Fuertaventura 2023

    Kaip ir kasmet, kai Lietuvoje prasideda "poliarinė naktis" (gal tiksliau būtų - "cepelininio dangaus periodas"), norisi kažkur bent trumpam ištrūkti. Ten, kur galima pasimėgauti šviesa ir pasišildyti pabėgusios vasaros spinduliais 😎
    Šį kartą užtinku gerą skrydžių planą į Kanarų salas. 97 eurai žmogui į abi puses per Londoną. Tiesa, nuskridimas į Fuertaventuros salą, o grįžimas - iš Lanzarotės salos. Bet taip dar geriau, nei vienoje iš jų dar nebuvom buvę 😉

    1 diena, 2023-11-25

    Skrydis su „Ryanair“ iš Rygos. 
    Kilti turim 11.20 val., bet dėl stipraus snygio, skrydis vėluoja: valomi takai, lėktuvai purškiami specialiu skysčiu. Tai kiek nervina, nes persėdimui Londone turim tik 2 val., o Anglija juk jau nebe Europos Sąjunga, dėl pasų kontrolės ten tenka užtrukti kiek ilgiau. O ir šiaip, internete daug atsiliepimų apie apkrautus šios šalies oro uostus 😓
    Pakylame vėluodami net 50 min. ! Taigi, pagal tvarkaraštį persėdimui mums lieka tik 1 val. 10 min. !
    Šalia manęs sėdi mergina ir vaikinas (ne pora, jie skrenda atskirai). 
    Mergina itin nervinasi, nes bijo skraidyti, todėl nuolat iš kišenės traukia buteliuką ir gurkšnoja stipriuosius gėrimus (iš kvapo akivaizdu, kad tikrai stipriuosius, o ne silpnesnius) 😋 Vėliau ir pati pasipasakojo, kad būtent dėl baimės skraidyti ir geria.
    Vaikinas ją kalbina. Netyčia nugirstu, kad vaikinas skrenda ten pat kur ir mes, darys tą patį persėdimą Londone. Bet jis visiškai ramus. Pakalbinu.
    Jis iš Rygos į Londoną skraido nebe pirmą kartą, todėl žino, jog skrydis tarp šių miestų trunka ne 2 val. 55 min., kaip nurodoma avialinijų tvarkaraštyje, o tik 2 val. 15 min. Todėl tikisi, kad net ir vėluodami pakilti 50 min., dar turėsime beveik tas pačias 2 val. persėdimui 😎 
    Skrydis neprailgsta, nes toliau jau bendraujam visi trys ir nei patys nepajuntam, kaip lėktuvas ima leistis 👍 
    Londono Stansted oro uoste, iš tiesų, leidžiamės po 2 val. 15 min. skrydžio, todėl pagal tvarkaraštį vėluojam tik 10 min. ir persėdimui turim dar 1 val. 50 min. 👌
    Stebina, kad žolė čia visiškai žalia. Net ne rudeninė, o tokia, lyg būtų vasara 😊 Juk čia dar ne Kanarai 😲
    Blogiausia, kad Stansted oro uoste nėra tranzitinių skrydžių zonos, todėl tenka eiti pro patikras taip, lyg atvykai į Angliją, o po to vėl iš naujo pereiti bagažo patikrą "sugrįžtant". 
    Lyg įtampos būtų maža, einant bagažo patikrą mano kuprinę "atmeta" į papildomai tikrintinų liniją. Velniai griebtų !!! 😡
    Bet užtat kaip palengvėja, kai suprantu, kad "atmetė" ne mano kuprinę, o tik tokią pačią kito žmogaus 😊 Vadinasi, papildomo laiko čia nesugaišim 👍 Tikiuosi, nepavėlavo į savo skrydį ir tos kuprinės savininkas 😊
    Kaip bebūtų keista, bet viską spėjome vos per 30 min. !!! Liko pakankamai laiko net užkąsti 😊
    Panašiai ir su skrydžiu iki Fuertaventuros. Pagal tvarkaraštį skrydis turėjo trukti net 4 val. 15 min. Bet realiai truko tik 3 val. 30 min., todėl net ir vėluodami 25 min. išskristi iš Londono, Fuertavnturą pasiekiame net šiek tiek ankščiau nustatyto laiko - 18.30 val.
    Pirmas įspūdis - šilta !!! 😎 Labai !!! Reikia skubiai nusirengti bent viršutinius rūbus 😎 
    Laukiam autobuso iki salos sostinės - Puerto del Rosarijo centro. Iš esmės čia labai geras ir patogus susisiekimas. Tarp oro uosto ir miesto centro kursuoja autobusų maršrutas Nr. 3. Dažnumas priklauso nuo paros laiko. Mūsų atvykimo laiku jis kursavo (bent jau taip nurodoma grafike) kas pusvalandį. Bet reikia šiek tiek kantrybės, autobusai ne visiškai punktualūs 😉  Užtat miesto centras pasiekiamas vos per 10 min. Bilietėlis kainuoja vos 1,40 eur. Jį galima įsigyti pas vairuotoją mokant grynais ar kortele 👍 
    Nakvynė užsakyta per  „Booking“ sistemą. Už 4 naktis sumokėjom 216 eurų. Šią vietą rinkomės atsižvelgdami ne tik į patogią vietą, į tai, kad tai visas butas, o ne kambarys, bet ir į tai, kad iš 126 vertintojų atsiliepimų balas net 9,9 !!! 😲

    2 diena, 2023-11-26

    Buvom numatę ryte vėl grįžti autobusu iki oro uosto ir iš nuomos bendrovės pasiimti  rezervuotą automobilį, tačiau šeimininkas primygtinai siūlosi ir iki oro uosto mus nuveža pats. Štai iš kur tie 9,9 balai 😊
    Automobilį nuomojom iš, bene, populiariausios saloje bendrovės - „Cicar“. Kaina 3 dienoms - 76,76 eur. su pilnu draudimu, be užstato.
    Labai smagu, kad nebuvo visiškai jokių eilių, o pats išdavimo procesas itin lengvas ir paprastas. Šia bendrove likom patenkinti. Galiu ją drąsiai rekomenduoti 👍
    Gavom vos 12 436 km. pravažiavusį "Seat Ibiza". Geras, veržlus automobilis 👍 Patogus. Galingumo per akis, nes Fuertaventura neturi aukštų ar stačių kalnų 😉 
    Apskritai, vairuoti saloje neįtikėtinai lengva: keliai nepriekaištingi, net ir šalutiniai 👍 Danga lyg "formulės 1" trasoje, jokių duobelių ar nelygumų 💪 Nėra skirtumo ar važiuoji pagrindiniais keliais ar šalutiniais. Vairuotojai pagarbūs, niekas niekur neskuba. Automobilių nedaug 👌
    Nors Fuertaventura sąlyginai gana didelė - antra pagal dydį Kanarų salyno sala po Tenerifės - tačiau gyventojų čia nedaug. Turistų joje irgi sąlyginai mažai, ypač ne sezono metu. Ir tai suprantama, sala labiausiai garsėja ir yra mylima dėl daugybės nuostabių paplūdimių, bei bangų, dėl kurių čia plūste plūsta pliažų ir banglenčių mėgėjai. Salos ilgis 100 km, o plotis tik 30 km.
    Prieš kelionę mus šiek tiek gąsdino rasti atsiliepimai, kad saloje "nėra nei ką veikti, nei ką pamatyti". Patikrinsim 😊
    Pirmasis mūsų lankomas taškas - Sicasumbre astronominė apžvalgos aikštelė.
    Kaip matyti ir iš pavadinimo, tai puiki vieta stebėti žvaigždes ☝ 
    Galbūt mes čia dar sugrįšime ir tamsoje, bet vieta tinkama lankyti ir dieną 😉
    Graži vietovė, geras matomumas į visas puses 😎 Užskaitom 👍


    Važiuojam iki Ajuy urvų
    Iš tiesų tai čia yra ne tik urvai. Čia yra ir to paties pavadinio kaimelis, paplūdimys. Trumpas, lengvas pasivaikščiojimo takas pakrante iki urvų. Nors ši lankytina vieta gana paprasta, bet man pasirodė verta dėmesio 😉 
    Labiausiai patiko net ne patys urvai, o vandens sūkuriai, susidarantys bangai atsimušus į uolas ir grįžtant į vandenyną susidūrus su kitos bangos vandenimis. Užburia 😵 Kai jūra banguoja stipriau, turėtų būti dar įspūdingiau.




    Netoliese kita salos lankytina vieta - Arco de las Penitas
    Norint pasiekti šią gamtos įžymybę, reikia šiek tiek palypėti aukštyn. Tai nėra taip jau lengva, nes gana karšta, pavėsio nėra 😤 Gerai, kad kopimą praskaidrina visur šmirinėjantys burundukai !!! 😍 Jų čia labai daug. Taip ir taikosi ką nors "iškaulyti" iš turistų, nors primygtinai prašoma jų nemaitinti. Kai kurie net stovi ant dviejų kojyčių, lyg surikatos 😊




    Važiuodami toliau stabtelim Mirador del Risco de Las Penas.
    Gražu, tik reikia nepatingėti ir neapsiriboti tik pačia automobilių sustojimo aikštele, reikia šiek tiek paeiti iki gražiausio vaizdo link kalnelio 😉


    Kitas stabtelėjimas vos už kelių šimtų metrų, prie netoliese esančio Mirador de Las Penitas.
    Čia niekur eiti jau nereikia, vaizdas atsiveria iš pačios sustojimo aikštelės. Irgi labai gražu 😎


    Taip pasiekiam Betancuria
    Tai senoji salos sostinė. Pasivaikštom prie bažnytėlės. Bet ilgiau veikti čia nėra ką. Kaimelis labai labai mažas. Net keista, kad tai buvusi sostinė 😐




    Už kelių kilometrų  - Mirador Corrales de Guize.
    Tai, bene, žinomiausia salos apžvalgos aikštelė. Ne tik dėl puikios panoramos, bet labiausiai dėl didžiulių statulų 😎


    Visai šalia ir Mirador de Morro Velosa.
    Būtų nuodėmė čia neužsukti būnant visai šalia. Vaizdas panašus, bet panorama čia netgi platesnė 😎  Beje, jei kam aktualu, čia esantis restoranas uždarytas. 


    Atvažiuojam į Puertito de las Molinos
    Tai kaimelis jūros pakrantėje.
    Iš šios vietos tikėjausi kiek daugiau. Ne dėl to, kad ji būtų prasta. Mano lūkesčiai buvo kiek per dideli. Pasiskaitęs, kad čia verta skirti laiko pasiklausymui, kaip bangų mūša atsimuša į pakrantės akmenis ir skleidžia garsus vandeniui slenkant atgal į vandenyną, tikėjausi kažko panašaus į Rocha da Relva Azorų salų San Miguel saloje, kai vanduo ir akmenys sukuria tikrą muzikos simfoniją. Tačiau čia akmenys gerokai mažesni, o bangos neturi tiek galios. Nepaisant to, vieta gana tinkama meditacijai. 


    Sekantis sustojimas - Tefia vėjo malūnas
    Tai Fuerteventuros simbolis. Jis tokią funkciją ir atlieka. Saloje labai daug pačių įvairiausių vėjo malūnų. Lankydamiesi saloje jų neišvengiamai kur nors pamatysite. Šis malūnas tarsi simbolizuoja visus juos.

    Šioje salos dalyje yra ir Tindaya kalnas.
    Jis laikomas šventu. Jį galima pamatyti daugelyje salą reprezentuojančių atvirukų.
    Norint į jį kopti, reikia specialaus leidimo. Aš jau prieš kelionę buvau nusprendęs, kad kopimas nėra būtinas. Vietoje to mes renkamės jį apžvelgti nuo Mirador de Vallebron.

    Labai gražu žvelgiant ir į kitą pusę, atgal link automobilių stovėjimo aikštelės.

    Gana įdomūs ir už keliolikos kilometrų esantys De Villaverde vėjo malūnai.
    Jų yra 2. Bet saulei leidžiantis, dėl apšvietimo kampo, buvo per sunku juos "sutalpinti" į vieną nuotrauką 😊

    Užtat leisdamasi saulė nušviečia ir kaimelį, dovanodama puikią panoramą ir čia 😊

    Jau temstant grįžtame į salos sostinę - Puerto del Rosario
    Šis miestas Fuertaventuros sostinė nuo 1860 m.
    Jis garsėja savo skulptūrų ir statulų parku. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tai nėra parkas tiesiogine šio žodžio prasme. Tai tik simbolinis pavadinimas. Realiai taip apibūdinamos visos skulptūros ir statulos esančios šiame mieste. Viso jų yra virš 150 👀
    Suradom gana nemažai jų. Tik nuotraukų tiek daug nekelsiu 😊, užteks kelių:
    Statue of Cock Fighting.

    Pora kriauklių iš pakrante besidriekiančios "Kriauklių galerijos“: dygliuotų, susuktų ir t.t. 


    "Žvejys, tempiantis valtį".
    Atkreipkit dėmesį, valtyje net žuvis yra 😉

    Equipaje de Ultramar.
    Labai tinka keliautojams 😊

    Suso Machin.

    El Aguador.

    Diena buvo turininga ir pirmasis įspūdis apie salą puikus 👍 
    Ar jau sakiau, kad vairuoti saloje tikras malonumas? 😎😀
    Beje, turėkit omenyje, sekmadieniais saloje parduotuvės nedirba 😉  

    3 diena, 2023-11-27

    Ši diena skirta pažinčiai su pietine salos dalimi.
    Pirmiausia stabtelim prie Fuste pilies.
    Labai smagu, kad saloje nėra jokios problemos su automobilio parkavimu. Ne tik lengvai randi vietą prie pat lankomo objekto, bet net ir nemokamos visos jos 👍
    Pilis gal nebūtų palikusi didesnio įspūdžio, bet per klaidą mes patekome į šalia esančio viešbučio teritoriją, kurio sutvarkyta aplinka suteikė papildomo žavesio vaizdui 😍

    Darome sustojimą ir prie Jūros druskos muziejaus
    Bet šios vietos lankyti, mano nuomone, nėra būtina. Nebent trumpam stabtelėti važiuojant pro šalį, jei tai pakeliui, kaip mūsų atveju. Ji nepaliko jokio įspūdžio.

    O va Del la Entallada švyturys nuostabus 😲😍
    Jis stovi aukštai ant kalno. Iš toli atrodo lyg kokia didinga pilis. Pakilimo kelias į kalną siauras ir vingiuotas, bet ryte automobilių nebuvo, tai važiavome karališkai 😊
    Vaizdai nuo švyturio kalno nuostabūs. O ir pats švyturys vaizdingas. 10 balų šiai vietai. Viena iš labiausiai patikusių šioje saloje 😎




    Sekanti mūsų lankoma vieta - Sotavento lagūna, kurią geriausia apžvelgti iš Mirador De Sotavento.
    Daugelis čia atvažiuoja ne pasigrožėti, o praleisti dieną paplūdimyje. Jis be galo ilgas.
    Kiek nepatogu tai, kad važiuojant į šią vietą iš šiaurės, tenka daryti lankstą iš autostrados, nes tiesioginio nusukimo nėra. Atitinkamai, norint po to tęsti kelionę toliau į pietus, vėl reikia daryti lankstą važiuojant į šiaurę ir po to apsisukant. Taigi, patogiausia būtų užsukti į šią vietą važiuojant iš pietų į šiaurę, be jokių apylankų, bet kai mes grįžinėsim, jau gali būti tamsu, todėl susitaikome su nepatogumais 😊
    Lagūną taip pat dažnai galima pamatyti salos atvirukuose 😍 Paplūdimys laikomas bene geriausiu saloje. Baltai-geltonas smulkus smėlis. Žydras, skaidrus vanduo. Ir dėkingai išsidėstęs reljefas 😍 Bet visa tai geriausia matoma iš viršaus, todėl vaizdingiausios nuotraukos dažniausiai daromos iš drono arba kylant į apžvalgos aikštelę. Kilimo nedaug. Tikrai įveikiama net mažam vaikui 😎




    Ne tik sostinėje, tačiau ir visoje saloje labai daug pačių įvairiausių statulų ir skulptūrų. Visų jų nenufotografuosi. Važiuodami toliau sustojam tik prie kai kurių iš jų - pačių įdomiausių 😎

    Taip pasiekiam
 
Faro de Morro Jable švyturį ir čia pat esantį Playa del Matorral paplūdimį. 
    Jį dar vadina Moro Jable Beach, Jandia Beach, Solana Beach. Žodžiu, gali rinktis pavadinimą, kuris arčiausiai širdies 😊
    Ši vieta buvo priskirta kategorijai "stabtelėti pakeliui", bet maloniai nustebino 😊 Gana jauku ir gražu 😎 
    Čia jau miestelis, todėl čia jau galima rasti ir kavinių, parduotuvių. 
    Čia taip pat yra ir burundukų, įvairių paukščių.
    Pats paplūdimys labai ilgas, todėl galima pasirinkti. Jei nori ramybės, geriausia apsistoti kur nors arčiau švyturio. Jei nori paslampinėti ir po miestelį, geriau rinktis arčiau centro esančią paplūdimio pusę. 
    Tiesa, arčiau centro jau reikia ilgiau paieškoti vietos automobiliui. Miestelis ne toks jau ir mažas, o vieta labai populiari 😉

    Žmona kopti į kalnus nenori, todėl pasilieka paplūdimyje, o aš išeinu į žygį.
    Mano tikslas - Pico de la Zarza viršūnė - aukščiausia saloje (807 m). 
    Numatytas 12,6 km. ilgio takas pirmyn - atgal. 4 val. 45 min. 733 m paaukštėjimas.
    Takas labai geras: platus, ne per status 😉
    Bet vis tiek kopti nėra per lengva, nes karšta, o pakilimo gana daug 😤 Nuotraukoje tik pakilimo pradžia, žvilgsnis atgal į paplūdimį. Gal reikėjo likti jame? 😎

    Aukštyn užtrukau 1 val. 50 min. Nusileidau per 1 val. 15 min. Gerokai greičiau, nei buvo numatyta.
    Viršuje vaizdas išties įspūdingas 😍 Visi čia kopia (trasa labai populiari) ne tik dėl to, kad čia aukščiausia salos viršūnė, bet labiausiai dėl to, kad nuo jos atsiveria nepakartojamo reljefo vaizdas į atokų Cofete paplūdimį, kurį labai sunku pasiekti automobiliu, nes į jį veda tik vienas labai prastos kokybės ilgas negrįstas vieškelis. Nuomos bendrovės net neleidžia šiuo keliu važiuoti jų automobiliais. Jei kas atsitiks automobiliui, tai bus tavo rizika.
    Gal tik nuotraukos kiek per tamsios gavosi, nes buvo debesuota. Nors tiesiogiai debesys nieko nedengė ir akims grožėtis netrukdė, tačiau labai įtakojo apšvietimą fotografijai.




    Grįžus ir pailsėjus paplūdimyje, dar pasivaikštom ir po patį Morro Jable miestelį
    Kurortas ir tiek. Gražiausias vaizdas jame turbūt nuo Mirador de Morro Jable 😎



    Norint važiuoti dar labiau į salos pietus, reikėtų rinktis iš dviejų galimybių.
    Pirmoji, kaip jau minėjau, važiuoti neasfaltuotu prastos kokybės vieškeliu, kuriuo automobilių nuomos bendrovės važiuoti net neleidžia. Prie to dar keliolika (į abi puses gal net ir keliasdešimt) kilometrų "skęstant" ir dulkėse.
    Antroji, rinktis specialų autobusą Nr. 111, kuris važiuoja kelis kartus per dieną iš Moro Jable autobusų stoties. Bet tam jau reikėtų susiplanuoti visą dieną. Autobuso kaina 8,7 eur. į vieną pusę.
    Mes nusprendėme atsisakyti šių abiejų variantų. Ką mes praradome?
    Važiuojant į Cofete yra Cofete panoraminė aikštelė. 
    Bet automobiliu važiuoti net ir tik iki jos, o ne iki pat paplūdimio, vis tiek toli ir sudėtinga dėl blogos kelio dangos. O renkantis autobusą, jis čia tik trumpam stabteli, neleisdamas keleiviams net trumpam išlipti. Vaizdas iš šios aikštelės prastesnis, nei matomas nuo Pico de la Zarza viršūnės, todėl kopimas į viršūnę mums atrodė geresnė alternatyva.
    Jei jau visgi važiuoti, tai pasiekus Cofete (nesvarbu automobiliu ar autobusu), būtų galima laiką leisti atokiame ir vaizdingame Cofete paplūdimyje. 
   Galima būtų aplankyti ir tolumoje matomą, legendomis apipintą Villa Winter
    Jos lankymas nemokamas, tačiau yra darbo valandos, todėl prieš bandant ją pasiekti reikėtų papildomai pasidomėti. Iki vilos autobusas neveža. Reikia važiuoti arba automobiliu, arba gana ilgą atstumą eiti pėsčiomis dulkėtu vieškeliu. Vilos nepastebėti neįmanoma. Ji šioje vietovėje atrodo išties kažkaip bauginančiai atoki 😳
    Grįžtant iš Cofete galima būtų nuvažiuoti dar ir į Punta de Jandia, ir aplankyti čia esantį švyturį. Bet iki jo taip pat veda tik tokios pat prastos kokybės vieškelis. Beje, iki jo taip pat veža tas pats 111 maršruto autobusas, kurio maršrutas po Cofete veda būtent iki šio švyturio ir, kaip suprantu, net kaina ta pati. Tik nesu įsitikinęs, ar galima apžiūrėti Cofete ir po to tęsti kelionę jau kitu autobusu neperkant naujo bilieto.
    Mes likome šių vietų nepamatę, todėl pateikti vertinimo negaliu. 
    Grįžtant į Puerto del Rosario planavome vėl aplankyti Sicasumbre astronominę apžvalgos vietą - šį kartą jau tamsoje - stebėti žvaigždžių.
    Tačiau pradėjus temti pamatėme, kad žvaigždžių nėra, jas, greičiausiai, dengė debesys, todėl važiavimas į apžvalgos aikštelę neteko prasmės.

    4 diena, 2023-11-28

    Ši diena skirta pažinčiai jau su šiaurine salos dalimi. 

    Renkamės FV104 kelią ir važiuojam per Corralejo gamtos parką
    Kitaip sakant, tai didžiausios Kanarų salyne kopos.

    Iškart už jo, salos šiaurėje - Corralejo miestelis - populiarus kurortas. 
    Jame daug kavinių, užeigų, pėsčiųjų gatvelių. Kaip ir dera kurortui. Galit vadinti mane priekabiu, bet vis tiek man miestelis pasirodė niūrokas 😔 Dažnai toks jausmas aplanko būtent uostamiesčiuose. Nežinau kodėl. Švaros gal trūksta. Nors malūnai jame atrodo gerai 😉



    Mes jį lankome, nes iš miestelio galima persikelti į netoliese esančią Lobos salą.
    Ši sala negyvenama. Tai saugoma gamtos teritorija. Norint ją aplankyti netgi reikia specialaus leidimo. Jis išduodamas tik 4 valandoms ir jų išduodama tik 400 per dieną (200 nuo 10 val. iki 14 val. ir 200 nuo 14 val. iki 18 val.). Jis išduodamas internetu (lobospass.com) nemokamai, bet jį galima gauti tik likus 5 dienoms, todėl reikia nepražiopsoti. 
    Į salą kelia 2 kompanijos: "Naviera Nortour" ir "Ferry isla de Lobos". Abi plukdo iš tos pačios vietos. Abejose kaina vienoda - 16 eur. į abi puses. Plaukimas į vieną pusę trunka apie 20 min. 
    Keista tai, kad internete man pavyko rasti tik informaciją, kad abi jos plukdo vienu metu. Tai atrodė labai keista. Realiai dabar jau žinau, kad jos plukdo skirtingu laiku.
    Tačiau vis tiek keista tai, kad viena jų plukdyti pradeda tik 10.30 val. Plaukimas trunka 20 min. O leidimas lankyti salą galioja nuo 10 val. iki 14 val. (laiko pasirinkti ar koreguoti negalima), todėl "nusikerpa" beveik valanda nuo leidimo laiko 😩
    Turėkite omenyje, kad net ir ne sezono metu populiariu laiku gali trūkti vietų kelte, todėl rekomenduotina bilietais pasirūpinti iš anksto. Taip atsitiko ir mums. Iš pradžių pasakė, kad bilietų į 9.45 val. plaukimą nėra. Ir tik žmonai grėsmingai perklausus - vieta atsirado. Matyt, išsigando 😀
    Labai patogu, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie pat uosto ir nemokama. Tiesa, sezono metu ji gali būti pilna.
    Į salą dar plukdo ir įvairūs vandens "taxi", tačiau apie juos papasakoti nieko negaliu, nes nebuvo laiko pasidomėti.
    Saloje leidimo taip niekas ir nepatikrino. Greičiausiai, tik kartas nuo karto daromi kokie nors patikrinimo reidai.
    Beje, į tas 4 val. leidžiamo laiko gana sunku ir pataikyti, nes keltai plukdo visą dieną, o leidimų laikai tik 2 ir griežtai fiksuoti. Gali atsitikti taip, kad nors turi leidimą 4 val., bet dėl keltų tvarkaraščių išnaudoji tik 1-2 val. leidžiamo laiko 😪
    Sala nedidelė. Jokio transporto joje nėra. Tik viena pėsčiųjų trasa ir paplūdimiai.
    10 km. žiedinė trasa veda aplink visą salą (apie 2,5 val.), pakylant ir į ugnikalnį. Nors dabar jau žinau, kad, norint spėti į tas 2,5 val., reikia palaikyti gana aukštą ėjimo tempą 😤
    Didžioji dalis savo žygį pradeda eidami aplink salą prieš laikrodžio rodyklę. 
    Eiti ne takais draudžiama. O ir prasmės nėra, sala maža, takas tik vienas ir labai gerai pažymėtas 😉 
    Tik karšta labai. Ne tik dėl saulės. Smėlynai, lavos sankaupos sukuria užuovėjas, sugeria šilumą ir verčia prakaituoti einant 😤
    Pirmiausia pasiekiamas El Puertito.  
    Tai kelių statinių "kaimelis" visai netoli uosto (nors sala oficialiai priskiriama prie negyvenamų). Čia galima rasti kavinę, suvenyrų, išsimaudyti.

    Po to seka labai vaizdinga tako atkarpa link Las Lagunitas 😍


    Netrukus Las Lagunitas ir pasiekiama. 
    Tai - tarsi lagūna. Labai vaizdinga vietovė 😎


     Oficialiai po to takas turėtų vesti pro Aloe Vera plantaciją. Tačiau dabar atšaka link plantacijos uždaryta, takas pakoreguotas, tad plantaciją galima matyti tik iš tolo. O ir žodis "plantacija" čia ne visai tinkamas, tai tik kelių augalų sankaupa (tie stagarai, nuotraukos viršuje, dešinėje, kalno papėdėje).

    Tada pasiekiamas jau kitoje salos pusėje esantis Faro de Martino švyturys
    Netikėtai gražu ten 😍 Ypač vaizdas į salą, nes švyturys ant šiokio tokio kalnelio, o reljefas labai dėkingas 😎



    Grįžtant jau kita salos puse, galima užkopti į ugnikalnį (Montana de la Caldera).

    Į kalną kopti šviečiant saulei visada sunku, bet kažkaip greit ir neskausmingai pavyko tai padaryti 😊 Vaizdas atsiveria nuostabus į visas puses 😍




    Jau artėjant link uosto, prieinamas žinomiausias ir populiariausias salos paplūdimys - Playa de la Concha.
    Neinantys trasos apink salą, dažniausiai čia ir leidžia laiką.
    Man vanduo pasirodė šaltokas, nors leidimo laikas dar nebuvo pasibaigęs ir laiko maudynėms užteko 😎

    Visumoje ši sala nuostabi 😍 Vaizdai ir atmosfera nepakartojami 😎 Paradoksalu, bet nors formaliai tai Lobos sala, bet šią vietą priskirčiau prie labiausiai patikusių Fuertaventuros saloje 😊
    Laukiant kelto suprantu, kad mūsų keltas čia pat, išmetęs inkarą netoli uosto, o iš jo į vandenį šokinėja poilsiautojai 😳 Numatytu laiku jis priplaukė prie uosto, dalis keleivių išlipo į salą, o dalis plaukė atgal į Fuartaventurą. Neišsiaiškinau, bet čia, turbūt, yra kažkokia papildoma bilieto galimybė, kad sumokėjus šiek tiek daugiau, galima dalį laiko praleisti maudynėse iš kelto prie salos, tuomet aplankyti salą ir tik tuomet grįžti atgal 😉
    Beje, pamenat sakiau, kad kelto bilietais geriau pasirūpinti iš anksto? Tai va, biliete yra nurodomas plaukimo į salą laikas ir grįžimo iš jos laikas. Grįžtant, jei yra vietų, į keltą priimami ir kitą grįžimo laiką turintys keleiviai, tačiau tik jei yra vietų. Pirmenybė teikiama turintiems bilietą su tiksliu grįžimo laiku 😉
    Plaukiant atgal vos neišsižioju iš nuostabos. Kartu plaukia ir... ta mergina, kurią vasarą su dukra, eidami "Via Alpina" trasą, sutikom Šveicarijos kempinge ir dėl kurios vieną naktį likome be miego 😲 (norintiems plačiau apie tai, skaityti "Via Alpina 2023. Šveicarija" aprašymą). Pasaulis mažas 😊 Esu įsitikinęs, kad tai buvo ji. Na, nebent ji turi dvynę seserį, kuri irgi keliauja viena 😊
    Mūsų apsilankymas Fuertaventuros saloje trumpas, šiandien paskutinė diena saloje, todėl grįžę į ją, negaišdami važiuojame prie sekančio objekto.
    Vienas labiausiai žinomų ir labai populiarus vulkanas - Calderon Hondo.
    Pakilimas tik apie 100 metrų, viso kraterio aukštis 278 m. Rašoma, kad šiam maršrutui įveikti reikia apie 1 val.
    Yra ir artimesnis takas, tačiau tuomet reikėtų kelis kilometrus važiuoti prastos kokybės vieškeliu ir vulkaną pasiekti iš kitos pusės. Mes renkamės įprastą maršrutą.
    Takas veda aplink didesniąją dalį vulkano, kol pakyla iki kraterio. 
    Galima apsiriboti čia įrengta apžvalgos aikštele, o galima pratęsti žygį einant jau kraterio pakraščiu aplink jį visą.
    Žinoma, apeinu ir viršumi 😎 Gražu. Tik gaila, kad saulė labai trukdė fotografuoti: tai spigina, tai šešėlis 😕 Iš viršaus atsiveria ne tik vaizdingos apylinkės, bet ir 70 metrų gylio krateris 😍 
    Viso užtrukome 1,5 val., bet čia įskaitant ne tik taką iki apžvalgos aikštelės ir atgal, bet ir ratą aplink kraterį jo viršuje.







    Vienas iš Fuertaventuros salos "perliukų" - Pop Corn paplūdimiai
    Jie taip vadinami, nes šiose pakrantėse ne smėlis ar akmenys, o smulkūs baltos spalvos koralai - akmenukai, savo spalva ir forma labai primenantys populiarų kukurūzų užkandį 😎
     Jie yra net keli. Didžiausias ir įspūdingiausias toks paplūdimys yra Playa del Bajo de la Burra. Jis kitaip dar vadinamas Playa El Mejillon. Jei kam reikės, jo koordinatės 28.752404, -13.899300. 
    Visa bėda, kad iki jo apie 4,5 km. žvyrkelio (važiuojant nuo Majanicho pusės). Ir tai nėra mažai, nes kelias - labai prastos kokybės. Be to, ir pakankamai judrus, dėl ko labai daug dulkių. Nusprendėme iki jo nevažiuoti.
    Į kitą pusę nuo Majanicho, kitas toks paplūdimys, bet jau mažesnis ir ne toks įspūdingas - El Hierro, 28.738833, -13.950981. 
    Iki jo tik apie 1,5 km. žvyrkelio, bet kelias ir čia labai prastas, o dulkių nei kiek ne mažiau.
    Nusprendėme apsiriboti prie pat Majanicho esančiu paplūdimiu, 28.740337, -13.937849, iki kurio galima atvažiuoti asfaltu ir tik labai nedidelė atkarpa lieka žvyrkelio. Ją galima netgi įveikti pėsčiomis (apie 5 min.).
    Įspūdis geras. Tikrai unikalu ir įdomu pažarstyti šią gamtos išdaigą 😊


    Daugelyje salos lankytinų vietų aprašymuose pažymima, kad viena geriausių vietų saulei palydėti saloje yra El Cotillo miestelio pakrantės. Ten ir važiuojam. 
    Galima pasirinkti. Arba atvažiuoti iki Miradoro Alto Grande, kuris yra miestelio pakraštyje, pakrantėje ant skardžio. Arba važiuoti iki netoliese esančio Bokšto ir žuvies griaučių monumento, 28.679502, -14.010421, kuris taip pat ant skardžio.
    Ką bepasirinktumėte, vis tiek geriausia pasivaikščioti tarp šių taškų pėsčiomis. Tai vos 10-15 min. lėtais žingsneliais.
    Vaizdai atsiveria į jūrą, uolas, pakrantę ir miestelio senamiestį. Saulei leidžiantis labai gražu 😍
    Galima paslampinėti ir po senamiestį, bet tam reikėtų jau kiek daugiau laiko.



    Tai viskas ką norėjome pamatyti šioje saloje. Prieš kelionę girdėjome daug skeptiškų komentarų, kad šioje saloje "nėra ką pamatyti". Gal ir gerai. Lūkesčiai buvo nedideli. Tačiau tai dar kartą priminė, kad visuomet reikia vadovautis savo galva. Man ši sala patiko net labai 👍 Gal ir nuobodoka būtų mėgstančiam aktyvų poilsį čia praleisti 2 savaites ar ilgiau (nebent daug laiko praleidžiant paplūdimiuose ar ant banglentės), tačiau 3 dienos pralėkė akimirksniu ir jų užteko tik todėl, kad maršrutas buvo kruopščiai suplanuotas. Kitu atveju, čia nebūtų per daug ir visa savaitė.
    Čia nuostabūs paplūdimiai. Geras atostogoms gyvenimo ritmas. Gana įdomios ir pakankamai įspūdingos lankytinos vietos. Keliai tokios puikios būklės ir taip gerai prižiūrimi, kad net keista buvo matyti kelininkus su trimeriais pjaunančius pakeles, nes čia ir taip niekas neauga. Pamatyti kokį augalą pakelėje ne taip jau ir paprasta 😊 
    Šį aprašymą rašau prabėgus jau mėnesiui nuo salos aplankymo ir vis dar sutrinku nuo minties, kad ši sala man paliko tokį neišdildomą įspūdį 😍, kad ji galėjo patikti net labiau, nei kai kurios kitos - labiau pripažintos Kanarų salyno salos 😉
    Viso saloje pravažiavome 564 km. Kuras kainavo 1,339 eur. už ltr. (95 benzinas). Kuro sąnaudos 4,9 ltr./100 km.

    5 diena, 2023-11-29

    Grąžinam automobilį ir skrendam į Gran Kanariją 😎

Komentarų nėra: