Airija-Anglija ir šis, bei tas pakeliui 2014

   Sveiki,
   Šį kartą noriu pasidalinti įspūdžiais iš „Lietuvos provincijos“-Airijos ir Anglijos 😎 Na žinoma, kaip visada mano kelionėse, dar ir šis, bei tas pakeliui 😊
   Keista, bet kelionės planavimo stadija buvo pati sunkiausia lyginant su ankstesnėmis kelionėmis. Paradoksas, nes tai šalys sulaukiančios daug turistų susidomėjimo, lietuvių gyvena itin daug, tačiau reportažų, kuriuos galėčiau panaudot neradau. Radau šiek tiek padrikos informacijos apie Londoną arba vieną kitą vietovę, bet akivaizdu, kad dominuoja „Ryanair“, bei „darbiniai keliavimo tikslai“, todėl stengiuosi užpildyti šią spragą. Net agentūros šiuo maršrutu (ar panašiu) kelionių neorganizuoja, o jei ir pabando, tai nesurenka grupių. Turbūt suprantama, tai nėra pigios šalys, autobusu per ilgai, lėktuvu didesnei grupei nėra lengva gauti bilietus už gerą kainą ir t.t. Bet tai tikrai išskirtinės šalys ir Londonas tai dar ne Anglija, o Dublinas dar ne Airija, todėl tenka išsamų maršrutą planuoti pačiam.
   Užtruko viską susirinkti, išsirinkti ir susidėlioti, bet kruopelytė po kruopelytę išėjo visai neblogas maršrutas.
   Taigi, keliaujame kaip ir pernai, ilgosios bazės automobiliu „Nissan Primastar“ su miegamosiomis vietomis. Maistą gaminamės ant dujinės viryklės. Tik vaikai paaugo, šiemet vyriausiajai 10 m., antrajai 4,5 m., mažyliui 1,5 m.

   1 diena. 05.31

   Šį kartą nesikeliame anksti, norime pajausti, kad visgi atostogos 😊
   Pirmasis kelionės tikslas Stanczyki tiltai Lenkijoje. Kadangi mes iš Šiaulių, pasirenkame maršrutą pro Jurbarką ir Vištytį. 
   Kudirkos Naumiestyje paskutinį kartą Lietuvoje prisipilame kuro 4,33 lt. už ltr. dyzelino.
   Pasienyje kelias itin siauras, net pagalvojom ar tik nepasiklydom. Jis ne šiaip siauras, jis toks siauras, kad vietomis niekaip neprasilenktų net 2 lengvieji automobiliai. Tiesą pasakius, net nelabai supratom kada kirtom sieną 😐 
   Atvažiuojame prie Stanczyki tiltų. Visiškai šalia viena kitos dvi parkingo aikštelės. Viena mokama, o kita nemokama. Jų būklė ir vieta ta pati, todėl nekaip negalim suprasti kodėl 😊
   Tiltų lankymas 4 zl. suaugusiam, 2 zl. vaikui, iki 6 m. vaikams nemokamai.
   Patys tiltai įdomūs, gražūs, tačiau aš iš mokamų objektų visada tikiuosi šiek tiek daugiau. Mano įsitikinimu, neužtenka užsitverti ir imti pinigus, reikėtų kažko daugiau. Juk lygiai taip pat būtų galima apmokestinti žiūrėjimą, tarkim į Lyduvėnų geležinkelio tiltą Lietuvoje, tačiau mums net mintis tokia nekyla, o va lenkai kažkodėl spaudžia pinigus iš visko ko tik gali. 

   Sekantis tikslas-„Vilko irštva“ arba kitaip-Hitlerio bunkeris.
   15 zl. suaugusiam, 10 zl. moksleiviams.
   Apie šią vietą buvom girdėję prieštaringų atsiliepimų. Tegul taip ir lieka-kiekvienam savo, bet mums patiko.

  Pasak mūsų antrosios, čia „skalbimo mašina“ 😃
   Važiuojam į Swieta Lipka. Jis garsus savo šokančiais vargonais.
   Tiesiog pakelės vaizdelis.
   Pats vienuolynas gražus.
   Ruošdamiesi radom informaciją kokiomis valandomis šoka tie įžymieji vargonai, išskirta buvo darbo dienos ir sekmadieniai, bei šventinės dienos. Kadangi mes važiavom šeštadienį, tai svarstėm kaip jie vertiną šią dieną, vargonai šoks kaip darbo dieną ar kaip sekmadienį. Nuvažiavę supratom kodėl šeštadienis nepaminėtas, pasirodo tai vienintelė diena kai jie vaisai nešoka 😠 Ką padarysi bent jau pamatėm kaip atrodo 😊

   Toliau važiuojame per Lenkiją. Miegame kažkur netoli Poznanės.

   2 diena. 06.01

   Poznanėje prisipilame kuro: 5,21 zl. už ltr. dyzelino. Tai šiek tiek brangiau nei Lietuvoje.
   Pasienyje tarp Lenkijos ir Vokietijos nusiperkame braškių 7 zl. už 1 kg. Tai tikrai nebrangu, nes Lietuvoje jų dar išvis nebuvo. Toje vietoje, kažkokiame miestelyje, toks gražus poilsio parkelis su visokiomis žaidimų aikštelėmis ir panorama nuo kalnelio, ten jas ir suvalgom.
   Atvažiuojam prie Moritzburg schloss
   Jau prieš kelionę buvome nusprendę, kad į vidų neisime, o iš išorės pilis tikrai graži.


   Miegoti važiuojam į Dresdeną pas vokietį ir kenijietę iš keliautojų klubo. Pas juos buvome gal prieš 8 m., todėl buvo labai įdomu pažiūrėti kaip per tą laiko užaugo jų vaikai.

   3 diena. 06.02

   Atvažiuojam prie Göltzschtalbrücke. Tai didžiausias plytinis tiltas pasaulyje. Jo lankymas nemokamas.
   Sekantis tikslas-Bambergas. Įdomus ir gražus miestas, bet tikėjausi daugiau.





   Atvažiuojam į Wurzburgą. Čia priešingai, tikėjausi mažiau nei Bamberge, bet patiko labiau 😍




   Miegam Frankfurte prie Maino pas gydytoją iš keliautojų klubo. Jis vaikams davė tokias lazdeles, kurias perlaužus, jos šviečia skirtingomis spalvomis visą naktį. Vaikams tai vienas didžiausių prisiminimų. Na, o mes prisimename ir tai, kad butas buvo su puikiu vaizdu į miestą 👍

   4 diena. 06.03

   Atvažiuojame į Rudesheimą.
   Čia prasideda vaizdingas kelias su be proto daug pilių. Jis tęsiasi apie 70 km. iki pat Koblenzo.
   Bet pirmiausia apžiūrim patį Rudesheimą. 
   Imam kombinuotą keltuvo bilietą su Assmannschausen. Jis kainavo 7,50 euro suaugusiam, 4 eurai vaikui, iki kelių metų vaikams nemokamai neaišku, bet mūsiškės 4,5 m. dar neskaičiavo. Keltuvas atviras, bet ne kėdutės, o tokioje būdelėje sėdi.
   Tarp Rudesheimo ir Asmanschauseno yra apie 6 km. Tarp jų viršuje yra pėsčiųjų takas. Esmė tokia, kad Rudesheime su keltuvu virš vynuogynų pakyli į kalną. Tada eini kalno viršūne iki Asmanschauseno, o ten vėl su keltuvu nusileidi žemyn. Einam.



   Čia jau matyti Assmannschausen.
   Tunelio paskirtis neaiški, bet vaikams labai patiko. Gali būti, kad būtent tokia ir yra jo paskirtis.
    Keltuvas žemyn atviras-kėdės.
   Įdomu, gražu. Vienintelis minusas, kad po to kažkaip reikia grįžti iki automobilio, kuris liko Rudesheime. Galima plaukti laivu arba važiuoti autobusu.
   Važiuojam link Koblenzo. Tikrai gražus kelias 😍
   Čia Kaub senoji muitinė.
   Oberwesel.
   Aplankom Loreley uolą su undine.


   Čia pat St.Goar miestelis.
   Dar kažkas pakeliui.
   Vakarop atvažiuojam į Koblenzą. Jo pagrindinė įžymybė vadinamas „Vokietijos kampas“.
   Keltuvai vakare nebeveikia, todėl nors ir nelengvai, bet randam kelią į kalną automobiliu, kur nuo pilies atsiveria puikus vaizdas į upę ir miestą.
   Apžiūrim ir pilį. Tik išeidami suprantam, kad įprastai ji mokama, nes mes kažkaip praėjom net to nesupratę, nebuvo jokio darbuotojo, jokios kasos. Greičiausiai dėl to, kad darbo laikas jau pasibaigęs buvo ir visi vartai buvo atidaryti, niekas nieko nebekontroliavo, turbūt mes net ne per pagrindinį įėjimą pataikėm.

    Pilis tai nieko ypatingo, didžiausia vertybė ir yra tas vaizdas į miestą.
   Netoli pilies galima pasižvalgyti ir nuo šito bokšto, nors miesto nelabai nuo čia matyti. Labiau įsiminė visa ta zona, nes labai daug visokių žaidimų aikštelių, supynių ir t.t.
   5 diena, 06.04

   Važiuojam į Eltz pilį
   Suaugusiam 9 eurai, vaikui 6,50 euro. Parkingas 2 eurai. 
   Gražiausia ji iš išorės. Ne šiaip gražiausia, man ji aplamai viena gražiausių, jei ne pati gražiausia, iš visų matytų pilių 😍



   Atvažiuojam į Cochem
   Tai labai senas miestelis su pilimi, senamiesčiu.
   Pakylam prie pilies, bet į ją neinam. Užtenka vaizdo nuo jos į miestelį.



   Tada su keltuvu keliamės į kalną kitoje pusėje. Nuo čia vaizdas į miestą dar įspūdingesnis. Keltuvas 6,30 euro į abi puses, vaikiškas 2,90 euro. Mažiukų neskaičiavo. Svarbiausia, kad keltuvas atviras, tikras smagumėlis 😍

   Cochemui 10 balų neabejotinai, labai gražu, jauku ir vaizdinga.
   Važiuojam link Triero.
   Į Trierą atvažiuojam jau vakare. Bet pagrindines įžymybes iki sutemstant apžiūrėti dar spėjam. Pagrindinė jų, tai Porta Nigra („Juodieji vartai“). Gaila, kad mūsų laiką dar sutrumpina prapliupęs lietus.



   Sutemsta. Niekur nebevažiuojam, miegam automobilyje mieste prie parko.

   6 diena. 06.05

   Ryte pažadina policija. Įtarimų sukėlė automobilis prie parko. Patikrina dokumentus ir nieko nesakę nuvažiuoja.
   O mes važiuojam į Wolfsschlucht prie Echternach Liuksemburge. 
   Čia suplanuotas žygis pėsčiomis.
   Nelengvai randam kur maršruto pradžia, bet randam. Maršrutas gana paprastas, lengvas, takas tarp uolų ir miškų. Informacijos mažai. Gal nepamatėm kažkokių stebuklų, bet buvo tikrai smagu.






   Atvažiuojam prie Viandeno pilies
   Suaugusiam 6 eurai, vaikui 2 eurai, iki 6 m. nemokamai. 
   Viduje nelabai ten ko yra, bet vaizdas nuo jos labai vaizdingas, o ir kaina labai nedidelė.


   Planuojant kelionę, žemėlapyje netoliese kaip lankytina vieta nurodyta kažkoks Falaise, bet nei planuojant, nei vietoje apie tai nepavyko gauti visiškai jokios informacijos 😢
   Stojam pavalgyt. Mes išrankūs, be tokio vaizdo nevalgom 😄

   7 diena, 06.06

   Tikras smagumėlis Liuksemburge prisipilti kuro. Dyzelinas 1,174 euro už litrą.
   Atvažiuojam prie Cheteau Fort de Bouillon pilies. Tai jau Belgija.
   6,50 euro suaugusiam, 4,50 euro vaikui. Mažiukų neskaičiavo. Į kainą įeina ir erelių pasirodymai. Vaizdai nuo pilies itin vaizdingi 👍






   Sekantis tikslas Meandres de la Meuse
   Tai dar Belgija, bet jau prie pat Prancūzijos sienos. Tai upės kilpos. Panašiai kaip Nemuno kilpų regioniniame parke. Tik vaizdas gražesnis, nes iš viršaus.

   Rasti vietas iš kur atsiveria tie vaizdai ne taip paprasta, tenka ir pasiklausinėt, ir pėsčiomis pavaikščiot. Vietomis apžvalgos aikštelės labai apleistos, viskas užaugę, nieko nebematyti. Vienoje vietoje toks status privažiavimas, kad stebime kaip motociklininkas važiuodamas statmenai aukštyn, neišsilaikęs ant motociklo griūva kartu su juo.
   Gražiausi ir geriausi vaizdai prie Bogny sur Meuse. Ten ir apžvalgos aikštelę rasti lengva.

   Vakare apžiūrim Reimso katedrą.

   8 diena. 06.07

   Pirmasis šios dienos tikslas-Senli-senoji Frankų imperijos sostinė. 
   Pavaikštom, bet apibūdinimui labiausiai ir tinka žodis „buvusi“, nelabai ten kas įdomaus likę.
   Atvažiuojam į Chantilly pilį
   Bilietas 14 eurų. Vaikams 7 eurai. Iki 4 m. nemokamai. Į šią kainą įeina ir vidus ir parkas.
Įdomu, bet liekam šiek tiek nusivylę. Taip atsitinka kai lūkesčiai būna dar didesni. Labiausiai turbūt dėl to, kad apžiūrėti galima tik labai nedidelę dalį pilies.
   O šiaip tai ir išorė, ir vidus, ir parkas, tikrai verti dėmesio.






   Važiuojam į Paryžių. 
   Nors jame jau esam buvę, bet važiuojant pro šalį nuodėmė būtų neužsukt. Juolab, kad praeitą kartą dėl streikų nelabai ką ir pamatėm.
   Šį kartą šūkis: „Paryžius iš viršaus+Luvras“ 😎
   Pirmasis tikslas-Jėzaus širdies bazilika (Basilique du Sacre Coeur de Monmartre).
   Skubam, nes pagal mūsų turimą informaciją į bokštą pakilti galima tik iki 20 val.
   Labai sunkiai randam parkingą, nors specialiai planavom savaitgalį ir dar vakarą, bet automobilių turbūt ten niekada netrūksta. Vienoje vietoje lyg ir radom, bet kažkokio mikriuko vairuotojas ėmė bambėt, kad nepravažiuos. Ką ten su jais ginčysies, nors visi ten taip automobilius ir stato. Sekančioje gatvelėje pamatau parkavimasi, kurį maniau tik specialiai kuriamą komedijų filmams. Automobiliui pritrūko vietos, tai jis su buferiu pastūmė priekyje stovintį automobilį ir „pasididino“ vietą 😂
   Galiausiai radę vietelę ir dar prie pat bazilikos, paskutinius šimtus metrų lipam.
   Deja, turima informacija klaidinga, į bokštą galima gal tik iki 18.30 ar 19 val., žodžiu nespėjam 😢
   Ką darysi, pasigrožim miestu bent nuo kalno. Taip pat labai gražu 😍

   Prie automobilio palikimo vietos pamatom parduotuvę. Diena ir vakaras karšti, o ten akcija, 2 dėžutės ledų perkant, 3 nemokama. Ir ledai ne bet kokie, „Carte Dor“, o tokių rūšių pas mus net nebūna. Pagalvojam, kad mums 5-iems tai visai įveikiama. Vėl klydom. Nors radom gražią žaidimų aikštelę ir turėjom daug laiko, o ledai iš tiesų nerealiai skanūs, bet viena dėžute visgi buvo per daug. Suvalgėm, negi išmesi, bet buvo nelengva 😊
   Dar pasivaikštom po Monmatrą, nueinam iki "Mulen Ružo". Gal dėl to, kad su vaikais, o gal dėl to, kad ne naktis, niekas nesikabinėjo kaip praeitą kartą.
   Kad ryte išvengti kamščių ir negaišti laiko, nakvynė suplanuota kur nors netoli Luvro. Deja, vietos tinkamos miegojimui ten nerandame. Važiuojam į mums jau iš ankščiau žinomą vietą, netoli Eifelio bokšto, ten be problemų. 
   Atstumas nuo Monmatro iki Luvro gal tik 5 km., bet kadangi mūsų GPS Paryžiuje neveikia, tai mes kažkaip susukom apie 20 km. ir Luvrą radom tik atsitiktinai 😊

   9 diena. 06.08

   Luvras dirba nuo 9 val. Tam laikui ir keliamės, šią dieną norisi daug pamatyt.
   Eiti tolokai, bet nusprendžiam neberizikuot sugaištant valandą ar dvi ieškant vietos automobiliui.
   Fotografuojam įdomesnius pastatus pakeliui.
   Planuojant dar buvo variantas važinėti po Paryžių su metro, bet jį atmetėm dėl vienos labai kvailos priežasties su kuria susidūrėme ankščiau, beveik neįmanoma susikalbėti jei nemoki prancūziškai.
   Įėjimas į Luvrą 12 eurų. Vaikams nemokamai. Džiaugiamės, kad atėjom prieš pat atidarymą, eilių beveik nebuvo.
   Vertas dėmesio muziejus net ir man, tokiam meno neišmanėliui.




   O čia eilė atminimui, kurios mums pavyko išvengti, fotografuota jau mums išeinant.
   Nelabai toli Notre Dame de Paris.
   Iki jos einam pėsčiomis.
   Pribloškiamai atrodo tiltai. Vėliau sužinojom, kad tą patį savaitgalį kai mes buvom, vieno iš jų, dėl spynų svorio, neatlaikė turėklai 💥
   Notre Dame de Paris jau iš išorės atrodo pakankamai įspūdingai.

   Kadangi mūsų šūkis „Paryžius iš viršaus“ tai stovim eilėje prie bokšto. Labai karšta ir labai ilgai laukėm, gal 1 val., o gal net ir 2 val.
   Suaugusiam 8,50 euro. Vaikams nemokamai.
   Blogiausia, kad ten viduje leidžia tik grupelėmis ir tik etapais, kitaip sakant turi stovėti net jei tau toje vietoje neįdomu. Mano nuomone būtent todėl ir ilgos eilės, nes didžioji dalis praeitų tuos etapus greičiau.
   O vaizdai nuo viršaus, bent jau man, ko gero gražiausi Paryžiuje 😍





   Grįžtam prie Eifelio bokšto. Tiesa sakant, jau pavargę.
   Kadangi bokšte esam buvę, net ir pačiame viršuje, tai žmona su mažyliu nusprendžia nebelipti, o aš su mergom norim išbandyt lipimą laiptais.
   Suaugusiam 5 eurai, vaikui 3 eurai, 4,5 m. neskaičiavo.
   Lipdami suskaičiavom apie 300 laiptų. Mergaitės įveikė juos net lengviau nei aš. Lipdamas visą laiką galvojau, kad reikia lipti kita puse-kur lipa manoji 4,5 m. amžiaus dukra, o ne vyresnioji, nes mažesnioji visą laiką suskaičiuodavo mažiau laiptų 😄
   Vaizdai iš esmės nelabai skiriasi nuo tų, kuriuos matai pakilęs nuo paties viršaus, į kurį galima pakilti jau tik liftu. Norintiems pataupyti to tikrai pakaktų.
   Naujovė, kurios ankstesnio apsilankymo metu nebuvo, arba mes nematėme, tai galimybė per stiklą pažiūrėti į apačią, ir net ant jo užlipti. Labai patiko 😍







   Nusileidus jau ir vidurinioji pasuoja. Mes su vyresniąją dar nepasiduodam ir pasiryžtam nueiti ir iki Triumfo arkos.
   Įėjimas 9,50 euro, vaikams nemokamai.
   Bet čia nuo viršaus vaizdas ne toks įspūdingas.

   Grįžę prie Eifelio bokšto pamatom, kad daug vaikų maudosi baseine. Išsimaudo ir mūsiškės 💦
   Į automobilį grįžtam vos pavilkdami kojas.
   Nufotografuojam Invalidų rūmus, nes kažkaip net nuotraukos jų neturėjom.
   

   Galvojam kur šiąnakt miegosim. Nebenorim niekur toli važiuoti. Vienas iš variantų-pačiame Paryžiuje esantis Bolonės miškas. Nuvažiavę suprantam, kad nelabai čia išsimiegosi. Tokių vaizdų dar niekur nebuvom matę. Prostitutės vien po stringais prie gatvės stoviniuoja, ir ne viena kita, o pulkai jų ten. Kad būtų lengviau vaikams paaiškint, vadinam jas „tranzuotojomis“ 😄
   Galiausiai, jau tik nutolę nuo Paryžiaus, radom visai neblogą vietelę nakvynei.

   10 diena. 06.09

   Giverny Klodo Monė sodas. 
   Suaugusiam 9,50 euro, vaikui 5 eurai, iki 7 m. nemokamai. 
   Prieš kelionę buvau pasižymėjęs „gal nieko“, kas reiškia jog buvo svarstoma ar išvis į jį verta užsukti. Neįtikėtina. Vieta su labai dideliu kaupu pranoko lūkesčius. Tai man neabejotinai Nr. 1 iš visos šios kelionės 😍 Gal visgi turiu aš kokią menišką gyslelę? 😊







   Tose apylinkėse supranti kodėl prancūzai laikomi neprilygstamais sodininkystės meistrais. Sodyba pakeliui.
  Toliau pagal planą Ruanas-buvusi Normandijos sostinė. 
   Apžiūrim Katedrą, Didyjį laikrodį, turgaus aikštę (joje sudeginta Žana d‘Ark), Žanos d‘Ark bažnyčią. Tiesa, su informacija sunkoka, iš pradžių teko paklaidžiot kol supratom į kurią pusę eiti.



   Atvažiuojam į Fecamp
   Likerio nemėgstam, į vienuolyno vidų eiti neplanavom, todėl tik pasivaikštom po miestelį.






  Prisipilam dyzelino, 1,262 euro už ltr. Džiaugiamės kad esam tokie „turtingi“, Lietuvoje galim sau leist už kurą mokėt tiek pat kiek prancūzai.

   11 diena. 06.10

   Atvažiuojam prie Etretat uolų
   Pasivaikštom, apžiūrim „dramblius“. Gražu, įdomu. Nieko naujo aš čia nepasakysiu 👍






   Važiuojam į Honfleur-Amerikos užkariautojų miestą.
   Renkamės Tancarvile tiltą-2,50 euro.
   Pakeliui dar kartą stebimės prancūzų sodininkystės lygiu.
   Honfleur irgi pranoksta lūkesčius. Nedidelis, bet subalansuotas ir jaukus. Labai gražus miestas 😍







   Važiuojam link Mont St. Michel.
   Artėdami pamatom kaip kažkokie turistai bėga fotografuoti besileidžiančios saulės vienuolyno fone. Pasiduodam bandos instinktui ir mes, nuotrauka tuo ir ypatinga, labai juokinga prisiminti kaip ten viskas vyko 😊
   Nakvynę ieškom kuo arčiau vienuolyno, nes pagal oficialiai internete skelbiamą informaciją 06.13 val. jau prasideda potvynis.
   Informacija labai netiksli, bet apie tai rytoj 😉

   12 diena. 06.11

   Atsibundu nuo keistų garsų. Kadangi miegam prie kanalo į kurį subėga potvynio vanduo, mūsų automobilio langai temdyti, internete prieš kelionę prisižiūrėjau filmukų kaip vanduo nuplauna neatsargiai turistų paliktus automobilius, o aš dar pilnai neatsibudęs, pirmoji mintis pažiūrėjus pro langą-skęstam!!! 😂
   Iš tiesų tai ten vanduo subėga į kanalus, o kadangi vyksta naujo tilto statyba, tai iš esmės paties potvynio nelabai ir būna, nes tai trukdytų darbams.
   Nežinau dėl to ar ne, bet ir tas vadinamas potvynis įvyko gerokai ankščiau nei skelbiama.
   Bet tuo metu viso to dar nežinau, čiumpu fotoaparatą, palieku visus miegoti ir patraukiu link vienuolyno. Ten visai nemažai tokių naktinėtojų, visi vieni su kitais sveikinasi 😊


   Grįžęs pasiimu šeimyną ir dabar jau visi patraukiam išsamiai apžiūrėti paties vienuolyno. 
   Labai keistas jausmas, bet tie patys vaizdai jau atrodo visiškai kitaip, visgi jaučiasi tas potvynis.
   Įsivaizduoju kaip gražu ir įdomu būtų, jei nevyktų tos statybos, t.y. žmonės nesikištų į gamtos procesus.
   Pats vienuolynas taip pat įdomus, vaizdai nuo jo, nerealūs.
   Įėjimas 9 eurai, vaikams nemokamai.





   Važiuojam į Cancale-žvejų kaimelį, apžiūrėti austrių plantacijų.
   Pakeliui atoslūgio įtaka matyti akivaizdžiau nei prie vienuolyno.
   Cancale irgi matyti, kad visą gyvenimą reguliuoja potvyniai-atoslūgiai. Netgi didžiuliai laivai stovi visiškai be vandens.
   Nusprendžiam užkąsti. Staiga pajuntu netikėtą smūgį iš viršaus. Net nežinau kiras tai ar žuvėdra, bet mano bandelė jau jo pietūs 😊 Neįtikėtinas jausmas, dabar galiu įsivaizduot kokį jausmą patiria ir ką mato prieš pat mirtį erelio užpultas kiškis 😄


   Atvažiuojam į Saint Malo
   Pasivaikštom gynybinėmis sienomis, grožimės panorama. Viena iš nedaugelio vietų, kur nuotraukos atrodo netgi gražiau nei iš tiesų jautėmės.
   Norėtume valgyt, bet paukščių čia dar daugiau nei Cancale. Ir jie tikrai neatrodo sotūs 😃 





   Kitas sustojimas-Dinan
   Pagal mūsų pasiruošimo medžiagą ten 14 bokštų, 4 vartai, 115 senovinių namų, ir t.t.
   Iš pradžių pagalvojam, kad tai klaida. Informacijos nėra, suprasti kur eiti sudėtinga, nieko panašaus nematome. 
   Bet galiausiai visas grožybes randam 😉


   13 diena.06.12

   Pagrindinis šios dienos tikslas-Ile de Brehat sala.
   Keltas 9,80 euro į abi puses, vaikams iki 4 metų nemokamai, nuo 4 iki 11 m. 8,30 euro. 
   Idealiausias variantas būtų apžiūrėti salą su dviračiu, yra pilna ir nuomos punktų. Bet mes su mažais vaikais, todėl tokio varianto rimčiau net nesvarstome-išsinuomoti su visomis kėdutėmis praktiškai niekur neįmanoma.
   Bet ir pėsčiomis tikrai neblogai, tik laiko aišku daugiau reikia. Mes susiplanavę čia visą dieną, todėl neskubam.
   Vaizdai superiniai, labai džiaugiuosi, kad šią vietą įtraukiau į planą 😍
   Labai įdomu, kad kelto prieplaukos vieta keičiasi priklausomai nuo plaukimo laiko. Yra 3 galimi variantai. Tai reguliuoja potvynis-atoslūgis. Ir tai ne keliolika ar kelios dešimtys metrų, nuo pirmosios iki trečiosios prieplaukos gal net ir visas kilometras susidarytų, na bent puse tai tikrai. Labai keista plaukti su visai nemažu keltu per vietas, kuriomis vos prieš kelias valandas ėjai pėsčiomis.
   Va tarkim, visas šitas kelias iki kelto užliejamas.

   Tik nuo čia prasideda neužliejama dalis, įsižiūrėjus net matyti linija.

   Iš čia bene pati gražiausia panorama.
   Einam toliau.

   Čia tiltelis, nes potvynio metu sala padalijama į dar dvi dalis.


   Salos gale švyturys.



   Na o čia keltas atgal. Pamenat šioje vietoje taką, kuris dabar po vandeniu?


   Miegam pas šeimą iš keliautojų klubo. Labai faina šeimynėlė, ir kadangi savaitgalis, ragaujam vyną, jų čia nelaužoma tradicija 😊 Iki šiol (jau 4 metai) su jais bendraujam. Vaikai puikiai susikalba tik jiems suprantamu būdu 😊

   14 diena. 06.13

   Pirmiausia atvažiuojam į Plougrescant, prie labiausiai fotografuojamo namelio Prancūzijoje-Castel Meur. 
   Randam labai lengvai. Tik netikėta, kad prie jo prieiti negalima-privati valda, užtverta. Kita vertus, apylinkės ten gal net gražesnės už patį namelį.
   Toliau važiuojam link Perros Guirec. Ten pagrindinis traukos objektas-akmenys ir uolos Tregastel pakrantėje: Rochers de Ploumanach, Corniche Bretonne.
   Mes daugiausia dėmesio skiriam Ploumanach apylinkėms. Manau ten tikrai gražiausia.




   Dar keletas nuotraukų iš Tregastel pusiasalio.

   Sustojam pavalgyt poilsio aikštelėje prie jūros. Kol gaminamės maistą vaizdas pakrantėje kardinaliai pasikeičia, viską užlieja vanduo, neįtikėtina 👀
   Miegoti grįžtam pas tuos pačius prancūzus.

   15 diena. 06.14

   Pakeliui Roc Trevezel uola.
   Netikėta, nežinoma ir palikusi įspūdį bažnyčia.
   Atvažiuojam ir apžiūrim Quimper miestą. Labai didelio įspūdžio nepalieka.

   Kitas sustojimas Locronan.
   Tai senovinis miestelis, jame filmuota apie 30 filmų.
   Reklama gerokai viršija realybę. Nors nuotraukos visai neblogos 😊



   Kitas sustojimas-aukščiausias apylinkių kalnas Menez Hom.
   Nėra labai aukštai, bet įspūdi daro 360 laipsnių panorama 😎
   16 diena. 06.15 (S)

   Sustojam Foret du Cranou miške
   Bet jame nieko nerandam. Nelabai suprantam, kodėl jis žymimas kaip lankytinas.
   Atvažiuojam į Roscoff
   Iš čia kelsimės į Airiją. Prisipilam pilną baką kuro 1,283 euro už litrą, nes Airijoje neabejotinai bus brangiau. Iš esmės tai vėl lietuviška kaina.
   Neįtikėtina, bet labai ilgai vargstam kol tokiame užkampyje randam parkingą.
   Kadangi laiko turim, nestresuojam, apžiūrim miestelį.




   19 val. išplaukiam į Airiją. Roscoff-Rosslare. 234 eurai. Plaukimo trukmė 17 val. Kadangi kelionė tolima tai čia kaina su kajute, automobiliu, 5 žmonėms. Manau žiauriai pigu 😎 Kajutė su WC, dušu ir t.t. Tiesa, kajutė oficialiai 2 žmonėms, kitiems rezervuotos sėdimos vietos. Bet mes labai patogiai tilpom į tą kajutę visi.

   17 diena. 06.16

   Atplaukiam į Rosslare apie 11 val.
   Vos išvažiavus iš kelto stabdo lyg ir policija ar muitinė. Nelabai supratom ko jie nori. Rankose laikė bakelį kurui ir šlangutę, todėl spėjam, kad tikrina kuro kiekį bakuose ar kažką panašaus. Kadangi mes nesusikalbėjom (man regis anglų ir airių kalbos skiriasi), tai turbūt nusprendė, kad jiems su mumis daugiau vargo nei naudos, todėl paleido taip nieko ir nepatikrinę 😊
   Pirmasis sustojimas Johnstown castle. Stojam tik todėl, kad pakeliui.

   Kitas objektas-Kilkenny miestas. 
   Jis taip pat beveik pakeliui, specialiai antrą kartą tikrai nevažiuočiau.


   Paskutinis šios dienos tiklas Rock of Cachel pilis.
    Iš esmės irgi labiau istorija nei vaizdai.


   Važiuojam link Corko.
    Kelias geras, bet pasirodo mokamas, nepastebėjom jokių įspėjimų. Gerai, kad nebrangu-1,90 euro.

   18 diena. 06.17

   Nuo pat ryto einam į Blarney pilį.
   Bokšto viršuje yra akmuo, kurį pabučiavęs gauni gražlybystės dovaną. Mitas, bet turizmui tai tik padeda 👍
   Pilis dirba 9-19 val. Įėjimas 12 eurų, vaikams nuo 8 iki 14 m. 5 eurai, šeimyninis 30 eurų.
   Iš esmės ši pilis gerokai pranoko lūkesčius-viskas ko reikia turistui: įdomi ir pati pilis, ir legendą turi, ir parkas superinis aplink, ir toks savotiškas etnografinis muziejus, tipo Rumšiškės, ir t.t. Žodžiu nors buvom planavę 2 val., praleidžiam apie 3 val. ir jaučiam, kad mažoka laiko buvo.







   Buvom numatę užsukti į Kinsale miestelį. Bet vingis būtų buvęs visai nemažas, laiko neturėjom daug, o kuo konkrečiai gali nustebinti šis miestelis informacijos neturėjom, todėl gana lengva ranka išbraukiau jį iš plano 💣
   Atvažiuojam į Bantry house. Tokia rezidencija. Dirba nuo 10 iki 17 val., pirmadieniais nedirba. Tik sodas 5 eurai, sodas+namas 11 eurų, vaikams nuo 6 iki 16 m. 3 eurai, šeimyninis 26 eurai.
   Gal jis ir nėra kažkoks stebuklas, bet visai neblogą įspūdį kažkodėl paliko ir nuotraukos gražios.







   Atvažiuojam į prieplauką. Kelsimės į Garinish Gardens. Tai sodas saloje. Pakeliui plaukiama pro ruonių salą. 
   Keltas nuo 10 val. iki 18 val. Plaukia 15 min. kas pusvalandį. Pačioje saloje reikia 1-2 val. Keltų prieplauka Glengarriffe. Ticket price €12 per adult, €6 per child. Vaikams iki 6 m. nemokamai. 
Entry fee to Garnish Island €10 per family. Taigi, iš viso 40 eurų.
   Irgi nesigailiu. Įdomi, graži vieta.







   Pradedame važiuoti keliu aplink Iveragh pusiasalį (Ring of Kerry)
    Užsukame į Staigue Fort

   Fotografuojame pietinę Airijos pakrantę.
   Atvažiuojame į Portmagee.
   Tolumoje matyti Skelligo salos. 
   Planavom į jas keltis rytoj, bet informacijos labai mažai, kaina 50 eurų žmogui, atrodo skaičiuoja ir vaikus. Be to reikalinga išankstinė registracija, todėl nėra garantijų, kad priims į keltą. Nusprendžiam važiuoti toliau. Iki šiol neapsisprendžiu ar nesuklydau. Kaina tikrai didelė, tai pripažįsta ir airiai, bet dėl vaizdų ir vietos išskirtinumo abejonių nekyla 😕

   19 diena. 06.18

   Dar niekada gyvenime nebuvau taip stipriai sukandžiotas. Puikus apibūdinimas būtų: „svarbu ne ūgis, o smūgis“ 😠 Muselytės tokios mažos, kad vos gali įžiūrėti, bet kanda taip, kad per maža nepasirodo. Kol vakare gaminau maistą, muselytės papuotavo taip, kad man saldu visą savaitę buvo.
   Bay Gardens of Kell. Tropinis sodas. Apie 17 ha.
   Dirba nuo 09.30 val. iki sutemų. Kaina suaugusiam 6,50 euro, vaikui 5 eurai, šeimyninis 20 eurų.
   Tikėjausi daugiau, bet pamatęs nesigailiu. Krioklys toks sunykęs, kad likusi tik vieta.


   Baigiam apvažiuoti Ring of Kerry.
    Apibendrinant, trasa labai nuvylė, kaip vienai gražiausių Airijos apibūdinamai vietai, tai tikrai silpnoka.
   Įvažiuojam į Killarney nacionalinį parką
   Va čia tai visai kas kita.
   Nors pradedam nuo nesusipratimų.
   O‘Sullivan‘s Cascade-krioklys. Ir automboliu ir pėsčiomis bandėm, ir laiko žiauriai daug sugaišom, ir atrodo nepasiklydom, bet taip ir nesupratom kur ir ką mes čia turėjom pamatyt.
   Bandom važiuoti į Gap of Dunloe tarpeklį. Kelią užtveria kažkoks vietinis-tipo negalima automobiliais, reikia palikt aikštelėje ir eiti pėsčiomis arba važiuoti karieta, kuri aišku nepigi. O atstumas irgi nemažas.
Įtarimą kelia, kad kelio ženklų draudžiančių važiuoti tai nėra. Nors visi drausmingai automobilius palieka aikštelėje.
   Nusprendžiam, kad dabar važiuojam apžiūrėti kitas nacionalinio parko vietas, o prie šitos grįšim vėliau, nes vistiek bus pakeliui. Per tą laiką apgalvosim ir pajausim kaip ir kas čia iš tikrųjų.
   Atvažiuojam prie Ross pilies. Į vidų neinam. 
   Į Muckross House eiti net ir neplanavom.
    Netoliese Muckross Abbey.

   Šalia ir Torco krioklys
   Dar už kelių kilometrų Ladies View-labai gražus vaizdas 😍
   Visos šios vietos nedideliais atstumais ir lengvai pasiekiamos.
    Bet ne visada, tiksliau dažniausiai, gražiausia ne tai kas lengvai pasiekiama.
    Važiuojam į Molls Gap tarpeklį ir sukam į Black Valley slėnį
    Va čia ir prasideda tikrosios grožybės. Pirmą kartą Airijoje išsprūsta žodžiai „ši vieta išgelbėjo mano supratimą apie Airijos grožį“. Nuotraukos to net neatspindi.


   Toliau važiuojam į tą patį ankščiau minėtą Gap of Dunloe tarpeklį, bet jau iš kitos pusės. Kaip nuojauta ir kuždėjo, čia ne tik nėra jokių eismą draudžiančių ženklų, bet ir karietų vairuotojų stabdančių automobilius.
    O vaizdai tiesiog nerealūs 😍





   Miegam kažkur jau Dingle pusiasalyje.

    20 diena. 06.19

    Dingle miestelis tai visiškai "tuščias". Čia ieškom turbūt jau vienu iš Airijos simboliu tapusio-„avyčių“ vaizdo. Orientuotis reikėtų į Dun Chaoin kaimelį. Šiaip taip randam. 
    Na avyčių nėra, bet pakrantė tikrai graži.

   Sukam per Connor Pass. 
    Matom ženklus, kad platiems ir ilgiems automobiliams negalima. Niekaip nesuprantam kodėl, nes kelias pakankamai platus ir geras.

   Pakylam į aukščiausią tašką. Vaizdas gražus, bet labai didelis vėjas, todėl šalta.
   Ilgai neužsibūnam ir leidžiamės jau kita perėjos puse. Va čia ir suprantam kodėl negalima važiuoti platiems ir ilgiems. Kelias vietomis itin siauras ir vingiuotas. Labai gražu.


   Pirmą kartą Airijoje pilamės kuro. 1,429 euro už litrą. 
   Bunratty pilis ir liaudies parkas. 
   Dirba nuo 9 val. Paskutinis įleidimas į pilį 16 val., į parką 16.15 val. Suaugusiam 15 eurų (į pilį ir parką), vaikui 9 eurai, šeimyninis 33,60 euro. 
   Tikrai vertas dėmesio objektas. Ir pilis, ir parkas, savotiškos „Rumšiškės".
















   Kitas sustojimas-Mohero uolos
    Lankymas nemokamas.
    Įspūdį tikrai palieka. Ne veltui tai turbūt Nr. 1 Airijoje.
    Man didžiausia įspūdį (neapsisprendžiu labiau teigiamą ar neigiamą) paliko tai, kad mano vyresnioji (10 m.) visiškai nejaučia baimės jausmo, fotografuojasi, pozuoja, ant pačio skardžio krašto, ko gero aš jausčiau daug daugiau baimės, o matyti kai tai daro tavo mažylė, dar baisiau 😎






   Važiuojam į Burreno nacionalinį parką. Randam puikią ir ramią vietą nakvynei. Airijoje tai retenybė.

    21 diena. 06.20

    Visi keliai "įrėminti" 😊
   Pagrindinė Burreno nacionalinio parko įžymybė-Poulnarbone dolmenas.


   Tikrai įdomus ir visas nacionalinis parkas. Visada unikalumas palieka įspūdį.




  Važiuojam į Connemara nacionalinį parką.

    Pirmiausia stabtelim prie pilies ar vienuolyno. Apžiūrim tik iš tolo. Į vidų eiti ir neplanavom.
   Užtat nedvejojam dėl kopimo į Diamond Hill viršūnę (apie 3,7 km.-čia atstumas, ne aukštis).




   22 diena. 06.21

    Važiuojam link Sligo.
   Turizmo informacijoje gavę patarimą, kylam į Knocknarea kalną. Neverta. Pradžioje gal tik, vaizdas atgal neblogas, bet viršuje tai tik plynė ir tiek. 
   Sutikom garsiakalbius lietuvius, kurie kalbėjo taip garsiai tarpusavyje, kad turbūt girdėjosi Dubline 😊


   Pravažiuojam pro Benbulben kalną. Svarstėm dėl kopimo į jį, bet atmetėm, tikiuosi pasielgėm teisingai. Bent jau nejaučiu "praradimo" jausmo.

   Užsukam prie netoliese esančio Glencar krioklio.
   Važiuojam link Glenveagh nacionalinio parko.
    Iš pradžių nesuprantam kur jis prasideda. Kraštovaizdis labai išskirtinis. Jausmas šiek tiek primena Islandijos tyrlaukius.




   Pats nacionalinis parkas nedidelis. Atvažiavom prie lankytojų centro vakare, todėl nei žmonių, nei darbuotojų neradom. Iki sutemų spėjom apžiūrėti parką ir pilį. Tik nuotraukos ne visos dėl prietemos gavosi. Realybėje gražiau.





   Labai įspūdingai atrodo monetos upėje, asosiacijos su buratino pinigėliais man kažkodėl kyla 😊
    23 diena. 06.22

    Ulster American Folk Park. 
   10-17 val. 8 eurai suaugusiam. 4,5 euro vaikui nuo 5 m. Šeimyninis 21 euras.
   Tikrai įdomu, tikrai verta, ir tikrai kitaip nei Bunratty liaudies parke. Iš tų visų "Rumšiškių" šitas neabejotinai geriausias. Labai patiko ir vaikams, nes reikėjo pastebėti avytes-žaisliukus, kurių surinkus gal 12 iš 14 galimų, vaikai gauna prizus. Labai įdomi ir mintis dalį parko darant kaip Airijos, po to laivas, ir tada iš jo patenkama jau į "Ameriką". Žodžiu tikrai patiko.





   Taip kasamos durpės.
   Labai įdomus žaidimas. Pasidarėm tokį namuose.
   Laivas į "Ameriką".

   Tiesiai iš laivo, pro kitą išėjimą patenki jau į "Amerikietiškąją" parko dalį.





   Važiuojam į šiaurę. Šiaurės Airijoje pastebimai geresni keliai, pati šalis tvarkingesnė.
    Fotografuojam Dunluce pilies griuvėsius.


   Kitas sustojimas-Giant‘s Causeway. 
    Ne veltui tai dar vienas gamtos stebuklas 😍 Lankymas nemokamas.





   Nusprendžiam, kad dar spėsim iki Carrick a Rede Rope Bridge-beždžionių tilto tarp uolų. 
    Jis buvo užrakintas, juo pasivaikščioti negalėjom, bet pilnai pakako apylinkių, pakrančių, manau tai ten ir gražiausia.



    24 diena. 06.23

    Važiuojam prie The Gobbins-toks takas-tilteliai į olą. Randam itin sunkiai. Jokios informacijos, žmonės irgi nelabai tiksliai nupasakoja. Vargais negalais randam. Tada viskas paaiškėja. Esmė ta, kad atrakcionas neveikia, ten dabar viskas išlaužyta.
   Bet įdėję tiek pastangų radimui, mes žinoma einam.
   Aiškiai matyti kur buvo tilteliai, takas, grandinės.
   Šitą dar šiaip taip praėjau, nors sportiškajai dukrai nebeleidau. O ir pats stiprokai pasitempiau nugarą.

   Čia pati ola ir jos prieigos.


   Paėjau dar šiek tiek už jos.
   Bet toliau eiti jau nebedrįsau ir aš.
   Atvažiuojam į Belfastą.
    Į akis krenta kova su terorizmu. Nieko panašaus niekur nebuvau matęs. Spec. automobiliai, spec. apranga, ir rankiniu būdu kilnojamas kiekvienas kanalizacijos dangtis. Pareigūnai dėl to akivaizdžiai „pasportavę“ 😄
   Apžiūrim „Titaniko“ memorialą.

   Po to ir patį miestą.
    Šv. Onos katedra. Atkreipkite dėmesį kaip keičiasi smailė.


   Rotušė.
   Opera.
   Grįžtam į Airiją.
    Atvažiuojam prie Newgrange-Boin upės slėnio ir Mmalahaid dolmenų, laikomų vienu iš pasaulio stebuklų, seniausių statinių žemėje.
    Rašo, kad jei į Newgrange Tumulus, tai reikia apie 2 val., jei dar ir į Knowth tai 3 val. Dirba 9-19 val. Kaina į Newgrange Tumulus 6 eurai suaugusiam, 3 vaikui, 15 šeimyninis. Į Knowth 5 eurai suaugusiam, 3 vaikui, 13 šeimyninis. Jei į abu 11 eurų suaugusiam, 6 vaikui, 28 šeimyninis. 
   Mes atvažiavom truputi per vėlai, į abu nespėsim, tenka rinktis vieną, pasirenkam Knowth. Gal ir suklydom, nes daug daugiau lankančių Newgrange Tumulus, nes ten galima vaikščioti po vidų. O ir šiaip, principas toks, kad iš pradžių veža autobusu, tada gidas vedžioja. Jei nespėjom darbo laiku, tai Knowth būtų buvę galima pamatyt ir po darbo laiko savarankiškai, bent jau iš tolo, o į Newgrange Tumulus nepateksi niekaip.
    Ką darysi, džiaugiamės tuo ką turim.





   Važiuojam pro Dubliną į Powerscourt Gardens. 
    Renkamės kelią per kalnus. Matom kaip kažkokie vietiniai jaunuoliai laksto automobiliais. Vienas jų „netilpo“ į kelią ir nors ir nedideliu greičiu, bet rieda į pakalnę uolėtu ir žole apaugusiu kalnu. Kiti juokdamiesi ir filmuodami telefonais bando jam patarinėti, bet kai tas ištiesina automobilį, šis vėl rieda į pakalnę didesniu greičiu. Matom, kad pagalbos neprireiks, todėl važiuojam toliau. Faktas, kad be dugno ir duslintuvo remonto neišsivers niekaip.

    25 diena. 06.24

    Prisipilam kuro. 1,428 euro už litrą.
    Powerscourt Gardens-Wicklow sodyba vadinama Airijos sodu. 
    Sodas 9.30-17.30 val., rūmai 9.30-13.30 val, krioklys 9.30-19 val.
    Suaugusiam 8,50 euro, vaikui nuo 5 iki 16 m. 5 eurai, iki 5 m. nemokamai. Krioklys yra toliau ir mokamas atskirai. Į krioklį eiti mes neplanavom.
    Na, o sodas šiek tiek nuvilia, nors ir gražu.










   Atvažiuojam į Glendalaugh-labai seną gyvenvietę gražioje vietoje. 
    Tikrai gražu ir verta. Atstumai nedideli, su vaikaisi itin patogu.



   Važiuojam į Dubliną.
    Prisipilam kuro. 1,448 euro už litrą.
    Paties Dublino praktiškai liekam nepamatę, nes patekom į be proto didelius kamščius. Šiek tiek pafotografuojam tik iš automobilio.
    Bet iš esmės nesijaučiu ką nors praradęs, nes kaip ne kartą esu rašęs, mano prioritetas tikrai ne miestai.


   20.30 val. Keltas Dublin-Holyhead. 148 eurai. 
    Miegam kažkur netoli Holyhead uosto.

    26 diena. 06.25

    Mes jau Velse.
    Conwy pilis. 9.30-17 val. Suaugusiam 6,75 svaro, vaikiškas 5,10 svaro, iki 3 m. nemokamai.
Visas grožis matyti nuotraukose, vidaus tai iš esmės nėra ten. Labai nelengva buvo į kiekvieną iš bokštų atskirai lipti ir leistis.




   Važiuojam toliau.
    Caernarfon pilis. 9.30-17 val. Suaugusiam 6,75 svaro, vaikiškas 5,10 svaro.
Panašiai kaip Conwy, tik miestas didesnis.





   Atvažiuojam į Snowdonia nacionalinį parką
    Norim kopti į Snowdon kalną. 1085 m. Tai aukščiausiais Velso, ir jei neklystu, Anglijos kalnas. 
    Apsiniaukę, kartas nuo karto labai nežymiai papurškia lietutis. Viršūnės nematyti. Nusprendžiam vistiek rizikuoti.
    Superinis žygis. Takas nesunkus, gal tik kai kurios nedidelės atkarpos reikalauja trupučio pastangų. Jautiesi labai jaukiai.




   Prieinam va šitokį įdomų medį.
   Artėjam prie pat viršūnės, iš esmės jau į debesį.
   Pagaliau mes viršuje. Kaip ir viduje kirbėjo mintis, kitoje kalno pusėje beveik giedra.
   Maža to, stebuklas, tik užlipus visiškai išsiskalido debesys ir į tą pusę iš kurios mes užlipom. Spoksau ir fotografuoju net išsižiojęs, debesys visą laiką buvo tokie, kad atrodė jokių prošvaiščių nebus 😍


   Galima pakilt ir traukinuku, bet neaišku nei kada nei iš kur jis važiuoja, nes kai mes buvom jis tikrai neveikė. Be to, mes net ir nenorėtume.
   Tik ėmus leistis, visą kalną vėl aptraukė debesys. Gamtos Dievai man tikrai palankūs 😊
   Apačioje debesys vėl prasisklaido.
   Kol matosi skubam fotografuoti viršūnę ir iš apačios.
   Netoliese, aikštelėje, su panašiu vaizdu, ir miegame.

    27 diena. 06.26

   Atvažiuojame į Portmeirion-labai mažą, žavų, itališko stiliaus kaimelį. 
Tiksliai nepamenu, bet man atrodo 10 svarų žmogui į jį įėjimas. Gal ir nieko, bet aš nusistatęs prieš mokamus miestus. Kažkokia nesamonė. Nuotraukų gal nemažai, bet iš esmės viskas ten vienoje vietoje, toje aikštėje. Už tai mokėti 10 svarų-daugoka. Išvis, kaip gali apmokestinti įėjimą į miestą 😡





   Važiuojame pro Ironbridge-pirmąjį pasaulyje geležinį tiltą.
   Jo lankymas nemokamas.
    28 diena. 06.27

    Nuo pat ryto skubame į Warwicko pilį
    Ji labiau kaip pramogų parkas, su visokiomis atrakcijomis. Galima kombinuoti ir su bokštu ir su Dungeon. Visą dieną vyksta visokie renginiai. Yra kelių dienų bilietai. 
    Dirba 10-17 val. Kaina priklauso ne tik nuo to kiek ir kokių pramogų perki, bet ir kiek iš anksto. Mes pirkome prieš 3 dienas internetu, su bokšto lankymu, tai kainavo 58,56 svaro visiems. Brangu. Bet iš tiesų tai visai smagu ten. Kažkaip nei nepajutau kaip praleidom visą dieną. Vis gasdino lietus, bet labai jis mums nesutrukdė. Dukroms labiausiai patiko autentiškas degančios katapultos šūvis 👍












   Apžiūrim Šekspyro miestą-Stratford upon Avon. Jis nedidelis, bet sugebėjom net pasiklysti.

    29 diena. 06.28

   Blenheim rūmai. 
   Brangu. Kadangi planuojam eiti į Windsoro rūmus, tai nusprendžiam čia į vidų neiti. 
   Pirmą kartą šioje kelionėje kaip reikiant sušlampam-lyja visai rimtai.

   Oxfordas.
    Labai daug žmonių.
    Gražiausia žinoma iš bokšto.







   Miegam pas pažįstamus Bristolyje.

   30 diena. 06.29

   Bath. Romėnų pirtys. 13,50 svaro suaugusiam, 8,80 savo vaikui, iki 6 m. nemokamai, šeimyninis 38 svarai. Dirba 09-17 val.
   Daugiau nei tikėjausi, bet iš tiesų tai brangoka pagal apimtį ir kokybę.


   Įdomiausia gal pati miesto architektūra, tokie sublokuoti ir labai ilgi namai, dažniausiai netgi lenktos formos.

   Atvažiuojame į Gorge Cheddar. 
    Šios vietos lankyti neplanavom ir nieko apie ją nežinojom, bet tie pažįstami lietuviai labai rekomendavo. Vertas dėmesio tarpeklis, nors ir ne stebuklas.

   Kita vieta Glastonbury.
   Kokių tik apibūdinimų neskaičiau. Paslaptinga vieta susijusi su karaliu Artūru. Muzikos festivaliai. Vienuolynas. Vartai. Ir t.t. Svarbiausia, kad kiekvienas iš šių objektų minimas kaip pagrindinis šios vietos akcentas.
   Iš pradžių atvažiavę ir mes nesuprantam kur čia dėlioti akcentus.
   Vienuolynas.
   Vartai (Tor), iki jų beje, užlipti ne taip jau lengva. Bet panorama puiki.


   Bet galiausiai, tik pabuvęs joje kurį laiką, supranti šios vietos tikrąjį išskirtinumą. Tai ATMOSFERA. Matai kaip miesto centre automobilių stovėjimo aikštelėje ant žemės susėdę indai gaminasi valgį, kaip jaunimas vaikšto su kuprinėmis, pankai rūko žolę, pėdina atsipalaidavę hipiai, kažkokie banglai diskutuoja lauko kavinėje. Demokratiškesnės ir tolerantiškesnės vietos tikrai nesu matęs. Ta atmosdfera tiesiog fantastinė.
   Atvažiuojame į Exmoor nacionalinį parką. Apie jį informacijos turėjome, švelniai tariant, mažokai. Ir ne dėl tingėjimo, jos tiesiog neradau.
   Čia galbūt tipiškiausias jo kraštovaizdis. Čia ir stojame miegoti.
   
    31 diena. 06.30

    Ryte nufotografavę šalia besiganančius arklius važiuojame pakrante. 


   Nepamenu kaip vadinasi miestelis, bet netoli Valley of Rocks uolų, randame informacijos centrą. Išsiaiškiname viską ką galima pamatyti. Pirmiausia pats miestelis. Atkreipkite dėmesį į uostą.
   Pagrindinė įžymybė jau minėtas Valley of Rocks takas. Gražu. Tikrai. Užtrukome gal 2-3 val. Informacijos centre vaikai buvo gavę laikraštį, kuriame reikėjo atžymėti kokius augalus ir gyvūnus matė, už tai gavo suvenyrų, buvo labai patenkinti 😎 
   



   Atkreipkite dėmesį kaip dabar atrodo uostas.
   Važiuojame pakeliui į dar porą šio nacionalinio parko lankytinų vietų, bet jos nublanksta prieš Valley of Rocks.
   Čia dar tas tipinis visą kelią lydintis nacionalinio parko kraštovaizdis.
   Atvažiuojame į Clovelly-gražų miestelį.
    Patekimas į miestelį vėl mokamas. Nesamonė, nieko stebuklingo, išskyrus tą vaizdą nuo viršaus nieko ten ir nėra. Tikrai nesuprantu už ką imami pinigai.


   Kitas tikslas-Tintagel. Jis abūdinamas kaip gražus miestelis. Netoliese esantis Boscastle taip pat. Tarp jų 4 mylios. Tiesa ta, kad nei vienas nei kitas nėra labai jau ypatingai gražūs. Visas grožis pakrantė tarp jų. Neabejotinai būtina pėsčiomis praeiti visą taką 😍 
   Blogai tik tai, kad praėjus į vieną pusę, po to kažkaip reikia parsikapstyti atgal iki automobilio. Aš susitranzuoju, nors ir sunkiai, gal pusė kelio atgal parėjau pėsčiomis.
   O takas, pasikartosiu-nerealus. Viena įspūdingiausių vietų iš visos kelionės. Nuotraukos to neparodo.

















   Čia jau Boscastle.
   Miegame Tintagel.

    32 diena. 07.01

    Anksti ryte einam į King Arthur‘s Castle-labai gražūs pilies griuvėsiai, gal net ne pilis ar griuvėsiai, o vietovė.
   Realybė ta, kad jei praeisit taką Tintagel-Boscastle, tai į pilį eiti nebebūtina.




   O čia pats Tintagel.
   Atvažiuojam į St.Mawes.
    Tikimės gražių panoraminių vaizdų. Reikėtų gerai pagalvot ar tikrai verta, nes vingis gavosi visai nemažas.

   Pravažiuojame ir per Falmouth. Prie jo turėtų irgi būti gražūs vaizdai. Bet mes jų kažkaip nerandom.
    Trumpinam kelią, važiuojam net per vandenį.
    Aplamai, nepamenu ar rašiau, bet keliai Airijoje labai prasti. Pagrindiniai žinoma geri, bet visi kiti labai siauri, duobėti, vingiuoti ir dar kalnuoti. O laksto visi kaip išprotėję. Prie posūkio ar pamatę kliūtį, staigiai stabdo, ir vėl gazas-dugnas. Mano nuomone, taip greičiausiai važinėja tie patys lietuviai ar lenkai, o ne anglai. Prie ko čia Airija? Prie to, kad Anglijoje šiek tiek geriau 😃
    Kynance Cove. Ruošdamiesi ilgai nesupratom kas tas „Cove“. Dabar manau, kad tai „įlanka“.
Ir ši įlanka nerealiai graži. Kiti ir maudosi, bet vanduo šaltas.





   Važiuojam į St.Michael‘s Mount-panašus į Prancūzijos. 
    Panašus, bet man patiko net labiau nei Prancūziškas variantas, net ir nebuvus viduje. Pirmiausia dėl to ir patiko labiau, nes į vidų nepakliuvom tik todėl, kad ten autentiška realybė, atvažiavai vėliau, kai prasidėjo potvynis, ir viskas patekti nebeįmanoma. Super. Ir nereikia jokių ten tiltų. Aš vos nesusigundau bristi, nes vandens atrodo labai nedaug, takas matyti. Laimei susilaikau. Gal už valandos vandens jau apstu. Nežinau kaip būtų reikėję grįžti 😊
    Taigi, į vidų taip ir nepakliuvom, bet pamatyti tą gamtos galybę turbūt net įdomiau. O šiaip, tai kiek domėjausi, tai atrodo į vidų gal visai verta būtų, nuo pilies vaizdas gražus į sodą.



   Prisipilam kuro po 1,329 svaro už litrą.

   33 diena. 07.02

   The Minack Theatre
   Gražus, unikalus, amfiteatras pakrantėje. Šalia gražus papludimys. 
   Suaugusiam 4,50 svaro, vaikui iki 2 m. nemokamai, nuo 2 iki 11 m. 0,50 svaro, nuo 11 iki 15 m. 2,50 svaro. Nemokamas parkingas. 
   Vakarais vyksta ir spektakliai. Jie atšaukiami tik ekstremaliomis sąlygomis. Bilietus reikia pirkti iš anksto. Mes ilgokai svarstėm planuodami kelionę. Ir šiandien dar nežinau ar gerai padarėm, kad nėjom į spektaklį. Argumentai už: vieta iš tiesų bribloškianti. Argumentai prieš: spektaklio dieną bilietų negausi, o iš anksto sunku prognozuoti orus. Jie vyksta vėlai ir tik anglų kalba, o su vaikais tai jau problema. Bet kuriuo atveju net ir einant į spektaklį, būtų būtina pamatyti šią vietą ir dienos šviesoje. Tikrai nepaprastai gražu.






   Kitas sutojimas-netoliese esantis Land‘s End-šalies pakraštys. 
    Tai pats tolimiausias Anglijos taškas. Įsivaizdavau, kad bus koks simbolinis monumentas ir tiek. Iš tiesų tai labai įdomi vieta. Yra čia ir „Pirmas-Paskutinis“ namas, ferma, ir žinoma vėl gražios pakrantės.
Išeinam pasivaikščiot. Mažiuką nešuosi ant pečių „arkliuku“. Kadangi aš su sandalais, o ten pilna smulkių akmenų, kažkaip susipina kojos ir jaučiu kad nebeišsilaikysiu. Laimei sąmonė dirba greičiau už kūną, sąmoningai krintu ant kelių. Džinsai suplėšyti, keliai kruvini, bet mažiukas saugus. Likau net savimi patenkintas 😄



   Atvažiuojam į St.Ives
    Vietovė apibūdinama kaip gražių paplūdymių vieta. Neperdėta. Tikrai jie fantastiški 😍






   Kitas sustojimas-Launceston-senovinis miestas, laikomas vartais į Kronvelį. 
    Iš esmės ten tik kalnas su pilimi, nuo kurio labai graži miesto panorama. Nieko daugiau.


   Miegoti važiuojam į Dartmoor nacionalinį parką.

    34 diena, 07.03

   Dartmoor nacionalinis parkas. 
   Informacijos beveik neturėjom ir apie šį parką. Bet skirtingai nei daugelyje kitų vietų, čia netrūksta informacijos centrų. Tiesiog važiuoji, ir vos ne viduryje lauko-informacijos centras. Jų nacionaliniame parke net keli. Taip išsiaiškinam gražiausias vietas ir jas apžiūrim. Kai kurios nieko gero, bet kai kurios visai įspūdingos.



   Nufotografuojam kelius kokiais tenka važinėti. Nuotraukoje gal ne visai tai atsispindi, bet esmė ta, kad jie labai siauri, vingiuoti ir kalnuoti. Iš abiejų pusių augmenija. Vairavimas tikrai sudėtingas. Visi laksto kaip išprorėję. Nežinai kas išlėks iš už posūkio. Gerai, kad bent jau neduobėti kaip Airijoje. Ir dar gerai, kad jie tokie siauri, kad jokio skirtumo jog eismas vyksta kita puse 😂
   Atvažiuojam į Exeter.
   Apžiūrim miestą. Neplanavom ilgai užtrukti ir nieko pirkti, todėl pinigus palieku automobilyje. 
   Centre išsiaiškinam, kad galima pakilti į katedros bokštą. Leidžia maždaug kas 2 valandas, ne daugiau kaip po 10 žmonių, ir už pusvalandžio paskutinis įleidimas. Kaina-vos 2 svarai. 
   Bėgu iki automobilio. Spėju. Bėda ta, kad grįžus dirba jau kita darbuotoja, kuri aiškina, kad vien į bokštą negalima, reikia imti tik kartu su ekskursija po bažnyčią, o tai kainuoja dar 6 svarus. O aš juk tiek pinigų nepasiėmiau, skubėdamas pasičiupau tik monetų piniginę, maniau tikrai užteks. Dar kartą subėgioti nebespėsiu. Laimei darbuotoja pripažįsta, kad jos kolega galėjo suklaidinti, todėl išimties tvarka įleidžia vien į bokštą 👍








   Prisipilam kuro po 1,349 svaro už litrą.
   Atvažiuojam į Weymouth.
    Dėl informacijos stokos irgi iš pradžių nesuprantam ką čia žiūrėti. Galiausiai paaiškėja. Kaip ir daugelyje Anglijos vietų šią vietovę labiau reikia ne pamatyti, o pajausti.
    O pagrindinė traukos vieta yra pakeliamas tiltas senamiestyje ir krantinės prie jo. Bet reikia pajausti tą atmosferą, kai visi tiesiog krantinėje stovi su vyno taurėmis, alumi, ir šnekučiuiojasi.





   Važiuojame toliau.
   Tikslas Durdle Door-graži uola. Ji visai netoli.
   Iš pradžių nueinam ne į tą pusę. Tolumoje matyti Lulworth Cove.
   Tada jau randame kelią prie Durdle Door.



   Tada dar pavažiuojam iki ankščiau pamatytos Lulworth Cove.
    35 diena. 07.04

   Salisbury apžiūra. Tai miestas 5 upių santakoje. Katedra su aukščiausia smaile UK.
   Katedra tikrai pranoksta lūkesčius.




   O va, ta 5 upių santaka tik reklama. Realiai nėra net jokios simbolinės vietos, jau nekalbant apie vaizdus.
   Išvažiuojant dar stabtelim Old Sarum
    Iš ten matyti Salisbury. O į vidų neinam, nes pakankamai brangu už eilinį žemės kauburėlį ir kelis akmenis.
   Važiuojam į Stonhenge.
    Labai brangu už kelis akmenis. Bet laimei mes atvažiuojam iš tos pusės kur visas vaizdas atsiveria kaip ant delno. Nusprendžiam, kad iš truputį arčiau tikrai nieko daugiau nepamatysim, tad sutaupom kelias dešimtis svarų. Juolab, kad net ir sumokėjus pinigus prie pat jų prieiti neleidžia.

   Geriau nusprendžiam aplankti Avebury, kurio lankyti neplanavom.
    Tai kaimelis, kuriame pilna to paties laikmečio akmenų. Jaukus toks.



    36 diena. 07.05

    Windsor pilis.
    9.45-17.15 val. Suaugusiam 18,50 svaro, vaikui 11 svarų, iki 5 m. nemokamai, šeimyninis 48 svarai. 
    Virtuvė ir bokštas, kurie mokami atskirai, buvo uždaryti.
    Nepasakyčiau, kad ši karališka pilis, kurią Elžbieta II laiko savo namais, būtų bent kažkuo mane sužavėjusi.
    Viduje fotografuoti griežtai draudžiama.
    Beje, pačiame miestelyje turbūt sutelkta pusė Anglijos policijos. Neabejoju, kad jis pats saugiausias Anglijoje. Jei kelias minutes nematei policininko, tai jau kažkas netaip 😋
    Kas įsiminė dar, tai važiuojant link pilies, autostradoje matėme degantį automobilį važiavusį į priešingą pusę. Kaip suprantu, mes matėme dar pradžią, ir nepaisant to, toje juostoje jau buvo gal kokių 5 km. kamštis, tik už kokių 15 km. pamatėm važiuojančią su švyturėliais policiją, greitąją ir gaisrinę. Manau, kad kamštyje ten žmonės turėjo prastovėti kelias valandas. Beliko pasidžiaugti, kad tai ne į tą pusę kur reikėjo mums.







   Važiuojam į Londoną.
   Buvom planavę įvairius variantus, bet kadangi savaitgalis, į miesto centrą važiuoti apribojimų nėra, net parkingai daug kur nemokami, o su metro bijom sugaišti daug laiko klaidžiodami, tai rizikuojam važiuoti su savo mikru. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad gana lengvas vairavimas, tikrai daug paprasčiau nei daugelyje kitų Europos didmiesčių, nors irgi stengdavomės važiuoti savaitgaliais.
   Pirmiausia Shri Swaminarayan Mandir Neasden.
   Gaila, kad dalį jo remontavo, o šiaip tai tikrai palieka įspūdį. Lankymas nemokamas. Šalia didelė nemokama automobilių statymo aikštelė.



   Tada Tauerio tiltas
    Galima pasižiūrėti kada pakeliamas-nuleidžiamas, bet tik mėnesį į priekį rašo, o mes išvažiavome ankščiau nei prieš mėnesį 😄 Automobiliui vietą radome prie pat jo ir dar nemokamą.

    Šalia Tauerio tvirtovė
      Į vidų eiti neplanavom, tiesiog paslapinėjam aplink. Labai keista, kad naktį prie jos nuo krantinės pusės net prieiti nebeleidžia.
   Labai keista Londone tai, kad kaip kontrastas į akis krinta seni ir nauji namai. Va kaip šioje nuotraukoje. Jautiesi tarsi animaciniame filme „Aukštyn“ („Up“). Tereikia balionų ir regis tie seni nameliukai tarp tų dangoraižių tuoj išskris 😎
   Čia irgi prie pilies.
   Einam toliau.
    The Monument. 
    Jis deje, jau buvo uždarytas. Gal nieko tokio, kad negalėjom užlipti.
   Dar toliau Šv.Pauliaus katedra.
    Prie jos labai gražus tiltas su gražia panorama į visas puses.


   Nusprendžiam, kad šiai dienai pakaks.
   Grįždami dar nufotografuojam Tauerio tiltą jau sutemus. 


   Miegoti važiuojam prie Bekingemo rūmų.
    Šalutinė gatvelė gal 100 m. nuo jų. Visiška ramybė. Tiesa, tik todėl, kad savaitgalis. Nesmagu tik, kad visur kameros. Net keista, kad britų turistai vis įkliūva besišlapinantys ant Lietuvos Prezidentūros sienos, juk turėtų būti pripratę prie to, kad viskas stebima.
    Iš tiesų tai dėl to nenorėčiau gyvent Anglijoje, visa šalis sėte nusėta kameromis, aš per daug myliu privatumą, stebiuosi kodėl ten jie tik paburba ir nurimsta, jautiesi dėl tų kamerų nuolat sekamas.

    37 diena, 07.06

    Automobilį paliekame ten kur ir miegojome.
    Prie Bekingemo rūmų kažkoks sujudimas. Į juos patekti galima tik rugpjūčio mėnesį. Nusprendžiam, kad galbūt kažkas iš karališkosios šeimos kur nors važiuos.
    Žmonių pastebimai daugėja. Paklausiam policininkės kada čia kažkas bus. Ji pasako, kad už pusvalandžio. Dėl tiek nusprendžiam palaukti. Tas pusvalandis užsitęsė beveik 2 valandas. Iš pradžių pražygiavo vieni kareivėliai, po to kiti. Galiausiai visi ėmė skirstytis. Tada ir prisimiau, kad kažką buvau skaitęs apie brangų ir ilgą, labai ceremonialų sargybos pasikeitimą. Greičiausiai tai čia tai ir buvo. Piktoka, bet juokinga. Labai stebina tik ta visa masė žmonių. Mes juk per klaidą, bet neabejoju, kad daugelis jų žinojo ko laukia. Anglijoje tikrai jaučiasi lengvas pamišimas dėl karaliaus institucijos ir visko kas su tuo susiję.



   Einam per St.Džeimso parką.
   Prieinam Westminsterio abatiją.


   Čia pat ir Parlamento rūmai, ir Big Benas.
    Matyti ir „Londono akis“. Bet suktis nenorėjom. 
    Svarstėm dėl pasikėlimo į The Shard-aukščiausią Londono bokštą, bet irgi atmetėm, nenorim ledų per stiklą, nes ten galima vaizdu grožėtis tik per stiklą.
    Svarsčiau planuodamas kelionę apie ekskursiją į parlamento vidų, manau visai įdomu būtų, bet ją iš anksto užsakyti reikia, mums tai būtų per sudėtinga buvę.


   Toliau einam šiaip per miestą. Trafalgaro aikstė. Pikadilio aikštė. Lesterio aikštė. Kinų kvartalas. Kovent Garden. Marmurinė arka.














   Priėjus Haid parką žemėlapyje matom kaip lankytina vieta pažymėtą “speaker”. Svarstom kas tai galėtų būti. Dėl visa ko nusifotografuojam tą vietą.
   Sakom išsiaiškinsim po to. Taip ir padarom, paklausiam policininkų, jie sako, kad tai labiau tradicija. Kažkoks žmogus norintis ir turintis ką pasakyti, ateina į tam tikrą vietą ir kalba. Žmonės klausosi, jei kam patinka duoda ir pinigų. Tai tarsi savo galimybių patraukti žmones pasitikrinimas prieš einant į politiką. Nusprendžiam, kad su mūsų nufotografuotu žibintu čia turbūt nieko bendra. Bet nuotrauką pasiliekam 😃
    Buvom pasižymėję “Namą Nr. 1”, bet apie jį net ir tie policininkai nieko nebuvo girdėję.
    Einam į Haid parką. Kensingtono sodus.
   Galiausiai grįžtam prie automobilio ir važiuojam į Greenwichą.
    Ten nuo kalvos turi būti gražus vaizdas į Londoną, ypač vakare. Gal ir gražus, bet bėda ta, kad vakare jis ir nedirba. Nesuprantu kaip galima uždaryti panoraminį vaizdą. Gražu, bet nuotraukos nepavyksta.



   Miegam jau nutolę nuo Londono.
   Šioje vietoje reikėtų aprašyti siurprizą, kuris laukė grįžus į Lietuvą. Gavom laišką. Turinys maždaug toks, kad buvom Londone įvažiavę į LEZ zoną, ir turim sumokėti 100 svarų taršos mokestį už dieną, nes kitaip gali būti paskirta bauda iki 1000 svarų. Išgąsdina. Juolab, kad susimokėti duoda tik savaitę laiko, nes terminą skaičiuoja ne nuo laiško gavimo, o nuo jo išsiuntimo. Apie tokį mokestį nieko nesam girdėję. Net brolis dirbantis Škotijoje automobilių nuomos bendrovėje sako nieko apie tai nežino. Jo kolegos, kurie gimę ir augę Anglijoje, taip pat nieko apie tai nežino. Kol išsiaiškinom elektroniniu paštu ir telefonu, užtrukom visą tą savaitę. Mokėti nereikėjo. Esmė ta, kad Anglijoje visi automobiliai automatiškai registruojami LEZ zonoje. Paprasti lengvieji automobiliai taip pat nepatenka į kategoriją automobilių, kuriems šis mokestis taikomas, nebent jis labai labai senas. Kadangi mūsų automobilis Anglijoje neregistruotas ir yra mikriukas, tai jie ir atsiuntė tą laišką, nes nežinojo, kad tai ne keleivinis ar komercinis transportas, o paprastas lengvasis automobilis. Nusiuntėme dokumentus, užregistravome jų bazėje internetu. Nors mokėti nereikėjo, bet nervų pagadino. Tai dar kartą patvirtino nuomonę, kad Anglija labai nesvetinga turizmui.

   38 diena. 07.07

   Sustojam prie Cantenbury katedros. Net priėjimas prie jos mokamas, nusprendžiam, kad mums jau pakaks.

   Važiuojam į Margate kriauklių olą. Labai įdomi ola inkrustuota kriauklėmis. Labai labai gražu, unikalu, įdomu.
    Suaugusiam 3,50 svaro, vaikui nuo 4 iki 16 metų 1,50 svaro, šeimyninis 8 svarai.


   Atvažiuojam į Doverį. Skubam, nes norisi iki kelto spėti apžiūrėti White cliffs. Labai gražu 😍

   Nufotografuojam ir tvirtovę.
   Keliamės į Prancūziją. 
    Kaip aš sakiau, pagaliau grįžtam į Europą 😁
  Keltas Dover-Calais. Pirkom iš anksto, tai kainavo tik 39 svarus.
    Calais neapžiūrinėjam, fotografuoju tik iš kelto.

   Iš karto prisipilam pilną baką kuro, ženkliai pigiau nei Anglijoje, vos 1,289 euro už litrą.
   Užsukam į Ostendę. Bet tik trumpam. Gražus miestas. Nepasiseka, kad pamatom labai gražų prietemoje žėrintį spalvotą fontaną, bet kol pastatom automobilį ir prieinam jį išjungia-naktį neveikia.

    39 diena. 07.08

    Apžiūrim Brugge
    XIII a. Dievo motinos katedra, Šv.Jono ligoninė, Šv.Išganytojo bažnyčia, centrinė aikštė, varpinės bokštas (8 eurai suaugusiam, 6 vaikui), Švento kraujo bazilika, Rotušė ir t.t.
    Tikrai labai gražus kompaktiškas ir jaukus miestas 😍












   Apžiūrim ir Gentą.
    Irgi gražu, bet ne taip. Daug daugiau asocialių asmenų 👀









   Miegam Antwerpene pas žmones iš keliautojų klubo.

    40 diena. 07.09

    Apžiūrim Antwerpeną.
    Itin blogas oras, ir vėjas ir šalta, ir nuolat lyja 💦
    O šiaip tai labai gražus miestas.




    Pakylu į bokštą (nemokamai). 
      Viršuje esančioje apžvalgos aikštelėje išskleidžiu skėtį, vėjas per kelias akimirkas jį sudrasko. 


   Gerai, kad esu su neperšlampamais rūbais. Stebiuosi kodėl į mane taip pagarbiai visi darbuotojai žiūri, kai kurie ir sveikinasi. Tik tada topteli, kad mano neperšlamapi rūbai-tai Anglijos karališkojo pašto spec. apranga su visa karališka atributika, o Belgija juk taip pat karalystė, velnias žino kas jų ten galvoje dėjosi. Bet, kad dėmesys buvo kitoks nei įprastai, tai faktas. Net kilo mintis pajuokaut: „kelią karaliaus pasiuntiniui“ 😂
   Bet labiausiai užstrigo tai, kad einu per lietų nuleidęs nosį, pakeliu akis-kažkokia gražuolė šypsos. Kita gretimame lange liežuvį rodo, trečia akį merkia. Pasirodo tai visa gatvelė su vitrinomis. Jų fotografuoti neišdrįsau.
  Einu toliau. Bažnyčia. Noriu nufotografuoti. Mikriukas užstoja. Galvoju „na ir pasistatė“. Bandau rasti vietą fotografavimui, kad jis netrukdytų. Pasirodo jame 2 merginos „laižosi“. Šiaip taip nufotografuoju. Ne merginas, bažnyčią 😊
   Negaliu nenufotografuoti šokolado „fabrikėlio“, juk belgišką šokoladą žino visi.
   Ateinu į stotį. Gražus pastatas.


   Fotografuoju ir deimantus, kuriais garsus Antwerpenas.
   Gal būčiau nesureikšminęs, nei tos "merginų gatvės", nei tų besibučiuojančių merginų mikriuke, bet einant toliau žvilgsnis užkliuva už ilgų pusnuogių kojų. Gal nebūčiau atkreipęs dėmesio, bet kaip sakiau, labai blogas oras (net nežinau ar per visą savo gyvenimą liepos 9 dieną esu matęs tokį blogą orą), o ta moteris su trumpu trumpu sijonėliu, odiniais aukštakulniais batais aukščiau kelių, ir kojinėmis. Bet tos kojos kažkokios ne tokios. Pakeliu akis. Aišku kodėl „ne tokios“, nes tai net nebandantis keisti likusios kūno dalies išvaizdos vyras 😜 Jis visiškai ramus, nekompleksuojantis ir net nepastebintis tokių kaip mano iš nuostabos išsižiojusių žvilgsnių.
    Taigi, nuo šiol man Antwerpenas ne deimantų ar šokolado, o neabejotina gėjų ir lesbiečių sostinė.
    Grįžtu į automobilį.  
    Važiuojam į Vokietiją.
    Užsukame pažiūrėti Wuppertal kabančių bėgių traukinuką.
    Labai įdomu, tik sunku pagauti fotografavimui momentą.
   Miegam pas pažįstamą Paderborne. Geriam alų ir žiūrim futbolą-pasaulio čempionatas jau į pabaigą (labai gaila, kad teko jo atsisakyt, bet ko tik nepadarysi dėl kelionių)😎

    41 diena. 07.10

    Apžiūrim Ekstersteino uolas
   10-18 val. Suaugusiam 3 eurai, vaikui 1 euras. Verta.




   Sustojam apžiūrėti ir Magdeburgo vandens tiltą (ang. The Magdeburg Water Bridge, vok. Kanalbrücke Magdeburg). Fantastika 👍 Ne tiek dėl grožio, o dėl suvokimo, kad tai įmanoma👀
    Atrodo tiek kartų važiuota pro šalį, ir net nepagalvoji kokių stebuklų visai šalia būna.

   Visai vakare atvažiuojam ir apžiūrim Potsdamą: Sanssousi parkas, Cecilienhofo rūmai, Šv. Mikalojaus bažnyčia, Senoji Rotušė.






    42 diena. 07.11

    Kuras Lenkijoje pasirodė neįtikėtinasi pigus (tiesa kitur tokių kainų ir nebebuvo), keitėm eurus į zlotus 70 eurų-289 zl, o litras dyzelio 5,09 zl. Pasiskaičiuokit, aš tingiu, bet pasirodė, kad labai pigu 😊

    Atvažiuojam į Griunwaldą (Žalgirio mūšio vieta).
    Galvojau stabtelsim 15 min. ir viskas. Nieko panašaus. Jau prasidėję mūšio datos minėjimo renginiai. Raiteliai stačiomis jodinėja ant žirgų, stovi ir vis plečiasi senovinių palapinių miestelis, visi su tų laikų aprangomis, skamba senovinė muzika, šokiai taip pat tų laikų, kaunasi riteriai, maistas gaminamas ant laužų. Manęs kažkada vienas kolega buvo klausęs ar nedomintų nuvykimas į šį renginį. Iškart atmečiau pasiūlymą, nes įsivaizdavau daug alaus prisigėrusio jaunimėlio, be proto didelius kamščius ir t.t. Bet dabar pabuvęs toje atmosferoje suprantu, kad niekada negali turėti išankstinės nuomonės. Tikrai kilo noras ten pabūti dieną kitą. Tiesiog nenupasakojamas jausmas, tai tikrai tarsi kelionė kelis šimtmečius atgal, gal tik nuotaika kita. Žinoma problemos išlieka, juk tai dar ne pagrindinė diena, o jau daug žmonių, automobilių, tik bandyt įsivaizduot galiu kas dedasi pagrindinę renginio dieną. Bet galbūt kada nors ir aš atvažiuosiu specialiai dėl šio renginio.
    43 diena, 07.12

    Užsukam į Mikolaiki vandens parką („Tropicana“).
    Adults: 30 PLN / 1.5 hours, 5 PLN / person for each additional 30 minutes, Children under 12 years: 15 PLN/1.5 hours, 5 PLN / child for each additional 30 minutes. Children under 4 free. 
    The Aqua Park Tropikana is opened daily from 8.00 am to 9.00 pm.
    Mikolajki, Mrągowska 34 GPS: N 53°48'16.2108''; E 21°33'29.1384''
    Vertas dėmesio parkas. Pagal kainą tikrai geras 👍
    Grįžtam namo.

    Viso pravažiuota 10 417 km.
    Vidutinės kuro sąnaudos 7,25 ltr./100 km.
    Išleista apie 9000 lt., čia jau ir su maistu.

    Apibendrinant:
    Airija ir Anglija nėra svetingos šalys „laukiniam“ turizmui dėl siaurų, duobėtų, kalnuotų ir vinguotų kelių, jau nekalbant apie vairavimą kita puse, dėl parkingo, nakvynės problematiškumo, kainų. Tačiau šias šalis pamatyti tikrai verta ir tikrai yra ką, ypač nuostabios pakrantės. Emigrantams, kurie gyvena šalia, tai tiesiog privaloma !!! 😉

Komentarų nėra: