Nors kelionė vyko 2015 m., bet kalnai per tokį laiko tarpą nepasikeičia 😊
Kelionės būdas ir keliautojų sudėtis jau įprasta, kas nežino ir neskaitė nei vieno reportažo, tikiuosi nesupyks, jei pasiūlysiu pasiskaityt, nes labai tingiu kiekvieną kartą perrašinėti tą patį 😊 Priminsiu trumpai: gyvenam automobilyje "Nissan Primastar", 2 suaugę ir 3 vaikai: 11 metų, 6 metai (nepilnai) ir 3 metai (nepilnai).
Pasirenkam šalį, kurioje jau esame buvę, bet negalim to užskaityt, nes liko labai daug nepamatytų vietų.
Prieš kelionę pasikeičiam valiutą:
1 eur-8,92 NOK
1 eur-7,44 DKK
1 eur-4,05 PLN.
Lenkijos zlotus visgi turbūt geriau būtų keisti pačioje Lenkijoje, kurso reklamos gerokai palankesnės.
1 diena, 07.31
Išsimiegam tiek, kad keliamės be žadintuvo ir startuojam. Raseiniuose prisipilam kuro 1 ltr. dyzelino-1 euras. Tuo metu tai buvo labai pigu. Prie sienos pasipildom, nes nežinom kas laukia Lenkijoje. Mokam 1.101 euro už 1 ltr.
Vakare atvažiuojam į nakvynės vietą, Malborke, pas lenkus, kuriuos radom per keliautojų klubą "Couch sourfing". Mes jų pirmieji svečiai, todėl jie labai stengiasi. Mes sakom, kad jei jie ir toliau taip elgsis, tai mes toliau ir nebevažiuosim, praleisim atostogas pas juos 😎 Rimtai, jie labai šaunūs 👍
2 diena, 08.01
Malborko pilis atsidaro 09 val. Tokiu laiku stengiamės būti jau prie jos.
Bet prieš tai stabtelim prie restauruotos Malborko geležinkelio stoties. Gražu. Bet tik trumpam.
Už visus sumokam 85 ZL. Papildomai mokamas lipimas į bokštą, bet jis nedirbo.
Važiuojam į Gdanską.
Daug kartų važiuota per Lenkiją, bet maršrutas šį miestą vis aplenkdavo. O be reikalo, miestas tikrai vertas dėmesio. Tiesa patekti į jį ne taip paprasta, gana ilgai prastovime "kamštyje" link jo. Labai daug žmonių ir senamiestyje.
Apie šią vietą pirmą kartą išgirdau gal prieš 10 metų, bet taip visada ir nepakliūdavo jis į maršrutą. Šį kartą jis buvo įtrauktas "privaloma tvarka" 😊
Kas labai netikėta, tai jausmas kurį patiri viduje. Labai keista savijauta kai viduje viskas "persiverčia". Neslėpsiu viduje kelis kartus reikėjo įsikibti, kad nepargriūčiau, o išėjus prireikė gal valandos kol nustojo pykinti it viskas atsistatė į savo vietas. Iš pradžių maniau, kad taip negali būti, bet dukra jautėsi taip pat.
Labai įdomu pamatyti rastus, kurie įrašyti į Gineso rekordų knygą, kaip patys ilgiausi perpjauti rastai. Įspūdį daro gal ne tiek patys rastai, kiek ekspozicija, kaip jie buvo gabenami, kaip vyko pjovimo procesas ir t.t.
Viso komplekso bilietas 18 ZL žmogui. Vyresniajai (11 m.) nuolaidos nebuvo, o mažiukams nemokamai.
Pravažiuojam pro apžvalgos bokštą, bet nelipam.
Šį kartą įdomumas tas, kad iki tol man atrodė, kad Lenkijoje nėra nei vieno vienkiemio, nei vieno miško, visą laiką tik miesteliai ir keliai, bet jis mus nuvežė į tokį gūdų mišką, kad iki artimiausio kaimyno turbūt keli kilometrai, o sodyba giliai miške. Maža to, ji buvo prie ežeriuko. Buvo labai įdomu pamatyti tokią Lenkiją, ir labai pavydu, nes naktį miške prie ežero nebuvo nei uodų, nei musių. Lenkas bandė aiškinti, kad juos išgaudo varlės, bet Lietuvoje tada turbūt varlių nėra arba jos ne tokios ėdrios 👀
3 diena, 08.02
Prisipilame kuro 4,75 ZL. už ltr. ir kaip vėliau paaiškėjo, neskaitant Norvegijos, tai buvo turbūt pats brangiausias kuras šioje kelionėje. Vat atėjo laikai-Lenkijoje brangiau nei Danijoje ar Vokietijoje.
Atvažiuojame prie "Heide" parko. Internetu dar prieš kelionę buvom nusipirkę "Merlin" kortelę, kuri suteikia neribotą nemokamą lankymąsi šiame parke, Danijos "Legolende", bei daugybėje kitų muziejų, bei parkų. Apie šią kortelę galite visą informaciją rasti internete. Ji galioja metus laiko. Kainavo 79 eurai žmogui, kadangi mažiukui nereikėjo visai, tai visiems 5 gavosi 316 eurų.
4 diena, 08.03
Visą dieną praleidžiame "Heide" parke.
Labai pasiseka, kad kartu su kortele kaip priedą gavome ir "Ekspress" pasą, kuris leidžia išvengti eilių.
Man labiausiai patiko "piratų mūšis", plauki laiveliu ir turi vandens patranką, o kiti tokias pat turi ant kranto. Karštą vasaros dieną tikra fantastika 😂
Čia mažiausiojo mėgiamiausias, buvo "išmynęs takelį" nereikėjo prižiūrėti visai 😎
Tiesa dar šitas labai geras. Tai pats naujausias tuo metu buvo-"Krakė". Pakelia į viršų, pakabina statmenai žemyn galva. Kelios sekundės laukimo ir paleidžia laisvu kritimu drakonui į nasrus, tada kalneliai. O kai traukinukas pravažiuoja dalis jo kliudo vandenį ir aptaško praeivius.
5 diena, 08.04
Dar viena diena "Heide" parke.
Prisipažinsiu, per tas 2 dienas pavargau labiausiai šioje kelionėje 😄
Smagu tai, kad Lietuvoje palikome lietų ir ne šiaip lietų, tokį "be jokių prošvaiščių", labai bijojome, kad tai gadins kelionę, bet tiek Lenkijoje, tiek "Heidės" parke oras buvo tiesiog puikus.
Kas nepatiko, tai be proto daug širšių. Man įkando net 2 kartus, per gyvenimą neturėjau tiek įkandimų. Viena iš jų į lūpą, atrodžiau lyg su "botulinu" 😙
Vokietijoje prisipilam kuro po 1,099 euro už 1 ltr. ir važiuojam prie "Legolendo".
Ko dar nepaminėjau, tai kad likus gal 2 val. iki darbo laiko pabaigos, "Heide" parke staiga nustoja veikti visi atrakcionai. Pasirodo saugumo reikalavimai itin griežti, nors dangus giedras, bet kažkur už keliolikos ar net kelių dešimščų kilometrų buvo griaustinis, todėl parkas iškart užsidarė. Mums nieko tokio, nes mes jau antra diena ir turim metinį abonementą, o jei kas atvyko vienai dienai, tikrai apmaudu.
6 diena, 08.05
Nuo pat ryto einam į "Legolendą".
Įėjimas nemokamas su jau minėta "Merlin" kortele.
Dirba iki 21 val., žmonių daug, atrakcionai daug prastesni nei "Heidėje", vienos dienos tikrai pakanka.
7 diena, 08.06
Važiuojam iki kelto. Į Norvegiją kelsimės iš Hirstals. Bilietai automobiliui ir visai šeimai pirmyn-atgal kainavo 588 litus.
Neabejodami, kad Norvegijoje bus brangiau, pilamės pilną baką kuro, 8,57 Danijos kronos už litrą, paskaičiavau, kad kaina tik truputi brangesnė nei Lietuvoje. Nors reikia paminėti ir tai, kad mums bepilant kurą kaina jau pylimo metu pabrango 0,5 kronos už litrą. Bet mums dar skaičiavo nepasikeitusią. Ten tokie svyravimai įprasti ir priklauso nuo paros laiko, kaip ir Norvegijoje.
Atplaukiam į Kristiansand.
Pirmasis tikslas Reiarsfossen.
Nors šitas tai nevertas dėmesio nors ir vargom kol jį radom.
Miegam prie Lyseboth.
8 diena, 08.07
Fotografuojam vaizdą nakvynės vietoje, nuo kalno link Lyseboth.
Primenu, vaikams 11, nepilnai 6 ir nepilnai 3 metai...
Tokio amžiau vaikų trasoje tikrai nesutikom. Labiausiai patiko kai viduryje trasos vyrai savo žmonoms ir draugėms rodė pirštais į mūsų vaikus ir sakė tai, ką lengvai galima suprasti ir nemokant kalbos: "matai, kokie vaikai eina, o tu negali" 😃
Mažiukui tai aišku kas, jis tik "parazituot" sugebėjo, kadangi buvo nuobodu sėdėt nešioklėje, tai atsegė vieną sagtį, tada visam svoriui persikęlus ant kitos, pastaroji suplyšo... Laimei spėju sugriebti jį ir toliau jau nešu rankose..., o tai nepalyginamai sunkiau... Aišku na jam, o man 😄
Užtat viduriniąja labai didžiuojuosi, ji visą trasą pirmyn ir atgal įveikė savo kojomis. Net ir dabar, po 3 metų, ja labai didžiuojuosi 😍 Pirmą kartą ji mane nustebino kai vos 4 metų į Etnos ugnikalnį užlipo, todėl buvau ramus, kad šią trasą taip pat įveiks. Pavargo, užmigo iškart tik grįžusi, bet iki šiol prisimena ir didžiuojasi kad įveikė Kjeragą ir net pavadinimą be klaidų prisimena 😊
O vaizdai man labai patiko.
Verta paminėti, kad lipant ant to akmens ir kojytės truputi dreba, bent jau pirmąjį kartą 😊
Grįžtame ne itin vėlai, todėl nusprendžiam kad dar galim suspėti ir į Preikestolen. Sako, ten lengviau 😊 Kaip minėjau vidurinioji miega, todėl einam tik su vyriausia.
Ir iš tiesų, lengviau nepalyginamai.
Bėda ta, kad absoliutus rūkas ar debesis, žodžiu nepamatom nieko. Na bent jau žinom kad buvom 😄
Beje, jei kas norės rinktis kitą maršrutą, 45 kelyje yra kelių mokesčio kamera, pravažiavimas 48 kronos. Atsiuntė į namus maždaug po 3 mėn. Nors nesu tikras ar galima rasti kelių kuriais privažiavimas nekainuotų.
Pakeliui dar buvo ir keltas. Mes turėjom nuolaidų kortelę suteikiančią nuolaidas 15 proc. keleiviui ir 50 proc. automobiliui, vairuotojo jie ten niekur neskaičiuoja, tai keltas kainavo 71 kroną, manau tai labai pigu (24 kronos keleiviui, 12 vaikui, mažiukai nemokamai, ir 35 automobiliui).
Prisipilame kuro po 11,93 kronos už 1 ltr., nes kalnuose geriau važinėti pilnu baku.
9 diena, 08.08
Važiuojam turistiniu keliu Ryfylke.
Pabandėme eiti ten taku, bet jis toks nemalonus, o ir nelabai ten ką ir pamatysi. Žodžiu visiškai užtektų to pradinio taško.
Informacijos mažai, bet orientuojuosi, kad atstumas panašus, todėl galvoju greit subėgiosiu. Bėda ta, kad tenka lipti visą laiką į kalną.
Iki paskutinės minutės nebuvom apsisprendę ar į Trolltunga eisim visi.
Visgi 22 km. kalnais nėra lengva. Miegam netoli trasos pradžios. Kadangi paryčiais nulyja, tai nusprendžiam, kad aš eisiu vienas. Sprendimas vykęs, nes būtų buvę sunku.
Pirmi kilometrai vien tik aukštyn. Tako iš esmės nėra, tik tešlų nuošliaužos. Labai daug tokių ir mačiau, kurie pradėję lipti slysta, nučiuožia geriausiu atveju ant užpakalio, blogiausiu nosimi ardami žemę, keliolika metrų žemyn, ir antrą kartą nebebando, apsisukę leidžiasi atgal. Praėjus tą pirmąjį etapą daug lengviau nepasidaro dėl minėtų tešlų, visą kelią turi žiūrėti kur statyti koją, nes labai slidu. Be to, labai daug sniego ir be proto šalta. Buvau apsirengęs viską ką turėjau, bet valgant sausainį bijojau, kad galiu nušalti pirštus.
Kas dar užstrigo, kad tai itin populiari trasa. Net ir tokiomis sąlygomis einančių buvo labai labai daug. Ir kas įdomiausia !!!!!!!!!! 2/3 merginų. Taip, net ne moterų, o vidurinę mokyklą nebaigusių panelių. Išprotėjimas kažkoks, kur dingo vaikinai? Trasa tikrai ne iš lengvųjų.
Nusileidę prie fjordo stojame aikštelėje pavalgyti ir nusiprausti, nes ten daug kur pakelės aikštelėse tualetai su šiltu vandeniu. Atpažįstu merginą, kuri taip pat ėjo į žygį. Pradedame kalbėtis, ji iš Olandijos ir tokiu pat stiliumi kaip ir mes (gyvena automobilyje) keliauja po Norvegiją. Skirtumas tas, kad ji tai daro pati viena !!!!! Galiausiai ji mus pribloškia pareikšdama, kad mėgsta šaltį, žygyje sušilo ir neria į šaltą fjordo vandenį išsimaudyti 😊
O mes važiuojam toliau. Norim "patikrinti" Hardangervidda turistinį kelią.
Atvažiuojam prie Voringsfossen krioklio.
11 diena, 08.10
Įdomu pakliūti į tokį tunelį, kuriame įrengti net žiedai.
Keltu keliamės iš Kinsarvik į Kvanndal. Jei rinktumėtės šį maršrutą įvertinkit, kad keltas čia plaukia gal tik kas 2 valandas.
Patenkame ir toliau vaziuojame Hardanger turistiniu keliu.
Atvažiuojame prie Skieverfossen. Jei pakeliui gal ir nieko, bet specialiai neverta sukti.
Prie jo nutinka labai įdomus dalykas. Žiurim autobusas su lietuviškais numeriais, sakom įdomu bus pasižiūrėti, gal net pakalbinsim. Deja..., tik paskutiniam turistui išlipus susižvalgom.., jie visi..., kiniečiai...😊
O krioklys itin gražus 😊
Atvažiuojame į Stalheimą.
Pakeliui prisipilame kuro 12,12 kronos už ltr.
Stalheime sukame iš pagrindinio kelio ir važiuojame per patį miestelį kalnų keliuku. Gana įspūdingas statumas, siaurumas ir vaizdai.
Tolimesnė lankytina vieta susijusi su nemenkais nervų išbandymais.
Kaip vienas įspūdingiausių potyrių Norvegijoje įvardijamas traukinys tarp Flam ir Myrdal. Bet jis gana brangus, juk čia Norvegija, todėl mūsų 5 asmenų šeimai tai būtų gana jaučiama. Be to, kiek iki šiol teko važinėti tokiais "kalnų traukiniais" tai beveik visada tekdavo nusivilti. Išsistudijavę navigacijoje matome, kad nors oficialiai teigiama, kad automobilių kelio iki Myrdal nėra, bet visgi kažkoks kelias eina.. Važiuojam 😊
Iš pradžių viskas visai neblogai. Maršrutas eina šalia ir vis persikerta su traukinio bėgiais, vadinasi matome tą patį. Ir deja, nieko įspūdingo. Vėliau kelias siaurėja. Vietomis tampa toks siauras, kad net pagalvoji ar mūsų mikriukas tilps visais 4 ratais. pasitaiko ir tunelis be jokių apšvietimų. Atitvarų daug kur nėra, o jei ir yra tai jie labiau psichologiniai.
Likus gal 4-5 km. pamatom..., tokius pat "kvailus turistus", kurie važiuoja priešais... Vokiečiai.. Prasilenkti jokių šansų... Kaip ir dauguma užsieniečių, atbulyn važiuoti jie nemoka... Blin, kaip jie ten teises gauna.., negi ten nėra tokio reikalavimo.. Nu žodžiu, nieko nepadarysi, atbulyn stumiuosi aš.., o kelio siaurumą tai juk dar prisimenat... Žmona apsiverkia.. Sutinku, kad ekstremalu, bet ne ant tiek.. Galiausiai už kelių šimtų metrų randame vietelę, kur bent teoriškai galima prasilenkt.., pabandom, pavyksta. Aš noriu važiuoti toliau. Žmona nebelipa į automobilį. Sakau, juk jei jie atvažiavo, tai vadinas galima. Žmona vistiek nelipa, sako palauks 😎
Buvau teisus, netrukus kelias pagerėja, labai daug stovinčių automobilių. Vadinasi jie čia visgi važinėja. Nors kaip prasilenkia neįsivaizduoju.
Galiausiai privažiuojam aikštelę, kurioje paliekam automobilį, ir dar 4 km. reikia eiti pėsčiomis.. Beveik bėgu.., žmona juk laukia.. Bet tai į gerą, ir greičiau ir pasportuoju 😊 Ne taip jau mažai 4 km. į kalną, ir dar tiek pat atgal.
O vaizdai tai gana vidutiniai... Džiaugiuosi, kad nevažiavom tuo traukiniu, pinigų būtų buvę žiauriai gaila, o dabar tas važiavimas paliko gerokai didesnius prisiminimus, nei vaizdai.
Ištrūkę iš šio kelio, einam miegoti.
12 diena, 08.11
Važiuojam Aurlands turistiu keliu per kalnus, virš žymiojo Laerdalio tunelio. Kelyje ir viena žinomiausių Stegastein apžvalgos aikštelių. Nepasiseka, kad oras buvo bene blogiausias visoje kelionėje.
Keliamės keltu ir važiuojam 55 keliu, po to vėl keltas ir atsiduriame Gaularfjell turistiniame kelyje (Nr. 13).
Pats turistinis kelias įdomus, vertas dėmesio, nors kriokliai silpnoki.
Čia Vallestadfossen. Prie jo galima privažiuoti, bet nėra paprasta suvokti, kad čia krioklys, o ne srauni upė 😊
O čia Huldrefossen. Šitas visai gal būtų nieko, bet einant link jo reikia šiek tiek pasivaikščioti per ganyklas su karvių "bombomis".
Važiuojam iki Brigsdalio ledyno.
13 diena, 08.12
Atvažiuojame prie Mount Skala.
Jos aukštis 1848 m, kaip Norvegijai, tai daug. Ypatybė ta, kad startuojama beveik nuo 0 metrų virš jūros lygio, taigi, paaukštėjimas įspūdingas. 16 km. ilgio trasa, kataloge rašoma, kad 5 val. aukštyn, 2-3 atgal.
Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad užgaišau 5 val. pirmyn-atgal, bet to nereikėtų imti kaip orientyro, nes pastebėjau, kad aš visada gerokai viršijau oficialiai numatytus laikus, turbūt dar esu neblogos formos 😊
Bet apie viska nuo pradžių. Žmona su vaikais nusprendžia patinginiauti, įsijungia filmus ir pasilieka apačioje. O aš išeinu.
Iš pradžių viskas lyg ir neblogai. Nors prisipažinsiu nuolatinis lipimas tik aukštyn, be jokios lygumos, iš tiesų žiauriai vargina, pirmiausia psichologiškai.
Galiausiai pasiekiu viršūnę.. Ten toks namelis, galima pasislėpti nuo pūgos, išgerti arbatos, netgi miegoti. Mačiau kažkokį kainininką, bet niekaip nesupratau kas, kaip ir už ką ten renka tuos pinigus, nes nei gyvos dvasios ten nebuvo. Vienu metu buvo užklydę tokių pat turistų, bet jie sušilo, atsigėrė arbatos ir išėjo. Kaip ir aš.
Ten viršuje vaizdas į visas puses turėtų būti gražus, bet ta pūga man paliko dar didesnį įspūdį, nei vaizdai, kokie jie bebūtų. To kasdien nepatirsi.
Atsargiai fotografuoju viršūnėje, nes matau, jog kur nors pakraštyje galėtum nučiuožti su kokia sniego lavina, vos žengęs neatsargų žingsnį.
Grįžtu jau visai temstant.
Skubam nusifotografuoti ir pasivaikščioti pačiame miestelyje esančiais takais palei Storseterfossen.
14 diena, 08.13
Važiuojame link "Trolių kelio".
Važiuojam į Andalsnes. Čia esam numatę pėsčiųjų žygį kalnų viršūnėmis, 10 km. ilgio, 5-7 val. trukmės, Romsdalseggen. Maršruto oficiali pradžia Vengedalen slėnyje, bet jei norėtume eiti ne ratu, tai galima ir kilti ir leistis tuo pačiu taku iš Andelsnes. Privalumas būtų tas, kad nereikėtų sukti galvos dėl parkingo ir kaip po to grįžti iki to Vengedalen slėnio, nes jis tikrai užkampyje, ir dar kelias mokamas.
Manau Norvegijoje daug kas jau yra buvęs, ir kitos mano reportaže minimos vietos matytos, tačiau patikėkit, į Norvegiją verta sugrįžti dar kartą vien dėl šios vietos, jei joje nebuvote. Nepabijosiu pasakyti, kad ši vieta gražiausia ne tik Norvegijoje, bet ir apskritai iš visko ir visų šalių ir vietų, ką esu matęs savo gyvenime. Ir ne šiaip gražiausia, o akivaizdžiai, visa galva 😍 Tai galiu patvirtinti drąsiai ir dabar, praėjus jau 3 metams.
Automobilį paliekame pusiaukelėje link Vengedalen slėnio, prie stadiono. Kas nustebino, kad stadione ne tik puiki vejos kokybė, vartai su tinklais, bet ir atrakintos persirengimo būdelės, dušai su šiltu vandeniu.., o pačioje aikštėje net futbolo kamuolys.., ne šiaip kokia pūslė, o geras, kokybiškas...
Iki maršruto pradžios tranzuojame.., tam kad palikus ten automobilį, nereikėtų po to iki jo grįžti jau pavargusiems.. Sekėsi tikrai sunkiai.., nes ten visiškas užkampis.. Bet nusikapstėm..
Vadove rašoma, kad galima rinktis lengvą, vidutinį ar ekstremalų maršrutą. Ekstremalus tik su gidu. Visiška nesąmonė. Reikia rinktis tik ekstremalų, jokio gido nereikia, ir tik šis maršrutas vertas dėmesio. Jis sąvoką "ekstremalus" manau atitinka tik blogu oru, ypač per stiprų vėją.
Kita vertus, ten niekur ir neparašyta, kad "jūs dabar einat ekstremaliu maršrutu" 😊
Taigi, iš pradžių lipimas gana nuobodus.
Prieiname namelį, pamenate Mount Skala, tik čia mažas labai ir neaukštai visai, jis aktualus turbūt tik žiemą.
Taip, iki šios vietos ir aš stebėjausi, kodėl ši trasa vadinama viena gražiausių Norvegijoje. Bet čia mes išėjome į tą vadinamą "ekstremalią" trasą.
Va nuo šios vietos, nepykit, nebegalėjau ištrinti nei vienos nuotraukos. Įvertinkit ir tai, kad nuotraukos tikrai neperteikia tikro įspūdžio. Mano vyresnioji dukra, kuri įprastai linkusi pabambėt, sakė, "parduodam viską ir statom čia namą" 😍
Trasa eina va šiomis viršūnėmis. Čia praeiti tikrai nėra labai drąsu. Manau kai didesnis vėjas, tai būtų net ne šiaip, o itin "nedrąsu" 😍
Na, o čia teko leistis 2 val. nuolatinio lipimo tokiais. Tikras išbandymas keliams.
Čia tiems, kurie neturi jėgų pakilti iki viršūnės.
Tiesą pasakius ir išsižergę iš nuovargio 😃
Partranzuojam iki savo stadiono.
Vyresnioji sakė, kad vos pavelka kojas, bet už 5 min. pasakė, kad nebeturi ką veikt ir nubėgo.., žaisti futbolą !!!!!!!!!! 😃 O dar sako, kaip jūs keliaujat su vaikais, juk jie pavargsta 😃
Prie to stadiono ir miegam.
15 diena, 08.14
Prisipilame kuro po 12,44 kronos už litrą ir važiuojam į Alesundą.
Ten pas pažįstamus praeinam "technikinę", t.y. išsimaudom, prisipilam karšto ir šalto vandens, gražinam minėtą keltų nuolaidų kortelę.
Sutinkam latvį, kuris sakė naktį miegojo kalnuose automobilyje, tai termometras rodė -1 !!!!
Aplankom apžvalgos aikštelę "Aksla".
Nelengvai, bet radom, miegam šalia maršrutų pradžios aikštelės.
16 diena, 08.15
Pagal turimą informaciją ten galima eiti net su kūdikiais.
Informacijos praktiškai jokios.
Kurį laiką einame, kol galiausiai išsiaiškiname ir suprantame, kad ten pačiam trumpiausiam maršrutui reikėtų mažų mažiausiai visos dienos, jei ne 2. O tas vadinamas "su kūdikiais" tai tik takeliu pasivaikščiojimas pirmyn atgal.
Bėda ta, kad net ir visagaliame internete radome labai mažai informacijos planuojant kelionę. Tik tiek, kad yra 3 pagrindinės trasos:
1. "Triangle", tarp Gjevilvasshyttos, Joldalshyttos, Trollheimshyttos.
2. per 3 Trollhetos viršūnes.
3. į Snotos viršūnę.
Kadangi patogiausia su privažiavimu ir su trukme buvo Snota, tai renkamės ją.
Važiuojant link jos, kelio užtvaras.
Kaip ir visur, informacijos jokios.
Einu aiškintis, nes užtvaras automatinis, žmonių taip pat nėra.
Nieko nesupratęs, keliu einu toliau, gal ką sutiksiu.
Atvažiuoja automobilis, stabdau, gal pavyks ką išsiaiškinti.
Rodo lipk ir pasikalbėsim.
Velniai nematę, lipu.
Nuveža mane gal 5-7 km. ir per tą laiką važiuodamas papasakoja, kad tai milžiniška teritorija. Jis mane nuveš prie aikštelės, tada reikia eiti apie 3 km. iki trasų pradžios, o ten pasirinkti trasą. paprastai tai kelių dienų žygiai, o kadangi dabar jau apie pietus tai praeiti nei vienos nebeįmanoma.
Suprantu, kad nebėra laiko grįžti prie automobilio ir eiti su visa šeima, rašau žinutę, kad grįšiu temstant 😃, kažkaip labai pasitikiu savo jėgomis.
Padėkoju už informaciją ir pavežėjimą ir išeinu, jis mane žvilgsniu nulydi kaip beprotį nesupatusį ką jis pasakojo 😄
Iš pradžių einu tokiu lengvu takeliu iki trasų pradžios.
Susikuriu pasiteisinimą, kad tai greičiausiai trolių darbas, nes pats nebūčiau pargriuvęs 😊
Einu toliau. Pasidaro nejauku, o jeigu puls 😊
Galiausiai ateinu į viršūnę.
Šis parkas labai keistas toks, bet man labai patiko būtent tuo savo kraštovaizdžio unikalumu.
Bet tai dar ne pabaiga, reikia nusigaut iki automobilio. Nueinu dar kokius 5 km. kol galiausiai jau visai temstant susitranzuoju automobilį, kuris mane parveža iki kelio užtvaro. Ten ir miegam.
17 diena, 08.16
Atvažiuojam į Roros.
Tai į UNESCO sąrašus įtrauktas rūdos kasyklų miestelis prie Švedijos sienos.
Kuro pylėmės po 11,74 kronos už litrą, kažkaip tikėjomės, kad prie Švedijos sienos jis bus pigesnis, nieko panašaus.
Planuojant kelionę draugas patarė, kad verta pravažiavus Tynset pakilti į kalną, kuris yra 1600 m. aukščio, ir į kurį galima pakilti automobiliu. Jis pats nebuvo, bet Norvegijoje ne tiek daug kalnų kur į tokį aukštį galima pakilti automobiliu. Na kaip gi aš neužkibsiu 😊
Pirmiausia tai pasukome ne tuo keliu. Padarėme apie 50 km. vingį. Galiausiai radome ir išsiaiškinome kad tai kalnas TRON, o jo aukštis 1666 m.
Didžiausias siurprizas laukė pradėjus kilti, pasirodo.., kelias neasfaltuotas..., atitvarų nėra..vietomis posūkiai itin staigūs.., vienoje vietoje dar teko prasilenkti su kitu automobiliu.., gana stati įkalnė.., ratai ėmė kastis, o per langą baisu net pažiūrėti.., labai jau aiškiai matyti, kiek ilgai tektų kristi 😄
Teko jau matyti įvairių kelių, bet taip į kelnes dar niekur nebuvau leidęs.. Pagrindinė mintis buvo, kad jei pakilsim gyvi, tai atgal nebesileisiu 😊 Labai stengiausi to neparodyt žmonai, nes ji daug jautresnė už mane tais klausimais, neįsivaizduoju kodėl ji neišlipo dar kylant 😄
Įspūdis nepakartojamas. Vėliau pabandysiu sudaryti Norvegijos TOP 10, bet iškart galiu pasakyti, kad ši vieta tikrai ten pateks būtent dėl jausmų kuriuos sukėlė 😉
Nusileisti buvo itin lengva. Nesuprantu kodėl 😊
Kas dar įdomu, kad sutikom lietuvius, klausia "iš kur jūs", sakom iš Šiaulių. Tai jie vos neišsižiojo, "ta prasme iš Lietuvos?" 😃
Reikia pasakyti, kad visos kelionės metu nuolat girdėjome klausimą "kur dirbat?". To klausė ir lietuviai, ir lenkai, ir norvegai ir aplamai visi kas tik moka kalbėt 😃 Ten turbūt pirmieji kūdikio žodžiai būna ne "mama" ar "tėte", o "kur dirbi?" 😊
Informacijos kaip ir kitur beveik jokios.
Žinome tik tiek, kad parke yra 3 pagrindinės trasos:
1. nuo Snoheimo arba Reindheimo į Snohettą.
2. nuo Kongsvoldo link Reindheimo ir Amotsdalshytta.
3. Amotsdalshytta-Grovudalshyyta-Gammelsetra-Vangshaugen.
Atvažiuojame pagal kažkokią nuorodą ir matome kaip gražiai leidžiasi saulė už Snohettos.
18 diena, 08.17
Ryte išsiaiškinam, kad vienintelė reali trasa mūsų atveju žygis į Snohettą, nes kaip ir Trollheimene, tai čia daugiausia kelių dienų žygiai.
Ir taip pat kaip ir Trollheimene, automobiliu niekur nenuvažiuosi. Jį reikia palikti aikštelėje, tada specialus autobusas veža iki Snoheimo, o nuo ten jau pėsčiomis.
Bėda ta, kad kol tai išsiaiškinam, autobusas nuvažiuoja, o kitas tik po 2 valandų.., pikta, bet niekur nesidėsi..
Bilietas pirmyn-atgal 120 kronų žmogui.
Doverfjell nacionalinis parkas garsus tuo, kad tai vienintelė vieta kurioje gyvena avijaučiai. Pamatysi juos ar ne, tai loterija, nes jie gyvena laisvėje ir čia kaip jau pasiseks.
Leidžiuosi žemyn.
Va cia matyti vienas iš "informacinių siurprizų". Eini, eini, ir prašom, pirmą kartą sužinai, kad yra dvi viršūnės, reikia pasirinkt, o supratimo neturi. Aš pasirinkau tą keliais metrais žemesnę, ir manau kad pasirinkau teisingai, nes tuos visos snieguotos viršukalnių tolumos, buvo būtent į "mano" pusę.
Grįžtant autobusu vėl bandau įžvelgti avijaučius, juk kasdien jų nepamatysi.
Bėda ta, kad kaip tik tuo metu pasibaigia fotoaparato baterija... Kol pakeičiu, nuvažiuojam.. Belieka džiaugtis, kad bent jau tą vieną nuotrauką spėjau padaryt.
Grįžus, kol dar šviesu, einam iki apžvalgos aikštelės ir mažiukas nusprendžia pailsėt 😎
Miegoti važiuojam į Jotunheimeno nacionalinį parką.
19 diena, 08.18
Dėl tos pačios informacijos trūkumo neišradinėjam dviračio ir Jotunheimeno nacionaliniame parke pasirenkam trasą į aukščiausią Norvegijos kalną Galdhopiggen, jo aukstis 2469 m.
Įdomu tai, kad nors jis tik nežymiai didesnis už vakar buvusią Snohettą, bet manau vien dėl to, kad aukščiausiais, yra nepalyginamai populiaresnis. Jei į Snohettą žmonių beveik nesutikau, tai čia kaip kokiame "Akropolyje" 😊
Lipimas tikrai nėra lengvas, visgi aukštis nemažas ir gana daug tenka lipti per sniegą. Be to, gana monotoniška ir didžiąją dalį vaizdas neįspūdingas.
Šita vieta lipant bene sunkiausia. Sniegas itin kietas ir slidus, o kalnas status, visi kankinasi, ypač žinant, kad tai pati pabaiga ir taip norisi greičiau 😊
Šita vieta labai įspūdinga tuo, kad leidžiantis labai sunku lipti per slidų ir kietą sniegą į apačią, tai aš nusprendžiau nučiuožti ant užpakalio į apačią. Gal truputi skaudoka per kietą sniegą, bet tikrai daug greičiau ir lengviau 😉
Na o čia jau stovykla nuo kurios prasideda (baigiasi) žygis.
Šią nuotrauką pasidarėme specialiai negalėdami suprasti kodėl Norvegijoje labai daug kur sniegas būna va tokiais raudonais dažais nutaškytas.
Takas toks bjaurokas, daug tešlų, nors fiziškai eiti nesunku.
20 diena, 08.19
Buvom pasižymėję Stonjumfoss krioklį, bet net ir vietiniai nežinojo apie tokį.
Važiuojam prie Sjurhaugsfossen.
Čia senoji Uvdal stavkirke.
Važiuojam toliau.
Žemėlapyje pažymėtas Trollerudfossen krioklys, bet irgi nesupratom kur jis ten galėtų būti.
Atvažiavom prie Heddal stavkirke.
21 diena, 08.20
Iš Kristiansand keltu kaliamės į Daniją, Hirstals.
Danijoje išleidžiame metalines monetas: apelsinų sultys 2 litrai 17 kronų, bananai po 17 kronų už 1 kg.
Prisipilame kuro 8,24 kronos už litrą.
Pagal planą miegoti turėjome Danijoje, netgi turėjome adresą žmonių, kurie mus sutiko priimti, bet nusprendėme geriau važiuoti naktį, kad vaikai galėtų kuo daugiau laiko praleisti Heidės parke, jie to nusipelnė 😍
Vokietijoje kurą pylėmės iš pradžių po 1,149 euro, po to po 1,09 euro, skirtumai gana ženklūs.
Paryčiais atvažiuojame prie Heides parko Vokietijoje.
22 diena, 08.21
Visa diena Heidės parke.
Vakare norime surasti prekybos centrą. Vietiniai nupasakoja. Nuvažiuojam. Ten labai daug žmonių, automobilių, laukiama kažkokių įžymybių, koncertai ir t.t. Mums pasako, kad maisto čia nerasim todėl išvažiuojam. Bet lankstinuką pasiimam. Vėliau iš jo sužinojom, kad padarėm klaidą, nes ten buvo išpardavimų naktis ir dauguma žinomų prekės ženklų prekių buvo parduodama su nuolaidomis iki 80 proc. O ten nuolaidos būna tikros, ne taip kaip pas mus.
23 diena, 08.22
Vėl visa diena Heidės parke. Šį kartą jis netgi dirbo iki 21 val. Bet kažin ar tai privalumas, nes be proto daug žmonių, ir tą papildomą laiką prastovi eilėse.
Vakare važiuojam iki Berlyno.
Miegam kažkur netoli jo.
24 diena, 08.23
Dieną praleidžiam Berlyne naudodamiesi "Merlin" kortelės nemokamai suteikiamomis galimybėmis, t.y. aplankom "Dungeon"-siaubo atrakcioną.
Po to "Sea life".
25 diena, 08.24
Važiuojam į Lenkiją, iki Mikolaiki "Tropikana" vandens parko.
26 diena, 08.25
Einam į vandens parką. Vaikams tai bene labiausiai patikusi diena 😊
O mes ėjome ne šiaip sau. Pernykštėje kelionėje Prancūzijoje buvome apsistoję pas prancūzus, kurie šiemet atostogavo Lenkijoje ir mes suderinę datas, vietą ir laiką, ten su jais susitikome. Buvo tikrai įdomu 😊
Baseinas kainavo 190 Zl. už visus 5. Kiek ten tiksliai praleidom laiko neprisimenu, gal kokias 3 val.
Grįžtame į Lietuvą. Raseiniuose pilamės kurą, dabar jis kainuoja 0,93 euro už litrą, taigi kelionės metu atpigo 👍
Pravažiavom 8364 km.
Vidutinės kuro sąnaudos tiesiog neįtikėtinos 6,65 ltr./100 km. dyzelino. Net kyla įtarimas, kad Lietuvoje degalinės sukčiauja ir nepripila tiek kuro kiek parodo, nes prie tokių sąnaudų Lietuvoje net nepriartėji. O važiuota juk ir kalnais ir per miestus.
Išleista: apie 84 eurus lankytini objektai Lenkijoje, "Merlin" kortelė 316 eurų, kuras apie 659 eurus, keltai apie 66 eurus, kelių mokesčiai (kameros) Norvegijoje 38 eurai, lankytinos vietos Norvegijoje 31 euras, viso 1194 eurai. Čia neskaitant maisto. Nors jį beveik visą vežėmės iš Lietuvos ir dar pirkom Vokietijoje, Lenkijoje, bet ne Norvegijoje. Jei norima susidaryti tikslų vaizdą, tai manau kad nereikėtų į šią sumą įskaičiuoti ir tų 316 eurų už "Merlin" kortelę, nes čia kaip ir atskira pramoga galiojanti visus metus.
Na ir TOP 10.
Pabandysiu net eilės tvarka:
1. Romsdalseggen trasa prie Andalsnes. Čia nesunku turbūt buvo atspėti, be jokios konkurencijos 😊
2. Lafutenų salos. Čia iš ankstesnės kelionės.
3. Kjerago akmuo.
4. Geirangerio fjordas.
5. "Troliu kelias".
6. Dovrefjell nacionalinis parkas, žygis į Snohettą.
7. Jotunheimen nacionalinis parkas, žygis į Galhopiggen.
8. Trolltunga.
9. Nordkapas. Irgi iš ankstesnės kelionės.
10. Sognefell turistinis kelias.
11. Tenka 10-uką išplėsti iki 11-uko, nes pažadėjau įtraukti kalną Tron 😅
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą