Kad tai viena įspūdingiausių kelionių patvirtina ir faktas, kad net ir po 13 metų, gana gerai prisimenu labai daug net smulkių detalių, kurias ir pabandysiu čia aprašyti.
2007 m. nukakti į šią šalį nebuvo taip paprasta, kaip dabar. Lietuvos agentūrų pasiūlymai išvis buvo sunkiai įperkami. Todėl mes nusprendėme keliauti iš Anglijos. Tuo metu tai buvo gana populiaru.
Iš tiesų tai, net nebuvome konkrečiai numatę Meksikos aplankymo. Tiesiog nuvykome į Mančesterio oro uostą ir ten esančiuose kelionių agentūrų kioskeliuose paklausėme, ką jie galėtų pasiūlyti čia ir dabar. Pasiūlė Kubą ir Meksiką. 2 savaičių kelionės paketas su viskas įskaičiuota 4 žvaigždučių viešbutyje Kuboje kainavo apie 2700 litų, o Meksikoje apie 3300 litų žmogui. Pasirinkome Meksiką.
Tiesa, prieš kelionę, Mančesteryje, sugebėjome pakliūti į avariją. Reikėjo pavažiuoti kelias stoteles miesto autobusu. Nors ir su lagaminais, bet užsirioglinome į antrąjį autobuso aukštą, nes tai atrodė egzotiška. Įspūdžiai, kai tu sėdi priekyje, o vairuotojas gana rizikingai ir nemažu greičiu, vingiuoja kita puse senamiesčio gatvelėmis, tikrai buvo neužmirštami. Vienu metu.., smūgis.. Į autobusą įsirėžė lengvasis automobilis. Vairuotojas negaišo nei akimirkos, čiupo fotoaparatą ir iššokęs ėmė viską fotografuoti. Turbūt tai jam kasdienybė. O mums teko ieškotis kito autobuso.
Kelionė vyko spalio mėn. pabaigoje, iškart po kasmetinio audrų sezono Karibuose. Turbūt dėl to ir kainos buvo kiek žemesnės nei įprasta, o ir pasirinkimo galimybių daugiau.
Skrydis atrodė neįtikėtinai ilgas, apie 10-11 val. Gerai tai, kad vietos gana patogios, prie kiekvienos kėdės ekranas su skrydžio duomenimis ir galimybe žiūrėti filmus. Maitino 2 kartus ir tikrai skaniai. Dar kelis kartus dalino gėrimus. Visi šie privalumai labiausiai patiko kaip laiko užėmimo priemonė: kol išdalina, pavalgai ir gražini šiukšles, žiūrėk jau vos ne valanda ir praėjusi. Todėl skrendantiems tokius atstumus, visai verta netaupyti ir rinktis, nors ir šiek tiek brangesnius, bet bilietus su įskaičiuotomis šiomis paslaugomis.
Meksika pasitiko nuostabiu oru: saulė, šiluma ir žydras dangus.
Labiausiai nustebino autobuso (trasnsfero-įskaičiuotas į paketą) palydovas, kuris per tuos kelis kilometrus nuo Kankuno oro uosto iki viešbučio, gana išsamiai spėjo papasakoti apie narkotikų pramonę Meksikoje, gana nedviprasmiškai leisdamas suprasti, kad į jį galima kreiptis "bet kokiais klausimais".
O ir vėliau, susidarė įspūdis, kad narkotikų Meksikoje įsigyti vienas juokas, visi tik ir laukia kol to paklausi, o nesulaukę siūlo patys.
Viešbutis gerokai pranoko lūkesčius: didelis kambarys, dar didesnės lovos. Realiai mums būtų užtekę vienos lovos, nes jos labiau priminė aerodromus 😎
Pirmąją parą taip ir praleidome, laiko skirtumas ir ilgas skrydis darė savo, išmiegojome "N" valandų.
Vaizdas pro langą nuostabus-rivjera su viešbučiais ir nesibaigiančiais pliažais. Didžiausią įspūdė darė tai, kad liftu nusileidi tiesiai į paplūdymį.
Paplūdymys irgi neįtikėtinas, baltas švarus smėlis, vandens temperatūra nuo +26 iki +28. Ir prie viso to dar bangos, žodžiu, supranti kodėl Meksikos kurortai liaupsinami.
Maistas irgi puikus. Jo labai daug. Nežinau ar Meksikoje taip įprasta, ar tai dėl amerikiečių, kurių tarp poilsiautojų dauguma. Antroje vietoje, kiek netikėtai, buvo argentiniečiai. Po to, ko gero, kanadiečiai. Europiečių labai mažai, vos vienas kitas prancūzas.
Lietuvos niekas nežinojo. Kai kurie vietiniai, iš pradžių dar bandydavo aiškintis, bet galiausiai visi numodavo ranka ir pavadindavo mus "Europa" 😀
Skirtingai nuo Turkijos ar Egipto viešbučių, įskaičiuoti ir užsienietiški gėrimai, jų kokteiliai. Labai populiari Pina Colada. Bet dauguma vistiek rinkosi romą arba tekilą.
Jei nusibosta jūra, gali žaisti vandens tinklinį ar sėdėti baseino bare.
Žodžiu, vien to pakaktų, kad atostogos Meksikoje taptų neužmirštamos 😍
Bet aišku, mes tuo neapsiribojome. Nors pripažįstu, negaliu pilnaverčiai teigti, kad buvau Meksikoje, nes pamačiau tik nedidelę dalelę net žymiausių jos lankytinų vietų. Tai gana sudėtinga, norisi ir tokiuose paplūdymiuose, viešbučiuose, pasilepinti, bet ir pamatyti yra ką, todėl tai suderinti nėra taip paprasta, reikėtų gerokai daugiau laiko nei 2 savaitės. Ko gero, geriausia būtų bent 2 savaites savarankiškai keliauti, o po to dar ne mažiau kaip savaitę pasilepinti viešbutyje. Tai būtų tobuliausias variantas.
Ką gi pamatėme mes? Į lankytinas vietas važiavome su vietinėmis agentūromis.
Pirmiausia, žinoma į Meksikos Nr. 1-Čičen Ica.
Labiausiai žavėjo spalvos, skirtingai nuo smėlėtų ir pilkai rudų Egipto piramidžių, jos stovi džiunglėse, apsuptos įvairių žalios spalvos atspalvių, o tai labai pagyvina vaizdą ir pojūčius.
Aplankėme Kobą, vieną aukščiausių (o gal net ir pačią aukščiausią) Meksikos piramidę, ant kurios leidžiama ir užlipti (Čičen Icoje negalima).
Čia vaizdas nuo jos, kiek akys mato, vien džiunglės.
Tos pačios išvykos metu, buvom supažindinti ir su laisvėje gyvenančiais krokodilais.
Labai patiko ir Tulumas. Senovinė gyvenvietė, labiau žavinti savo nenusakomo grožio paplūdymiu.
Beje, ši vieta buvo bene vienintelė iš aplankytų vietų, kurioje vargino moskitai. Reiktų pagalvoti apie apsisaugojimo priemones.
Atleiskit, jei po 13 metų suklysiu, bet man regis, čia buvo ir mane labai sužavėjusi bažnyčia: ant jūros kranto, be sienų.
Sunkiausia nesumaišyti Hel-Ha ir Xcaret parkų.
Nors jie turi panašumų, bet esant galimybei verta aplankyti juos abu. Jei reikia rinktis, pirmenybę teikčiau Xcaret.
Tiek vienam, tiek kitam, verta skirti visą dieną.
Tik įspėjimas, šios vietos didžiausią įspūdį paliks tik su viena sąlyga, jei mokate plaukti ir mėgstate maudytis.
Negaliu detaliai atrinkti kurios nuotraukos darytos kuriame, todėl aprašysiu juos bendrai, nes ir gana panašūs jie.
Net sunku nupasakoti ką juose galima veikti: yra gyvūnų, atrakcijų, kabančių tiltų, pasivaikčiojimo takų, galima važinėtis net dviračiais, bet dominuoja maudynės. Tu eini, plauki, stebi gyvūnus, vėl eini, vėl plauki. Po juos ir vaikštai vien po maudymukais, daiktus palikęs specialioje spintelėje.
Vietomis kelią pastoja iguana ar varanas, kurie visai nelinkę dalintis siauro praėjimo.
Kitoje vietoje randi papūgų. Greičiausiai jos prijaukintos, nes nematėme jokių kliūčių kodėl jos negalėtų nuskristi.
Agava-pagrindinis tekilos igredientas.
Tarkim tokia uola, kurios kiekvienoje nišoje uždegamos žvakutės. Neteko pamatyti kaip tai atrodo, bet turėtų būti įspūdinga.
Flamingai taip pat buvo Xcaret.
Dar Xcaret parke buvo delfinai, jų pasirodymai. Mes labiausiai prisimename, kaip prasidėjus nedideliam dušo stiliaus lietui, visi instinktyviai puolė slėptis, o mes pasinaudoję tuo, persėdome į pačias geriausias vietas, nes mes juk vistiek su maudymukais, o oras šiltas, kaip ir lietus. Tai pamatę, ir kiti ėmė grįžinėti į savo vietas, nes lietus tikrai nesugadino pramogos. Beje, tai buvo vienintelis lietutis per 2 savaites Meksikoje.
Bet labiausiai Xcaret naudai, simpatijos nukrypsta kalbant apie vakaro programą, ji tiesiog fantastinė 😍 Trumpai ir koncentruotai parodoma visa Meksikos istorija. Netgi ugniniais kamuoliais tamsoje žaidžiamas senovinis inkų "krepšinis". Jo esmė, kad priešininkų komandos išsirikiuoja priešais ir viena kitai mušinėja kamuolį, kuris negali nukristi nuo tos rampos. Tikslas-jį įmušti į savotiška "lanką". Laimėtojų komandos kapitonas buvo nužudomas. Tai didžiulė garbė, nes jis tapdavo "arčiau Dievų". Dar programoje yra ir šokių, dainų. Žodžiu, ta programa paliko didesnį įspūdį net už piramides ir visą kitą Meksikoje.
Šios ekskursijos esmė-nuplaukti iki rifo ir ten nardyti.
Ištiko šokas, kai instruktorius įsodino į valtelę, parodė kaip ji valdoma ir paliko joje vienus 😟
Maža to, liepė neatsilikti, o pats pasileido visu greičiu. Mes-kokios 4-5 motorinės valtelės, iš paskos. Nuo instruktoriaus valties susidarydavo bangos, todėl vietomis mes per jas skridome tiesiogine žodžio prasme. Prisipažinsiu, buvo baisu. Net labai. Bet kito pasirinkimo nebuvo.
Nardymas tai nepaliko jokio įspūdžio, tiesiog pramoga, su Raudonosios jūros lobiais nepalyginsi.
Labiausiai nuotaiką sugadino tai, kad buvome apvogti. Gerai žinau, kad turėjau apie 100 dolerių. Kol mes nardėme, instruktorius su padejėju buvo pasilikę valtyse. Grįžus neberadau apie 30 dolerių. Jei būčiau pametęs ar kitaip praradęs, tai būčiau praradęs visus. Neabejoju, kad buvome apvogti.
Ką padarysi, tai sugadino nuotaiką, bet bendro įspūdžio apie fantastišką Meksiką, nesumenkino 😍
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą