santana, 37.853682, -25.246659.

             Sutinkame ne vieną porelę, kaip ir mes, važinėjančias su motoroleriu. Įdomu tai, kad ankščiau, pamatęs merginas už vaikinų nugarų, spoksančias į telefonus, galvodavau, kad šiuolaikinis jaunimas net kelių minučių negali ištverti be socialinių tinklų. Dabar supratau. Jos ne "Facebooke" ar "Instagrame" naršo. Jos... Tėra "laikikliai" 💁 Navigacijų. Motoroleryje gi nėra kaip vairuotojui pačiam kelią sekti 😉            
            Pagaliau pasiekiam vieną įspūdingiausių vietų visame Azorų salyne, Miradouro da Ribeira dos Caldeirões 💑 
            Tai ne tik apžvalgos vieta. Tai labiau parkelis su keliais kriokliais, gėlėmis ir itin kruopščiai prižiūrima aplinka, 37.843940, -25.268213.

               Netoli šios vietos yra ir PRС38SMI trasa.
             PRС38SMI Lomba D‘EI Rei. Žiedinė. 4,4 km. 2 val. Reitingas 3,82. Vidutinio sunkumo (nusileidimas apie 130-170 m ir po to toks pat paaukštėjimas). Tako pradžia 37.855054, -25.279612.

             Kiek nustembu, bet netgi iš šio parkelio yra takas į šią trasą, nors oficialiai trasa neapima šios vietos. Prisideda maždaug 15 min. ėjimo ir tu jau atsiduri trasoje (dar 15 min. po to atgal).

             Nusprendžiu pasinaudoti proga, nes papildomo ėjimo tikrai nedaug ir nebereikia sukti galvos, kur palikti motorolerį trasos pradžioje ir t.t. Be to, čia taip gražu, kad žmonai, nenorinčiai eiti trasos, vienas malonumas čia laukti manęs sugrįžtančio.

             Trasa neverta dėmesio. Net nekelsiu nuotraukų. Tiesiog paprastas takas iki vandenyno, o po to atgal. Niekaip nesuprantu, iš kur tas 3,82 įvertinimas.

             Toliau apžiūrinėjam Ribeira dos Caldeirões.

               Ši vieta tikrai užburianti. Gana sunku buvo išvažiuoti 💝
             Šiandien numatyta dar viena trasa. Ji netoliese.
             PR21SMI Padrao das Alminhas-Salto da Farinha. Linijinė. 5 km. 2 val. Reitingas 3,85. Vidutinio sunkumo (nusileidimas apie 110 m, po to paaukštėjimas apie 110 m ir vėl toks pat pakilimas). Oficiali tako pradžia 37.849745, -25.287925. 
              Bet oficiali trasos pradžia miestelyje, todėl baiminamės kad, gali būti sunku su parkingu. Be to, gabalas trasos neįdomus kaimo gatvelėmis, o trasa gi linijinė. Todėl geriau nusprendžiame taką pradėti nuo kitos pusės 37.85404, -25.296333 ir eiti iki čia 37.854959, -25.287686. Tada atgal. Tokiu būdu tikimės, kad net į abi puses užteks 2 val.
              Pirmasis netikėtumas laukia nuvažiavus į vietą, kur ketiname pradėti žygį. Pabaigoje nusileidimas toks status, kad kelio ženklai įspėja geriau to nedaryti. Nuokalnė ilga, o statumas 35 laipsniai !!! Mes dviese ant vieno motorolerio, baiminamės, kad leidžiantis gali neatlaikyti stabdžiai, o po to galim nebeužkilti.
               Motorolerį paliekam viršuje ir leidžiamės pėsčiomis. Nusileisti tai smulkmena, bet po to juk reikės pakilti.
               Trasos pradžioje (oficialiai pabaigoje, nes mes juk einam atvirkščiai) namas, prie jo lyg ir kempingas. Paprašom pasaugoti mūsų šalmą, sutinka be problemų.
               Trasa ne itin įdomi, ganėtinai paprasta. Pagrindiniai akcentai joje: Poco Azul ir Salto da Farinha.
               Poco Azul tai itin mėlynas vandens ežerėlis (labai labai mažas), o Salto da Farinha-krioklys.
               Nors mes žygį pradedame visiškai netoli Salto da Farinha, bet reikės čia grįžti, tai jį pasiliekame pabaigai. Pirmiausia einame iki Poco Azul.
               Vanduo iš tiesų mėlynas, bet jis tarp tamsių medžių, dauboje, todėl nuotraukos gavosi labai nekokybiškos. O ir didelio įspūdžio jis nepadarė. Internete tikrai daug gražiau ir įspūdingiau ši vieta pateikiama.
               Grįžtame prie Salto da Farinha. Krioklys su itin mažai vandens. Tai taip pat nepalieka įspūdžio. Gal kitu metų laiku, kai daug lietaus, jis atrodytų kitaip. Prie pat jo būnant, jį nufotografuoti taip pat sunku, nes per daug arti viskas, "susimala į krūvą viskas". Įkeliu nuotrauką iš viršaus, kur buvome palikę motorolerį, bendras vaizdas į slėnį, matyti ir namas, kuriame buvome palikę šalmą ir dešiniau (aukščiau) esantis Salto da Farinha (ten kur uolienos).

          Prie pat šios vietos oficialiai nurodomi net 3 "miradorai":
         Miradouro da Foz da Ribeira das Coelhas, 37.854671, -25.296741.
         Miradouro do Salto da Farinha, 37.853688, -25.297591.
         Miradouro da Pedra dos Estorninhos, 37.854889, -25.298527.
         Realiai, pirmojo išvis nėra. Antrasis ir yra ta vieta, kur buvome palikę automobilį, bei iš kurio daryta paskutinioji nuotrauka. O trečiasis, vos už kelių dešimčių metrų, vaizdas į pakrantę, štai šitas:

             Diena buvo labai ilga ir turininga. Pradedame kelionę "namo". 
            Sekasi, nors atvažiuojant, pačią pirmą dieną, važiavome pro šią vietą, bet tuomet nieko nematėme, nes viskas buvo debesyse. Šeimininkai sakė, kad šis "miradoras" labai dažnai skendi debesyse. Bet dabar, grįžtant, visame jo grožyje, pamatėme vieną įspūdingiausių "miradorų" San Miguel saloje 😍
            Miradouro do Salto do Cavalo, 37.787431, -25.283730.

              6 kelionės diena, 2021-08-01

           Šią dieną pradedame nuo Miradouro da Lomba do Cavaleiro, 37.748987, -25.264756.
           Pro šią vietą važiavome bene dažniausiai, nes čia veda kelias tarp Furnas ir Povocao.

             Kaip jau galėjote suprasti, šiandien diena skirta Furnas miesteliui-vienai svarbiausių turistinės traukos vietų San Miguel saloje, nes čia vyrauja geoterminiai šaltiniai.
           Pirmiausia sustojam Caldeiras das Furnas. Tai seisminė zona: veržiasi garai, verda vanduo, vyrauja sieros kvapas.

             Vietiniai šiose versmėse verda kukurūzų burbuoles ir jas čia pat pardavinėja turistams. Vos dieną prieš tai, tokiomis mus vaišino mūsų būsto šeimininkė, labai skanu 🙏

           Motorolerį paliekame Furnas centre ir pėsčiomis patraukiame link Furnas ežero, kuris yra šiek tiek už miestelio. Mintis nelabai vykusi, nes pasivaikščiojimas miesteliu ne itin įdomus: nieko vaizdingo nėra, važinėja automobiliai, o eiti ne taip jau mažai. Geriau būtų iki pat ežero nuvažiuoti.
          Prie ežero dar viena seisminė zona. 

            Čia gaminamas ir Cozido-tradicinis vietinis maistas, kuris kelias valandas troškinamas geoterminėje kaitroje. Jis nėra pigus, bet norint jo paragauti, reikėtų užsakyti mažiausiai prieš kelias valandas.

             Nors oficialiai pradžios taškai yra šiek tiek kiti, bet iš esmės čia prasideda net 2 trasos.
           PRC22SMI Grena-Pico do Ferro. 6,2 km. 3 val. Žiedinė. Internete rašo, kad trasa lengva, bet aš tuo labai abejoju, nes nusileidimas ir pakilimas labai didelis (415 m). Oficiali pradžia ir pabaiga yra Miradouro Pico do Ferro. Tai reiškia, kad iš kur bepradėtum trasą, vis tiek reikės ne tik nusileisti iki ežero, bet ir vėl pakilti į viršūnę.  Aš šia trasa labai nesidomėjau ir neplanavau, nes internete, oficialiame tinklalapyje rašė, kad ji uždaryta. Be to, dalis trasos dubliuojasi su PRC06SMI ir Miradouro Pico do Ferro, kuriuos matysime vėliau.
           Atėjus į vietą paaiškėja ir galima priežastis, kodėl trasa nurodoma kaip uždaryta. Ji yra mokama. Galbūt dėl to. Įdomu tai, kad jei leidimą ja eiti pirksi vos privažiavęs ežerą, jis kainuos vos 3 eurus. Bet jei prie pat seisminės zonos, jau net 10 eurų !!! Jei ją pradėti eiti nuo ežero seisminės zonos, tai įėjimas čia:

             Mes, bet kuriuo atveju, šios trasos neisim. Renkamės kitą trasą.
            PRC06SMI Lagoa das Furnas. Žiedinė. 9,5 km. 3 val. Reitingas 3,61. Lengva (paaukštėjimas ir nusileidimas apie 140 m). Oficiali tako pradžia ir parkingas 37.773525, -25.316155. 
            Šios trasos dalį mes jau netgi praėjome nuo miestelio eidami iki ežero. Ji eina nuo miestelio iki ežero ir veda aplink jį. Trasa tikrai labai lengva. Turbūt dėl to ir einančių labai daug. Nei vienoje kitoje trasoje, visose Azorų salose, nesutikome tiek daug einančių. Gal tik ilgoka ji ir kiek nuobodoka.

           Nuo ežero į miestelį grįžtame pro Miradouro do Lombo dos Milhos, 37.764115, -25.318957.

            Miestelyje mūsų "taikinys" "Terra Nostra" parkas. 
             Bet prieš tai grįžtame prie motorolerio pasiimti maudymosi priemones. Artėdami matome, kad motorolerio sėdynė pakelta. Išsigąstam, kad galim būti apvogti. Apsižiūrėję pamatom, kad ne tik šalmas, bet ir jokia kita smulkmena, nedingusi. Gali būti, kad išeidami ne visiškai gerai užfiksavom sėdynę ir ji atsidarė. Belieka džiaugtis, kad kelias valandas miestelio centre atvirai padėti daiktai nieko nesugundė jų pasisavinti.
             Parkas atidarytas nuo 10.30 val. iki 16.30 val. (išeiti iki 17 val.). Nors neįsivaizduoju kas galėtų į jį eiti dėl pusvalandžio 😳 Jam reikėtų skirti apie pusdienį. Beje, mes šiek tiek buvome suklaidinti, internete nurodomas ilgesnis darbo laikas, todėl labai neskubėjome įeiti. Mums buvo likusios tik 3 val. Užteko. Bet tai jau minimalus laikas, kurį reikėtų skirti šiai vietai. Bilietas kainuoja 8 eurus.
              Parkas daugiau nei įspūdingas 😍 Pirmiausia, jis labai gražiai prižiūrimas ir tvarkomas. Egzotiška augmenija. Na ir kas be ko, galimybė maudytis geoterminiame vandenyje. Maudytis galimybės yra dvi. 
              Viena jų, dideliame atvirame baseine, kuriame nėra jokių apribojimų. Vanduo labai šiltas. Ir pliusas ir minusas tuo pačiu, kad vanduo jame labai rudas. Ne dėl to, kad purvinas, dėl mineralinių medžiagų, daugiausia geležies. Pliusas, nes tai labai egzotiška, neįprasta. Minusas, nes labai daug rudos spalvos dalelių, kuriomis būna apkibęs visas kūnas. Rekomenduojama netgi imti kuo prastesnius maudymosi kostiumėlius, nes jie gali būti sugadinti.
                Antroji maudynių galimybė, mažesni baseinėliai. Juose vanduo švarus. Bet juose ribojamas lankytojų skaičius dėl Covid-19, dėl to gali tekti palaukti eilėje. Taip pat ribojamas ir buvimo juose laikas (berods 15 min.). Bet vanduo juose netgi karštas, todėl ilgai, net ir labai norėdamas, neišbūsi.

         Žodžiu, ši vieta tikrai verta pačių didžiausių liaupsių, bet tai, turbūt, supratot ir iš nuotraukų 😍 Žinoma, jei į šią vietą žiūrėsit tik kaip į maudynių vietą-baseiną, liksit nusivylę. Bet jei vertinate augalus, gamtą, ir dar tai suderinsite su neįprasta maudymosi patirtimi, liksite sužavėti. Tik nepatingėkite skirti daug laiko, nes laikas čia neprailgs.
       Čia jau už parko ribų.

            Vakare nusprendžiame nueiti į geriausiu Povocao laikomą restoraną "Jardim Restorante". Jį rekomenduoja ir šeimininkai. 
            Iš pradžių, ieškodami jo, net kelis kartus praeiname pro šalį, nes nesitiki, kad taip kukliai gali atrodyti "geriausias". Labai kukli išvaizda, plastikiniai stalai ir kėdės.
            Kainos nėra didelės: gera ir skani jautiena 8,5 eur. Žuvis brangesnė, vištiena šiek tiek pigesnė.
            Įdomu tai, kad prie mėsos duoda ne tik ryžių, bet ir bulvyčių fri. Kažkaip keista, užtektų arba tų, arba tų. Tačiau visiškai nėra daržovių. Jas reikia užsisakyti papildomai.

       
            7 kelionės diena, 2021-08-02

         Ši diena prasideda labai geromis žiniomis. Tiksliau, dar išvakarėse šeimininkė pasisiūlė mus nuvežti į vienos linijinės trasos pradžią, nes ji į tą pusę važiuos aplankyti puseserės. Be jos pagalbos tai būtų buvę tikrai sudėtinga, nes toje vietoje ne tik autobusų, bet ir taksi susisiekimas labai komplikuotas.
            Prieš tai ji mus dar pavaišina "Fufa". Tai tradiciniai Povocao pyragėliai. Kaip sakė šeimininkė, gali būti taip, kad jo negausite paragauti niekur kitur, nes jis būdingas tik Povocao. Skanu 👏
            Taigi, mes su motoroleriu nuvažiuojame iki Maia miestelio. Ten paliekame motorolerį. Čia pasilieka ir žmona, nes ji nori geriau pusdienį praleisti paplūdimyje. Atvažiuoja šeimininkė, kuri mane nuveža iki trasos pradžios. Aš pareisiu į Maia vienas.
            O pati trasa tai mano pasididžiavimas 😎 Oficialiai toje vietovėje yra 3 trasos. Bet aš jau spėjau pajusti, kad Azoruose dalis trasų būna neįdomios, skirtos pasiekti įdomiąją trasos dalį, arba sunkios, skirtos tik nusileidimui-pakilimui. Todėl išstudijavęs šias trasas, iš jų pasidariau vieną, atmetęs nereikalingas dalis. Tai ir priverstinis sprendimas, nes 3 skirtingoms trasoms reikėtų daug daugiau laiko.
             PRC35SMI Moinhos da Ribeira Funda. Žiedinė. 3,3 km. 2 val. Reitingas 3,64. Vidutinio sunkumo (nusileidimas ir paaukštėjimas apie 180 m).  
             PR27SMI Praia da Viola. Linijinė. 4,8 km. 2 val. Reitingas 3,59. Lengva (vien tik nusileidimas apie 250 m).
             PRC36SMI Pedra Queimada-Lajinha-Degredo. Žiedinė. 6,6 km. 2,5 val. Reitingas 3,49. Vidutinio sunkumo (paaukštėjimas ir nusileidimas apie 250 m).  
             Jei kas norės pasinaudoti, mano kūrinys atrodo taip:
             Eiti pradedam nuo čia 37.838468, -25.348746. Automobilį palikti galima čia pat, prie bažnyčios 37.837200, -25.347357. Bet jei yra galimybė, jį galima palikti ir galutiniame taške, Maia miestelyje. Atmetam neįdomiąją-dešinę PRC35 žiedinio tako pusę ir išsukę iš jos, einam laikydamiesi kairės link PR27 trasos. Įdomu, kad perėjimas iš PRC35 į PR27 nepriskiriamas jokiai trasai, nors irgi pavaizduotas kaip geras pajūrio takas. Pasiekę PR27, laikomės pajūrio-dešinės pusės, nes taip nukertam neįdomiąją PR27 pradinę tako dalį. Iki čia reiktų apie 1 val. Tada praeinam visą likusią PR27 dalį. Tam reikia dar apie 1 val. Taip prieiname PRC36. Manau, kad visiškai neverta kilti į kalną ir leistis žemyn, todėl nusikerpa beveik pusė trasos. Reiktų eiti toliau jau miesteliu Maia, laikantis pajūrio. Pirmasis Miradouro Melo Nunes 37.835304, -25.389602, bet jis gali būti nevykęs. Sekantis Miradouro do Frade 37.834928, -25.392705. Kitas Miradouro Maia 37.83386, -25.394861. Tada pro čia 37.829328, -25.396275 (orientyras-tabako muziejus) sukam atgal. Maia apeiti reiktų dar apie 1 val. Taigi, viso ši nauja trasa apie 3 val. Parkingas Maia 37.830848, -25.388789. 
            Žmona manęs laukė Praia do Calhau da Maia pliaže, Maia miestelyje, visai šalia 37.833648, -25.386445, t.y. vos už 400 metrų nuo parkingo. Be to, pliažas man pakeliui, todėl miestelį galime apžiūrėti jau kartu.
            Taigi, šiek tiek nedrąsiai, bet pradedu savo žygį. Iškart pasakysiu, tuo pačiu ir pasigirsiu, kad ši perdirbta trasa, tapo mano pasididžiavimu, nes ją laikau viena geriausių visuose Azoruose 💟💣 Kodėl? Nes ji labai lengva, daugybė krioklių, po kai kuriais galima ir maudytis, apleistų statinių, buvęs malūnas, graži pakrantė ir kitos atrakcijos, paukščių čiulbėjimas. Žodžiu, visiškas poilsis, kai žygis absoliučiai nevargina, o įspūdžiai pranoksta lūkesčius 😍 Štai kaip tai atrodė, nors nuotraukos ir neperteikia ėjimo lengvumo.

       Beje, sekančioje nuotraukoje Miradouro da Fonte do Buraco, 37.832901, -25.381921. Jis yra trasoje, bet šią vietą galima pamatyti ir neinant trasos, nes yra galimybė privažiuoti.

            Čia jau matyti Maia miestelis. Pasiekus jį, pliaže pasiimu žmoną ir po miestelį vaikštome jau kartu (ten dar tęsiasi trasa). Bet reikia pripažinti, kad miestelio trasos dalį, taip pat būtų galima išmesti. Iš miestelyje esančių "miradorų", tik Miradouro do Frade atrodo bent kiek vertas dėmesio.

            Grįžtame prie motorolerio. Reikėtų kažkur pavalgyti. Prie pat jo, visiškai neišvaizdi užeiga. Užeinam, nes valgančių daug, tai požymis, kad maistas gali būti geras. Gaila, bet maistas gaminamas daugiausia orientuojantis į pietų laiką, todėl beveik viskas jau suvalgyta. Gali pagaminti tik cheesburgerius. Užsakom. Kai atneša, išsižioju 😲 Tai, neabejotinai, skaniausias mano gyvenime cheesburgeris, visi ingredientai kokybiški, nepagailėta ir šoninės 👍 Jis, kartu su bulvytėmis fri ir alumi, kainavo 6 eurus. Beje, kava ir bandelė kartu, ten kainuoja vos 1 eurą !!!
        Žodžiu, kol kas ši diena tobula. Nežinau užeigos pavadinimo ir neragavau kito maisto, bet kažkodėl neabejoju, kad kokybiškas maistas čia garantuotas, kad ir kokį patiekalą pasirinktum. Jei kas ten būsit, nepraeikit pro šalį. Primenu, Maia miestelyje, netoli šių koordinačių 37.830848, -25.388789.

            Sotūs ir laimingi palikę Maia miestelį, atvažiuojame į kitą tašką, vienintelę Europoje arbatos plantaciją ir gamyklą Cha Gorreana.
            Lankymas nemokamas. Galima įsigyti suvenyrų. Vaišina arbata, tiek šalta, tiek karšta. Kiek pamenu, galima įsigyti net ledų iš arbatos !!! Mes einame į trasą.
            PRC28SMI Cha Gorreana. Žiedinė. 3,4 km. 1,5 val. Reitingas 3,32. Lengva (paaukštėjimas ir nusileidimas apie 160 m) Oficiali tako pradžia 37.818102, -25.402317.

            Trasa nebuvo lengva, nes lipimas aukštyn gana varginantis, nors ir neatrodo taip.

             Važiuojam toliau.
            Miradouro dos Barreiros, 37.817360, -25.385680. Nelabai verta stoti.
            Grįžtam link Furnas. Šiandien puikus oras, todėl stojam Miradouro Pico do Ferro, 37.772024, -25.334134, kuriame taip ir nepadarėm gražių nuotraukų pirmąją dieną dėl blogo oro. Vaizdas į Furnas puikus 😍

             Užsukam į Miradouro das Pedras do Galego, 37.781011, -25.318277.

             Nusprendžiam nuvažiuoti išsimaudyti į Praia do Fogo.
           Šeimininkė buvo nurodžiusi, kad pakeliui, matosi nuo kelio, tarp uolų galima matyti krioklį, bet jis "slaptas", nes automobiliu ten sustoti negalima, važiuojant jį matai tik akimirką. Kai tik stabteli, kiti ima pypinti. Bandėm nufotografuoti.

            Sustojam Miradouro da Ribeira Quente, 37.738472, -25.300439.

            Praia do Fogo, 37.729296, -25.307923. 
          Šis paplūdimys ne tik gražus, bet ir garsėja, kad vanduo čia šiek tiek pašildomas versmių. Bet, teisingumo dėlei, to šiltumo nepajutome. Nors jis tikrai gražus.

           Vakare labai užsinoriu pomidorų sulčių, kurių čia nėra. Perku trintus pomidorus, kuriuos jie naudoja padažui. Parsinešęs, atskiedžiu vandeniu, įdedu druskos. Išplaku. Puiku !!! Reiks užpatentuoti 😎  

      
            8 kelionės diena, 2021-08-03

            Šią dieną ketinu kopti į aukščiausią salos kalną Pico da Vara (1103 m).
            PRС07SMI Pico da Vara. Žiedinė. 12 km. 6 val. Reitingas 3,67. Sunki (paaukštėjimas apie 600 m ir tiek pat žemyn). Oficiali tako pradžia 37.833973, -25.217411. 
            Žmonai viršūnės ne prie širdies, todėl išvažiuoju vienas. Tikiuosi man pakaks pusdienio. Taip viliuosi, nes išstudijavęs kalno prieigas, radau "silpną vietą". Iki viršūnės yra net keletas takų. Reikia atvažiuoti iki šio taško: 37.798818, -25.24097. Tada iki viršūnės lieka labai nedidelis atstumas ir paaukštėjimas (186 m).
            Visa bėda, kad artimiausią keliuką rasti sunku, nes nuo Povocao pusės jie visi tokie prasti, kad tinkami tik džipais į ganyklas važiuoti. Pabandęs kelis kartus, važiuoju link Achados ir į norimą tašką kylu nuo ten. Nors taip gavosi vingis ir dalis jo neasfaltuota, bet vis tiek tai geriau, nei visą dieną kopti pėsčiomis.
            Prie tako pradžios randu užrašą, kad oficialiai ši tako atšaka uždaryta. Bet stovi automobilis, keturatis, kas reiškia, kad žmonės vaikšto. Einu ir aš.
            Kodėl takas uždarytas, neaišku. Takas paprastas, lengvas. Oras puikus. Trasa šiek tiek primena Alpių pievas.
            Vienu metu noriu padaryti viršūnės nuotrauką ir padarau žingsnį į šoną. Akimirkai prarandu orientaciją, nesuprasdamas, kas vyksta 😵 Kai atsipeikėju, mano koja, beveik iki kirkšnies, susmigusi į pelkėtą gruntą. Nežinau, ar tai susiję su trasos oficialiu uždarymu, bet manau, kad tai tik mano neatsargumas, nes pats takas tikrai sausas ir saugus, o nuo tako nužengus, bet kuriuo laiku, bet kurioje trasoje gali iškilti tokių situacijų.
            Apsižiūriu "nuostolius". Drėgmė ir purvas, smulkmenos. Fotoaparato dangtelio neberandu. Pasąmonė "piešia" prisiminimą, kad prieš tai jį laikiau rankoje. Greičiausiai, jis įkrito į duobę kartu su koja. Bandau ieškoti, bet vandeningoje durpėje, maišytoje su srutomis, tai padaryti sunkoka. Nusprendęs nebevargti ir paskutinį kartą pažiūrėjęs, dangtelį pamatau !!! Dievai gailestingi 😘 
            Štai ši vieta. Sutikit, neatrodo pavojinga.

             Pasimokęs iš pamokos, toliau einu jau griežtai tik taku, nenužengdamas nuo jo. Sutinku ir trasos prižiūrėtojus, kurie tvarko riboženklius, akmenis, pjauna žolę. Jie nei pusė žodžio nepasako dėl to, kad aš čia esu. Vadinasi, jokio didelio pavojaus iš tiesų nėra.
          Taip pasiekiu ir viršūnę. Džiaugiuosi, kad pavyko, nes ji labai dažnai skendi debesyse. Trasa ir visiškai kitokia nei visos kitos. Čia jau visus tikros kalnų trasos požymius turintis takas.

             Grįžęs pasiimu žmoną ir važiuojam maudytis.           
            Šį kartą į tame pačiame Furnas esančias, tik kitas geotermines versmes Dona Beija,  37.769163, -25.319149. 
            Prie įėjimo eilutė, ribojimai dėl Covid-19. Bet laukti reikia neilgai.
            Šių versmių privalumas, kad jos dirba ir tamsoje, ko gero, tuomet būtų net įdomiau. Darbo laikas nuo 10 val. iki 23 val. 
            Bilietai kainuoja po 6 eurus. Maudytis galima 1,5 val.
            Šitos versmės visai kitokio pobūdžio nei Terra Nostra. Čia nėra jokio parko, tai tiesiog baseinėliai maudynėms. Didžiausias minusas, kad vanduo nėra visiškai švarus, daugoka įvairių nuosėdų ir drumzlių.

             Pasimaudžius, čia pat prie įėjimo, randame virtų kukurūzų burbuolių. Jos čia tokios sultingos ir skanios, kad negaliu atsispirti, nors visada maniau, kad aš jų nemėgstu 😋 Ir kainuoja vos po 1 eurą.
            Vakare einame išbandyti baro "Pic Nic", kuris pagal internautų vertinimus yra vienas geriausių saloje. 
            Baras kaip baras, nors ir interjeras geresnis ir kainos šiek tiek žemesnės, nei vakarykščiame restorane. Kiaulienos kepsnys 6 eurai, bulvytės fri 1,25 euro, alus 1,35 euro (0,4 ltr).
            Beje, internete galima rasti labai daug liaupsių apie pigų alų Azorų salose, t.y. kad jis kainuoja vos 1 eurą. Tas tiesa, tokio yra, bet reiktų paminėti, kad už tą 1 eur. tai vos 0,25 ltr buteliukai 😉      
            Tai buvo paskutinė diena Povocao. Ši salos  pusė ištyrinėta, rytoj važiuosim į kitą salos pusę.

              9 kelionės diena, 2021-08-04

             "Susirenkame žaislus" ir paliekame svetinguosius amerikiečius. Važiuojame arčiau Ponta Delgados, kad nereikėtų kasdien įveikinėti didelių atstumų važiuojant į lankytinas vietas. Žinoma, kad diena nepraeitų veltui, yra numatytos ir kelios vietos pakeliui.
              Sukame pro Miradouro do Castelo Branco, 37.754293, -25.355395.

             Pagal planą buvo numatyta, keltis su laiveliu ir maudytis Vila Franca do Campo salelėje, kuri garsėja savo forma ir paplūdimiu.

           Labai nustembam, nes eilė milžiniška, nors kasos atsidarė vos prieš keliasdešimt minučių. Bandom stotis į eilę, bet darbuotoja priėjusi pasako, kad neverta, nes bilietų vis tiek neužteks. Taip ir buvo, praėjus valandai nuo prekybos pradžios, bilietų jau nebebuvo. Esmė tokia, kad saloje saugomi paukščiai, todėl per dieną ją gali aplankyti ne daugiau kaip 400 žmonių, iš jų, tik 200 vienu metu. Salelė labai populiari, todėl eilė būna nuolat. Iš anksto pirkti bilietų negalima, rezervuoti irgi negalima. Žodžiu, vienintelė galimybė-gyva eilė. Kasos atsidaro 9.50 val., todėl norint gauti bilietus reikėtų nevėluoti. 
           Ką padarysi, tenka keisti planą ir atvykti čia kurią kitą dieną.
           Šios dienos "taikiniu" tampa trasa PR39SMI.

           Iš karto pasakysiu, kad tai viena geriausių trasų San Migelio saloje 😍 Tiesa, ji linijinė, o susisiekimas su pradžios ir pabaigos taškais komplikuotas, todėl tenka eiti pirmyn-atgal. Bet tai nedidelė bėda, nes trasa tikrai "superinė" 👍 Ėjimas lengvas, labai aktyvus paukščių čiulbėjimas, stiprūs gėlių kvapai. To neįmanoma nufotografuoti. Bet ir atrakcijų pakanka: apleisti pastatai, kriokliai, "vamzdis", žodžiu, galima būtų ir 3 kartus praeiti 💑

            PR39SMI Quatro fabricas da Luz. Linijinė. 2,1 km. 1,5 val. Reitingas 3,83. Lengva (nusileidimas apie 130 m). Tako pradžia 37.732199, -25.469856.

           Sekančioje nuotraukoje medžio šaknys man asocijuojasi su Kombodža.

         Tie visi apleisti pastatai ir įrenginiai, sudaro įspūdį, kad esi tikras nuotykių ieškotojas, atradęs kokį paslaptingą apleistą miestą Amazonės džiunglėse.

        Beveik visą trasą tave lydi vamzdis.

           Šioje vietoje reikia būti atidžiam, nes yra nežymi nuoroda į "slaptą krioklį". Jos nepastebėjus, krioklys liktų neaplankytas, nors yra visai šalia.

            Visiškai šalia ir dar vienas kriokliukas, nuo kurio galima nušokti !!! Sekančioje nuotraukoje matyti virvė, į kurią reikia įsikibti ir pasinaudojus ja, kaip džiunglių lijana, gali nušokti į lagūną iškart už krioklio.

            Trasa baigiasi puikiu vaizdu kaimelyje.

             Po to reikia sukti atgal, jei nėra kas paima šioje vietoje. Bet trasa tokia nuostabi ir nesunki, kad net ir turėdamas galimybę negrįžti, turbūt, vistiek norėčiau ją dar kartą praeiti 😍
            Po žygio maudomės Praia de Água d'Alto, 37.717035, -25.474026. 
            Paplūdimys labai didelis, bet parkingą vis tiek sunku rasti. Gerai, kad su motoroleriu, tai kiek paprasčiau. Juodas smėlis toks karštas, kad be avalynės net negali nustovėti 😲
            Šiai dienai pakaks. Kitoms 6 naktims apsistojame taip pat per “AirBnB” surastoje vietoje, Livramento miestelyje, kuris jungiasi su Ponta Delgada. Čia sąlygos kiek prastesnės, bet ir kaina labiau nei įspūdinga, vos 126 eur. už 6 naktis. Tai vėlgi, turbūt dėl to, kad užsakinėjome prieš pusę metų, tikėdamiesi, kad pandemijos banga iki kelionės nuslūgs. Netoliese yra ir kaip vienas geresnių salos paplūdimių vertinamas Praia do Pópulo paplūdimys, 37.750398, -25.618277.

            10 kelionės diena, 2021-08-05

            Kadangi vakar nepavyko, bet jau žinome darbo laiką, nuo pat ankstyvo ryto važiuojame į Vila Franca do Campo, norim pasiekti tą ypatingąją salelę.
            Vėl nustembam, nors dar vakar darbuotoja sakė, kad kasa atsidaro 9.50 val., bet atvykus 9.20 val. kasos jau dirba !!! Ir ne tik dirba, eilė jau labai ilga 😲
            Paskubomis stojame į eilę ir tikimės, kad bilietų užteks.

              Eilė juda gana greitai. Bilietus gaunam 😎 Jie kainuoja 8 eurus žmogui.
             Didesnė problema, kad dabar reikia stoti į kitą eilę, kuri yra prie laivelio, plukdančio į salelę. Yra jo plaukimo grafikas, bet jo nesilaikoma. Pamenat, sakiau, kad vienu metu saloje gali būti ne daugiau kaip 200 lankytojų? Dėl to laivelis plaukia ne pagal grafiką, o reguliuodamas srautą ir orientuodamasis į šį skaičių. Ši eilė jau juda daug lėčiau. Darbuotoja pasako, kad dabar gali tekti laukti net ir iki 2 val., nes sala jau užsipildė. Dabar laivelis plauks, kai kas nors iš jos ims grįžinėti. Galėjo tą informaciją pasakyti ir ankščiau, vienas būtume stovėjęs vienoje eilėje, kitas kitoje.
             Ką padarysi, laukiam. Juk jau ir bilietus turim. Viskas būtų ne taip blogai, jei nebūtų labai karšta. Išeinu ieškoti ledų, laiko juk yra.
             Visiškai netikėtai randu autobusų stotį. Nors grafikas nėra labai patikimas, bet gal kam pravers. Tai visi pietinės salos pusės autobusai vienoje vietoje 😉 

            Užklystu ir į miestelio senamiestį. Vila Franca do Campo juk ne šiaip miestelis, tai buvusi Azorų salų sostinė !!!

             Kai pagaliau grįžtu su ledais, žmona žiūri priekaištingai, nes užtrukau ilgokai, telefoną buvau palikęs, o per tą laiką netikėtai išplaukė net ne vienas laivelis, būtume tilpę ir mes, nors nepraėjo nei valanda iš nurodytų dviejų. Žodžiu, visiškas chaosas ten su grafikais, laikais ir informacija 👀  
            Visiškai netrukus pasirodo ir dar vienas laivelis, net ledų nespėjam suvalgyti.
            Pagaliau mes salelėje. Ji labai maža, niekur nenueisi, iš esmės tik maudytis ir telieka. Bet reikia pripažinti, kad maudynėms vieta tikrai puiki, vanduo neįtikėtinai skaidrus. O ir vaizdinga labai 😍

           Tie paukščiai iš tiesų labai saugomi. Jei kas pabando kirsti įspėjamąją juostą bent į kurią pusę, pasigirsta šaižus gelbėtojų švilpukas. Tokioje, pusiau uždaroje erdvėje, jis skamba labai grėsmingai 👮
          Jei saloje ketinate praleisti daugiau laiko, reikėtų pasirūpinti ir užkandžiais, nes yra tik tualetas. Taip pat nėra ir jokių gultų, rankšluoščiai tiesiami ant uolų.
          Man labai kliuvo "keistenybės". Jau minėjau apie chaosą su kasų darbo laikais, plaukimo grafikais. Tai va, saloje yra baidarės, kurios nuomojamos, bet jas reikia užsakyti perkant bilietus. Vietoje juos nenuomojamos. Bet perkant bilietus apie tai nėra jokios informacijos. Žodžiu, toks jausmas, kad jie patys nenori, kad jos būtų išnuomotos 😎
           Pasimaudę ir pailsėję, plaukiame atgal į miestelį.

             Čia mūsų laukia netikėtumas. Pamenat, pasakojau kaip puse dienos Furnas motoroleris stovėjo pradaryta sėdyne ir niekas nedingo? Tai va, čia patyrėme visiškai priešingus jausmus. 
            Kadangi plaukėm maudytis, tai žmona savo "kalninius" batus paliko pririšusi prie motorolerio ir išplaukė su kroksais. Grįžę jų... neberadome.. 😓 Šalia buvę žmonės sakė, kad dar prieš valandą juos matė. Bet kas iš to? 
            Nežinom, ar tokiu atveju galioja turimas draudimas, todėl dėl viso pikto važiuojam užregistruoti įvykio policijoje. 
            Policininkas labai profesionalus, taktiškas. Užregistruoja be problemų. Apgailestauja, kad praėjo tie laikai, kai Azoruose žmonės net namų durų nerakindavo 😒
            Nuotaika kiek sugadinta, bet kelionė nesibaigia. Gaila ir sugaišto laiko, vėl tenka koreguoti planus.
            Stojam prie Praia da Pedreira, 37.715813, -25.463456. 
            Net ir turint koordinates, jį rasti ne taip paprasta. Pliažas tikrai atokus ir gerai paslėptas. Norintiems sutikti mažiau žmonių, pats tas. O ir gražus labai. Kadangi mes ką tik po maudynių, tai į apačią net nesileidžiam.                           

             Stabtelim Mirador Mare Nostrum, 37.715992, -25.488809, bet jis nevertas dėmesio, tai tik poilsio aikštelė.
          O va Miradouro do Pisão, 37.715247, -25.493332, labai geras. Apačioje matyti Coloura.

            Nusileidžiame nuo kalno ir pradedam pažintį su Coloura.
           Pirmiausia Agua de Pau, 37.713212, -25.495273. Tai baseinas vandenyne, kuris vandenynui banguojant prisipildo vandeniu.

            Po to Piscinas Naturais da Ponta da Galera (Caloura), 37.707811, -25.508615. Bet šis paplūdimys nepalieka įspūdžio, Azorų salose tikrai yra gerokai geresnių natūralių lavos baseinų. 
           Netoliese ir Baixa d'Areia Beach, 37.717266, -25.518365. Čia net keletas pliažų vienas šalia kito. Labai simpatiški ir jaukūs.

             Pakylam iki Miradouro do Monte Santo, 37.717921, -25.510654. 
           Nors žodį "pakylam" čia reikia detalizuoti. Navigacija rodo, kad galim pakilti motoroleriu, bet ji klaidina, nes tai neįmanoma. Pabandom keletą kartų, vietiniai jau žino, ką reiškia mūsų blaškymasis, ne mes pirmi tokie, parodo, kur reikia kilti. Motorolerį reikia palikti ir šiek tiek pasivaikščioti pėsčiomis. Labai gražu 😎

            Nusileidus pamatome visus žmones kažkur bėgančius, skubančią greitąją medicininę pagalbą. Suprantame, kad įvyko autoavarija. Nežinau ar tai labai retas įvykis, ar jis labai išskirtinis, nes sujudimas tikrai didelis, bet mes per daug nesigilinam ir pasidžiaugiam, kad eismas užsiblokavo ne į tą pusę kur mums reikia judėti toliau.
            Taip baigiame savo trumpą pažintį su Coloura.
            Kadangi mūsų planai visiškai išsibalansavę, o likusios dienos dalies prarasti nesinori, pasirenkame likusiai dienos daliai vienu įspūdingiausių saloje laikomą pėsčiųjų žygį.
            PRC37SMI Rota da Aqua-Janela do Inferno. Žiedinis. 7,6 km. 2,5 val. Reitingas 3,84. Lengvas (aukštyn apie 180 m, nusileidimas tiek pat). Tako pradžia, kaip ir PR42SMI, 37.746283, -25.537275. Maždaug pusė trasos netgi sutampa.
            Žygį išskaidyčiau į dvi dalis. Labai ilgos atkarpos skirtos nuėjimui ir grįžimui. Jos visiškai nevaizdingos ir labai nuobodžios, didesne dalimi netgi eina paprastais kaimo keliais. Tai labai "numuša" bendrą įspūdį. O va ta pagrindinė dalis, miškuose, tarp uolų, su daugybe tiltelių, laiptelių, visai nieko būtų. Iš esmės netgi privažiuoti arčiau prie tos pagrindinės dalies galimybė yra, todėl būtų geriausia taip ir daryti. Susitaupytų labai daug laiko ir jėgų, o bendras įspūdis būtų geresnis. Bet taip padaryti gali tik vieną kartą jau aplankęs šią vietą, nes kitaip nesusigaudysi. Trasos kulminacija, krioklys iš "velnio akies".

                11 kelionės diena, 2021-08-06

             Žmona be batų, tai kaip velnias be ragų: gali toks būti, bet sunkiai įsivaizduojamas 😈 
             Dėl to toliau "makaluojam" planus ir nuo pat ryto žmoną nuvežu į Ponta Delgados "parduotuvių rajoną", kur įsikūręs "Decathlon" ir kitos parduotuvės. Ji pasilieka "linksmintis", ieškoti batų, o aš išvažiuoju į netoli nuo Ponta Delgados esančią trasą.
             Pakeliui stabteliu Miradouro das Baleias (arba Miradouro do Caminho Novo), 37.758992, -25.727626, bet jis nepasirodo vertas nuotraukos.
             PRC20SMI Rocha da Relva. Žiedinė. 5,5 km. 3 val. Reitingas 3,40. Vidutinio sunkumo (nusileidimas apie 130 m, aukštyn 130 m, žemyn 140 m, ir tiek pat vėl aukštyn). Tako pradžia 37.763924, -25.734972.
             Tai bene labiausiai mane nustebinusi trasa saloje 😍 Nieko daug iš jos nesitikėjau, o gavau išskirtinių įspūdžių 👍 Tai dar kartą parodo, kad tie oficialūs vertinimai Azorų salose tikrai nėra objektyvūs.
             Taigi, pirmiausia paminėsiu, kad trasa lengva, nes takas labai geras. Nors yra paaukštėjimas ir nusileidimas, bet danga labai gera, todėl lipimas lengvas. Tai patvirtina ir faktas, kad nors oficialiai nurodoma, kad trasai įveikti reikia 3 val. , bet man pakako vos 1 val. 45 min. !!! Taip yra todėl, kad šis takas vienintelė galimybė gyventojams susisiekti su išoriniu pasauliu, todėl jis labai tvarkomas. Kaip niekur kitur, jie nuolat ir "marširuoja" pirmyn-atgal su arkliais, asiliukais ar krosiniais motociklais. Dauguma taip vežasi įvairias statybines medžiagas. Kitose vietose populiarūs keturačiai čia netinka, nes takas vietomis jiems per siauras.

            Čia bendras vaizdas į kaimelį jau beveik nusileidus.

           Vien nusileidimu trasa nesibaigia, ji veda per visą kaimelį iki pat jo pabaigos ir tik tuomet suka atgal.

             Į akis labai krinta "puošyba", sodybos puošiamos tuo, kuo "pasidalina jūra": plūdurais, inkarais, vėliavėlėmis, banglentėmis, nuolaužomis ir t.t.

         Bet kodėl ji man padarė įspūdį? O gi "dainuojančiais akmenimis" !!! 😍 Jie gana dideli, todėl sunkiai pajudinami. Bet jūros bangų jėgai tai nesunku. Iš pradžių net nesupratau, iš kur tas garsas, bet vėliau susigaudžiau. Jūros bangos vos po keletą centimetrų pajudina tuos akmenis bangai slenkant į vieną pusė, o po to atgal. Tai tarsi melodija. Nupasakoti to neįmanoma, reikia išgirsti 😍 Ir tai ne įprasti smulkūs akmenukai, tai masyvūs ir solidūs "bosai". Nors ir be garso, bet sekančioje nuotraukoje jie matomi, gal tai padės susidaryti bent šiokį tokį įspūdį.

             Sužavėtas grįžtu pasiimti žmonos. Ji jau irgi laiminga, nes "nebe basa" 😎
            Toliau važiuojam jau kartu.
            Miradouro Pico do Carvao, 37.824452, -25.736432. Labai įspūdingas, judant link Sete Citades.

              „Legenda Sete Cidades“ (Septynių marių legenda).

        Legenda sako, kad prieš daugelį metų, kur yra Sete Cidades parapija, buvo didelė karalystė su gražia, mėlynų akių princese, vadinama Antília. Ji pasijuto įstrigusi pilies sienose ir kasdien išvykdavo pasivaikščioti po regiono laukus, kur sutiko žalių akių piemenį. Jie kalbėjo apie savo gyvenimą ir svajones, bei greitai įsimylėjo. Karalius buvo nepatenkintas, girdėdamas apie kasdienius susitikimus ir uždraudė jiems vėl susitikti. Ji susierzinusi maldavo nors paskutinį kartą pamatyti piemenį. Sujaudintas jos sielvarto, jis leido paskutinį kartą apsilankyti. Princesė ir piemuo verkė dėl prarastos meilės kalbėdami apie išsiskyrimą, o ašaros bėgo slėniu. Princesės ašaros suformavo mėlyną lagūną, o piemens ašaros - žalią lagūną, kartu nuo to laiko viena šalia kitos - niekada nesusivienijusios, bet niekada neatsiskyrusios.
        Pažintį su šia vietove pradedame nuo Miradouro da Boca do Inferno, 37.842927, -25.763612.
        Tai ne tik šios salos, bet ir visų Azorų "veidas". Beveik kiekvieno pažintis, domėjimasis salynu, prasideda būtent nuo šios "atvirutės" 😍 Pamatę šią vietą, daugelis išgirsta apie Azorus pirmą kartą ir pradeda žemėlapyje ieškoti kur jie yra.

         Iš pradžių jo prieigos, ten apžvalgos aikštelių net keletas.

                O netrukus ir pati "vizitinė kortelė" 😍

               Ši vieta tikrai ypatinga 😍
            Pasigrožėję iki soties, išeiname į netoliese esančią trasą.
            PRC05SMI Serra Devassa. Žiedinė. 4,9 km. 2 val. Reitingas 3,82. Vidutinio sunkumo (aukštyn apie 70 m, nusileidimas apie 70 m). Tako pradžia 37.834855, -25.75864.
            Trasa puiki. Nesunki, neilga, bet labai vaizdinga 😍

              Kaip matyti ir iš nuotraukų, iki šiol oras buvo puikus. Vos baigus trasą, atslenka tokie debesys, kad absoliučiai nieko nebesimato, ima lyti 💦 Tai vėl koreguoja jau ir tai koreguotus mūsų planus, todėl esant su motoroleriu, tenka gelbėtis, skubiai leidžiantis į Sete Citades miestelį.
            Randame kavinę "Sao Nikolaus", kurioje, laukdami kol lietus aprims, galime ir papietauti.
            Yra galimybė užsisakyti užkandžių, tokių kaip hamburgeriai ir pan. Bet mes pasirenkame "bufetą", t.y. sumokame 8,5 eur. už žmogų ir galime valgyti kiek tik norime 👍 Sriuba ir gėrimai kainuoja papildomai. Tai buvo labai geras sprendimas, nes gavome galimybę vienu metu paragauti daugybės patiekalų, tame tarpe ir nacionalinių azorietiškų, kurių, ko gero, šiaip būtume neragavę. Skanu 😍 Nors oficialus darbo laikas iki 16 val., bet mes panašiu laiku tik atvažiavome, todėl be problemų mums leido valgyti beveik iki 17 val.
            Kol mes valgėme, lietus ne tik baigėsi, bet dangus taip išsigiedrijo, kad neliko net ženklo, kad visai nesenai čia nieko nebuvo galima matyti 💛
            Tai patvirtino pasakymą, kad orai Azoruose nenuspėjami ir gali pasikeisti kelis kartus per dieną. Azoriečiai mėgsta sakyti, kad pas juos per dieną gali pasikeisti visi keturi metų laikai. Aš patikslinčiau, kad tik trys, nes žiemos jie išvis nėra matę 😊
            Kylam ten kur baigėm, iki Miradouro do Cerrado das Freiras, 37.854005, -25.775879. 

            Šalia ir Miradouro da Lagoa de Santiago, 37.851608, -25.777231.

               Kertam žemyn iki Sete Citades ir kylam į kitą kalderos pusę, Miradouro da Lomba do Vasco, 37.872506, -25.812299.

            Šioje vietovėje yra ir trasa PRC25SMI Fonte do Sapateiro. 4 km. 1,5 val. Linijinė. Tai nusileidimas nuo kalno ne į Sete Citades pusę, o į kitą pusę, link vandenyno pakrantės. Oficiali pradžia 37.857058, -25.814624. Pabaiga maždaug čia: 37.848008, -25.838778. 

            Bet mes nusprendžiam, kad didžioji dalis trasos ir gražiausi vaizdai turi matytis iš viršaus, todėl geriau važiuojam nuo Miradouro da Lomba do Vasco iki Miradouro da Vista do Rei. Vėliau išsiaiškinau, kad tai tuo pačiu ir didžioji trasos dalis PR03SMI Vista do Rei-Sete Citades.

            Štai ir vienas žymiausių salos "miradorų", Miradouro Vista do Rei.
          Tai kažkada pradėtas statyti, bet taip ir nepradėjęs veikti viešbutis. Šiandien jis apleistas. Kabo užrašai, kad vaikščioti po jį draudžiama, bet nelabai kas paiso šio draudimo. Kalbama, kad šiuo metu jį yra nupirkę ar ruošiasi nupirkti investuotojai iš Kinijos, todėl jis visgi, gali pradėti funkcionuoti. 
          Vieta puiki. Vaizdas taip pat. Tik negaliu sakyti, kad tai pats gražiausias vaizdas į Sete Citades.

          Važiuojam į Miradouro da Ilha Sabrina,  37.857831, -25.850560. Apačioje matyti "ypatinga maudynių vieta", leisimės ten netrukus.

         Į kitą pusę matyti Farol da Ponta da Ferraria, 37.853496, -25.850309.

           O čia viena iš nuostabiausių patirčių Azorų salose. Ponta da Ferraria, 37.861205, -25.851855.
         Tai geoterminių vandenų pašildomas vandenyno vanduo. Jo temperatūra priklauso nuo potvynių ir atoslūgių. Kuo daugiau vandenyno vandens, tuo vanduo šaltesnis. Internete yra net specialūs puslapiai su pateikiamais laikais, kada geriausia maudytis. 
          Taigi, įspūdis priklauso nuo to, kokiu laiku atvažiuosit.  Mes buvome pasiruošę, todėl pataikėme pačiu laiku, vanduo buvo neįtikėtinai šiltas, bet ne karštas 😍
          Kadangi vandenynas banguoja, tai yra specialios virvės, į kurias įsikibus išsilaikoma ant vandens. Tai nėra perdėta atsargumo priemonė, nes tiek dugne, tiek pakraščiuose, yra akmenys, galima ir susižaloti.

            Nepaprastai šauni atrakcija. Įdomu, malonu ir atpalaiduoja. Viena geriausių patirčių 😍
           Tiesa, čia turėjom ir netikėtą atrakciją 😊 Kadangi persirengimo būdelės kiek tolėliau, nemaža dalis rengiasi čia pat, ant kranto. Viena mergina, visiškai šalia vandens, ne tik pasisuko užpakaliu į besimaudančius, bet dar ir pasilenkė, parodydama "viską ką turi" 😜 Šalia manęs vandenyje buvę paaugliai, maniau, kad paskęs, net ir būdami įsikibę į virvę 😲
           Grįžtant, nors ir sparčiai temsta, dar stabtelim Miradouro do Pico, 37.804221, -25.786389.

           O taip pat ir Miradouro da Vigia das Baleias das Feteiras, 37.788417, -25.771074.

             12 kelionės diena, 2021-08-07

            Dar viena vieta, iš kurios gauni daugiau nei tikiesi-Buraco De S.Pedro, 37.832095, -25.628906. Nuotraukos kalba pačios už save 😍

                Miradouro da Beira Mar, 37.832864, -25.665075, prastokas.            

            Miradouro do Sertao, 37.836511, -25.677830. Miradouro do Navio, 37.834668, -25.676011. Miradouro das Capelas, 37.835013, -25.674407. Viewpoint of Black Stones, 37.835514, -25.672460. 

            Visi šie taškai, iš esmės, yra viena ir ta pat vietovė.
            Šios  vietos "arkliukas"-uola, primenanti "dramblį".

              Pakylam ir į apžvalgos aikštelę, esančią prie pat "dramblio". Miradouro Vigia arba Lookout viewpoint of Wales of the Chapels, 37.840740, -25.684981.

                Pabandau surasti ir patį "dramblį"- Tromba do Elefante, 37.844680, -25.681116, bet to nereikėtų daryti, nes paklaidžiojęs po ilgas, besiveliančias žoles ir kukurūzų laukus, suprantu, kad tai tik taškas, į kurį žiūrima iš tolo, o ne lipama ant jo.
             Prie pat ir  Miradouro do Porto das Capelas, 37.842445, -25.690151. Nelabai vykęs.

             Sekantis, Ponta de Sto. António - Miradouro do Rosário, 37.861414, -25.699183. Nevertas dėmesio.
           O va Miradouro de Santo António, 37.861187, -25.706868, net labai geras.

            Važiuojam toliau, Miradouro Da Fonte Grande, 37.870082, -25.707995.

               Miradouro do Pico Vermelho, 37.894164, -25.748597.

             Net ir paprastas pakelės vaizdas, nenusileidžia kai kuriems "miradorams".

            Pasiekiame Ponta dos Mosteiros, 37.899583, -25.819614. Čia populiaru maudytis Piscinas Naturais Caneiros, 37.898046, -25.822328, natūraliuose vulkaniniuose baseinuose. Arba Praia dos Mosteiros, 37.888425, -25.824089, vaizdingame juodo smėlio paplūdimyje. Bet labiausiai ši vieta garsėja saulėtekiais ir saulėlydžiais.

            Pakylame į Miradouro do pico de mafra, 37.888392, -25.815256. Man tai vienas gražiausių "miradorų" visame Azorų salyne 😍 Beje, primenantis Porto Moniz, Madeiroje.

             Nepraleidžiame ir Miradouro da Ponta do Escalvado, 37.871313, -25.841285. Irgi labai gražu 😍

               Taip pasiekiame Sete Citades. Ketinu čia praeiti vieną iš trasų.
             PR04SMI Mata do Canario-Sete Citades. Linijinė. 11,8 km. 3 val. Reitingas 3,38. Vidutinio sunkumo (paaukštėjimas apie 100 m ir po to nusileidimas apie 500 m) Tako pradžia 37.831689, -25.752849. 
             PR03SMI Vista do Rei-Sete Citades. Linijinė. 7,7 km. 2 val. Reitingas 3,36. Lengva (nusileidimas apie 280 m) Tako pradžia 37.839234, -25.794893. 
             Abi šios trasos suka ratą virš Sete Citades. Pirmoji pusė rato nuo Miradouro da Boca do Inferno iki Miradouro da Lomba do Vasco, po to nusileidžiant į Sete Citades niestelį. O antroji kitą pusę rato nuo Mirdouro Vista do Rei iki to paties Miradouro da Lomba do Vasco, po to taip pat nusileidžiant į Sete Citades.
              Kadangi su linijinėm trasom visada iškyla problemų, kaip sugrįžti į trasos pradžią, tai aš sugalvoju  iš šių dviejų trasų pasidaryti žiedinę, ir apeiti visą ratą.
              Žmona tiek eiti nenori, lauks manęs mėgaudamasi Miradouro da Boca do Inferno vaizdais 😍
              Išeinu. Iš pradžių per mišką į Pico da Cruz viršūnę (845 m). Tai trasos PR04SMI atkarpa.

            O tada jau lengvas pasivaikščiojimas sukant ratą.

            Sekančios nuotraukos paaiškina, kodėl Azorai kartais pavadinami "Europos Havajais". Panašumų turinti augmenija.

         Taip pat suprantu, kodėl ši trasa turi tokį neaukštą įvertinimą. Nors vaizdai puikūs, bet leidžiamas automobilių eismas, todėl nuolat laksto keturačiai, krosiniai motociklai, džipai. 

            Einu toliau, vaizdai puikūs į visas puses.

              Pasiekęs Miradouro da Lomba do Vasco suprantu, kad pereiti į trasos PR03SMI atkarpą nėra prasmės, nes tą trasą jau esam įveikę su motoroleriu, todėl suku į  Sete Citades miestelį.
            Reikia kažkaip parsirasti iki motorolerio ir žmonos, kuri atvažiuoti negali, nes motoroleriu nevažinėja.
            Bandau tranzuoti, bet sekasi tikrai sunkiai. Nu va, o dar sakė, kad Azoruose tai labai lengva. Galiausiai, gal po 45 min., sustoja vietinis ūkininkas, kuris su senutėliu "golfu", sunkiai užsidarančiomis durimis, kalnų keliukais spaudžia kaip "šumacheris". Kalba tik portugališkai, tad belieka laikytis įsikibus ir stebėti vaizdus. Už keliolikos minučių, aš jau prie motorolerio.
            Būdami šioje salos dalyje, nepraleidžiame progos dar kartą pasimėgauti Ponta da Ferraria malonumais 😎

            13 kelionės diena, 2021-08-08

            Šios dienos nuotykius pradedame nuo Miradouro da Chá da Macela, 37.764133, -25.521958. Bet tikrai galima buvo išsiversti ir nedarant vingio dėl šios vietos. Kelias nėra itin geras, pakeliui nieko kito nėra. Na, nebent poilsiavietės.

           Važiuojam prie daug svarbesnio kelionės tikslo Lagoa do Fogo. 
         Apžvalgos vietos: 37.762678, -25.491645. 37.763736, -25.4949. 37.769563, -25.493851. 37.769416, -25.488288. 37.778126, -25.495522. Nors šiaip jos ten visos ant to paties kelio ir šalia viena kitos.
         Artėdami, iš pradžių džiaugiamės, kad dangus, nors ir ne giedras, bet matomumui netrukdo.

            Bet likus vos keliems šimtams metrų iki aukščiausio taško, panyram į debesis 😒 Laimei, žymųjį ežerą pamatyti pavyksta nusileidus truputi žemiau 👍

              Labiausiai įsiminė tai, kad buvo labai labai šalta. Nesitikėjom to Azorų salose, nes ir aukštis čia nėra toks jau didelis (pats ežeras 575 m, o apžvalgos vietos iki 800-900 m virš jūros lygio).

            Ilgai neužsibuvę leidžiamės žemyn, jau į kitą salos pusę. 
            Stojam prie pakeliui esančių karštųjų versmių-Caldeira Velha, 37.784327, 25.500880. 
            Dirba nuo 9 val. iki 20.30 val. 
            Nors dar nedirba, bet eilė jau yra. Dar blogiau, kad tiems, kas su rezervacijomis, yra atskira eilė ir jie eina pirmiausia. Dėl Covid-19 lankytojų skaičius ribojamas, todėl baseinams užsipildžius, tenka laukti kol kas nors išeis. Viduje maudytis galima 2 val. Tiek ir teko laukti. Žmona negalėjo patikėti, kad aš sugebėjau tiek išsėdėti vienoje vietoje 😔 
            Beje, rezervacija irgi specifinė. Rezervuoti galima tik elektroniniu paštu, bet tai reikia padaryti likus ne mažiau kaip 48 val. iki apsilankymo. Maža to, pasiseks tik tuo atveju, jei tai bus nepopuliarus laikotarpis. Vasarą vietų nebelieka gerokai ankščiau. Mūsų atveju, nebebuvo vietų jau 4 dienas į priekį.
            Viduje yra 4 baseinėliai. Vienas jų, didesnis, su kriokliu. Po juo galima išsimaudyti. Bet jame ir vanduo šaltesnis.

         Jei nereiktų tiek laukti, vieta gal ir būtų verta dėmesio. Bet įspūdį menkina ne tik laukimo eilė: baseinėliai negilūs, o vanduo su labai daug nuosėdų, kai kas nors sujuda, jos kyla ir vanduo atrodo labai nešvarus. Maža to, dėl Covid-19, kiekviename baseinėlyje, atsižvelgiant į jo dydį, numatytas tam tikras max. leidžiamas žmonių skaičius vienu metu. Daugiausia leidžiama būti tame didžiajame, su kriokliu. Bet ten vanduo šalčiausias, todėl niekas ten ilgai neužsibūna. Buvimo laikas mažesniuose neribojamas, todėl dažnai mažesnieji būna pilni ir tenka laukti kol kas nors iš jų išlips. Kadangi prižiūrėtojai to nereguliuoja, tai gali tekti pralaukti, kad ir visas 2 val. 😕
          Bilietas kainuoja 8 eurus.
          Apibendrinant, vieta įdomi, bet iš visų terminių versmių San Migelio saloje, ši vieta prasčiausia.
          Atvažiuojame į Ribeira Grande. 
          Stabtelim prie Igreja Matriz de Nossa Senhora da Estrela, 37.823543, -25.518964.

           Šiek tiek pasivaikštom po senamiestį.

            Nueinam iki Miradouro do Castelo, 37.827043, -25.522956.

            Visiškai šalia ir Miradouro do Palheiro, 37.828551, -25.519941.

           Važiuojam iki beveik mieste esančio Santa Barbara paplūdimio.
         Atsitiktinai pastebėta vieta padaro įspūdį.

           Santa Barbara paplūdimys, 37.818950, -25.540611. 

         Jis laikomas vienu gražiausių Azorų salose. Jis labai didelis. Jį mėgsta banglentininkai.

         Važiuodamas esu šiek tiek skeptiškos nuomonės, bet nuomonė greit pasikeičia. Didžiausias įspūdis dėl bangų, jos tikrai didelės 💦☝

               Sekantis tikslas Porto de Santa Iria, 37.835895, -25.484697.
            Privažiavimo kelias užtvertas blokais, tokiu atveju džiaugiesi, kad esi su motoroleriu 😜
            Bet ir vieta nėra labai stebinanti, apleista, galima būtų apseiti ir be jos.

          Miradouro do Cintrao, 37.843211, -25.489708. Clifs of roc’s faces, 37.841423, -25.492358. Farol do Cintrao, 37.845702, -25.489096. 
        Visi šie taškai yra toje pačioje vietoje. Miradouro do Cintrao yra pagrindinis traukos taškas. Clifs of roc’s faces, tai vieta, į kurią žiūrima. O Farol do Cintrao, šalia esantis švyturys, bet jis neišvaizdus.

               Nuvažiuojam iki Miradouro de Santa Iria, 37.823825, -25.462356. 

           Labai išvaizdu į visas puses 👌

          Netoliese ir Miradouro da Coroa da Mata, 37.820857, -25.468405.

            Nuvažiuojam iki Praia dos Moinhos, 37.823406, -25.4 45069. 
          Mažas ir jaukus paplūdimys. Net vištos ir kiti naminiai paukščiai po jį vaikšto.

          Toliau važiuojant pasigirsta "šaudymas". Panašus būna, kai yra problemų su "degimu" motocikluose. Bet man pasirodo, kad tai kažkur tolėliau, nors ir nesu tikras. Žmona įsitikinusi, kad tai mūsų motoroleris. Nerimastingai sustojame. Tuo metu vėl ima "šaudyti". Tuomet ir paaiškėja. Tai netoliese šaudomi fejerverkai 💥 Keista tik, kad jie šaudomi dieną, vis tiek beveik nesimato. Nebent tai skirta paukščiams atbaidyti.
         Atvažiuojam į Termas das Caldeiras. 
         Tai dar vienas terminis baseinas. Jis prie tako PRC29SMI pradžios/pabaigos taško.
         Nors į jį norėtume eiti po žygio, bet pasimokę iš Caldeira Velha, kai vien, kad į jį įeiti, prireikė 2 val., užeiname paklausti. Sako, kad už kokių 15 min. galėtume eiti, o kaip bus po to, nežinia. Rezervuoti laiko negalima. Nusprendžiam maudytis prieš žygį.
         Kainuoja tik 3 eurus už valandą.
         Laukdamas fotografuoju prieigas. 

         Viduje labai nedidelis plotas, tik vienas dvigubas baseinas ir viskas. Mažesniajame vanduo netgi šiek tiek per karštas (45 laipsniai). Didesniajame vėsesnis, apie 40 laipsnių. Vanduo labai švarus. Sieros kvapo nėra. Jei norint vien tik išsimaudyti, nesivaikant išskirtinės aplinkos, ši vieta pats tas. Leidžiama maudytis tik 1 val., bet daugiau ir nereikia.

           PRC29SMI Caldeiras da Ribeira Grande-Salto do Cabrito. Žiedinė. 8,5 km. 2,5 val. Reitingas 3,58. Vidutinio sunkumo (aukštyn apie 80 m, nusileidimas apie 170 m ir vėl aukštyn 90 m). Tako pradžia kartu su apžvalgos vietomis 37.797263, -25.486606. 37.797915, -25.487009.  37.797845, -25.488586. 
         Pradėję eiti nustembame, pasirodo, Furnas nėra vienintelė vieta, kur gaminamas Cozido.

          Tada einame iki čia 37.78987, -25.482237. Šią vietą išskiriu, nes tai yra Barragem užtvanka ir norint ją pasiekti, reikia truputi išsukti iš trasos. 

          Tuomet vėl sugrįžtame į trasą ir einam palei šį vamzdį.

            Daugybė tiltelių, laiptelių, kopėtėlių. Ši trasos dalis fantastinė 😍 Žmona juokiasi, sako, kad suprato, kad man patiktų, turi būti vamzdžių 😂 Ir iš tiesų, jei vertinti tik pirmąją šios trasos pusę, tai ją laikyčiau gal net ir geriausia saloje 👌
          Pasiekiame krioklį.

              Nuo čia trasa jau tampa nuobodi, didele dalimis sutampa su keliukais. Nors automobiliai nevažinėja, bet eiti neįdomu. Tai numuša bendrą trasos vertinimą.
            Kai jau nieko nebesitikim, dar užtinkam lieptelį. Vertinam pastangas paįvairinti nuobodžiąją trasos dalį 👍 Juo eiti ne taip paprasta, gana stipriai linguoja.

                 14 kelionės diena, 2021-08-09

            Šiandien išskirtinė diena. Šiek tiek neramu. Nors esame su transporto priemone, bet žmona jos nevairuoja. Linijinės trasos visada kelia problemų. O Azoruose, ypatingai, nes autobusų eismas nėra labai patikimas. Mano šiai dienai pasirinkta trasa labai atokioje vietoje, sudėtinga pasiekti tiek jos pradžią, tiek pabaigą, todėl tenka rizikuoti.
            Žmoną palieku lovoje, nes ji nenori anksti keltis dėl ilgo pasivaikščiojimo, o pats išvažiuoju iki Sta Cruz, kuris šalia Lagoa, miestelio.
             Prieš tai dar prisipilu kuro. Anksti ryte tai problema, nes ne visos kolonėlės dirba. Motoroleryje bakas nedidelis, o sąnaudos, kai juo važinėja didelis svoris, didesnės. Tenka paklaidžioti, nerimaujant, kad kuras tuoj gali pasibaigti. Tai pamoka man, baką, net ir ne kalnuose, geriau visada laikyti pilną 😉 
            Miestelio pakraštyje palieku motorolerį. Man reikia nusigauti iki Remedios, kur yra trasos pradžia. Bet iki jo autobusai, bent jau man tinkamu laiku, nevažiuoja. Su motoroleriu irgi nevažiuoju, nes po to grįžti iki ten jo pasiimti, gali būti dar sunkiau, nei dabar nusigauti. 
            Bandau tranzuoti, bet automobilių beveik nėra, niekas nestoja. Taip ir nueinu pėsčiomis iki pat Remedios. Tai apie 2,5 km į kalną.
            PR42SMI Rota da Aqua, entre Tuneis e Condutas. Linijinė. 15 km. 5 val. Reitingas 3,65. Vidutinio sunkumo (aukštyn apie 230 m, ir nusileidimas tiek pat). Tako pradžia 37.746283, -25.537275. Pabaiga Aqua de Pau. 
            Dalis trasos sutampa su jau ankščiau eita PRC37SMI. Iš tiesų, jei planuojant eiti šią trasą, tai atskirai eiti PRC37SMI, tikrai net nebūtina.
            Iš pradžių taip ir einu, vėl nuobodžiais kaimo keliukais. Ši dalis tikrai prasta. Specialiai paskaičiavau, iš 3,7 km, kuriuos reikia įveikti iki Janela do Inferno, net 2,5 km eina kaimo keliukais.
            Po trasų atsiskyrimo (nuo Janela do Inferno) iš pradžių taip pat nuogąstauju, kad nieko gero nebus, nes žymekliai yra ne visur, vietomis ilga nepjauta žolė per pievas. Be to, ji dar ir šlapia, todėl peršlampa ir batai.
            Maža to, prasideda lietus ir vis stiprėja. Galiausiai pilti pradeda taip, kad net ir būdamas po tankiais medžiais, atsitūpiu, susiriečiu į kamuoliuką, ir su savo kūnu bandau apsaugoti bent jau fotoaparatą nuo peršlapimo 💦
            Nežinau kiek laiko tai truko, bet likimo ironija, pasibaigus lietui, pasitaiso absoliučiai viskas. Trasa tampa lengva ir paprasta, gerai pažymėta. Net saulė ima šviesti 💛 
            Ėjimas tampa labai lengvas, pasirodo, tai-levada !!! Tik ji kitokia, vandens kanalas yra po žeme, uždengtas. Tu visą laiką girdi, jauti, vandenį, bet jį matai tik tose vietose, kur kanalas pažeistas. Dėl to, kad levada, ir takas lengvas, nes nebėra paaukštėjimų, staigių nusileidimų. Vaizdai nuo kalno irgi puikūs 👍 Miškas nuostabus. Žodžiu, šia trasa likau sužavėtas. Jei ne sunkus susisiekimas, ji būtų viena populiariausių 😍

              Nusileidimas, kaip ir trasos įdomiosios dalies pasiekimas, taip pat labai ilgas ir nuobodus.
            Trasą įveikiau per 3 val., nors nurodoma, kad jai įveikti reikia 5 val. Keista, nes atrodo, labai neperskubėjau, o kitose trasose nurodomi laikai, dažniausiai daugiau mažiau atitikdavo realų laiką.
            Dabar reikia parsirasti iki motorolerio. 
            Aqua de Pau miestelyje net keleto skirtingų žmonių klausiu, kada ir iš kurios vietos važiuoja autobusas, visi nurodo tą pačią vietą ir tą patį laiką, tai ramina. Sėkmė, bet nors autobusai važiuoja itin retai ir dar buvo per anksti, bet man palaukus vos 15 min., atvažiuoja autobusas (15 min. ankščiau nurodyto laiko !!!). 
            Perku bilietą vos už 1,13 eur. ir netrukus aš jau Sta Cruz, kuriame stovi mano motoroleris. Kadangi jį palikau prie autobusų stotelės, tai iškart atsiduriu prie jo. Taigi, "prasisukau" labai sėkmingai 😎
            Grįžęs pavalgau, pasiilsiu, pasiimu žmoną ir važiuojam. Šiandien numatyta dar viena trasa 😛
            Žmona vėl mieliau renkasi paplūdimį, todėl ją palieku Calouroje, Agua de Pau paplūdimyje.
            PRC02SMI Praia-Lagoa do Fogo. Žiedinė. 11 km. 4 val. Reitingas 3,47. Vidutinio sunkumo (aukštyn apie 380 m ir atgal). Tako pradžia 37.727572, -25.471386.
            Tako pradžia beveik sutampa su trasos PR39SMI.
            Kadangi jau spėjau įsitikinti, kad labai dažnai būna ilgos ir nuobodžios "įžangos" į trasas, o čia eismas neuždraustas, tai šiek tiek trasos įveikiu motoroleriu. Juk su juo apsisukti bet kur nėra jokių sunkumų, o ir per duobes išlaviruoti daug lengviau, nei automobiliu. Taip sutrumpinu savo ėjimą 👴 
             Trasą suskirstyčiau į 3 dalis. 
             Pirmoji tai pakilimas (grįžtant nusileidimas). Ši dalis sunkoka ir nuobodi. Paprastu keliu, per neišvaizdų mišką. Bet, turbūt, taip ir turi būti. Gerai bent tai, kad einama keliuku, kas labai palengvina ėjimą.
             Antroji dalis, tai levada. Ėjimas lengvas, o augmenija labai stebinanti, vešli, sodri.
             Trečioji, tai slėnis jau viršuje. Ši dalis nuostabiausia, nepaprasta salotinė spalva ir begalė paukščių garsų. Jautiesi truputi kitoje planetoje 👻😵😍
             Pats ežeras visiškai nesvarbus. Jis tik akcentas. Bet tas slėnis paperka 👍 Aš jį vadinu "levadų slėniu". Nebuvau matęs, ir kaip iš skirtingų vietų ateinančios levados, tarsi kokie upeliai, subėga į didesnę levadą.
             Žodžiu, į šią trasą žiūrėjau skeptiškai, ne veltui ši trasa liko paskutinė iš lankomų šioje saloje. Net abejojau, ar išvis verta eiti. Bet dabar labai džiaugiuosi. Gal tai ir nėra geriausia trasa saloje, bet tikrai kitokia ir tikrai išskirtinė 😍 

               15 kelionės diena, 2021-08-10

             Ši diena paskutinė saloje. Be to, ši data mums dar ir labai svarbi, nes tai mūsų asmeninė šventė 💥💕 Dėl to šią dieną numatyta labai nedaug veiklos, sukinėsimės tik Ponta Delgadoje ir visai šalia jos.
             Kadangi rytoj anksti ryte turim būti oro uoste, o nuo mūsų dabartinės gyvenamos vietos, tai būtų padaryti sudėtingiau, tai keičiam gyvenamą vietą ir "kraustomės" arčiau oro uosto. Kol turim motorolerį, tai padaryti nesunku. Jį turėsime gražinti per pietus, todėl pirmiausia persivežame daiktus.

            Dvivietis kambarys “LC-House” per „Booking“, su pusryčiais 65 eur. už 2 naktis. Vieta buvo puiki. Miesto centras netoli. Oro uostas, sąlyginai, taip pat. Kambarys po remonto. Pusryčiai geri. Bet kas svarbiausia, labai ramu ir tylu. Iš anksto pasakysiu, kad išsimiegojome puikiai.
            Bet kol kas, pervežę daiktus, važiuojame į "Ananasų plantaciją", 37.748248, -25.654880.
             Lankymas nemokamas. Bet ir laiko čia daug nereikia, nelabai yra ką veikti.

            Ragaujame ir paties ananaso, kuris užaugintas čia pat. 3,50 euro. Nepigu, nes nuotraukoje užsakant, ananasas atrodo didelis ir patrauklus, o realiai duoda labai mažą, net negalvojau, kad tokius mažus jau valgo. Nepikta tik todėl, kad nemokamai prideda paragauti ananasų likerio ir ananasų džemo.

            Šalia Ponta Delgados yra Ilhéu de Rosto de Cão, 37.743704, -25.638240. Tai vaizdas nuo Forno da Cal pusės, 37.744476, -25.640869.

            Iš kitos pusės vaizdas į ją iš Miradouro do Ilhéu de Rosto de Cão, 37.745257, -25.637596.

            Taip pat ir į miesto pusę.

             Gražiname motorolerį. Mums grąžina 100 eurų užstatą, kurį reikėjo palikti pasiimant motorolerį. Įdomu tai, kad paklausa tokia didelė, jog nėra laisvų ir darbuotoja surašė dokumentus naujam nuomininkui dar net nesulaukusi, kol mes gražinsim. O mes gražinome truputi ankščiau. Nežinau, ką ji būtų dariusi, jei mes būtume vėlavę gražinti. Žmogus gi, jau stovėjo ir laukė.          

        Sala gal ir nedidelė, bet viso saloje pravažiavome 1007 km. !!! Kuro sąnaudos apie 2,6 ltr/100 km. Įvertinant, kad važinėjome dviese ir neretai į kalnus, ne pačiais geriausiais keliais, tai labai ekonomiška. Tai šiek tiek kompensuoja nuoskaudą dėl nepavykusios automobilio nuomos. Automobiliu, be abejo, būtų gerokai patogiau, bet apie tokias sąnaudas būtų galima tik pasvajoti. Be to, motoroleris turėjo ir kitų privalumų: lengva rasti parkingą, patogu stabtelėti, jei nori ką nors nufotografuoti tiesiog nuo kelio, lengva apsisukti, apvažiuoti duobes. O kai šviečia saulė, tai ir malonu labai 😉 
         Toliau Pontą Delgadą apžiūrinėjame jau pėsčiomis.
         Portas da Cidade (city gates), 37.739502, -25.668465. Ten pat senamiestis, katedra. 

         Toliau Pontą Delgadą apžiūrinėjame jau pėsčiomis.
         Portas da Cidade (city gates), 37.739502, -25.668465. Ten pat senamiestis, katedra. 

            Forte de Sao Bras, 37.736304, -25.672790.

           Visiškai netoli mūsų nakvynės vietos Jardim Antonio Borges, 37.744201, -25.676123.
         Nuotraukoje nelabai matosi, bet šaknys labai įspūdingai aukštos.

            Dar buvau pasižymėjęs keletą lankytinų vietų:
        Jardim Antero de Quental - Jardim dos Namorados, 37.743271, -25.670649. Kažkoks nesusipratimas, keli medžiai ir viskas. Geriausiu atveju, tai labiau aikštė, bet tikrai ne parkas ar sodas.
         Chose do Kantu sodas, bet įėjimas mokamas, o atsiliepimai prasti, todėl nesivarginome ieškoti.
         Daugelis eina į Gruta do Carvão - Monumento Natural, 37.748263, -25.686309, bet mes tikimės, kad kitose salose bus įspūdingesnių.
         Rytoj skrendam į Santa Marija salą. Skrendam kartu? 😉