Manęs dažnai klausia: "kam tau to reikia? kodėl tu rašai? Juk reikia įdėti tiek darbo."
Tiesa, darbo nemažai. Bet jūs paklauskit kodėl dailininkai piešia, o kosmonautai skrenda į kosmosą?
Nes kitaip negali. Kelionės man ne tik hobis. Tai gyvenimo būdas, aistra, net meilė. Rašymas taip pat to dalis. Kelionės ne tik tai, ką pamatome. Kelionės ir tai ką patiriame, pajaučiame, įkvepiame, užuodžiame. Jos keičia mus pačius. Ar kada susimąstėte koks būtų pasaulis, jei žmonės kažkada nebūtų pradėję keliauti? Iki šiol galvotume, kad žemė plokščia ir kad ją laiko drambliai? O kaip yra šiandien? Mes dažnai gyvename uždarame rate: darbas, šeima, vaikai, draugai. Tai yra šiuolaikiniai mūsų "drambliai". Kelionės padeda plėsti akiratį ir suvokimą. Suvokimą, kad ne pikto kaimyno nuomonė yra svarbiausia. Kad viršininkas nėra Dievas. Kad sugedęs automobilis ar sugadintas rūbas, nėra pasaulio pabaiga. Daugybė žmonių visame pasaulyje yra laimingi tik todėl, kad kasdien gali gerti gėlą vandenį, jausti saulės šilumą ir matyti artimo žmogaus šypseną 😍 Kiekvienas kalnų žygeivis patvirtins, koks neapsakomas jausmas, kai visi sutikti trasoje žmonės sveikinasi vieni su kitais. Tas neapsakomas bendrumo ir saugumo jausmas 👫 Nesvarbi nei rasė, nei tikėjimas, nei turtinė padėtis 👤👪👮👰👳👴👵👶👷👮💂🙏 Visada sakau, kad kiekviena pora prieš vestuves turėtų išeiti į kalnų žygį be patogumų bent savaitei. Tai būtų už bet kokias priesaikas daug geresnis patikrinimas, ar su tuo žmogumi galėsi būti visą gyvenimą. Visi "ožiukai" ir "kabliukai" išlįstų akimirksniu. Kelionės tuo pačiu ir religija. Nes gyvenime yra svarbūs tik 3 dalykai: viltis, tikėjimas ir svajonės. Tikėjimas suteikia prasmę. Viltis leidžia tikėti. O svajonės, nes jų niekas negali atimti. Bet neapsiribokim vien svajonėmis. Jos neturi prasmės, jei jų nesiekiam. Kiekvienam jos skirtingos. Man tai-kelionės 😉
