Kelionių pasaulyje: Estija 2013

Sveiki.
Šį kartą noriu pasidalinti idėja trumpai, pigiai ir netolimai išvykai. Tačiau kartu tai ganėtinai nustebinusi kelionė. Kartais neįvertiname to kas šalia ir lengvai pasiekiama 😉
Naudojamės tuo, kad įdėjai įgyvendinti pakanka tik noro, minimalių išlaidų ir vos kelių dienų.

1 diena, 2013-08-14.

Kelionė automobiliu iki Saaremaa.
Keltu keliamės į Muhu salą.

Atplaukiam į Kuivastu uostą:

Kuro kainos (dyzelino), tiek Latvijoje, tiek Estijoje, beveik tos pačios kaip Lietuvoje. Gal Estijoje keliais centais netgi pigiausia. Labai keista, nes prieš 3 metus (2010 m.), buvo gerokai brangesnis.
Keltas kainavo apie 50 lt. į vieną pusę. Čia automobilis+2 suaugę+1 vaikas, 2 vaikų (9 mėn., ir 3,5 m.) neskaičiavo.
Nedaug pavažiavę randam malūną:

Atvažiuojam į Koguvą etnografinį kaimelį. Įdomus, man patiko.

Toliau važiuojam iš Muhu salos į Saaremos salą. Buvau skaitęs, kad tai tiltas, aš jo taip nevadinčiau, greičiau pylimas.
Pirmiausia nuvažiuojam prie kraterio. Pradeda lyti. Pavalgom laukdami kol kiek aprims.

Atvažiuojam į Kuressaare. Automobilį palikti jokių problemų nemokamose aikštelėse.
Lietus tai pradeda, tai nustoja lyti, tokios ir buvo prognozės-trumpalaikis. Mes juokaujam, kad nelabai aišku, daugiau lyja ar daugiau nelyja 😊 Žodžiu žaidžiam žaidimą "išskleisk-sutrauk skėtį" 😄 Miestas ramus, jaukus, gal tik šiek tiek nuobodokas.

Miegoti atvažiuojam prie Panga skardžio.

Sąlygos miegojimui puikios: tualetas, pavėsinė, supynės, didelė aikštelė, visiškai nėra žmonių, mašinų.

2 diena, 2013-08-15.

Ryte apžiūrim skardį išsamiau.

Norint padaryti šią nuotrauką iš apačios, reikėjo nusileisti štai tokia virve.

Lengva, mano dukra (9 m.) sakė, kad iš visos kelionės tai buvo smagiausia 😊
Šalia ir apžvalgos bokštas, supynės.

Važiuojam į Angla vietovę, apžiūrėti malūnų. Įėjimas 5 eurai visiems. Nedaug, bet iš tiesų tai kaina ir atitinka kokybę, ne itin ten viduje ir yra į ką žiūrėti, iš išorės gražiau ir įdomiau.

Atvažiuojam į Leisi. Nustebina visiškai nemokamos karstyklės. Gal dabar tai jau nebestebintų, bet 2013 m., bent jau Lietuvoje, tai dar buvo neįprasta.

Toliau važiuojam į Trigi. Iš čia kelsimės į Hiumaa salą. Sala garsi savo švyturiais.

Pataikom laiku, nes reikia laukti tik apie valandą. Šiaip per parą keltas plaukia tik 4 kartus, planuodami turėkit omenyje, galima užstrigti ilgam.
Bilietus perkam pačiam kelte, nes uoste nėra nei vieno darbuotojo. Įvažiuojant į keltą užsirašo tavo automobilio numerį, o išvažiuojant sutikrina. Susimokėti turi plaukiant, kelto bare.
Beje, jei keltas į Muhu plaukė vos apie pusvalandį, tai iki Hiumos plaukėm jau apie valandą. Kaina ta pati, apie 50 lt. už visus.
Hiumaą, Soru uostas.

Kopu švyturys. Statytas berods prieš 500 metų, įspūdingas.

Toliau Ristna švyturys.

Toliau Tahkuna švyturys. Prie jo memorialias kelto "Estonia" aukoms atminti.

Pakrantė prie švyturio.

Atvažiuojam į Ristimagi, čia kadaise žuvo jaunavedžiai, nuo tada žmonės daro kryželius. Vieta man įdomesnė už Kryžių kalną, kuris jau tapo komerciniu objektu.

Atvažiuojam į Heltermaą uostą. Pataikom (taip ir taikėm), likus 15 min. iki kelto, nors čia jis jau plaukia kas valandą. Kaina tik truputi daugiau nei 50 lt. Mašinų daug, bet telpam.

Plaukimas trunka daugiau nei valandą, gal net 1,5 val., tiksliai neskaičiavom.
Atplaukiam į Rohukula.

Vos pajudėjus iš uosto link Haapsalu, stojam netikėtai prieš akis atsivėrus šiam vaizdui. Kažkaip mums pasirodė įspūdingai tie griuvėsiai, nors turbūt tai net nepriskiriama prie lankytinų vietų.

Atvažiuojam į patį Haapsalu.

Važiuojam prie Keila Joa krioklio.

Netoliese Turisalu skardis. Nuotraukose gal tai ne visai matyti, bet saulei leidžiantis vaizdas buvo puikus.

Pabandau nusileisti į apačią, nes matau kaip gražiai per vandenį atbėga besileidžiančios saulės spinduliai ir atsitrenkią į skardį. Deja, kol nusileidžiu saulė jau nusileidusi.

Pats nusileidimas vertas išsamesnio aprašymo. Kadangi tai skardis, ir gana status, nusileisti ne taip paprasta. O saulė tai leidžiasi gana greit. Bandau leistis vos ne stačia siena. Kabinuosi už medžių šakų ir šaknų. Vienu metu per skubėjimą paslystu ir tiesiogine šio žodžio prasme pakimbu ant uolos. Turbūt pirmą kartą gyvenime gana rimtai pagalvoju, kad tai galėjo būti paskutinis paslydimas gyvenime. Grįžau šlapias nuo prakaito ir iki kraujo nubrozdintomis rankomis. Bet kaip jau minėjau, iki saulei nusileidžiant vis tiek nusileisti nespėjau. Žodžiu jei norėtumėt užfiksuoti saulėlydį iš apačios, reikėtų pasiruošti iš anksto, ateiti gerokai ankščiau ir eiti pajūriu, o ne viršumi. Tada viskas būtų lengvai ir be streso. Bet man taip neišeina, aš visada kažkodėl turiu kažkaip tampyt likimą už ūsų 😉
Miegam visiškai šalia Turisalu skardžio, pervažiavę į miškelį kitoje gatvės pusėje. Saulei nusileidus tiesiog nebebuvo laiko ieškoti geresnių sąlygų.

3 diena, 2013-08-16.

Ryte vėl trumpam stabtelim prie Keila Joa krioklio, jis juk visiškai šalia. Saulei šviečiant jis puikus.

Atvažiuojam prie Tuhala šulinio. Po lietaus iš jo veržiasi vanduo. Kalbama, kad tai atsitinka kai raganos plakasi rykštėmis. Jis vadinamas Raganų šuliniu. Deja, tai būna tik rudenį ar pavasarį, t.y. drėgnuoju metų laiku, mūsų apsilankymo metu buvo per mažai drėgmės. Nuotraukoje su aprašymu žiūrėkit viršutinę nuotrauką, matysit kaip turėtų atrodyti. Turėtų būti įspūdinga.

Netoli jo, kažkokie karstiniai ypatumai.

Atvažiuojam prie Jagala krioklio.

Važiuojam į Kasmu miestelį, pristatomą kaip Kapitonų miestelis, nes kažkada čia veikė kapitonų mokykla. Ši vieta viena tų, kur gauni daugiau nei tikiesi.
Patiko pajūris.

Čia pati kapitonų mokykla.

Bokštas šalia jos.

Vaizdas nuo viršaus.

Atvažiuojam į Altja. Tai senovinis kaimelis su įspūdingu pajūriu.

Važiuojam toliau, keliai daug kur va tokie nuostabūs.

Pravažiuojam Sagadi dvarą.

Palmse dvarą.

Važiuodami link Kakerdaja pelkės užsukam ir pakylam į apžvalgos bokštą.

Va tokias va sąlygas randam nakvynės vietoje, miške, Kakerdaja pelkėje: ne tik pavėsinės, stalai, tualetas (net su tualetiniu popieriumi !!!), ir t.t., bet net ir sausos malkos, viskas nemokama.

Bet miegoti dar anksti, leidžiamės į žygį po pelkę. Man tai labiausiai patikusi vieta Estijoje.

Pasivaikščiojimo metu turėjau šiokią tokią atrakciją. Takelis 2 lentų pločio. Nešioklėje priešais save, nešu kūdikį, kas apsunkina matomumą. Padėjau vieną žingsnį šalia takelio, ir iškart iki kelių įsmukau į pelkę. Išsigandau, bet buvo smagu 😊
Miegoti grįžome į ankščiau jau aprašytą vietą.

4 diena, 2013-08-17.

Ryte važiuojam pro Rakvere.

Sekantis sustojimas Kivioli. Tai dirbtinai supiltos skalūninio kuro atliekų kalvos. Šis kuras Estijoje populiarus, o lipimas į kalną nebuvo toks jau lengvas.

Toliau pakeliui Purte pilis.

Atvažiuojam prie Valaste krioklio. Ši vieta nuvilia. Aukščiausias Estijoje krioklys, bet labai jau mažai vandens. Maža to, priėjimo takas sulaužytas, todėl užrakintas.

Šalia Ontika skardžiai, bet jie įspūdžio nepalieka.
Važiuojam į Kuremae. Čia vienuolynas. Gražu.

Yra ir stebuklingo vandens. Dabar turėtume gyvent amžinai, gal tuomet ir visą pasaulį apvažiuot laiko užteks 😊

Sekantis sustojimas-Alatskivi pilis.

Atvažiuojam į Tartu. Miestas tikrai patiko.
Čia universitetas. Labai primena Šiaulių politechnikumą (šiandien vadinama-kolegija).

Šv. Jono bažnyčia.

Kažkada didžiausia Europoje buvusi katedra.

Velnių tiltas.

Angelų tiltas.

Rotušė su fontanu.

Tartu "Pizos bokštas".

Estai vakaroja.

Važiuojam link Sangaste pilies. Vakarėja. Randam štai tokią poilsio aikštelę. Sakyčiau aukšto lygio nemokamas kempingas. Šį kartą ne tik sausos malkos, bet net ir grotelės ant ugniakurų.